Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-175/2017

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00904-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.9

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Kęstučio Dargužio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistajam A. T., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

vertėjai Veronikai Rybalčenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

E. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4839,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš A. T. – 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. T. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) mieste, kelio (duomenys neskelbtini) 9-ame kilometre, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra, sukdamas į kairę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai (KET 157 punktas), važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve ir nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, į šalutinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „APRILIA TUONO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. M. ir su juo susidūrė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojui E. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
2. Kėdainių rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl žalos dydžio, civilinį ieškinį tenkino iš dalies.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo iš jo pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad, nors nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau viena iš sąlygų eismo įvykiui kilti bei tokiems padariniams atsirasti buvo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, t. y. laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to atsitrenkė į nuteistojo vairuojamą automobilį ir tai tiesiogiai įtakojo neigiamas pasekmes. Jei E. M. būtų laiku pradėjęs stabdyti, eismo įvykio būtų galima iš viso išvengti arba nebūtų tokių sunkių pasekmių jo sveikatai. Nors teismas nuosprendyje ir pasisakė, kad atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, t. y. kaltinamasis nesiekė sąmoningai tokių padarinių, taip pat į tai, kad pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai, tačiau nuteistojo manymu, teismas vis tik nustatė per didelę sumą nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti ir priteisė 6000 Eur.
2. Nuteistasis pažymi, kad pagal teismų praktiką vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma. Vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus turtinės žalos dydžio kriterijus, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Šiuo atveju teismas, priteisdamas neturtinę žalą, sureikšmino nukentėjusiojo patirtas pasekmes ir neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo elgesį kelyje, į nuteistojo turtinę padėtį, amžių, gaunamas pajamas, kurias sudaro tik 250 Eur dydžio senatvės pensija.
3. Apelianto manymu, iš jo priteistos neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 2500 Eur ir tokio dydžio sumą grindžia šiais motyvais: civilinis ieškovas prašė priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad jis iš dalies yra pats kaltas dėl atsiradusių pasekmių, žalos atlyginimas sumažintinas per pusę. ADB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus nukentėjusiajam 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisus iš tos pačios draudimo kompanijos dar 2500 Eur, liktų 2500 Eur priteistinos neturtinės žalos dydis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.
5. Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimas nekeliamas, ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo nėra. Tačiau skunde nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl civilinio ieškinio, dėl to nepagrįstai iš nuteistojo priteisė neproporcingai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.
7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, paremti tik paties nuteistojo subjektyviu situacijos vertinimu, neatsižvelgiant į šioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui.
8. Neturtinės žalos fakto, taip pat ir jos dydžio nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kurią teismas kiekvienoje byloje įgyvendina individualiai, įvertindamas konkrečioje situacijoje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teismų praktika. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
9. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš A. T. priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kalto asmens priteisti 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi draudimo bendrovė dalį sumos – 2500 Eur – atlygino. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, sumažindamas nukentėjusiajam priteistiną sumą iki 11 000 Eur, atitinkamai 5000 Eur (iš kurių 2500 jau atlyginta) priteisiant iš draudimo bendrovės, o likusią sumą – 6000 Eur – iš nuteistojo. Kolegijos vertinimu, priešingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė tinkamai.
10. Iš nuosprendžio matyti, kad sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, buvo įvertintos tokios aplinkybės, kaip nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirti neigiami išgyvenimai, jų pobūdis, nusikalstamos veikos pasekmės sveikatai, gyvenimo kokybei, pasekmių išnykimo tikimybė, taip pat atsižvelgta į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu  nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai (įvairūs lūžiai, plaučių sumušimas ir plyšimas, nubrozdinimai), kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje taikant operacinį ir medikamentinį gydymą, vėliau tęsiamas reabilitacinis gydymas. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad patirtų sužalojimų pasekmes jis jaučia ir šiuo metu, yra žymiai apribota jo veikla, fizinis aktyvumas, netektas darbingumas siekia 60 procentų, jaučia skausmus, vartoja skausmą malšinančius vaistus. Teismui nekyla abejonių, kad visos šios aplinkybės neigiamai įtakoja nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, neigiamai veikia jo psichinę būseną, verčia nerimauti dėl ateities (planuojamų operacijų, būklės pagerėjimo perspektyvų).
11. Nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybę, kad viena iš sąlygų eismo įvykiui kilti bei neigiamiems padariniams atsirasti buvo ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Todėl, A. T. manymu, teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo patirtas pasekmes ir neatsižvelgė į jo paties netinkamą elgesį, taip pat į tai, kad nuteistasis yra senyvo amžiaus, pensininkas ir jo pajamos yra tik 250 Eur dydžio pensija. Iš nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei nurodoma skunde, teismas vertino ir tai, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus, nedirba, jo pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, tačiau pagrįstai pažymėjo, kad šios aplinkybės, nors ir yra svarbios sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tokio pobūdžio bylose negali būti lemiamu kriterijumi. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiojo elgesį eismo įvykio situacijoje, kad jis elgėsi netinkamai, laiku nestabdė savo vairuojamo motociklo. Nuteistojo manymu, paminėtą aplinkybę teismas įvertino nepakankamai, tačiau šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys sąlygojo eismo įvykį ir buvo jo kilimo priežastimi. Dėl eismo įvykio kilimo, lėmusio sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, šioje byloje kaltu pripažintas A. T., todėl jis turi pareigą atlyginti savo veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą. Nuteistojo subjektyvus vertinimas, kad dėl eismo įvykio kaltas ir motociklą vairavęs nukentėjusysis, nešalina jo atsakomybės ir pareigos atlyginti nusikaltimu asmens sveikatai padarytą žalą, taip pat nelaikytinas kriterijumi, turinčiu įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Pažymima, kad pagal aktualią teismų praktiką neturtinės žalos dydis eismo įvykio bylose svyruoja nuo 6000 Eur iki 35 000 Eur, todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kartu vertinant ir paties nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, elgesį po eismo įvykio (nukentėjusiojo neatsiprašė, nuoširdžiai nesigailėjo, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, nesistengė atlyginti žalos), pripažinti, kad teismo priteista 11 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga kilusioms pasekmėms, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde A. T. nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ar kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.
12. Kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato ir pritaikė BPK ir CK nuostatas. Nuosprendyje įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės žalos dydžio nustatymui, priteista suma proporcinga nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams. Esant paminėtoms aplinkybėms pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą buvo pažeisti BPK ir CK reikalavimai, neatsižvelgta į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir skundas atmetamas.
13. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. T., išlaidas sudaro 67,51 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 67,51 Eur, iš nuteistojo nepriteisti.

Teisėjai                                                                                      Ramūnas Antanavičius

               Kęstutis Dargužis

               Algerdas Urbšys