Civilinė byla Nr. e2A-370-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00177-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1768-258/2021 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir ieškovas) 2021 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė) 52 890,12 Eur žalos atlyginimą.

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 06 val. 20 min., Minijos gatvėje, ties sankryža su Rūtų gatve, Klaipėdoje, A. D., vairuodamas transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“, sukėlė eismo įvykį (toliau – eismo įvykis), kurio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo I. D..

3.       Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. direktoriaus pavaduotojos D. D. sprendimu Nr. VPA_SP5-2268 eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, nes I. D. žuvo vykdama į darbą. Ieškovo 2019 m. liepos 18 d. sprendimais (Nr. VPA_SP5-3844 ir Nr. VPA_SP5-3845) žuvusiosios I. D. sutuoktiniui A. D. ir motinai G. T. buvo skirtos 26 445,06 Eur vienkartinės draudimo išmokos (iš viso 52 890,12 Eur). Ieškovas, išmokėjęs piniginę kompensaciją, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnį.

4.       Atsakovė ADB „Gjensidige“, nesutikdama su ieškiniu, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos neatitinka nukentėjusiesiems (A. D. ir G. T.) padarytos turtinės žalos atlyginimo paskirties, nes visi nukentėjusiųjų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-361/2020, kurio pagrindu atsakovė A. D. išmokėjo 7 000 Eur, G. T. – 6 000 Eur. Atsakovė taip pat A. D. išmokėjo 14 227,90 Eur draudimo išmoką, G. T. – 10 000 Eur. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta 52 890,12 Eur turtinė žala.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 37 809,56 Eur žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 792 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

6.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, sprendžiant klausimą, kokio dydžio socialinio draudimo įstaigos išmokėta suma yra skirta žuvusiosios sutuoktiniui ir žuvusiosios motinai realiai patirtai žalai kompensuoti, vadovavosi NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, todėl nagrinėjamu atveju padarė išvadą, jog ieškovo, kaip socialinio draudimo įstaigos, išmokėta išmokos suma turi būti priteista iš atsakovės kaip atitinkanti žuvusiosios sutuoktinio ir žuvusiosios motinos dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumą.

7.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad eismo įvykio metu I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, taip pat nustatęs, jog I. D. sutuoktinis pajamų negaudavo, o I. D. motina G. T. buvo sulaukusi pensinio amžiaus, padarė išvadą, kad tiek žuvusiosios sutuoktinis, tiek jos motina, turėjo turtinio pobūdžio teisę gauti išlaikymą iš I. D.. 

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, kurias padalijus trims asmenims, vienam asmeniui tenkanti suma buvo 203,28 Eur, kuri priklausytų A. D. iki 2030 m. balandžio 25 d. (I. D. pensinio amžiaus pradžios momento). Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina išmoka būtų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Teismas sprendė, kad žuvusiosios sutuoktinio ateityje gautina našlių pensija, nėra reikšminga sprendžiant netekto išlaikymo klausimą.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, I. D. žūties metu G. T. buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gim. 1941 m. lapkričio 30 d.), todėl žuvusiosios motinai mokėtina išmokos suma yra 10 367,28 Eur suma (51 mėn. x 203,28 Eur=10 367,28 Eur).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1768-258/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar žuvusiosios sutuoktinis bei motina turi teisę į išlaikymą, o vien ta aplinkybė, jog ieškovas patyrė 52 890,12 Eur išlaidų, nereiškia, kad visa ši suma turi būti vertinama kaip žala, kurią turi pareigą atlyginti draudikas (atsakovė). Atsižvelgiant į tai, kad I. D. mėnesinės pajamos buvo nedidelės (609,84 Eur), darytina išvada, kad ji neturėjo galimybės išlaikyti savo motiną O. T. ir sutuoktinį A. D..

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žuvusiosios sutuoktiniui A. D. 2026 m. sulaukus pensinio amžiaus, jam turės būti paskirta našlių pensija, kuri šiuo metu yra 28,63 Eur, todėl A. D. mokėtina išmokos suma turėjo būti mažinama ateityje jam skirtinos našlių pensijos suma.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimą žalos, kuri gali atsirasti ateityje, šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo vertinti, kiek nukentėjusiems asmenims buvo padaryta žalos netekto išlaikymo forma. Socialinio draudimo įstaigos išmokėta socialinio draudimo išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens gyvenimo trukmę, gali būti tiek per didelė, tiek ir nepakankama, jo netektam išlaikymui kompensuoti. Todėl tokiais atvejais turi būti taikomas netekto išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis, tai ginčo atveju reikštų, kad ieškovas turi teisę į žuvusiosios artimiesiems išmokėtos išmokos kompensavimą tik tiek, kiek ji skirta padengti šių asmenų netektą išlaikymą iki ieškinio pateikimo dienos.

11.       Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, I. D. buvo ištekėjusi, jos sutuoktinis A. D. ir pensinio amžiaus sulaukusi motina G. T. I. D. mirties dieną turėjo teisę gauti iš jos išlaikymą, nes pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Ši įstatymo nuostata atskleidžia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtį – kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžeto lėšų išmokama vienkartinė draudimo išmoka.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. D. pajamos buvo 609,84 Eur per mėnesį, kurias padalijus iš 3 gaunama vienam asmeniui tenkanti 203,28 Eur suma, padarė pagrįstą išvadą, kad tokia išmoka kas mėnesį žuvusiosios sutuoktiniui priklausytų iki žuvusiosios pensinio amžiaus (iki 2030 m. balandžio 25 d. (135 mėnesiai)), todėl teismas teisingai apskaičiavo, jog šiuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina išmokos suma būtų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur).

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, įvertinęs Lietuvos statistikos departamento duomenis, kad 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 81,04 metai, nustatė, jog I. D. mirties dieną G. T. buvo 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus, todėl žuvusiosios motinai mokėtina išmoka būtų 10 367,28 Eur (51 mėn. x 203,28 Eur = 10 367,28 Eur).

11.4.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, šiuo metu A. D. nėra mokama našlių pensija ir nėra pagrindo teigti, kad A. D. sulaukus pensinio amžiaus, jam turės būti paskirta ir mokama ši išmoka, kadangi teisę gauti našlių pensiją įgyja ne visi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, o tik tie, kurie atitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, nustačius, kad draudikas turi atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, patirtą pagal specialųjį teisinį reglamentavimą išmokėjus socialinio draudimo išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 14 d., vykdama į darbą, eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo I. D.. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-361/2020 dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas A. D., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“.

15.       VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. direktoriaus pavaduotojos D. D. sprendimu Nr. VPA_SP5-2268 eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

16.       Ieškovas 2019 m. liepos 18 d. sprendimais (Nr. VPA_SP5-3844 ir Nr. VPA_SP5-3845) žuvusiosios I. D. sutuoktiniui A. D. ir jos motinai G. T. buvo skirtos ir išmokėtos 26 445,06 Eur vienkartinės draudimo išmokos (iš viso 52 890,12 Eur).

Dėl netekto išlaikymo žuvusiosios sutuoktiniui ir motinai fakto

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, taip pat nustatė, jog I. D. sutuoktinis pajamų negaudavo, o I. D. motina G. T. buvo sulaukusi pensinio amžiaus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, padalijus I. D. mėnesinės pajamas (609,84 Eur) trims asmenims, vienam asmeniui tenkanti suma buvo 203,28 Eur, kuri priklausytų A. D. iki 2030 m. balandžio 25 d. (I. D. pensinio amžiaus pradžios momento). Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina išmoka būtų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Teismas sprendė, kad žuvusiosios sutuoktinio ateityje gautina našlių pensija nėra reikšminga sprendžiant netekto išlaikymo klausimą. Teismas padarė išvadą, kad tiek žuvusiosios sutuoktinis, tiek jos motina turėjo turtinio pobūdžio teisę gauti išlaikymą iš I. D.. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar žuvusiosios sutuoktinis bei motina turi teisę į išlaikymą, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas patyrė 52 890,12 Eur išlaidų, nereiškia, kad visa ši suma turi būti vertinama kaip žala, kurią turi pareigą atlyginti draudikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18.       Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog nebuvo patirta turtinė žala dėl sutuoktinių netekimo. Ši prezumpcija grindžiama tuo, kad savo įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kasdieniu rūpesčiu, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

19.       Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-130/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

20.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-400-687/2015 ir kt.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka. Socialinio draudimo įstaigų išmokėtos socialinio draudimo išmokos vertinamos įrodymais, patvirtinančiais žalos atlyginimo dydį nukentėjusiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2021 m. vasario 21 d. žuvusiosios sutuoktinis A. D. draudžiamųjų pajamų negavo. Žuvusiosios motina G. T. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. gaudavo 294,58 Eur senatvės pensiją ir 22,46 Eur našlių pensiją, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. – 302,26 Eur senatvės pensiją ir 22,46 Eur našlių pensiją, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. – 325,35 Eur senatvės pensiją ir 24,17 Eur našlių pensiją, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. – 355,70 Eur senatvės pensiją ir 26,13 Eur našlių pensiją, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 24 d. iki 2021 m. vasario 24 d. – 389,61 Eur senatvės pensiją ir 28,63 Eur našlių pensiją. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-906/2020 nurodyta, jog apklaustas I. D. sūnus nurodė, kad „mama ir močiutė buvo kaip geriausios draugės, jos pagyvendavo viena pas kitą, jos buvo neišskiriamos. <...> jos pensija 330 eurų, mama padėdavo finansiškai, produktus pirkdavo“.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad dėl sutuoktinės žūties A. D. patyrė realios turtinės žalos, todėl A. D. patirtos turtinės žalos (netektas išlaikymas sutuoktinio gautomis pajamomis) faktas šioje byloje laikytinas įrodytu, nes A. D. buvo išlaikomas žuvusiosios I. D.. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodytas faktas, kad žuvusiosios motinai G. T. taip pat buvo padaryta turtinė žala, nes žuvusioji I. D. teikė išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, todėl daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Dėl netekto išlaikymo žuvusiosios sutuoktiniui ir motinai dydžio

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. D. mėnesinės pajamos buvo 609,84 Eur, kurias padalijus trims asmenims, vienam asmeniui tenkanti suma buvo 203,28 Eur, kuri priklausytų A. D. iki 2030 m. balandžio 25 d. (I. D. pensinio amžiaus pradžios momento). Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju A. D. mokėtina išmoka būtų 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, I. D. žūties metu O. T. buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gim. 1941 m. lapkričio 30 d.), todėl žuvusiosios motinai mokėtina išmokos suma yra 10 367,28 Eur suma (51 mėn. x 203,28 Eur=10 367,28 Eur).

24.       Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimą žalos, kuri gali atsirasti ateityje, šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo vertinti, kiek nukentėjusiems asmenims buvo padaryta žalos netekto išlaikymo forma, nes socialinio draudimo įstaigos išmokėta socialinio draudimo išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens gyvenimo trukmę, gali būti tiek per didelė, tiek ir nepakankama, jo netektam išlaikymui kompensuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

25.       CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nors šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tačiau jame pateikta atlygintinos žalos apimtis kaip kriterijus gali būti naudojama sprendžiant dėl atlygintinų negautų pajamų asmenims, patyrusiems žalą dėl apdraustų socialiniu draudimu asmenų mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; kt.). Dėl to sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. byloje Nr. 3K-3-477/2014 ir šioje byloje buvo sprendžiamas VSDFV teritorinio skyriaus regreso teisės apimties į išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus klausimas ir asmens, turėjusio pareigą teikti paramą kitam šeimos nariui, pajamų dalies teikiant paramą nustatymo pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-477/2014 yra pasakyta, kad aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žuvusiosios grynosios pajamos buvo 609,84 Eur per mėnesį, kurias padalijus iš 3 gaunama vienam asmeniui tenkanti 203,28 Eur suma, padarė išvadą, kad tokia išmoka kas mėnesį (203,28 Eur) žuvusiosios sutuoktiniui priklausytų iki žuvusiosios pensinio amžiaus, t. y. iki 2030 m. balandžio 25 d., šiuo konkrečiu atveju – 27 442,28 Eur (135 mėn. x 203,28 Eur = 27 442,28 Eur). Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. iki I. D. žūties draudžiamųjų pajamų negaudavo, todėl darytina išvada, kad A. D. netektų pajamų dėl sutuoktinės žūties apskaičiavimas nustatytas objektyviai įvertinus byloje esančius duomenimis. 

28.       Pažymėtina, kad pagal NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, periodinė draudimo išmoka mokama mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos. Todėl datą, iki kurios apskritai bus mokamos periodinės išmokos apdraustajam mirus, našlių pensija, o taip pat atitinkamai, kiek laiko ir kokia dalimi žala (negautos pajamos) bus dengiama iš vienkartinės draudimo išmokos sumos, nustatyti objektyviai neįmanoma. Juo labiau kad tiek našlių pensijos, tiek kitų periodinių išmokų dydis laikui bėgant keičiasi dėl indeksavimo ar valstybės institucijų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, šiame etape realiausiai yra priteisti tą vienkartinės draudimo išmokos dalį, kuri per atitinkamą laikotarpį dengia kitomis išmokomis nepadengtą žalos dalį. Tokiu atveju išmokėjus atitinkamas periodines išmokas už būsimą laikotarpį ir jas prisiteisiant (arba susitarus dėl jų sugrąžinimo), socialinio draudimo įstaiga galėtų reikalauti, kad būtų sugrąžinta ir atitinkama vienkartinės draudimo išmokos dalis – ta apimtimi, kokia per būsimą laikotarpį paaiškėja kaip nepadengta išmokėtomis periodinėmis išmokomis žalos dalis, ir tol, kol bus mokamos nepadengiančios prarastos pajamų dalies periodinės išmokos. Tokiu būdu taptų iš esmės aišku, kokia vienkartinės draudimo išmokos dalis (ar ji visa) buvo skirta realiai kompensuoti žalą (negautas pajamas), o kokia dalis gali būti laikoma atlikusia socialinę funkciją, kurios kompensuoti draudikas neprivalėtų.

29.       Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti. Todėl nagrinėjant ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

30.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Kai dėl draudžiamojo įvykio miršta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau šis asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius jo šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

31.       Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio apskaičiavimo metodų ir taikytinų kriterijų panašiose bylose yra išplėtota ir nuosekli. Apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panašiose bylose, laiko kriterijus nustatomas, taikant statistinį metodą ir tik negalint šio metodo taikyti, bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios neleistų taikyti statistinį metodą, todėl būtent šis metodas, vertinant žuvusiosios motinos tikėtiną gyvenimo trukmę, turėjo būti ir pagrįstai buvo taikomas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tikėtinos asmens gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos būklės duomenis prognozavimas nėra pakankamai išvystas šiuolaikinio medicinos mokslo bei medicinos praktikos, tokio prognozavimo pagrindu nėra gaunami vienareikšmiški, konkretūs ir patikimi rezultatai. Asmens tikėtinos gyvenimo trukmės, asmeniui esant gyvam, klausimas yra jautrus, susijęs su emocinių, pagarbos, orumo aspektų daugetu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti asmens tikėtinos gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos būklę duomenis ir esant galimybei taikyti statistinį metodą, jam privalo būti teikiama pirmenybė.

32.       Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žuvusiosios motinai G. T. 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, I. D. žūties metu O. T. buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gim. 1941 m. lapkričio 30 d.), padarė išvadą, jog žuvusiosios motinai mokėtina išmokos suma yra 10 367,28 Eur suma (51 mėn. x 203,28 Eur=10 367,28 Eur). Šiuo konkrečiu atveju, vien aplinkybė, kad žuvusioji trečdalį gaunamų pajamų (203,28 Eur) skirdavo savo motinai, kuri, I. D. mirties dieną gaudavo iš viso apie 400 Eur pajamų per mėnesį, nepaneigia jos pareigos išlaikyti nedarbingą motiną ir prisidėti prie jos poreikių tenkinimo, t. y. nepaneigia jos pareigų teisę į išlaikymą turinčių asmenų atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kad žuvusioji netinkamai vykdė savo pareigas nedarbingai motinai. Priešingai, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-906/2020 išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad žuvusioji padėjo motinai, rūpinosi ja, todėl darytina išvada, kad G. T. netektų pajamų dėl dukters žūties apskaičiavimas nustatytas objektyviai įvertinus byloje esančius duomenimis.

33.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Danguolė Martinavičienė 

                                        Antanas Rudzinskas

                                        Alma Urbanavičienė