Civilinė byla Nr.2-1091-896/2014
(Proceso Nr. 2-28-3-00549-2014-0)
Kategorija 30.9.2.; 44.4.2.; 75.4.3.; 75.8.; 116.1.
(S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 12 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovui adv. A.Sakalauskui, atsakovui A. S., jo atstovui adv. Z.Lipnevičiui, trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. S. ir trečiajam asmeniui L. S. bei institucijoms, byloje teikiančioms išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. ir Radviliškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei G. S. ir trečiajam asmeniui L. S. dėl bei institucijoms, byloje teikiančioms išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. ir Radviliškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškovei G. S. ir A. S. reikalavimą dėl prievolės įvykdymo,
Nustatė:
Ieškovė ieškiniu prašo santuoką, registruotą 2009-12-18, įrašo Nr. 356, Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, tarp G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltės; nepilnamečio sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina ieškove G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo, A. S., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, mokant pinigus periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir suteikiant uzufrukto teise valdyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas vaiko motinai, G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti tokią atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas pasiima sūnų ir su juo bendrauja du kartus per mėnesį, kas antrą šeštadienį, apie tai informuodamas vaiko motinais anksto. Atsakovas sūnų pasiima 10:00 val. ryto ir privalo grąžina sūnų motinai iki 18 val. vakaro. Bet koks bendravimas su vaiku nukrypstant nuo šios tvarkos yra įmanomas tik ieškovei ir atsakovui iš anksto dėl to susitarus; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: butas esantis adresu Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio vidutinė rinkos vertė 46 700 LTL, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini); dėl jam tenkančios didesnės turto dalies atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka 23 350 LTL kompensaciją; priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimą - 35 000 LTL - ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką, sudarytą 2009-12-18 tarp ieškovės G. S. a. k. 491032804423, ir atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybės CMS (įrašo Nr. 356) nutraukti dėl abiejų šalių kaltės, sutuoktiniams paliekant turimas pavardes; nepilnamečio sūnaus J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina - ieškove G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), Marijampolės r.; iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis; nustatyti tokią atsakovo A. S. bendravimo su sūnumi J. S. tvarką: atsakovui A. S. bendravimui su vaiku nustatomos du kartus per mėnesį bendravimo su sūnumi dienos - du šeštadieniai ir sekmadieniai: atsakovas sūnų pasiima 10 00 val. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir gražina ieškovei tik sekmadieniais iki 18 valandos. Visus nesutarimus šalys tuo reikalu spręs geranoriškai atsižvelgiant j vaiko interesus, o šalims nesusitarus - teismine tvarka; Santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovo A. S. asmenine nuosavybe, nepriteisiant ieškovei G. S. piniginės kompensacijos. Už šio buto įsigijimo gautos skolos po santuokos nutraukimo paliekamos atsakovo A. S. asmeninėmis skolomis.
Trečiasis asmuo L. S. pateikė savarankišką reikalavimą A. S. ir G. S. grąžinti 47000 Lt skolą (b.l. 142-143).
Šalys ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo susitarė bylą baigti taikiai ir šioje dalyje bylą nutraukti, patvirtinant taikos sutartį. Šalys nurodė, kad susitarė dėl tokių sąlygų, kurios nurodytos priešieškinyje, todėl, vadovaudamosis CPK 140 str. 3 d., atsižvelgdamos į tai, kad teismo posėdžio metu daromas garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu, prašo pareiškimą užfiksuoti. Teismas sprendžia, kad šalių susitarimas sudaryti taikos sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, jos nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesų. Šalims žinomos, aiškios ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl taikos sutartis tvirtinama, o byla nutraukiama (LR CK 6.985 str., LR CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 3d., 294 str., 293 str. 1d. 5 p.).Šalims išaiškintina, kad esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno iš nepilnamečių vaikų tėvų liga, nedarbingumas ir kitos priežastys), šalys arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo.
Ieškovė G. S. ieškinio reikalavimus dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo palaiko, priešieškinį prašo atmesti. Ji paaiškino, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes jis susirado kitą moterį. Ilgą laiką ją apgaudinėjo. Negarbingai elgėsi, žemino, mušė. Sužinojo, jog yra kita moteris, kuri pati susirado, parašė ir prisipažino. Santuoka faktiškai iširusi apie pusę metų. Buvo atvejų, kai sutuoktinis naktį negrįždavo namo. Tikėjo, kad pas draugą ar mamą buvo. Jis ją palikdavo pas tėvus ir ilgai nepasiimdavo. Kad yra kita moteris sužinojo sausio mėnesį. Ta moteris jai parašė į telefoną ir www.facebook.com paskyrą. Atsakovas pats parašė į telefoną, kad myli kitą moterį. Kai sužinojo, kad apgaudinėja, dar gyveno kartu, atsakovas ją apgaudinėjo apie 9 mėnesius. Ko nors paklausus, atsakovas neatsakydavo, nekalbėdavo. Dėl smurto į policiją nesikreipė. Smurtavo sūnaus akivaizdoje. Sūnus įvykį prisimena. Įrodymų, kad kreipėsi psichologo pagalbos neturi. Sūnų vedė į raidos centą, dokumentą turi. Kartu pragyveno 4 metus. Su atsakovu bendravo nuo 16 metų. Laišką, jog ji kalta dėl santuokos iširimo, rašė psichologiškai palūžusi. Kiek atsakovas turėdavo sąskaitoje pinigų nežino, nes atsakovas nesakė. Mano, kad atsakovas susitaupęs turėjo apie 40000 Lt. Užsienyje dirbo vienus metus, atsakovas apie du su puse metų. Dirbo savaitgaliais, maistą šeimai pirkdavo iš savo kortelės. Atsakovas iš savo sąskaitos mokėjo už buto nuomą ir patarnavimus. Per mėnesį šeimos pajamos buvo apie 25000 kronų (apie 12 000 Lt). Ieškovės pajamos buvo apie 8000 kronų (apie 4000 Lt). Iš jos uždirbtų pinigų pirko maistą, rūbus. Kai pirko butą, ieškovės tėvas atvežė 5000 Lt. Pirmus pusę metų atsakovas netaupė pinigų, o kitus pusantrų metų jau taupė. Sutaupytus pinigus atsakovas išsiėmė iš sąskaitos. Šeimoje jautėsi menkinama, nieko nežinodavo, nes atsakovas nieko nesakydavo. Buto pirkime pas notarą nedalyvavo. Dalyvavo atsakovo mama, nes atsakovas buvo išvykęs į užsienį. Žinojo, kad bus perkamas butas. Butą pirkti nusprendė atsakovas, pirkimui pritarė. Tuo metu gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Grįžus į Lietuvą ieškovė pajamų neturėjo. Į Lietuvą grįžo 2013 m. vasario mėn. Atsakovas dirbo. Gyvenant kartu atsakovas pinigų duodavo. Atsiradus kitai moteriai pinigų skirdavo mažiau. Būnant pas tėvus išlaikydavo tėvai, atsakovas pinigų neduodavo. Jau būnant Lietuvoje atsakovas su savo mama nusprendė pirkti butą. Tuo metu gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame, vieno kambario bute. Parašė atsakovui žinutę, jog nori grįžti. Atsakovas atsakė, kad myli kitą moterį. Žinutes atsakovas rašė iš savo telefono. Į www.facebook.com paskyrą buvo gavusi žinučių anglų kalba, kad vyras turi kitą moterį. Su atsakovu gyventi nesutiktų, nes jis pažemino, turėjo kitą moterį. Svetimi žmonės pasako, kad matė vyrą su kita moterimi. Pas tėvus išvažiavo, kai atsakovas sumušė bei kai negrįžo naktį namo. Kai atsakovas sumušė pas tėvus išbuvo pusę mėnesio. Pirmą kartą išvyko pas tėvus 2013 m. birželio mėn., išbuvo apie mėnesį. Būtų važiavusi anksčiau, ieškovas žadėjo atvažiuoti pasiimti, bet neatvažiuodavo. Apie neištikimybę sužinojo 2014 m. sausio mėn. pabaigoje vasario mėnesio pradžioje. Prie buto pirkimo neprisidėjo, 5000 Lt davė tėtis. Ieškovė pinigus perdavė atsakovui. Pinigų duodavo močiutės ir tėvai. Duodavo ir 1000 Lt. Atsakovas grįžo apie 1-2 val. nakties neblaivus ir įvyko konfliktas, tada mušė, pabudo vaikas. Vienoj rankoj laikė vaiką, kita tąsė už plaukų. Žinutę, kad ji kalta rašė todėl, kad jis sugrįžtų. Vakare pinigus padavė atsakovui, bijojo, kad nemuštų, buvo agresyvus, namuose buvo dviese. Pinigus padavė 2013 m. kovo mėn. prieš išvažiuojant atsakovui į užsienį. Pinigai buvo skirti buto pirkimui. Tėvas pinigus padavė bute apie pietus. Kai tėvas padavė pinigus kartu buvo mama ir sesė. Iš kur tėvas gavo pinigų - nežino. Buto pirkimą tvarkė atsakovo mama. Pinigus atsakovas turėjo paduoti savo mamai.
Atsakovas A. S. reikalavimus dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo palaiko, ieškinį prašo atmesti. Jis paaiškino, kad nesutinka dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės. Kaltas iš dalies, jog nesugebėjo susikalbėti su sutuoktine. Su ja buvo neįmanoma susikalbėti, ji neturi savo nuomonės. Su ieškove susituokė, nes reikalavo ieškovės tėvai. Dėl santuokos iširimo kalti abu. Kitos moters nebuvo. Pats jau buvo pradėjęs rinkti dokumentus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Žinutes iš telefono rašė ne jis. Paprašė, kad www.facebook.com paskyroje parašytų žinutes todėl, kad viskas pasibaigtų. Susirašinėjimas www.facebook.com paskyroje netikras. Šiuo metu kitos moters nėra. Santuokos laikotarpiu kitos moters nebuvo. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sumušimo yra melas, noras apjuodinti. Ieškovė su atsakovo mama nebendravo. Neištikimybės nebuvo. Buvo pavydi. Darbas susijęs su automobiliais, autovežiai grįžta ir naktį, ir anksti ryte. Danijoje ieškovė uždirbdavo apie 2000 Lt per mėnesį, atsakovas 6000 Lt per mėnesį. Už butą mokėdavo apie 3000 Lt. Santaupų neturėjo. Ieškovė mokėdavo tik už maistą. Visas kitas išlaidas apmokėdavo atsakovas. Atsakovui nusprendus pirkti butą ieškovė ir jos tėvai tam prieštaravo. Ieškovės tėvai kišosi į šeimos gyvenimą. Butas buvo gana nebrangus, arti darželio. Mama paskolino pinigų buto pirkimui. Butą pirko šeimai. Ieškovė kasdien priekaištavo dėl buvo pirkimo. Dar Danijoje ieškovė kalbėjo apie skyrybas. Butą pirko už mamos pinigus. Ieškovės 5000 Lt nebuvo. Dalį pinigų mama turėjo ir pasakė kad pasiskolins iš draugės. Rašytinės sutarties, kad skolinasi pinigus, nepasirašė. Susitarė žodžiu, kad skolą grąžins kas mėnesį, mokėdamas tiek kiek gali. Grąžino apie 2000-3000 Lt. Besėdint draugų kompanijoje, paprašė, kad ieškovei parašytų žinutes. Žinutes rašiusi moteris yra tikra, bet ji buvo tik kompanijos dalyvis. Žinutes ir www.facebook.com paskyroje žinutes rašė tik vieną kartą. Prašė, kad žinutes rašiusi moteris, patvirtintų aplinkybes, kad greičiau būtų viskas nutraukta. Atsakovo pajamos per mėnesį 500 Lt, skolai dengti pinigų davė brolis. Brolis gerai gyvena Danijoje ir paskolina. Iš trečiojo asmens E. A. pinigų buto pirkimui nesiskolino. Pinigus buto pirkimui skolino mama. Iš brolio nesiskolino, nes mama pasiūlė paskolinti. Žinutes rašiusi moteris atsiprašė, kad sugriovė šeimą todėl, kad ji jautėsi kalta, kad parašė tą žinutę. Žinutes, kad matė ieškovę su kažkuo, gaudavo ir jis. Ieškovė pas tėvus yra išbuvusi ir daugiau nei mėnesį.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus L. S. prašo jos reikalavimą tenkinti. Ji paaiškino, kad norėjo, kad sūnus su šeima turėtų didesnį butą. Kai pasiūlė pirkti butą, sūnus neturėjo pinigų. Ji pasiskolino pinigų ir nupirko sūnui butą. Paskolino 50000 Lt. E. A. pinigus paskolino jai. Su buto pardavėju banke nusiėmė 13000 Lt, kitus pervedė E. A.. Ieškovės tėvai prie buto pirkimo neprisidėjo. Butą pirko sūnaus šeimai gyventi. Sūnus grįžo iš užsienio be santaupų. Iš užsienio sūnaus šeima grįžo vasario mėn. butą pirko kovo 19 d. E. A. pinigų dar negrąžino. Buvo sutarę, kad visą sumą grąžins, kai parduos sūnui, asmeninės nuosavybės teise, priklausantį butą. Sutiktų, kad pusę sumos grąžintų ieškovė ir pusę sumos atsakovas.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad yra ieškovės tėvas. Duodavo ieškovei pinigų pragyvenimui. Iki kovo 15 d. ieškovės namuose jai davė 5000 Lt. Kartu buvo ir sutuoktinė, galėjo būti ir dukra. Pinigai buvo po 200 ir 100 Lt kupiūromis. Pinigus turėjo grynus, nuo sąskaitos neėmė. Raštelio nepasirašė, nes pinigus dovanojo. Dukrai pinigų duodavo. Iš kur kitus pinigus gavo buto pirkimui, nežino.
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, dalyje dėl reikalavimų, susijusių su vaiko teisėmis byla nutrauktina patvirtinant taikos sutartį.
Nustatyta, kad A. S. ir G. S. susituokė 2009-12-18 (b.l. 10). J. S. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai A. S. ir G. S. (b.l. 11). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys transporto priemonių neturi (b.l. 12, 83). VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Radviliškis, butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l. 13, 78-79). A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Radviliškis (b.l. 14, 80-81). G. S. yra įregistruota VSDFV duomenų bazėje kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (b.l. 16). Iš www.facebook.com G. S. paskyros matyti, kad G. S. 2014-02-05 – 2014-02-06 susirašinėjo su M. M.. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad M. M. palaiko intymius santykius su A. S. (b.l. 17-21). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti G. S. ir A. S. susirašinėjimas žinutėmis, iš kurių matyti, jog A. pripažįsta, kad myli kitą moterį, su ja bendrauja jau devynis mėnesius (b.l. 23). VSDFV 2013-03-13 duomenimis A. S. nuo 2014-03-04 dirba UAB „Tauja“ (b.l. 33), uždirba 432,25 Lt (b.l. 82). Iš L. S. sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-03-19 jos sąskaita buvo papildyta 9000 Lt, ir tą pačią dieną 13000 Lt buvo pervesta L. Č. už buto pirkimą (b.l. 41). Iš E. A. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-03-19 buvo pervesta 37000 Lt L. Č., pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai paskola (b.l. 42). Iš 2013-03-19 buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad L. Č. pardavė, o A. S., atstovaujamas L. S., pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškis už 50000 Lt (b.l. 43-45). Iš elektroninio laiško siųsto G. S. A. S. matyti, kad G. S. nurodo, kad ji kalta dėl esamos situacijos (b.l. 46). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti A. S. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kurie charakterizuoja A. S. (b.l. 88-92). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. šeimos aplankymo akto matyti, kad A. S. gyvenamoji vieta tinkama svečiuotis jos nepilnamečiui sūnui J. S. (b.l. 95). Iš Lacuna A/S pateiktų duomenų apie G. S. pajamas 2012 m. matyti, kad jos bendros pajamos buvo 59065,32 (b.l. 110-113). Skolos raštelis patvirtina, kad E. A. paskolino L. S. 37000 Lt pirkti butui. Pinigus perves tiesiai iš savo sąskaitos buto pardavėjui L. Č. (b.l. 117). L. S. banko sąskaitos išrašas patvirtina jos banko sąskaitos operacijas per laikotarpį nuo 2013-01-09 iki 2013-03-19 (b.l. 145).
Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).
Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo įrodinėja atsakovo neištikimybe. Ieškovė atsakovo neištikimybę įrodinėja savo paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais - susirašinėjimu internete. Ieškovė nurodo, kad pas atsakovas turi kitą moterį, su kuria jau ilgą laiką palaiko artimus ryšius ir to neslepia. Iš www.facebook.com G. S. paskyros matyti, kad G. S. 2014-02-05 – 2014-02-06 susirašinėjo su M. M.. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad M. M. palaiko intymius santykius su A. S. (b.l. 17-21). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti G. S. ir A. S. susirašinėjimas žinutėmis, iš kurių matyti, jog A. pripažįsta, kad myli kitą moterį, su ja bendrauja jau devynis mėnesius (b.l. 23). Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas ir atsiliepime į ieškinį, ir priešieškinyje pripažįsta, kad buvo neištikimas savo sutuoktinei „santuokos metu ieškovė rūpinosi ne savo kaip sutuoktinės pareigomis šeimai, o kaip atsakovą davesti iki neištikimybės ir tam surinkti įrodymus“. Teismas atmeta teismo posėdžio metu atsakovo pateiktus paaiškinimus, kad jokios moters nėra, kad www.facebook.com M. M. paskyra yra fiktyvi, specialiai sukurta tam, kad būtų pagrindas jam išsiskirti su G. S.. Tokie atsakovo pateikti paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be to, neįtikinami. Todėl teismas, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, daro išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybe, šalių pateiktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad santuoka tarp G. S. ir A. S. nutrūko dėl A. S. kaltės, t.y. dėl jo neištikimybės, ir atsakovas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos nepaneigė. Teismas pažymi, kad atsakovo, nuomone, dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai, o ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji nevykdė sutuoktinės pareigų, nuo pat santuokos sudarymo pradžios atsakovą palikdavo vieną namuose, išvažiuodavo pas tėvus, kur prabūdavo ilgą laiką. Teismas pažymi, kad atsakovas tokių savo teiginių neįrodė. Taip pat pažymėtina, kad teismui nustačius aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės, toks ieškovės elgesys, jai žinant apie atsakovo neištikimybę, laikytinas pagrįstu ir nesudarančiu pagrindo pripažinti ją kaltą dėl santuokos iširimo. Todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutrūkimo dėl A. S. kaltės tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutrūkimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo neištikimybės patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo. Be to, ieškovė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus patiria ir dėl vykstančio skyrybų proceso. Iš pateiktų įrodymų, t.y. J. S. epikrizės (t. 1, b.l. 61), matyti, kad į vykstantį skyrybų procesą labai jautriai reaguoja ir vaikas, o šios aplinkybės tik didina ieškovės išgyvenimus. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas, remdamasis aptartų duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė, būdama labai jauno amžiaus, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalys turi mažametį vaiką. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).
Dėl trečiojo asmens L. S., savarankiško reikalavimo
Trečiasis asmuo L. S. pateikė savarankišką reikalavimą A. S. ir G. S. grąžinti 47000 Lt skolą. Trečiasis asmuo savo reikalavimą grindžia banko sąskaitos išrašais, buto pirkimo – pardavimo sutartimi, VĮ „Registrų centras“ išrašu, skolos rašteliais, savo ir atsakovo A. S. paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. S. pasiskolino iš E. A. 37000 Lt ir paskolos sutartimi susitarė, kad perves skolinamus pinigus tiesiai A. S. perkamo buto pardavėjui L. Č. (t. 1, b.l. 117). L. S. likusią 13000 Lt sumą už perkamą butą pervedė buto pardavėjui L. Č. pati iš savo banko sąskaitos (b.l. 145). L. S., sudarydama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškis, pirkimo – pardavimo sutartį, veikė kaip A. S. įgaliotinė. L. S. įrodinėja, kad 50000 Lt (37000 Lt, kuriuos pati pasiskolino iš E. A. ir 13000 Lt, kuriuos pervedė iš savo sąskaitos) ji paskolino sūnui A. S. ir G. S. buto pirkimui. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog L. S. reikalavimas pagrįstas – jos ir atsakovo A. S. paaiškinimai pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie nuosekliai pagrindžia visus paskolos gavimo momentus: lėšų butui pirkti kilmę, jų pervedimo momentus ir tikslą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad butas registruotas A. S. vardu, yra registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, darytina išvada, kad paskola buvo suteikta ne vienam A. S., bet kartu ir G. S., kaip jo sutuoktinei, šeimos interesų tenkinimui – buto pirkimui. Todėl teismas daro išvadą, kad L. S. paskolino ieškovei ir atsakovui 50000 Lt buto pirkimui, iš kurių 3000 Lt yra grąžinti, todėl G. S. ir A. S. skolingi L. S. 47000 Lt. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė G. S. nesutinka su trečiojo asmens reikalavimais. Tačiau ieškovės pozicija dėl šio reikalavimo nenuosekli ir prieštaringa, be to, prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ji nurodo, kad kartu su A. S. dirbo užsienyje, ir iš ten uždirbtų bei sutaupytų lėšų pirko butą. Taip pat nurodo, kad dalį pinigų, t.y. 5000 Lt, buto pirkimui jai davė tėvas A. T., kuris teismo posėdyje paliudijo, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės teisingos. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos darbo užmokesčio dydį užsienyje, tačiau nėra jokių duomenų, koks tų uždirbtų pinigų likimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent iš uždirbtų užsienyje pinigų būtų pirktas butas. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas A. T. yra ieškovės tėvas, kuris akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, be to, nei ieškovės, nei liudytojo paaiškinimai nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, kaip jau minėta, lėšų, sumokėtų už butą kilmė nustatyta remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė taip pat nurodo, kad apie L. S. paskolą jai ir jos sutuoktiniui nieko nežinojo, su ja niekas dėl šios paskolos nesitarė. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad buto pirkimo metu jų santykiai dar buvo geri, jie planavo tolimesnį šeimos gyvenimą, įsigijo būstą, kuriame ir gyveno. Todėl teismas daro išvadą, kad aplinkybės dėl paskolos gavimo iš L. S. ieškovei turėjo būti žinomos. Be to, net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų nežinojusi apie paskolą, akivaizdu, kad paskola buvo panaudota šeimos interesų tenkinimui – šeimos būstui pirkti, todėl prievolė yra abiejų sutuoktinių.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.
Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo, to neprašo ir patys sutuoktiniai. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Gedimino g. 3-35, Radviliškis, įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l. 13, 78-79). Šalys butą įgijo santuokos metu, iš bendrų lėšų, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl turto vertės nekyla. Kito turto šalys neturi. Tarp šalių nekyla ginčas dėl santuokoje įgyto turto dalių, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys lygios.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nesuvaržytas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (LAT 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
Teismas, dalindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė G. S. bute gyventi nepageidauja ir prašo priteisti jai tenkančią buto vertės dalį pinigų suma, išmokant kompensaciją, o butą priteisti atsakovui A. S.. Todėl teismas sprendžia, kad nesant ginčo dėl turto padalinimo natūra, tikslinga visą butą natūra priteisti atsakovui A. S.. Be to, atsižvelgtina, į tai, kad patenkinus trečiojo asmens reikalavimą, šalys solidariai skolingos trečiajam asmeniui 47000 Lt, į tai, kad ieškovė prašo už atsakovui tenkančią bendro turto dalį priteisti 23350 Lt kompensaciją. Teismas sprendžia, jog siekiant išvengti tolesnio konflikto, galimai atsirasiančių vykdymo išlaidų, tikslu kuo greičiau atkurti tarp šalių socialinę taiką, į atsakovo A. S. ir kreditorės L. S. valią dėl paskolos grąžinimo, todėl sprendžia, kad tikslinga įpareigoti atsakovą A. S. grąžinti L. S. visą 47000 Lt likusią skolą, tuo pačiu atleidžiant ieškovę G. S. nuo paskolos grąžinimo, tačiau ieškovei G. S. nepriteisiant iš atsakovo A. S. kompensacijos, dėl jam tenkančios visos kredito sumokėjimo naštos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi byloje yra pareikštas ir priešieškinys, ši taisyklė taikytina ir priešieškiniui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkintini iš dalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 495 Lt sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b.l. 8), 1200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 9), iš viso 1695 Lt. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 695 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 75, 98). Teismas taip pat pažymi, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus L. S. nėra sumokėjusi 1410 Lt žyminio mokesčio už savarankiško reikalavimo pateikimą, todėl šių bylinėjimo išlaidų, priteistinų valstybei, klausimas išspręstinas sprendimo priėmimo metu. Be to, ieškovė G. S. atleista nuo 349,50 Lt žyminio mokesčio dalies.
Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, į tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl dalies reikalavimų, į patenkintą trečiojo asmens savarankišką reikalavimą, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis bendraisiais teisės principais (CPK 3 str.), teismas sprendžia, kad tikslinga nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2, 3 dalyse nustatytų taisyklių ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: priteisti iš ieškovės G. S. bylinėjimosi išlaidas A. S. už reikalavimo dėl turto dalies patenkinimą – 695 Lt, o iš A. S. priteisti G. S. 144 Lt žyminio mokesčio dalį dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, pusę sumos, t.y. 600 Lt už advokato teisines paslaugas. Siekiant išvengti tolesnio konflikto ir bylinėjimosi išlaidų, priešpriešines priteistas sumas įskaityti ir priteisti iš A. S. 49 Lt bylinėjimosi išlaidas G. S.. Be to, atsižvelgiant į tai, kad L. S. nėra sumokėjusi valstybei 1410 Lt žyminio mokesčio, jos savarankiškas reikalavimas patenkintas, o skolą įpareigotas sumokėti A. S., todėl iš A. S. priteistina 1410 Lt žyminis mokestis valstybei.
Be to, byloje susidarė 78,75 Lt pašto išlaidos, kurios, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistinos lygiomis dalimis (CPK 96 str.).
Vadovaudamasis CPK 259,268-270 str. teismas
Nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką tarp G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą Marijampolės CMS 2009-12-18, įrašo Nr. 356, nutraukti dėl A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.
Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) neturtinę žalą G. S..
Padalinti santuokoje įgytą turtą taip: palikti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti 47000 Lt (keturiasdešimt septynis tūkstančius litų) skolą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine prievole L. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 49 Lt (keturiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidas G. S..
Po santuokos nutraukimo G. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, A. S. pavardę „S.“.
Patvirtinti tarp G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl vaiko teisių tokiomis sąlygomis ir šioje dalyje bylą nutraukti:
- Nepilnamečio sūnaus J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia Igliaukos k., Igliaukos sen., Marijampolės savivaldybėje.
- Nepilnamečio sūnaus J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), skiria po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2014-02-14, iki J. S. pilnametystės, lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas.
- Nustatoma tokia atsakovo A. S. bendravimo su sūnumi J. S. tvarka: atsakovas A. S. su sūnumi bendrauja du kartus per mėnesį, pasiimdamas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas ieškovei iki to paties savaitgalio sekmadienio 18.00 val.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1410 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt litų) žyminį mokestį ir 39,37 Lt (trisdešimt devynis litus 37 ct) pašto išlaidas valstybei.
Priteisti iš G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 39,37 Lt (trisdešimt devynis litus 37 ct) pašto išlaidas valstybei.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui – pranešimą apie turto padalijimo faktą ir sprendimo nuorašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Romeika