Civilinė byla Nr. eB2-1444-863/2026 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00008-2026-3 |
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.2 (S) |
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei AKVIDO.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) AKVIDO, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės kreditorė; jos reikalavimai atsakovei kyla iš paskolos teisinių santykių, ji yra paskolinusi atsakovei pinigines lėšas: 10 000 Eur pagal 2022 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą AK 22/10 Nr. 1; 2 000 Eur pagal 2022 m. spalio 11 d. kasos pajamų orderio kvitą AK 22/10 Nr. 2; 1 000 Eur pagal 2022 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderio kvitą AK 22/10 Nr. 3; 10 000 Eur pagal 2022 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderio kvitą AK 22/10 Nr. 4. Bendra paskolintų lėšų suma sudaro 23 000 Eur ir iki šiol nėra grąžinta. Suteiktos paskolos buvo tikslinės, tačiau, praėjus daugiau kaip 3 metams, vis dar negrąžintos, nors gyvenamieji namai, kurių statybai teiktos paskolos, ne tik pastatyti, bet jau ir parduoti. 2025 m. rugsėjo 15 d. ieškovė kreipėsi atsakovę, pasinaudodama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.219 straipsnyje numatyta galimybe nutraukti paskolos sutartį; taip pat pareikalavo nedelsiant grąžinti visą paskolos sumą ir pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį iki 2025 m. rugsėjo 16 d. apskaičiuotas 2 999,80 Eur dydžio palūkanas. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 17 d. rašte nesutiko turinti įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 17 d. pranešimu informavo atsakovę, kad jeigu per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos atsakovės prievolės ieškovei nebus įvykdytos arba nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodė, kad ieškovės minėtą pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo gavo 2025 m. rugsėjo 18 d., tačiau ji ir toliau neigė akivaizdžias aplinkybes, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad niekada nėra gavusi ieškovės paskolos suteikimo dokumentų (kasos pajamų orderių).
1.2. Ieškovės teigimu, atsakovė neturi galimybės vykdyti turtinių prievolių ne tik jai, bet ir kitiems kreditoriams. Portalo Rekvizitai.vz.lt duomenimis, atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsiskaityti su VSDFV atsakovė nuolat vėluoja nuo 2024 m. gruodžio 17 d., o reikšmingos apimties atsakovės skola VMI egzistuoja nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. Atsakovės vadovas turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą jau prieš metus, tačiau to nepadarė.
1.3. Ieškovė nurodė, kad neturi galimybės nustatyti aktualaus atsakovės balansinio turto vertės ir įsipareigojimų santykio, kadangi neturi tam reikalingų duomenų, o atsakovė atsisako teikti bet kokius duomenis. Remiantis Juridinių asmenų registrui pateiktos atsakovės 2024 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovė turėjo turto 990 860 Eur sumai, o įsipareigojimų 1 139 219 Eur sumai, t. y. jau 2024 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai viršijo balansinio turto vertę; veikla 2024 m. buvo nuostolinga, patirtas 148 359 Eur nuostolis. Be to, ieškovės turimais duomenimis, per 2025 m. atsakovė pardavė visą turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau su kreditoriais vis tiek neatsiskaitė, vadinasi, ir šiai dienai atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto sumą (nes materialaus turto atsakovė nebeturi).
2. Atsakovė UAB AKVIDO pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovės pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovė atsiliepime akcentavo, jog ieškovė neturi jokio neginčijamo reikalavimo bendrovei, priešingai
, pati yra negrąžinusi paskolos bei neatlyginusi žalos, dėl ko bus inicijuoti atskiri teismo procesai. Apie tai, kad ieškovė nėra bendrovės kreditorė ir neturi teisės inicijuoti nemokumo proceso, ji buvo informuota 2025 m. rugsėjo 17 d. raštu, kuriame bendrovė be kita ko pažymėjo, kad iki šios dienos nėra gavusi jokių tariamos paskolos suteikimą patvirtinančių dokumentų. Jokių įrodymų ieškovė nuo 2025 rugsėjo mėnesio bendrovei neteikė ir į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė. Tariamo įsiskolinimo dokumentų kopijas, kuri autentiškumas yra labai abejotinas, pateiktos tiktai į šią bylą, dėl ko bus kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Atsakovė nurodė, kad I. Š. prašymu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2366-852/2025 2025 m. birželio 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir bendrovei paskirtas turto administratorius, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi konstatuota, jog toks prašymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, nes I. Š. neturėjo teisinio pagrindo prašyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl neteisėtų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė patyrė didelę turtinę žalą, kuri šiuo metu dar vertinama. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė gina ne tariamai pažeistą savo kaip „kreditorės“ teisę, o tiesiog siekia sužlugdyti bendrovės veiklą inicijuodama jau ketvirtą procesą prieš bendrovę ir jos vadovą. 2.2. Atsakovė be kita ko akcentavo, kad yra moki ir neturi jokių kreditorių ir įsiskolinimų. Paaiškino, kad UAB „Aknera“ nuo 2026 m. sausio 26 d. iki 2026 m. sausio 29 d. pervedė bendrovei 51 200 Eur paskolą, iš kurios buvo atsikaityta su VMI ir kitais smulkiais kreditoriais. Nurodė, jog UAB „Aknera“ yra susijusi su atsakove, nes jos akcininkė yra tas pats fizinis asmuo – R. K. UAB „Aknera“ 2026 m. sausio 29 d. turėjo bendrą kreditorinį reikalavimą 57 760 Eur, kurį pagal 2026 m. sausio 29 d. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį perleido bendrovės kreditorei R. K. Taip pat atkreipė dėmesį į bendrovės balanso eilutėje numatytus akcijų priedus 60 000 Eur, t. y. akcininkės R. K. įsipareigojimas kapitalizuoti jos kreditorinį reikalavimą bendrovei. Bendras akcininkės R. K. kreditorinis reikalavimas bendrovei 2026 m. sausio 30 d. buvo 128 061,12 Eur. Nurodytą kreditorinį reikalavimą bendrovės akcininkė R. K. nusprendė kapitalizuoti ir 2026 m. sausio 30 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo minėtą kreditorinį reikalavimą kapitalizavo, t. y. šiai sumai padidino įstatinį kapitalą. Akcininkė savo turėtą kreditorinį reikalavimą įskaitė į jos įsipareigojimą už naujai išleidžiamas bendrovės akcijas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pagal 2026 m. sausio 30 d. patikslintą balansą bei kreditorių ir debitorių įsiskolinimų sąrašą matyti, jog bendrovė nebeturi jokių kreditorinių įsipareigojimų ir jai nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo iškelti nemokumo bylą.
2. 2026 m. vasario 12 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Atkreipdama dėmesį į byloje jos pateiktus įrodymus (kasos pajamų orderio kvitus), ieškovė akcentavo, kad jos reikalavimo teisė yra egzistuojanti ir galiojanti, ir atsakovė paskolos suteikimą patvirtinančius dokumentus yra gavusi (be kita ko, jie buvo pateikti ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2366-852/2025, kurioje dalyvavo ir atsakovė). Pažymėjo, kad neturi pareigos prieš kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo prisiteisti skolą. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepiktnaudžiauja teise. Ji 2021 m. suteikė atsakovei paskolas kaip atsakovės akcininkė, o atsakovės vadovas priėmė paskolas iš akcininkės. Šiuo metu atsakovė ginčija ieškovės buvimą akcininke, todėl ji nebeturi tikslo finansuoti atsakovę ir pageidauja susigrąžinti paskolintas lėšas. O matydama, kad realiai nėra į ką nukreipti išieškojimo (atsakovė visą nekilnojamąjį turtą pardavė 2025 m.), siekia inicijuoti atsakovei bankroto procesą ir bankroto procese siekti atsakovei žalingų sandorių nuginčijimo. Kritiškai vertindama atsakovės pateiktus finansinius duomenis, ieškovė teigia, kad atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašas yra klaidingas, nes į jį nėra įtraukta ieškovė, taip pat turto administratorius V. K., kuriam atsakovė nėra sumokėjusi 3 114 Eur. Be to, anot ieškovės, yra klaidingas ir atsakovės balansas, be kita ko, dalis dėl balanse nurodomų akcijų priedų, mokėtinų sumų. Atkreipė dėmesį, kad 2026 m. sausio 8 d. balanse nurodoma akcijų priedų suma 60 000 Eur, kurios nebuvo 2025 m. gruodžio 31 d. (stulpelis „praėjęs ataskaitinis laikotarpis“). Atsakovė jokiame dokumente nepaaiškino, kaip per 2025 m., kai atsakovė didžiąją dalį laiko buvo skolinga VMI, balanse atsirado 60 000 Eur akcijų priedų. Atsakovės įstatinis kapitalas yra 2 896 Eur, t. y. nebuvo didintas nė vieną kartą nuo įsteigimo 2009 m. Nedidinant įstatinio kapitalo niekaip negalėjo tarp 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. sausio 8 d. sudaryti 60 000 Eur akcijų priedų. Be to, ieškovės vertinimu, atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, atsakovė realiai nedidino įstatinio kapitalo, tik sudarė kapitalo didinimo fikciją siekiant išvengti bankroto. Nurodė, kad 2026 m. sausio 30 d. akcijų pasirašymo sutartyje nurodoma, kad R. K. už akcijas sumoka 128 061,12 Eur sumą įskaitymo būdu, bet, anot ieškovės, ji negali turėti 128 061,12 Eur reikalavimo teisės į atsakovę. Iš 2026 m. sausio 8 d. kreditorių sąrašo matoma, kad R. K. yra kreditorė 10 290 Eur sumai; pagal 2026 m. sausio 29 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, ji perėmė 57 760,16 Eur dydžio reikalavimo teisę, todėl ieškovė mano, kad akcijų pasirašymo sutartyje bandoma už akcijas mokėti įskaitant neegzistuojančias prievoles. Ieškovės vertinimu, atsakovė realiai nepajėgi atsiskaityti su ieškove, nes tam nepakanka realaus jos turto. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė skolą VMI sumokėti pajėgė tik iš susijusios įmonės UAB „Aknera“ paskolintomis lėšomis, vadinasi, atsakovė neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Kaip matoma iš atsakovės 2026 m. sausio 30 d. balanso, atsakovė materialaus turto turi už 2 662 Eur sumą, o dėl nurodyto 132 270 Eur finansinio turto niekur neatskleidžia, kas tai yra. Dėl atsakovės nurodytų gautinų sumų, atkreipė dėmesį, kad remiantis 2026 m. sausio 30 d. debitorių sąrašu, minėtas sumas sudaro sumos, kurių mokėjimo terminai suėję 2023 m. lapkričio 19 d., 2024 m. sausio 31 d., 2025 m. gegužės 27 d., ir remiantis teismų praktika, gautinos sumos nevertinamos kaip turtas vertinant juridinio asmens mokumą. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra skolinga R. K. galimai apie 70 000 Eur sumą, o atsakovės veiksmai akcijų pasirašymo sutartimi siekiant atlikti įskaitymo veiksmą patvirtina, kad atsakovė siekia pirmumo tvarka atsiskaityti su savo vadovo sutuoktine, bet neketina atsiskaityti su ieškove.
Bankroto bylą atsisakytina iškelti
3. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
4. JANĮ 22
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. 5. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB AKVIDO įregistruota 2009 m. gegužės 13 d.; įmonės veiklos tikslai – gamyba, prekyba, paslaugos.
6. Nagrinėjamą bylą ieškovė inicijavo kaip atsakovės kreditorė, savo reikalavimą atsakovei kildindama iš paskolos teisinių santykių, remdamasi byloje pateiktais 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderių kvitais, pagal kuriuos, anot ieškovės, įmonei buvo suteiktos tikslinės paskolos, o nekilnojamasis turtas, kurio statybai paskola buvo suteikta, yra parduotas; paskolinta lėšų suma sudaro 23 000 Eur ir iki šiol nėra grąžinta. Ieškovė atsakovei pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimą dėl paskolos sutarčių nutraukimo ir paskolos bei palūkanų grąžinimo, nustatydama terminą atsakovei skolai padengti, tačiau atsakovė ieškovės nustatytu terminu jos nurodytos skolos negrąžino. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės 2025 m. rugsėjo 17 d. atsakymo į minėtą ieškovės pranešimą, atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko. Tokios pozicijos atsakovė laikosi ir iškeltoje byloje, tvirtindama, jog ieškovė nėra bendrovės kreditorė ir neturi teisės inicijuoti nemokumo proceso, be to, ir pati yra skolinga atsakovei.
7. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020). Atkeiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo finansinį reikalavimą, taip pat prie pareiškimo pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, ir teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes šioje bylos stadijoje neturi pagrindo abejoti ar vienareikšmiškai nesutikti, kad ieškovė yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Todėl, manytina, kad ieškovė turėjo teisę inicijuoti atsakovei nemokumo bylą. Juo labiau, kaip išaiškinta ir teismų praktikoje, civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, šioje bylos stadijoje, atsakovės argumentai dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, be kita ko iškeliant abejonę ir įsiskolinimo dokumentų autentiškumu, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su ieškovės finansinio reikalavimo egzistavimu, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė neturėjo teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Visgi, nepaisant paminėto, pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės pozicija (nesutikimu) dėl jos turimo įsiskolinimo ieškovei, yra reikšmingos atsakovės nemokumo vertinimo kontekste.
8. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teismų praktikoje, be kita ko pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
9. Aptariamu atveju ieškovė, akcentuodama įmonės jai turimą įsiskolinimą (23 000 Eur skolą ir paskaičiuotas palūkanas), atkreipė dėmesį į atsakovės turimą įsiskolinimą ir kitiems kreditoriams. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje pateiktą vertinimą, kad tuo atveju, kai atsakovė ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1536/2010). Ir nors šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai dėl aptariamos skolos byla teisme nėra iškelta, tačiau pastebėtina, kad pati ieškovė dar iš atsakovės 2025 m. rugsėjo 17 d. atsakymo aiškiai suprasdama atsakovės poziciją (nesutikimą su skola), į teismą visgi kreipėsi ne dėl tokio klausimo iš esmės išsprendimo (skolos išieškojimo), o dėl bankroto atsakovei iškėlimo (šiame kontekste tuo pačiu neneigiant ieškovės pastebėjimo dėl teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo), todėl įvertinus turimų duomenų visumą, šalių išreikštą poziciją, teismas mano, jog ir šiuo atveju būtų tikslinga ieškovės deklaruojamo atsakovės jai turimo įsiskolinimo neįskaičiuoti į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę. O vertinant atsakovės mokumą, iš atsakovės pateiktų įrodymų, be kita ko, naujausių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų (2026 m. sausio 30 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), kreditorių bei debitorių sąrašo, sąskaitos išrašo, 2026 m. vienintelio akcininko sprendimo (dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo), Akcijų pasirašymo sutarties, kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutarties, kaip tik matyti, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė kreditorių neturi, jos turėti įsiskolinimai VMI bei VSDFV taip pat yra padengti; atsakovės nurodoma debitorinė skola yra 24 925 Eur dydžio. Tokie duomenys atsispindi pateiktame naujausiame įmonės balanse, kuriame, be kita ko, įmonės turimo turto vertė nurodyta 160 794 Eur (atkreipiant dėmesį, kad didžiąją dalį nurodytos sumos (132 270 Eur) sudaro finansinis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nenurodyti. Ir nors ieškovė savo papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kritikuoja atsakovės pateiktus duomenis, iškeldama abejones jų teisingumu, kvestionuodama įstatinio kapitalo didinimo procedūros teisėtumą, ir kt., tačiau pažymėtina, kad paminėti aspektai (dėl įmonės įstatinio kapitalo, finansinės atskaitomybės dokumentų tinkamo užpildymo, ir pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių finansinių dokumentų klaidingumą, neteisingai sudarytą kreditorių sąrašą byloje nepateikta, o pagal turimus duomenis, teismas šiuo metu neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės, kreditorių sąrašo duomenų teisingumu, už kuriuos atsakomybę prisiima pateiktus dokumentus pasirašęs įmonės vadovas. Antstolių informacinės sistemos registro 2026 m. sausio 8 d. duomenimis, įmonės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla, nėra duomenų ir apie kitas atsakovei iškeltas bylas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus nurodytas aplinkybes byloje esančių įrodymų visumos kontekste teismas šiuo metu neturi pagrindo spręsti, kad aptariama įmonė yra nemoki.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atsisako iškelti atsakovei bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir ieškovės pareiškimą atmeta.
11. Kadangi bankroto bylą atsisakytina kelti, klausimas dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo nesprendžiamas.
12. Teismas vertina, kad atsakovė laikytina šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Atsakovė pateikė prašymą dėl 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės pareiškimą parengimą, kartu su patirtas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (sąskaita už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinančiu lėšų pervedimo nurodymu, 2 000 Eur sumai). Įvertinus atsakovės prašymą, tai kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nurodyto maksimalaus dydžio, teismas atsakovės prašymą tenkina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės I. Š. pareiškimą atmesti.
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei AKVIDO.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei AKVIDO, juridinio asmens kodas 302338523, iš ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopijas išsiųsti ieškovei, atsakovei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti nemokumo administratoriaus atrankos procedūras Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (AVNIS).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Kristina Lysionok