Civilinė byla Nr. e2A-850-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00297-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.33.1; 2.6.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ŠILDUJA“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, antstoliui Ričardui Kudrauskui dėl restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „CCM Baltic“ ieškiniu prašė taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,ŠILDUJA“ 25 822,11 Eur, iš atsakovės UAB „Projektana“ 24 658,21 Eur.
2. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pripažino trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ iš banko sąskaitos 2016 m. birželio 21 d. atliktą 28 388,91 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „ŠILDUJA“ banko sąskaitą negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją – įpareigojo atsakovę UAB ,,ŠILDUJA“ pervesti 28 388,91 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą. Taip pat pripažino trečiojo asmens UAB ,,Lidl Lietuva“ iš banko sąskaitos 2016 m. birželio 21 d. atliktą 27 115,00 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Projektana“ banko sąskaitą negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją – įpareigojo UAB „Projektana“ pervesti ieškovei 27 115,00 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perdavė bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restituciją, kadangi neatstatyta padėtis, kuri būtų buvusi, jei nebūtų neteisėtų ginčijamų mokėjimų atlikimo. Teismas nurodė, kad ieškovės atsiskaitymas su atsakovėmis iš sulaikytų lėšų turėtų būti vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nurodyta mokėjimų eilės tvarka, taikant proporcingumo principą, todėl iš atsakovių turėtų būti priteisiama tik ta suma, kurią šios nepagrįstai gavo nesilaikius minėto principo. Teismas nurodė, jog lėšos turėjo būti paskirstytos proporcingai kiekvienam išieškotojui, įskaitant iš atsakoves.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ieškinio reikalavimą atsakovėms UAB „Šilduja“, UAB „Projektana“ dėl restitucijos taikymo atmesti.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pripažinti negaliojančiais piniginių lėšų pavedimai buvo padaryti pačiai ieškovei nurodžius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovėms pavedimų atlikimo metu buvo žinomos aplinkybės apie atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą ieškovės įmonėje. Iš antstolio R. Kudrausko procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų matyti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei 2016 m. birželio 9 d. patvarkymais nurodė areštuotas lėšas trečiajam asmeniui pervesti atsakovėms, todėl jie buvo privalomi trečiajam asmeniui. Vykdant teismo nutartis, skolininko atstovas kiekvieną mėnesį antstoliui teikdavo prašymą dėl disponuojamos sumos dydžio nustatymo ir įrodymus, o antstolis, įvertinęs pateikus duomenis, nustatydavo skolininkui disponuojamą to mėnesio sumą. Šios aplinkybės rodo, kad, ieškovei nuolat vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, atsakovėms pavedimų atlikimo metu negalėjo būti žinoma apie ieškovės disponuojamas lėšas ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 suformuota teisės aiškinimo taisykle, nurodė, kad teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra įsiteisėjusi, nepanaikinta, teisės taikymo taisyklė yra suformuluota po teismo sprendimo šioje dalyje priėmimo. Tačiau išsprendus restitucijos klausimą ir didžiąją dalį pervestų atsakovėms sumų grąžinus į ieškovės bendrą turto masę, būtų apginti ir tų kreditorių interesai, kurių teisės iš viso nebuvo pažeistos. Pritaikius restituciją ir pinigines lėšas pervedus į ieškovės bendrą turto masę, tokia situacija pagal minėtą kasacinio teismo nutartį neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslų, t. y. būtų neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės.
7. Teismas pripažino, kad pritaikius restituciją ir didžiąją dalį pervestos sumos grąžinus į bankrutuojančios įmonės turto masę, sąžiningų sandorio šalių atsakovių ir bankroto administratoriaus ginamų kreditorių padėtis taptų nelygiavertė. Atsakovės, kurių sąžiningumas nekvestionuojamas, savo kaip kreditorių reikalavimus, turėtų spręsti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Tuo tarpu būtų apginti ieškovės, kuri buvo nesąžininga, ir dalies kreditorių, kurių teisės nebuvo pažeistos, interesai. Tokia atsakovių, kaip kreditorių, padėtis, palyginus su kitais įmonės kreditoriais, apsunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai.
8. Įvertinęs šalių elgesį sąžiningumo aspektu, teismas pripažino, kad atsižvelgiant į prašomą taikyti restituciją, pervestų lėšų didžiąją dalį sumos grąžinant į bendrą ieškovės turto masę, ieškovės pateiktą nepagrįstą restitucija grąžinamų sumų paskaičiavimą, atsakovių, kaip lygiaverčių ieškovės kreditorių, padėtis pritaikius restituciją būtų apsunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai. Atsakovių, kaip sąžiningų sandorio šalių, padėtis, pritaikius restituciją, taptų nelygiavertė ieškovės (kaip nesąžiningos sandorio šalies) ir bankroto administratoriaus ginamų kreditorių (tame tarpe ir neturėjusių teisės į reikalavimų patenkinimą sandorio sudarymo metu) padėčiai, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-127-569/2020 ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas iš esmės paneigė ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės statuso nulemtas, imperatyviai ĮBĮ įtvirtintas teisines pasekmes. Teismas, netaikydamas restitucijos pažeidė viešąjį interesą ir aiškiai neteisėtai paneigė visą juridinio asmens bankroto esmę, įskaitant: 1) pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo teisines pasekmes; 2) bankroto bylos iškėlimo teisines pasekmes; 3) kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, bankroto procese. Teismas sukūrė beprecedentę situaciją (netaikydamas restitucijos UAB „ŠILDUJA“ ir UAB „Projektana“ atžvilgiu), kada ne tik nepagrįstai į bankrutuojančios bendrovės turto masę nesugrąžino neteisėtai atsakovų gautų 55 503,91 Eur, tačiau šia suma eliminavo galimybę kitiems ieškovės kreditoriams bankroto byloje, nors iš dalies patenkinti savo reikalavimus į ieškovę. Taip teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 dalį, ĮBĮ 35 straipsnį.
9.2. Teismas, netaikydamas restitucijos, netinkamai taikė ir aiškino CK normas reglamentuojančias sandorių negaliojimą, paneigė niekinio sandorio pasekmes ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas (prejudicines) aplinkybes, kad UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. birželio 21 d. atlikti mokėjimo pavedimai atsakovėms yra pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. negaliojantys ab initio. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuotas 2016 m. birželio 21 d. atliktų sandorių prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas ginčijamu sprendimu įtvirtino UAB „ŠILDUJA“ ir UAB „Projektana“ lėšų gavimą be pagrindo (atsakovai savo reikalavimus ieškovei turėjo tenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka). Mokėjimo pavedimams esant niekiniams teismas negalėjo nuspręsti ieškovei negrąžinti 55 503,91 Eur.
9.3. Teismas paneigė ne tik sandorių negaliojimo teisines pasekmes, tačiau ir restitucijos, kaip naujos prievolės esmę bei prasmę, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.145–6.157 straipsnius. Teismas, nuspręsdamas ieškovei negrąžinti 55 503,91 Eur, paneigė CK 6.145 straipsnio 1 dalį.
9.4. Teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, kadangi nepagrįstai dviem ieškovės kreditorėms (UAB „ŠILDUJA“ ir UAB „Projektana“) suteikė pirmenybę kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Tai iš esmės prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir bankroto proceso esmei. Pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį atlikti mokėjimai (įvykdyti sandoriai) yra niekiniai ir remiantis jais atlikti mokėjimai yra neteisėti – tokiu atveju taikytina restitucija ir lėšos grąžinamos bankrutuojančiai bendrovei. Jeigu vykdomojoje byloje antstolio atlikti veiksmai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ nuostatoms, tai tokie veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje.
10. Atsakovė UAB „Projektana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ apeliacinio skundo ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sprendžiant restitucijos klausimą byloje, esminės reikšmės turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pateikti CK 6.9301 straipsnio išaiškinimai. Ieškovė šiuo pagrindu negaliojančiais pripažintų sandorių teisinius padarinius nepagrįstai aiškina tik ĮBĮ nuostatų kontekste ir juos sieja su jos kaip bankrutuojančios įmonės teisiniu statusu. Remiantis formuojama teismų praktika, ginčijant sandorius CK 6.9301 straipsnio pagrindu, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eilę esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė ar bankroto administratorius.
10.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei nepateikus duomenų apie kitus kreditorius, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokių aukštesnės eilės kreditorių teisės galimai buvo pažeistos, o ieškovė, skaičiuodama piniginių lėšų sumos dalį, kuri tektų atsakovėms, ir kuri būtų grąžinta į bendrą ieškovės turto masę, pasirinko neteisingą būdą šioms sumoms skaičiuoti, nes įvertinto ne visus, o tik tuos kreditorius, kurių naudai ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo vykdomas išieškojimas ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovei į bendrą masę grąžinta pinigų suma bus tenkinami tik kreditorių reikalavimai, kurių teisės buvo pažeistos dėl atsiskaitymo eiliškumo. Šiuo atveju taikius restituciją, susidarytų situacija, kai visas ginčijamais mokėjimais pervestas sumas grąžinus į bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę, būtų apginti ir tų kreditorių interesai, kurių teisės iš viso nebuvo pažeistos.
10.3. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pripažinę ginčijamus sandorius negaliojančiais, nenustatė, kad atsakovės, priimdamos trečiojo asmens padarytus pavedimus už atliktus darbus, buvo nesąžiningos. Ieškovės prašomu būdu pritaikius restituciją ir pervestas sumas grąžinus į bankrutuojančios įmonės turto masę, atsakovių, sąžiningų sandorių šalių atžvilgiu, ir bankroto administratoriaus ginamų kreditorių padėtis taptų nelygiavertė, t. y. atsakovės savo reikalavimus turėtų spręsti ĮBĮ nustatyta tvarka, tuo tarpu ieškovė ir dalis kreditorių, kurių teisės nebuvo pažeistos, atsidurtų palankesnėje padėtyje.
11. Atsakovė UAB „ŠILDUJA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo BUAB „CCM Baltic“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Iš antstolio R. Kudrausko procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų, matyti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dar iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, 2016 m. birželio 9 d. patvarkymais nurodė areštuotas lėšas trečiajam asmeniui pervesti atsakovėms, todėl jie buvo privalomi trečiajam asmeniui. Ieškovei nuolat vykdant atsiskaitymus su kreditoriams, atsakovėms pavedimų atlikimo metu negalėjo būti žinoma apie ieškovės disponuojamas lėšas ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą. Skolos išieškojimo procesas vyko per trečiąjį asmenį – antstolį.
11.2. Išsprendus restitucijos klausimą ir didžiąją dalį pervestų atsakovėms sumų grąžinus į ieškovės bendrą turto masę, būtų apginti ir tų kreditorių interesai, kurių teisės iš viso nebuvo pažeistos. Ieškovė prašo didžiąją dalį pervestų sumų grąžinti jai, bet nepateikia įrodymų, kad grąžinta pinigų suma bus tenkinami tik kreditorių reikalavimai, kurių teisės buvo pažeistos dėl atsiskaitymo eiliškumo. Be to, taikius restituciją atsakovių ir bankroto administratoriaus ginamų kreditorių padėtis tampa nelygiavertė. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgiant įprašomą taikyti restituciją, pervestų lėšų didžiąją dalį grąžinant į bendrą ieškovės turto masę, ieškovės pateiktą nepagrįstą restitucija grąžinamų sumų apskaičiavimą, atsakovių, kaip lygiaverčių ieškovės kreditorių, padėtis pritaikius restituciją būtų nepagrįstai apsunkinta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
13. Byloje ginčas kilo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės BUAB ,,CCM Baltic“ ieškinio reikalavimas atsakovėms UAB ,,ŠILDUJA“, UAB ,,Projektana“ taikyti restituciją. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 14 d. buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos BUAB ,,CCM Baltic“ iškėlimo. 2016 m. spalio 17 d. iškelta įmonės bankroto byla. Ginčui nagrinėti reikšmingos aplinkybės, susijusios su antstolio Ričardo Kudrausko 2016 m. birželio 9 d. patvarkymais, kuriais nurodyta UAB „Lidl Lietuva“ pervesti atitinkamas sulaikytas BUAB „CCM Baltic“ pinigų sumas į UAB „ŠILDUJA“ ir UAB „Projektana“ banko sąskaitas ir UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. birželio 21 d. atliktais pinigų pervedimais.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-559-798/2017 nustatė, kad UAB „ŠILDUJA“ prašė išduoti teismo įsakymą, priteisiant iš skolininkės BUAB „CCM Baltic“ 27 700,00 Eur skolą, 688,94 Eur delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas priėmė pareiškimą ir 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-5776-949/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones – 28 388,91 Eur sumai areštavo skolininkės BUAB „CCM Baltic“ kilnojamuosius ir / arba nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas BUAB „CCM Baltic“ arba trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkei sumokėti privalomus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), taip pat leidžiant atsiskaityti su kreditore UAB „ŠILDUJA“. Taip pat Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-5776-949/2016, kuriuo kreditorės UAB „ŠILDUJA“ pareiškimą tenkino. Antstoliui R. Kudrauskui 2016 m. gegužės 20 d. buvo pateiktas prašymas pradėti vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2016 m. gegužės 23 d. turto aprašu Nr. S-5828-16 aprašė areštuotą turtą, taip pat 2016 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-16-98-4970 kreipėsi į skolininkės kreditorius dėl UAB „CCM Baltic“ lėšų ir / ar turinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. gegužės 30 d. raštu informavo antstolį, kad 2016 m. gegužės 30 d. apskaitos duomenimis UAB „Lidl Lietuva“ skolinga UAB „CCM Baltic“ 85 111,52 Eur pagal sąskaitą, todėl remdamasi antstolio patvarkymu sulaikė 28 388,91 Eur sumą, nurodydama, jog lėšos yra saugomos UAB „Lidl Lietuva“ banko sąskaitoje iki atskiro antstolio patvarkymo.
15. BUAB „CCM Baltic“ teisininkas 2016 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku paprašė antstolio R. Kudrausko išsiųsti UAB „Lidl Lietuva“ patvarkymą, nurodant UAB „Lidl Lietuva“ sulaikytas lėšas pervesti UAB „ŠILDUJA“. Minėto prašymo pateikimo metu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. teismo įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau skolininkė BUAB „CCM Baltic“ savanoriškai nusprendė atsiskaityti su kreditore UAB „ŠILDUJA“ iš pas trečiąjį asmenį esančių (sulaikytų) lėšų. Antstolis 2016 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-16-98-7017 nurodė UAB „Lidl Lietuva“ sulaikytus 28 388,91 Eur pervesti į UAB „ŠILDUJA“ banko sąskaitą ir ši suma buvo pervesta 2016 m. birželio 21 d.
16. UAB „Projektana“ Šiaulių apylinkės teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš skolininkės BUAB „CCM Baltic“ 26 000,00 Eur skolą, 495,28 Eur delspinigius, 605 Eur skolą už statybinės technikos nuomą bei 6 procentų procesinių metinių palūkanas. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5842-1004/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones – 27 115,00 Eur sumai areštavo skolininkės kilnojamuosius ir / arba nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas BUAB „CCM Baltic“ ar trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkei sumokėti privalomus mokesčius VSDFV ir VMI, taip pat leidžiant atsiskaityti su UAB „Projektana“. UAB „Projektana“ kreipėsi į antstolį R. Kudrauską su 2016 m. gegužės 19 d. prašymu priimti vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolis tą pačią dieną priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016 m. gegužės 23 d. turto aprašu Nr. S-5830-16 aprašė areštuotą BUAB „CCM Baltic“ turtą, o 2016 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-16-98-4986 kreipėsi į skolininkės kreditorius dėl UAB „CCM Baltic“ lėšų ir / ar turinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį UAB „Projektana“ tenkino. UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. gegužės 30 d. raštu informavo antstolį, kad 2016 m. gegužės 30 d. apskaitos duomenimis UAB „Lidl Lietuva“ buvo skolinga BUAB „CCM Baltic“ 85 111,52 Eur pagal ieškovės UAB „Lidl Lietuva“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. TAL2316, todėl remdamasi antstolio patvarkymu Nr. S-16-98-4986 sulaikė 27 115,00 Eur sumą, kuri buvo saugojama UAB „Lidl Lietuva“ banko sąskaitoje iki atskirojo antstolio patvarkymo.
17. BUAB „CCM Baltic“ teisininkas 2016 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku paprašė antstolio R. Kudrausko išsiųsti UAB „Lidl Lietuva“ patvarkymą, nurodant jos sulaikytas lėšas pervesti UAB „Projektana“. Minėto prašymo pateikimo metu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. preliminarus sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau BUAB „CCM Baltic“ nusprendė savanoriškai atlikti mokėjimą iš pas UAB „Lidl Lietuva“ esančių (sulaikytų) lėšų. Antstolis 2016 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-16-98-7010 nurodė UAB „Lidl Lietuva“ 27 115,00 Eur sulaikytą sumą pervesti į UAB „Projektana“ banko sąskaitą ir ši suma buvo pervesta 2016 m. birželio 21 d. Pažymėtina, kad remiantis CPK 631 straipsnio 6 dalimi, įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.
18. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu (2016 m. birželio 21 d.) BUAB „CCM Baltic“ turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV ir kreditoriams pagal vykdomuosius dokumentus (turėjo antrosios–penktosios eilės kreditorių), todėl mokėjimus privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta eiliškumo tvarka. Tačiau BUAB „CCM Baltic“, 2016 m. birželio 8 d. paprašiusi antstolio R. Kudrausko išsiųsti debitorei UAB „Lidl Lietuva“ patvarkymą, nurodant pervesti jos sulaikytas lėšas tik apeliantėms, pažeidė tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumą.
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti pačios BUAB „CCM Baltic“ nurodymu. Tačiau byloje kilo ginčas dėl restitucijos taikymo, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti restituciją atsakovių UAB ,,ŠILDUJA“, UAB ,,Projektana“ atžvilgiu.
20. Teismas pripažino, kad didžiąją dalį pervestų atsakovėms sumų grąžinus į ieškovės bendrą turto masę, būtų apginti ir tų kreditorių interesai, kurių teisės iš viso nebuvo pažeistos. Pritaikius restituciją ir pinigines lėšas pervedus į ieškovės bendrą turto masę, tokia situacija pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neatitiktų CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslų, t. y. būtų neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės. Be to, įvertinęs šalių elgesį sąžiningumo aspektu, teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į prašomą taikyti restituciją, pervestų lėšų didžiąją dalį sumos grąžinant į bendrą ieškovės turto masę, ieškovės pateiktą nepagrįstą restitucija grąžinamų sumų paskaičiavimą, atsakovių, kaip lygiaverčių ieškovės kreditorių, padėtis pritaikius restituciją būtų nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkinama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šalių sąžiningumo vertinimo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi UAB „Lidl Lietuva“ pavedimai UAB „ŠILDUJA“ ir UAB „Projektana“ buvo atlikti antstolio patvarkymų pagrindu.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pateiktu CK 6.9301 straipsnio aiškinimu. Šioje nutartyje kasacinis teismas pripažino, kad pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.
22. Tokia CK 6.9301 straipsnio taikymo praktika suformuota ir vėlesnėse kasacinio teismo bylose bei pripažinta, kad civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pateiktas CK 6.9301 straipsnio aiškinimas priimtas galutinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, todėl į jos išaiškinimus teismai turi atsižvelgti dar neišnagrinėtose bylose, taip pat ir ateities bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-248-2020). Tai reiškia, kad kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pateiktais CK 6.9301 straipsnio aiškinimas turi būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje.
23. Taigi, remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad tik skolininko kreditorius, kurio teisės ir teisėti interesai dėl skolininko atlikto atsiskaitymo pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą, dėl savo teisių gynimo remiantis CK 6.9301 straipsniu. Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, pripažino, kad šis straipsnis skirtas ne bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
24. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
25. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl sandorių negaliojimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo pareiškė ne skolininko kreditorius (-iai), kurio (-ių) teisės yra galimai pažeistos, bet pati bankrutuojanti įmonė (BUAB „CCM Baltic“). Tai reiškia, kad byloje reikalavimą pareiškė netinkamas subjektas. Atitinkamai, tai reiškia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neturi teisės ir reikalauti priteisti restituciją dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-559-798/2017 nustatytų neteisėtų atsiskaitymų CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
26. Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančius CK 6.145–6.157 straipsnius, paneigė ne tik sandorių negaliojimo teisines pasekmes, pažeidė imperatyvias ĮBĮ normas, pavyzdžiui, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantės argumentus, sprendžia, kad šie argumentai nekeičia sprendimo, kadangi ieškovė neturi teisės ginčyti minėtų UAB „Lidl Lietuva“ mokėjimų CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
Dėl bylos baigties
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl BUAB „CCM Baltic“ apeliacinis skundas atmestinas.
28. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, turi teisę ginčyti UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. birželio 21 d. atliktus mokėjimus UAB ,,ŠILDUJA“, UAB ,,Projektana“ kitais įstatyme nustatytais civilinių teisių gynimo pagrindais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
30. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė UAB „Projektana“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės BUAB „CCM Baltic“ 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė šių išlaidų realumą ir pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas). Kadangi atsakovės prašoma priteisti už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, ji mažintina. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytą koeficientą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, UAB „Projektana“ priteistina 1 766,18 Eur (1 358,6x1,3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ (įmonės kodas 135738747) naudai iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ (įmonės kodas 145417921) 1 766,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Aldona Tilindienė
Kazys Kailiūnas
Vigintas Višinskis