Administracinė byla Nr. A-1983-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02599-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 26; 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 14“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, prašymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „AgroSaulė 14“dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-178(AG-121/01-2014) patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AgroSaulė 14“ skundą, panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 17R-3502 (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalyje dėl žemės nuomos mokesčio ir įpareigojo Komisiją pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-809 išnagrinėti pakartotinai.

Atsakovas Komisija prašymu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VAGK 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-178(AG-121/01-2014) (toliau – ir VAGK Sprendimas) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013 m. vasario 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neatitiko Aprašo 5 punkte nustatytų reikalavimų, Komisija neturėjo teisės jų kompensuoti, priešingu atveju, Komisija būtų peržengusi Aprašo Komisijai suteiktus įgaliojimus. Atsakovas nesutiko su VAGK išvada, kad „Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu“. Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu, t. y. pareiškėjas, kuris sumoka po 2013 m. vasario 1 d. išlaidas patiria po vasario 1 d. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.48 straipsnio 1 dalis nustato, jog juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Sąskaita-faktūra Nr. ZŪB2538 už 2012 m. rugsėjo - 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o mokėjimas (5 000 litų) atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d., konstatuotina, kad pareiškėjas iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 5 000 Lt suma, todėl šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. Be to, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.

Pareiškėjas UAB „AgroSaulė14“ atsiliepime (b. l. 61-67) prašė skundą atmesti, palikti galioti VAGK Sprendimą.

Nurodė, kad VAGK teisėtai nusprendė, kad pareiškėjui turi būti kompensuota 5 000 Lt išlaidų, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Skundu atsakovas prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir teikiamame skunde nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią išsinuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Radviliškio r. sav. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Šiuo atveju priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjo ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 20 d., sąskaita-faktūra Nr. ŽŪB2538 už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o apmokėjimas (5 000 Lt) atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma. Apraše III skyriaus 5.4.4 punkte yra aiškiai nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu, nuomos mokestis minėto prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi prašymas atitinka Aprašo 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. Be to, iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai neabejotinai lėmė pareiškėjo nuostolių patyrimą, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėjas nebūtų investavęs lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi (b. l. 83-87) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 3R-178(AG-121/01-2014) dalį dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 201 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3502 dalies dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčo aspektu aktualiomis faktinės bylos aplinkybėmis yra tai, kad. pareiškėjas su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjas išsinuomojo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. Pagal Sutarties 2.1–2.2 punktą šį turtą pareiškėjas įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjui suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Turtas išnuomotas iki 2035 m. rugpjūčio 27 d., nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 p.). Turto nuomos mokestis yra lygus 1 000 Lt + PVM per vieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.1 p.). Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 p.). Sutartis 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre. Priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjo ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ŽŪB2538 už 2012 m. rusėjo–2013 m. sausio mėn. laikotarpį buvo išrašyta 2013 m. sausio 31 d., tačiau 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. VAGK Sprendimu konstatavo, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Pareiškėjas su 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymu Komisijai pateikė 5 000 Lt nuomos išlaidų patyrimą iki 2013 m. vasario 1 d. pagrindžiančius dokumentus, nuomos mokestis 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, todėl laikė, kad Komisijos motyvas, jog išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d., todėl yra nekompensuotinos, nepagrįstas.

Įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 ir 2 d., Aprašo 3, 4, 5.4.4 p.), teismas priėjo prie išvados, kad siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Visgi, kompensuotinomis išlaidomis pripažįstamos iki 2013 m. vasario 1 d. realiai patirtos išlaidos.

Teismas nesutiko su VAGK padaryta išvada, palaikė Komisijos poziciją. Kompensuotinomis gali būti pripažintos išlaidos, realiai patirtos ir apmokėtos būtent iki 2013 m. vasario 1 d. Šiuo atveju Sutartis Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota iki 2013 m. sausio 31 d., t. y. taip, kaip numatyta Aprašo 5.4.4 punkte, PVM sąskaita-faktūra Nr. ŽŪB2538 išrašyta 2013 m. sausio 31 d., tačiau nuomos mokestis faktiškai sumokėtas tik 2013 m. rugpjūčio 13 d. Vadinasi, realias išlaidas bendrovė už nuomą patyrė po 2013 m. vasario 1 d., o Aprašas, teismo vertinimu, būtent ir sieja išlaidų patyrimą su realiu jų apmokėjimu iki 2013 m. vasario 1 d.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, kad Komisijos Sprendimas dalyje dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Aprašo nuostatas. VAGK netinkamai aiškino teisės normas, vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino šio sprendimo dalį dėl 5 000 Lt dydžio nuomos išlaidų nekompensavimo neatitinkančia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Komisijos prašymas tenkintas, VAGK Sprendimas dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo panaikintas.

Kartu nurodyta, jog panaikinus ginčijamo VAGK Sprendimo dalį, Komisijos Sprendimo dalis dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo yra teisėta ir galiojanti, todėl negali būti tenkintinas perteklinis skundo reikalavimas priimti naują sprendimą – UAB „AgroSaulė14“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, nes jis jau yra atmestas.

III.

Pareiškėjas UAB „AgroSaulė 14“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91-96), kuriuo prašo panaikinti 2015 m. vasario 9 d. priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir palikti galioti 2014 m. balandžio 11 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-156(AG-115/05-2014), kuriuo panaikinta komisijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 3R-156(AG-115/05-2014) dalis dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei įpareigoti Komisiją UAB „AgroSaulė 14“ pareiškimą nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Apeliaciniame skunde pateikia iš esmės analogiškus argumentus tiems, kurie buvo pateikti atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad Skundu atsakovas prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Pažymi, kad išlaidas, susijusias su mokesčiu už žemės bei nekilnojamojo turto nuomą patyrė iki 2013 m. vasario 1 d., šias išlaidas pagrindė, patvirtino bei įrodė t. y. minėtos išlaidos atitinka Aprašo 4 punktą, todėl turi būti laikytinos kompensuotinomis. Nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pateikus sąskaitą pareiškėjas bet kokiu atveju būtų privalėjęs sumokėti nuomotojui nurodytą sumą arba savo iniciatyva arba kreditoriui pasinaudojus civilinių teisių gynimo būdais. Komisija nesivadovavo Aprašo I skyriaus 1 punkto ir II skyriaus 3 punkto nuostatomis, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. VAGK priimdama šioje byloje skundžiamą sprendimą savo kompetencijos neviršijo.

Atsakovas Komisija, atstovaujamas Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 102-104) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia iš esmės analogiškus argumentus tiems, kurie pateikti prašyme pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Išlaidų patyrimą iki nurodytos datos patvirtina ne tik išlaidų pagrindimo, bet ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai. Komisija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, išlaidas vertina patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d., tuomet, kai iki šios datos asmuo faktiškai sumoka pinigus už darbą, paslaugas, įrangą ir panašiai, kurie tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-525/2015 pateiktu išaiškinimu. Kadangi pareiškėjas už žemės nuomą nuomotojui faktiškai 5 000 Lt sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d., Komisija Komisijos Sprendime pagrįstai nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3502 (b. l. 4) dalies, kuria atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjo UAB „AgroSaulė 14“ prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto objektų – statinio ir žemės sklypo – nuoma.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto Komisijos Sprendimo, 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-178(AG-121/01-2014) (b. l. 47-53) panaikino Komisijos Sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigojo Komisiją pareiškėjo UAB „AgroSaulė 14“ prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Komisijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. Nr. 3R-178(AG-121/01-2014), šį skundą tenkino iš dalies – panaikinimo VAGK Sprendimo dalį dėl Komisijos Sprendimo dalies dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje teismo prašoma: „Panaikinti 2015 m. vasario 9 d. priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3923-331/2015 ir palikti galioti 2014 m. balandžio 11 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-156(AG-115/05-2014), kuriuo panaikinta komisijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 3R-156(AG-115/05-2014) dalis dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo“ bei įpareigoti Komisiją UAB „AgroSaulė 14“ pareiškimą nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atsižvelgus į visą apeliacinio skundo tekstą, netinkamai nurodytas VAKG Sprendimo numeris ir data laikytini rašymo apsirikimu, turint omenyje VAGK 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-178(AG-121/01-2014).

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, vertina, jog jis teisėtas ir pagrįstas, tai pagrindžia žemiau išdėstyti motyvai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. 70-3537 redakcija) ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Taigi minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinos išlaidoms. Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 p.). Aprašo 5.4 punkte išskirta vieną iš minėtų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuojama Aprašo 5.4.1 – 5.4.4 punktuose, iš kurių 5.4.4 punkte nurodyta, jog Aprašo 5.4 punkto kategorijai priskiriamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.

Taigi patirtų tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo mechanizmas teisės aktuose numatytas nuo 2013 m. vasario 1 d., praktiškai pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinus Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Aprašas išlaidų patyrimą sieja su realiu jų apmokėjimu iki 2013 m. vasario 1 d.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Lingvistiniu aspektu aiškinant minėtą Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmenys iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo, ir Aprašo 4 punktą, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz.: 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-742-552/2015; 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1176-525/2015; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-155-525/2015; 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-121-525/2015 ir kt.).

Tokį teisės normų aiškinimą pagrindžia ir tai, jog teisinio pagrindo iš kitų kompensuotinų išlaidų rūšių ir kategorijų išskirti Aprašo 5.4.4 punkte nurodytą kompensuotinų išlaidų rūšį – sumokėtą nuomos mokestį už žemės ar kito nekilnojamojo turto nuomą, nepaisant to, jog yra numatyta sąlyga, kad nuomos sutartys turėjo būti įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka iki 2013 m. sausio 31 d., nėra. Todėl atitinkamai pagrindo išvadai, jog minėto nuomos mokesčio sumokėjimui netaikytina sąlyga, kad faktinis mokėjimas turi būti atliktas iki 2013 m. vasario 1 d., taip pat nėra. Vadovaujantis tais pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 2 priede nustatytas maksimalus išlaidų – sumokėto nuomos mokesčio už nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka – maksimalus kompensuotinas dydis – 100 procentų taip pat taikytinas tik išlaidoms, sumokėtoms iki 2013 m. vasario 1 d.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog prašomą kompensuoti mokestį už žemės sklypo ir statinio nuomą pareiškėjas sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 13). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Todėl, vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pareiškėjas 5 000 Lt išlaidas patyrė būtent 2013 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po 2013 m. vasario 1 d.

Pažymėtina, jog išlaidų patyrimo momento siejimas būtent su konkrečių piniginių sumų faktinio mokėjimo momentu atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu, kompensavimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-525/2015 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju Komisija priėjo pagrįstą išvadą, jog išlaidos, apmokėtos po 2013 vasario 1 d., nekompensuotinos kaip patirtos po minėtuose teisės aktuose nurodytos datos. Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3502, tinkamai vertino pareiškėjo nurodytas išlaidas. Komisija 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3502 nurodė atsisakymo kompensuoti išlaidas už nuomą teisinį pagrindą (Aprašo 4 punktas) bei atsisakymo motyvus (išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.), todėl šis Komisijos atsisakymas kompensuoti aptariamas išlaidas laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu.

Atitinkamai konstatuotina, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 3R-178(AG-121/01-2014) nepagrįstai nusprendė panaikinti Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3502 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto (statinio) nuomą nekompensavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl šių išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog Komisijos Sprendimas aptariamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o VAKG netinkamai aiškino teisės normas, vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl VAGK Sprendimas naikintinas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 14“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.