Baudžiamoji byla Nr. PK-5-420/2016

Proceso Nr. 1-30-3-00002-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.4; 1.2.14.10; 2.1.15.3.3.2;

2.1.15.3.3.3; 2.9.10.

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29 d.

Zarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,

sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir kaltinamajam A. B.,

jo atstovui ir gynėjui adv. S. K.,

privačiai kaltintojai ir kaltinamajai I. D.,

privačiam kaltintojui A. D.,

jų gynėjui ir atstovui adv. V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1955-10-05 Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, gyvenanti Videniškių k., Videniškių sen., Molėtų r., deklaruota gyvenamoji vieta adresu Smėlio g. 5-21, Utenos m., vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 187 str. 1 d.,

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1950-01-29 Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Vilniaus g. 80-17, Molėtų m., spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 187 str. 3 d., 187 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. D. tyčia sunaikino svetimą turtą: 2014 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ganykloje, sudegino A. B. priklausantį medžiotojo bokštelį, padarydama nukentėjusiajam 463,39 Eur turtinę žalą.

Dėl I. D. nusikalstamos veikos

Teismo posėdžio metu I. D. kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį su vyru A. D. važiavo į savo ganyklą, esančią (duomenys neskelbtini) ir pačioje gražiausioje ir aukščiausioje vietoje pamatė bokštelį, kuris buvo pastatytas be jų leidimo. A. B. nesitarė su jos vyru dėl bokštelio statybos. Šalia bokštelio buvo druskos maišas, sužėlusios bulvės ir grūdai. Ant bokštelio priklijavo lapelį, kuriame išreiškė nepasitenkinimą pastatytu bokšteliu ir klausė kas čia šeimininkauja. Po kelių savaičių masalai dingo, tačiau po kurio laiko prie bokštelio rado dvi obuolių krūvas. Tada ji parašė skundą-pareiškimą į savivaldybę dėl ganykloje pastatyto bokštelio ir užklausė ar jos plotai yra medžiojami. Iš Savivaldybės gavo atsakymą, kad tai ne jų kompetencija ir patarė jai kreiptis į kitas institucijas - gyvosios gamtos inspekciją arba policiją. Pastačius bokštelį, po nakties rasdavo vėžias prie to bokštelio, gyvuliai būdavo išgąsdinti, jų panagės kraujavo, abortavosi karvė. Neapsikentusi vieną dieną nugriovė ir sudegino bokštelį. Nesijaučia kalta, nes tokiu būdu gynė savo nuosavybę. Be to, mano, jog sudeginto bokštelio vertė žymiai mažesnė nei nurodė A. B..

Be kaltinamosios I. D. prisipažinimo jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltina I. D. stacionaraus bokštelio sudeginimu. Bokštelis buvo pastatytas I. D. žemėje, ganykloje (duomenys neskelbtini) šalia Vidono ežero. Bokštelį jis statė kartu su samdytais darbuotojais. Bokštelis priklausė jam asmeniškai. Jis buvo reikalingas apginti ganyklas nuo šernų, nes I. D. su vyru reiškė pretenzijas, kad jų pievas knisa šernai ir klausė kodėl jų nešaudo. Jis pasiūlė jų sklype pastatyti bokštelį, iš kurio būtų galima medžioti šernus. A. D. nurodė, kad bokštelį galima pastatyti prie laukinės obelies. Jis po 2 savaičių bokštelį pastatė A. D. nurodytoje vietoje. 2014-09-12, atvykęs, pamatė, kad bokštelio nėra, jis buvo sudegintas. Bokštelio gamyba jam kainavo 1600 Lt (463,39 Eur).

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad A. B. pažįsta daug metų, santykiai normalūs. Jo nuomojamame sklype A. B. prieš 7 metus pastatė bokštelį, kuris stovi iki šiol. Pradėjo prie pat šio bokštelio šerti šernus, kurie pradėjo knisti ganyklą. A. B. sutikęs iš kart išsakė pretenzijas dėl šernų knisimo. Pasakė, kad kreipsimės dėl to į teismą. Toliau šernai pievas kniso dar daugiau. 2014 m. gegužės mėn. su žmona važiavo vakare į ganyklą ir pamatė naują bokštelį. Nežinojo kas pastatė tą bokštelį. Jo leidimo dėl bokštelio statymo niekas neprašė. Pirmą bokštelį pamiškėje leido pasistatyti A. B.. Antram bokšteliui statytis niekas neprašė leidimo. Netoli bokštelio rado druską užvertą ant kuolo, bulves, grūdus. Nežinojo kas pribėrė ten masalų. Nematė, kad būtų kas prie naujo bokštelio. Į medžiotojų klubą dėl šernų knisimo nesikreipė. Įtarimas, kad A. B. pastatė antrą bokštelį buvo, nes leido jam pasistatyti pirmą bokštelį pamiškėje, tačiau A. B. neieškojo. Vieną dieną žmona pasakė, kad važiuoja grybauti, tai buvo rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia. Vakare nuvažiavus pas gyvulius pamatė sudegintą bokštelį. Sutuoktinė I. D. prisipažino, kad susinervinusi apipylė benzinu bokštelį ir sudegino.

Liudytojas S. L. parodė, kad jis yra medžiotojas, A. B. pažįsta seniai, santykiai artimesni nuo 2013 m. jam tapus medžiotoju. D. nepažįsta, ganykloje susipažino pirmą kartą, santykių nepalaiko jokių. 2014 m. pavasarį su A. B. atvyko prie bokštelio pasižiūrėti ar lankosi ten žvėrys. Netoliese ganykloje susitiko su D., kurie reiškė jiems pretenzijas dėl šernų išknistos ganyklos. A. D. nurodė jiems vietą prie kriaušės ar obelies kur galima pastatyti naują bokštelį. A. D. leido A. B. statytis bokštelį, abu susitarė ir paspaudė rankas. Po 1-1,5 mėn. bokštelį pastatė. Bokštelis atvežtas pagamintas ir vietoje jį surinko ir pastatė per pusdienį. Statė 5-6 žmonės, dalyvavo ir A. B.. D. tuo metu ganyklose nesimatė. Prie naujo bokštelio su A. B. įrengė masinimo vietą, pylė grūdus, bulves, obuolius, druskos. Medžioti iš naujo bokštelio neteko. Šio bokštelio nebėra, tik iš A. B. žodžių žino, kad jis nuverstas ir sudegintas, pats nematė kaip buvo sudegintas bokštelis.

Liudytojas P. K. parodė, kad A. B. ir D. pažįsta 2-3,5 metų, iš D. 2013-2014 m. Linučių kaime nusipirko sodybą, Santykiai su jais ir su A. B. normalūs. Jis nematė kaip statė bokštelį, nesidomėjo kas jį statė. Po kurio laiko atvažiavęs į sodybą bokštelio nebematė, matėsi, kad yra sudegęs. Jam į mobilų telefoną skambino A. B. ir klausė ar nežino kas sudegino bokštelį, jis nieko negalėjo paaiškinti, nes nematė.

Liudytojas V. A. parodė, kad A. B. pažįsta 20 metų, santykiai dalykiški, yra to paties Steponavos medžiotojų klubo nariai ir medžioja tame pačiame klube. D. pažįsta iš matymo, su I. D. teko bendrauti telefonu. Paskutinį kartą juos matė prieš 8-10 metų. A. B. priklauso Steponavos medžiotojų klubui, kurio teritorijos yra Videniškių ir Giedraičių seniūnijų ribose. D. plotas patenka į jų klubo medžiojimo plotą. Apie bokštelį sužinojo iš E. B., plotų vieneto teritorijų skirstymo ginčių komisijos pirmininko, kuris telefonu pasakė, kad kaimo žmonės reiškia nepasitenkinimą pastatytam bokšteliui. Iš A. B. sužinojo, kad bokštelis yra jo. Su I. D. šiuo klausimu bendravo telefonu, ji pasakė, kad veikla, esanti prie bokštelio, daro žalą, yra viliojami gyvuliai, ir dėl to buvo įspėtas bokštelio savininkas. Pažadėjo jai išspręsti šią problemą. Bokštelio statybą turi būti suderinta su tų žemės sklypų savininkais, todėl klubo susirinkimo metu jis paragino A. B. šį klausimą išspręsti. A. B. sakė, kad dėl bokštelio statymo buvo suderinta su A. D., o I. D. jam sakė, kad nebuvo derintasi. Kiek žino, rašytinės sutarties nebuvo. Iš A. B. žodžių žino, kad bokštelis sudegintas. Bokštelis nėra klubo nuosavybė, statomas ne už klubo lėšas, juos stato patys medžiotojai. Klubas savo lėšomis nėra pastatęs nė vieno bokštelio. Bokštelis yra laikinas statinys, projekto jam nereikia.

Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 74-1-234-14 esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra sudegintas bokštelis, ant pievos yra apdegusios lentos, medinės kopėčios, šiferio gabalai, apdegęs kėdės metalinis stovas, išdegusi žolė (baudžiamoji byla, b. l. 6-7). Apdegusios lentos matomos ir nukentėjusiojo A. B. kartu su skundu pateiktoje fotonuotraukoje (I t., b. l. 8).

Remiantis aptartais įrodymais teismas laiko įrodyta, kad I. D. 2014-09-11 (duomenys neskelbtini) padegdama, sunaikino A. B. priklausantį medžiotojo bokštelį.

LR BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimą (sunaikinimą), kai jo vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (1 MGL = 37,66 Eur). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui  kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.

Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta LR BK 190 str. 1 d. Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi LR BK 190 str. 1 d. redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jau galiojo naujoji LR BK 190 str. 1 d. reakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. Palyginus ankstesnę ir naująją BK 190 str. 1 d. redakcijas matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 str. 1 d. kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Naujojo teisinio reguliavimo nuostata laikytina švelninančia I. D. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

I. D. nurodė, kad sunaikinto medžioklės bokštelio vertė yra žymiai mažesnė nei nurodė A. B.. Be to, A. D. pateikė internetinio portalo skelbimą, iš kurio turinio matyti, kad parduodamas medžiotojo bokštelis už 110 Eur (I t., b. l. 139). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sunaikinto turto vertę A. B. nurodė remdamasis UAB „Smagūs darbai“ kasos pajamų orderiu  (I t., b. l. 4), ir PVM sąskaita faktūra SDLT Nr. 257 (I t., b. l. 5), kurie patvirtina, kad už 2014 m. balandžio mėnesį pagamintą ir 2014 m. rugsėjo 11 d. sunaikintą medžiotojų bokštelį A. B. UAB „Smagūs darbai“ sumokėjo 463,39 Eur. Medžiotojų bokštelis buvo sunaikintas praėjus mažiau nei pusmečius po jo pastatymo, todėl laikytina, kad per šį laikotarpį medžiotojų bokštelio vertė esmingai nepakito ir jo vertė sunaikinimo momentu buvo didesnė nei 5 MGL.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad I. D. 2014-09-11 sunaikinto A. B. priklausančio bokštelio vertė yra 463,39 Eur, todėl tokia I. D. veika kvalifikuotina pagal LR BK 187 str. 1 d.

Bausmės skyrimo motyvai

I. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra.

Skirdamas bausmę I. D., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), kalta prisipažino iš dalies, dėl padaryto nesigaili. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, į psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitą neįregistruota, turi tik 55 proc. darbingumą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, I. D. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str., 55 str.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamosios veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtinas baudos dydis, žymiai mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas baudos vidurkis.

Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK, BPK) 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (LR BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nukentėjusysis A. B. pareiškė reikalavimą dėl 463,39 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl medžiotojų bokštelio sunaikinimo bei dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Nors I. D. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, byloje nustatyta, kad medžiotojų bokštelį sunaikino, t.y. sudegino I. D., todėl ji privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad sunaikinto bokštelio vertė yra 463,39 Eur. Atsižvelgiant į tai A. B. reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.

A. B. taip pat prašo priteisti iš I. D. 150 Eur neturtinės žalos, nes dėl neteisėtų I. D. veiksmų buvo sunaikintas jo turtas, dėl ko patyrė didelius nepatogumus, jautėsi pažemintas, išgyveno dvasinį sukėtimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CK, CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Byloje nustatyta, kad A. B. nukentėjo nuo I. D. įvykdyto tyčinio nusikaltimo, dėl to turėjo išgyvenimų, nepatogumų, nes buvo sunaikintas jam priklausantis turtas. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.  Tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl šio nusikaltimo būtų sutrikęs nukentėjusiojo darbingumas ar atsiradusios kitos sunkios pasekmės, sunaikinto turto vertė nėra didelė, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str.1d.). Likusioje dalyje A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl I. D. ir A. D. priešpriešinių skundų privataus kaltinimo tvarka

I. D. privataus kaltinimo priešpriešiniu skundu kaltina A. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., t.y., kad jis I. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės mėnesio viduryje pastatė stacionarinį medžioklės įrenginį – bokštelį, šalia šio bokštelio jaukino laukinius žvėris, vykdė medžioklę, dėl ko sklype esančiai ganyklai medžiojamieji gyvūnai padarė 134,78 Eur turtinę žalą.

A. D. privataus kaltinimo skundu kaltina A. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., t.y., kad jis I. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės mėnesio viduryje pastatė stacionarinį medžioklės įrenginį – bokštelį, šalia šio bokštelio jaukino laukinius žvėris, vykdė medžioklę, dėl ko sklype esančiai ganyklai medžiojamieji gyvūnai padarė 1437 Eur turtinę žalą.

I. D. skunde teismui nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. viduryje, ji kartu su savo vyru A. D., jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo stacionarinį medžioklės įrenginį - bokštelį bei link jo einančias bei stovimas autotransporto vėžias. Nei kaltinamoji, nei jos vyras nedisponavo informacija apie šį įrenginį, nors pagal įstatymus yra nustatyta pareiga informuoti žemės sklypo savininką ir gauti jo sutikimą, montuojant tokią paskirtį turinčius įrenginius svetimame žemės sklype. Šalia bokštelio, norint prijaukinti ir pritraukti laukinius žvėris, nuolat buvo pilami įvairūs pašarai: įvairios druskos, sužėlę grūdai, sudygusios bulvės ir kt. Kadangi savo žemės sklype I. D. užsiėmė gyvulių ganymu bei auginimu, iškilo grėsmė jų saugumui. Todėl, norėdama išsiaiškinti, kas kenkia jos vykdomai žemės ūkio veiklai ir išvengti patirtos žalos, prie bokštelio pakabino perspėjamąjį raštą – įspėjimą, kuriame klausė, kas šeimininkauja jos žemėse, prašydama šią veiklą nutraukti. Maždaug tris savaites pašarai taip ir stovėjo prie bokštelio, nors buvo matyti pagal vėžes, kad į bokštelį kažkas vis reguliariai atvažiuoja. Vėliau masalai pranyko iš ganyklos, bet po kelių dienų buvo pastebėta, kad ir vėl pripilta obuolių. Prašant pagalbos kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę, kuri nurodė, kad šiuo klausimu tikslinga kreiptis į Gyvosios gamtos inspekciją. Po kurio laiko kaltinamoji pastebėjo, kad gyvulių paragės kraujuoja, ganykloje ištrypti ratai, aiškiai matėsi, kad gyvulius kažkas baido, abortavosi karvė. Iškviečiant veterinarą buvo nustatyta, kad karvė abortavosi dėl išgąsčio. 2014 m. rugsėjo viduryje kartu su sutuoktiniu ganykloje pradėjo rasti pašautas ir kritusias stirnas. Sklypo kaimynas P. K., atradęs taip nugaišusią į pilvą pašautą stirną savo namų kieme iškvietė tarnybas. Kartu buvo atvažiavęs ir A. B., kuris prašė nieko neviešinti. Nesulaukusi atsako į paliktą raštą-įspėjimą bei pagalbos iš savivaldybės, pavargdama nuo su bokšteliu susijusių problemų, 2014-09-11 nuvyko į savo ganyklą, išardė bokštelį bei jį pašalino sudegindama. Kitą dieną paskambino sklypo kaimynas P. K. ir informavo, kad jam skambino A. B. klausinėdamas, ar jis nematė, kas sudegino bokštelį. Tik tuomet I. D. suprato, kad medžioklinį įrenginį, t.y. medžioklės bokštelį, neteisėtai be savininkų leidimo pasistatė A. B., taip piktybiškai kenkdamas ganykloje esantiems gyvuliams ir jos su sutuoktiniu turtui. 2014-10-13 vakare I. D. paskambino nežinomas numeris ir vyrišku balsu prisistatė rajono medžiotojų draugijos pirmininku V. A.. Vyriškis apgailestavo dėl A. B. netinkamo elgesio bei informavo, kad nieko nežinojo apie kaltinamosios skundą dėl bokštelio ir tokio bokštelio egzistavimą apskritai, kadangi jis apie bokštelio įrengimą nebuvo informuotas. Jis teigė, kad kalbantis su A. B. šis tvirtino, kad jokių konfliktų su žemių savininkais neturi. 2015-03-16 I. D. kartu su sutuoktiniu kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisiją, kuri 2015-03-23 dalyvaujant I. D. bei A. B., ganykloje įvertino medžiojamųjų gyvūnų, t. y. šernų, padarytą žalą pievoms ir ganykloms bei surašė 2015-03-23 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 25-5. A. B. išvyko nesulaukęs, kol bus užpildytas apžiūros aktas, todėl apžiūros akte nepasirašė. Apžiūros metu nustatyta, kad padaryta žala ganyklai - sunaikinta 0,45305 ha daugiamečių pievų ir ganyklų, kuri įvertinta pinigine išraiška - 57,53 Eur (daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos). Kad galėtų apskaičiuoti galutinai padarytą žalą komisija nurodė pateikti papildomą informaciją apie gaunamos produkcijos rūšį iš pažeistų daugiamečių pievų ir ganyklų. Taip pat ji pažymėjo, kad galutinė medžiojamų gyvūnų padaryta žala pinigine išraiška bus apskaičiuota Lietuvos statistikos departamentui paskelbus duomenis apie 2015 m. daugiamečių žolių derlingumą. Tą pačią dieną patikrinimo aktai buvo surašyti, kurių Nr. Ū25-6 bei Ū25-7, ir dėl I. D. vyro nuosavybės teise priklausančių, šalia I. D. ganyklos esančių ((duomenys neskelbtini) kurių plotas 3,29 ha) sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Komisija pažymėjo, kad medžiojami gyvūnai, t. y. šernai pirmajame A. D. sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikino 0,207 ha (patikrinimo aktas Nr. Ū25-7), o antrajame sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinta 0,6018 ha (patikrinimo aktas Nr. Ū25-6). Antrajame vyro sklype patirtą žalą pinigine išraiška komisija įvertino - 77, 25 Eur ir informavo, kad galutinė žala bus apskaičiuota gavus iš kaltininko vyro informaciją apie daugiamečių pievų ir ganyklų produkcijos rūšį. A. B. neteisėtai, (nesant teisinio pagrindo) savavališkai pasistatė kaltinamosios ganykloje medžioklinį įrenginį - medžioklės bokštelį, neįvykdydamas jam išplaukiančios iš Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. pareigos (nebuvo gautas žemės sklypo savininkų leidimas tokiam įrenginiui montuoti jų žemėje). Į priklijuotą pranešimą prie medžioklinio įrenginio dėl jo pašalinimo, kuris kabėjo gana ilgą laiką nukentėjusysis nereagavo, periodiškai atvažiuodamas neteisėtai pildamas prie bokštelio pašarus laukiniams gyvūnams pritraukti, taip kenkdamas I. D. ir jos vyro turtui. Molėtų rajono medžiotojų draugija, pasak jos pirmininko V. A., nieko nežinojo apie neteisėtai pastatytą bokštelį t. y. A. B. teigė, kad neturi jokių incidentų su žemės sklypų savininkais, todėl jis nagrinėjamoje situacijoje veikė savavališkai ir savavaldžiaudamas. Kadangi A. B. matė anksčiau minėto prikabinto pranešimo turinį, iš kurio buvo aišku, kad bokštelis čia nepageidautinas, žinojo apie gyvūnų galimai padaromą žemės sklypams žalą dėl jo neteisėtai pilamų pašarų žinojo apie šiose sklypuose esamus gyvulius, pagrįstai teigtina, kad nukentėjusysis veikė tyčia. Kitaip tariant, nukentėjusysis tiesiogiai norėjo arba nenorėjo, bet savavališkai leido kilti anksčiau minėtiems padariniams, taip sunaikinant I. D. ir jos vyro turtą. Atlikus komisijos vertinimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos buvo nustatyta, kad bendra šernų padaryta žala pievoms ir ganykloms pinigine išraiška siekia - 134,78 Eur, kas viršija 3 MGL vertę t. y. patenka į LR BK 187 str. 3 d. reguliavimo dalyką. I. D. priešpriešiniu skundu prašo A. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl LR BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl nedidelės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo, pripažinti šioje byloje I. D. ir A. D. nukentėjusiaisiais, atlyginti I. D. ir A. D. patirtą turtinę žalą - 134,78 Eur, bei atlyginti I. D. patirtą neturtinę žalą - 3000 Eur ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

A. D. skunde teismui papildomai nurodė, kad Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija įvertino medžiojamųjų gyvūnų, t. y. šernų, padarytą žalą pievoms ir ganykloms, surašė apžiūros aktą, kuriame nustatė,  kad padaryta žala ganyklai - 57,53 Eur, o kitame sklype patirtą žalą pinigine išraiška komisija įvertino 77,25 Eur ir informavo, kad galutinė žala bus apskaičiuota gavus informaciją apie daugiamečių pievų ir ganyklų produkcijos rūšį. NŽT Molėtų skyrius 2015-11-25 pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad A. D. priklausiančiuose sklypuose padaryta žala siekia 469,00 Eur, o I. D. - 333 Eur, viso - 802 Eur. Dėl A. B. neteisėtos medžioklės abortavosi apsėklinta 2014-04-10 karvė, kurios invent. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje yra netektas prieauglis, kurio minimali vertė -175 Eur, dalinis pieno, apie 2000 kg, netekimas, vertintinas 460 Eur (2000 kg x 0,23 Eur). A. D. skundu prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl LR BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atsakingą asmenį A. B., pripažinti šioje byloje A. D. nukentėjusiuoju, priteisti iš A. B. atlyginti A. D. patirtą turtinę - 1437 Eur ir neturtinę 500 Eur žalą, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

A. B. kaltu dėl šių kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad savo veiksmais nepadarė žalos D. ir niekada neturėjo tokio tikslo.

LR BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sugadinimą (sunaikinimą). LR BK 187 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą (sunaikinimą). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2015-11-25 žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo akte nurodyta, kad I. D. ir A. D. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pažeistų plotų vidutinė rinkos vertė yra atitinkamai 320 Eur, 149 Eur ir 333 Eur (I t., b.l. 137-138). Pažymėtina, kad šiuo aktu apskaičiuota pažeistų žemės sklypų plotų vidutinė rinkos vertė, tačiau ne šiuose plotuose padaryta žala. Be to, Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija 2015-05-04 raštuose Nr. Ū22-45 ir Nr. Ū22-46 nurodė, kad padaryta žala ganyklai, esančiai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančiai I. D. - sunaikinta 0,45305 ha daugiamečių pievų ir ganyklų bei sunaikinta 0,6083 ha pasėlių, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. D., žala įvertinta pinigine išraiška, atitinkamai - 57,53 Eur ir 77,25 Eur (I t., b.l. 78-79).

LR CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka numatyta Medžioklės įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte – Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Pagal Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d. laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala yra I. D. ir A. D. žemės sklypuose, kurie yra Steponavos medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, todėl I. D. ir A. D. turi teisę savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka. Taigi, už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio, nes šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad A. B. tyčia sugadino I. D. ir A. D. turtą, siekdamas jiems sukelti turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pateikęs išaiškinimą, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-409/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, ši konkreti situacija nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį, o I. D. ir A. D. teisės gali būti apgintos civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms A. B. išteisinamas nesant jo veikoje baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 ir 3 d., požymių.

I. D. ir A. D. civiliniai ieškiniai dėl 134,78 Eur ir 1437 Eur turtinės, bei 3000 Eur ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekami nenagrinėtais.

Dėl proceso išlaidų

A. B. byloje yra nukentėjusysis-privatus kaltintojas, pagal jo pareikštą kaltinimą I. D. šiuo nuosprendžiu pripažįstama kalta. Pagal priešpriešinius kaltinimus A. B. išteisintinas.

Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. B. taip pat prašo priteisti jo atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. bylos tyrimo procese atstovavo advokatas S. K. ir už atstovavimo paslaugas A. B. sumokėjo advokatui 650 Eur (I t., b. l. 151, 152, II t., b. l. 8). Šios išlaidos yra adekvačios proceso trukmei, advokatas dalyvavo septyniose teismo posėdžiuose, surašė pareiškimą dėl bylos iškėlimo privataus kaltinimo  tvarka, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusysis teismui pateikė prašymą atlyginti atvykimo į teismą išlaidas (I t., b. l. 153), pridėjo dyzelinio kuro pirkimą pagrindžiančius kvitus (I t., b. l. 157, 173, II t., b. l. 8, 24).

BPK 103 str. 1 p. nustato, jog prie proceso išlaidų priskiriamos nukentėjusiųjų kelionės išlaidos. BPK 104 str. 1 d. numato, kad proceso išlaidos <...> nukentėjusiajam <...> atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. BPK 105 str. nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal LR Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintos „Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos“ (toliau – Tvarka) 2 p. <...> nukentėjusiesiems <...> šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą <...> ir gyvenantiems  ne  iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, taip pat kitos išlaidos.

Pagal 2015-12-28 Zarasų rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. 1T-32 patvirtintą Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo tvarką liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams kelionės išlaidos išmokamos į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą, jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens prašymą ir pridėtus dokumentus, įrodančius patirtas kelionės išlaidas. Neturint galimybės pateikti transporto priemonės gamintojo nurodytų techninių duomenų (degalų sunaudojimo normos 100 kilometrų), kuro sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015-12-18 nutarimu Nr. 13 P-156-(7.1.2) patvirtintomis Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėmis rekomendacijomis.

Nukentėjusysis A. B. pateikė transporto priemonės „Mercedes-Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. B. nuosavybės teise, registracijos liudijimą iš kurio matyti transporto priemonės techniniai duomenys –  automobilio darbinis tūris – 2148 cm3 (I t., b.l. 154), bei UAB „Luktarna“ kvitus už įsigytus degalus (I t. 157, b. l. II t., b. l. 8, 24). Transporto priemonės gamintojo techninių duomenų - degalų sunaudojimo normos 100 kilometrų, nukentėjusysis nepateikė, todėl kuro sąnaudos skaičiuojamos pagal aukščiau nurodytą formulę.

Nukentėjusysis į Zarasų rajono apylinkės teisme vykusį teisiamo posėdį atvyko iš Molėtų, todėl jam, atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų skaičių ir nustatyta tvarka apskaičiuotą lengvojo 2148 cm3 dyzelinio variklio tūrio automobilio kuro suvartojimo 100 km normą, t. y. 5,57 l (3,8 x ?2,148), kompensuotinos kelionės išlaidos iš Molėtų į Zarasus ir atgal: 5,57 l x 85 km/100 km = 4,73 l x 2 = 9,46 l (kuro sąnaudos vienai kelionei pirmyn ir atgal iš Molėtų į Zarasus); nukentėjusysis į teismo posėdį vyko septynis kartus, kiekvieną kartą kuro kainai buvo skirtinga, todėl kiekvienos kelionės išlaidos apskaičiuotinos atskirai: 1. 2015-10-12 kelionė – 1,059 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 1,016 Eur x 9,46 l = 9,61 Eur; 2. 2015-11-18 kelionė – 1,019 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,976 Eur x 9,46 l = 9,23 Eur; 3. 2015-12-16 kelionė – 0,999 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,956 Eur x 9,46 l = 9,04 Eur; 4. 2016-01-19 kelionė – 0,919 Eur x 9,46 l = 8,69 Eur; 5. 2016-02-10 kelionė – 0,899 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,856 Eur x 9,46 l = 8,10 Eur; 6. 2016-03-16 kelionė – 0,907 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,864 Eur x 9,46 l = 8,17 Eur; 7. 2016-04-06 kelionė – 0,937 Eur - 0,043 Eur nuolaida = 0,894 Eur x 9,46 l = 8,46 Eur. Viso kelionės išlaidos sudaro 61,30 Eur, kurios priteistinos iš I. D..

Teismas, vadovaudamasis BPK 115 str. 1 d., 3 d. 2 p., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., 415 str.,

n u s p r e n d ž i a :

I. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteisti 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Zarasų rajono apylinkės teismo raštinei.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. D. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš I. D. nukentėjusiajam A. B. 463,39 Eur turtinei žalai ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje A. B. ieškinį atmesti.

Ppriteisti iš I. D. nukentėjusiajam A. B. 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 61,30 Eur kelionės išlaidų.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. D. civilinį ieškinį dėl 134,78 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

A. D. civilinį ieškinį dėl 1437 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 74-1-00234-14 grąžinti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Vladimiras Kurasovas