Civilinė byla Nr. e2-42-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00820-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.1.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. H. ir H. J. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų L. H. ir H. J. H. ieškinį atsakovams S. P. ir E. P., dėl pirkėjo teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – AB „Swedbank“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai L. H. ir H. J. H. (toliau abu kartu – ir ieškovai) pareiškė ieškinį atsakovams S. P. ir E. P. (toliau abu kartu – ir atsakovai), kuriuo ieškovai prašė: 1) nutraukti ieškovų ir atsakovų 2018 m. birželio 22 d. sudarytą pirkimo– pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti atsakovams nuosavybės teises į 223,44 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. 4400- 4422-5276:3459, esantį Vilniaus r. sav., Bajorų k., Skersinės g. 75D-2 ir 805/1419 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3822-0996, kadastrinis adresas 4103/0300:1214, esančio Vilniaus r. sav., Bajorų k., Skersinės g. 75D, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis pagal 2018 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 223 000 Eur; 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis 13 065,83 Eur nuostolių atlyginimui; 3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovai pakartotiniu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamųjų daiktų areštą 236 065,83 Eur ieškinio sumai, o nesant nekilnojamųjų daiktų ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą 236 065,83 Eur sumai.

3.       Ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje nevertino ieškovų dubliko argumentų. Ieškovai atsakovų nesąžiningumo aplinkybę grindžia tuo, jog sudarant pirkimo–pardavimo sandorį atsakovai neatskleidė duomenų apie nekilnojamojo daikto trūkumus, be to, atsakovai atsisako bendradarbiauti su ieškovais. Pažymi, jog atsakovo S. P. veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu ir statybomis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jų turtą ir pan., pirmosios instancijos teismas nenustatė, o būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik tuo, jog byloje pareikštas turtinis reikalavimas yra didelis. Pažymėjo, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovų valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, spręsdamas klausimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darė išvadą, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo keisti Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl didelės ieškinio sumos.

8.       Teismas sprendė, kad netikslinga tenkinti ieškovų prašymą, kadangi prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis būtų galima nustatyti atsakovų galimą nesąžiningumą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovai L. H. ir H. J. H. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo keisti Lietuvos apeliacinio teismo išvadų dėl didelės ieškinio sumos, ir neįvertino ieškovų argumentų, susijusių su ieškinio sumos nustatymu, nors ieškinio sumos kriterijus šioje byloje nepriklausė išimtinai nuo ieškovų valios (nes taikoma restitucija), todėl yra vertintinas kaip svarbus.

10.2.                      Pirmos instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, kodėl įstatyme imperatyviai pardavėjui įtvirtintos pareigos atskleisti informaciją apie parduodamo daikto trūkumus ir atskleisti visą pardavėjui žinomą informaciją apie parduodamą daiktą neįvykdymas, nėra aplinkybė tikėtinai pagrindžianti atsakovų galimą nesąžiningumą.

10.3.                      Pirmos instancijos teismas neįvertino ieškovų prašyme nurodytos aplinkybės, kad atsakomybę už parduoto netinkamos kokybės buto trūkumus atsakovai bando perkelti jau bankrutavusiai, atsakovo S. P. brolio J. P. valdytai įmonei UAB „Vireka“, ką atsakovai nuslėpė nuo teismo.

10.4.                      Į bylą ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo S. P. veikla yra tiesiogiai susijusi su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, kad atsakovas S. P. yra direktorius įmonių UAB „Platuma“ ir UAB „Sklypas“, kurių veikla yra nekilnojamojo turto valdymas, investicijos į nekilnojamąjį turtą, tarpininkavimas perkant ir (ar) parduodant nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto nuoma, statyba ir kt.

10.5.                      Atsakovo S. P. veiksmai, kuomet netikėtai buvo atšauktas jo paties pasiūlytas susitikimo laikas, kai nebuvo atsiliepiama į skambučius, kai nebuvo atsakoma į el. laiškus, buvo susiję ir atlikti išimtinai po eksperto išvadų apie nekokybiškus buto statybos darbus gavimo, kas tikėtinai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą.

11.       Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovai S. P. ir E. P. prašo atskirąjį skundą atmesti.

12.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Į klausimą apie tai, ar atsakovai nuslėpė parduodamo turto trūkumus, kas, ieškovų teigimu, patvirtina jų nesąžiningumą, negalima atsakyti neišnagrinėjus bylos iš esmės t. y. šis klausimas negali būti atsakytas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsakovai byloje ginasi ir įrodinėja, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo buto trūkumus.

12.2.                      Atsakovai įrodinėja, kad parduodami butą, kuriame gyveno, neveikė kaip profesionalūs pardavėjai. Pirminis atsakovų tikslas dėl buto pirkimo buvo apsirūpinti būstu, ką patvirtina byloje esantys duomenys, todėl negalima teigti, kad atsakovai ieškovams pardavė butą, vykdydami su nekilnojamojo turto pardavimu susijusią veiklą. Atsakovų pozicija teisme ir nesutikimas su ieškovų argumentais, kad atsakovai veikė kaip profesionalūs nekilnojamojo daikto pardavėjai, negali būti laikoma atsakovų nesąžiningumu.

12.3.                      Atsakovai nėra linkę slapstyti turto ar vengti spręsti iškilusį ginčą teisme, o ieškovai nepagrindė, jog priešinga teisinių santykių šalis ėmėsi ar ketina imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15.       Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovo sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-330/2020 ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

16.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kita vertus, atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovų nurodytas aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningumo, dėl ko nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovų teigimu, atsakovų nesąžiningi veiksmai rodo, kad kyla grėsmė, jog teismo sprendimas nebus vykdomas. Be to, ieškovai nurodo, kad ieškinio sumos kriterijus nagrinėjamoje byloje nėra nulemtas jų valios, todėl turi būti vertinamas kaip svarbus sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai atsakovų nesąžiningumą visų pirma įrodinėja ta aplinkybe, kad šie, parduodami ieškovams nekilnojamąjį turtą, netinkamai vykdė savo pareigą atskleisti pirkėjui parduodamo daikto trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, t. y. tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima konstatuoti, ar atsakovai žinojo apie parduodamo daikto trūkumus ir šią aplinkybę nuslėpė nuo ieškovų. Be kita ko, teismo vertinimu, net ir konstatavus pardavėjų pareigos pažeidimą, toks konstatavimas savaime nesuponuoja atsakovų nesąžiningumo sprendimo vykdymo aspektu, t. y. neįrodo, kad atsakovai slėps turimą turtą ir (ar) kitais būdais sieks išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kritiškai vertintini ir ieškovų teiginiai dėl to, kad atsakovų nesąžiningumą įrodo jų siekis atsakomybę už daikto trūkumus perkelti ginčo turto (namo) statytojui UAB „Vireka“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutinka bei teikia atsikirtimus į ieškovų pareikštus reikalavimus, nepatvirtina, kad atsakovai vengtų įvykdyti galutinį teismo sprendimą ir neįrodo jų nesąžiningumo.

18.       Tas pat pasakytina ir apie ieškovų teiginius, kad atsakovo S. P. veikla yra tiesiogiai susijusi su nekilnojamuoju turtu ir statybomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė yra pernelyg nutolusi ir nesusijusiu su galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovo veiklos pobūdis, net jei jis ir susijęs su nekilnojamuoju turtu, nepagrindžia atsakovo ketinimo vengti teismo sprendimo vykdymo.

19.       Papildomai pažymėtina, kad dėl ieškinio sumos kriterijaus nagrinėjamoje byloje jau buvo išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, kurioje spręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties teisėtumo, kuria pirmasis ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išaiškino, kad vien tik ieškinio sumos kriterijus, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kadangi ieškovai neįrodė būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – galimo atsakovų nesąžiningumo ir siekio išvengti būsimo galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien tik ieškinio sumos kriterijus yra nepakankamas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20.       Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pakartotinai nevertina ieškovų nurodomų aplinkybių dėl to, kad atsakovas S. P. neatsakė į jų skambučius ir elektroninius laiškus, atšaukė suplanuoto susitikimo laiką – šios aplinkybės jau buvo ištirtos minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje ir konstatuota, kad jos nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai yra nesąžiningi.

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                      Agnė Tikniūtė