Administracinė byla Nr. I-5535-244/2016

                                                         Proceso Nr. 3-61-3-00188-2016-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Henriko Sadausko ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. B., atsakovės atstovei Stanislavai Altuchovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. B. skunde prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-29 sprendimą Nr. 49SJN-1894-(14.49.105), kuriuo neleista prisijungti 2,34 aro laisvos valstybinės žemės prie sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-22 sprendimą Nr. lSS-3670-(7.5); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių duoti leidimą prisijungti 2,34 arų laisvos valstybinės žemės prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento parengtą planą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad su žmona 2008-07-10 įsigijo 16 arų žemės sklypą su namu, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigytas sklypas yra netaisyklingos formos, vakarinėje pusėje turi iškišulį. Kad sklypas būtų stačiakampio formos, 2013 m. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir  NŽT Vilniaus miesto skyrius) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyrių su prašymu leisti įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės ir suformuoti keturkampio formos sklypą. Prašymas nebuvo tenkintas, tačiau buvo pasiūlyta įsigyti 1,3 aro laisvos valstybinės žemės rytinėje pusėje, kuri ribojasi su keliu. Su pateiktu pasiūlymu sutiko, lengvatine tvarka įsigijo 1,3 aro laisvos valstybinės žemės ir turimą sklypą padidino nuo 16 arų iki 17,30 aro. Vėliau dar keletą kartų kreipėsi tiek į NŽT Vilniaus miesto skyrių, tiek ir į Savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyrių su prašymu leisti įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės vakarų kryptimi, tačiau atsakymas iš abiejų institucijų buvo neigiamas, nes vakarų kryptimi prašoma įsigyti dalis laisvos valstybinės žemės neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyrius 2015-08-07 raštu                      Nr. A51-76069/15(2.14.2.12-MP8) informavo, kad pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą „Dėl reikalavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimo“. Rašte nurodoma, kad formuojamas ir pertvarkomas žemės sklypas (teritorija) (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas didinamas nuo 17,3 aro iki apytiksliai 19,64 aro (sklypą padidinant apie 2,34 aro). Pareiškėjas raštu 2015-08-07 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Telefonu buvo informuotas, kad sąlygos sklypui formuoti ir pertvarkyti nebus išduotos.  NŽT Vilniaus miesto skyrius nesutiko leisti pareiškėjui įsigyti 2,34 aro siaurą juostą laisvos valstybinės žemės, kad būtų suformuotas keturkampis sklypas nekeičiant sklypo ilgio, tačiau leido ir pritarė kaimynystėje esančio sklypo formavimui, kuris yra ilgesnis nei pareiškėjo turimas sklypas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymą gavo tik 2015-10-29 (daugiau nei po 2 mėnesių), jame buvo nurodyta kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nesutinka, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padidintas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyriaus teikiamą pasiūlymą 2,34 aro. Nesutikdamas su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-29 raštu Nr. 49SJN-1894-(14.49.105.) 2015-11-03 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu leisti įsigyti 2,34 aro laisvos valstybinės žemės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-22 raštu Nr. lSS-3670-(7.5) informavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius teisėtai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti reikalavimus rengti projektą ir leisti išsipirkti valstybinės žemės plotą lengvatine tvarka, nes sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

Pareiškėjas teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidžia jo teises. Prašoma įsigyti dalis valstybinės žemės (2,34 aro) atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kurią sudaro siaura juosta. Prašoma įsigyti laisva valstybinė žemė sudaro siaurą juostą, kuriai, kaip nurodyta Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p., neprivaloma ribotis su suformuotu sklypu. Vilniaus miesto savivaldybės apskaičiavimu, ši siaura juosta sudaro 2,34 aro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyrius neprieštarauja dėl šios laisvos valstybinė žemės įsigijimo lengvatine tvarka.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius  ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto skyriuje tvarkomoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad D. B. ir M. B. 2008-07-10 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,16 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2015-04-09 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. B. ir D. B. 130 kv. m ploto žemės sklypą, kuris buvo sujungtas su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), į vieną bendrą 1730 kv. m ploto žemės sklypą, suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). D. B. ir M. B. kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, padidinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą vakarų kryptimi. Vilniaus miesto skyrius paaiškino, kodėl norimas įsigyti valstybinės žemės plotas vakarų kryptimi negali būti formuojamas ir parduodamas ne aukciono būdu bei kodėl negali būti išduoti reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Išsamiai informavo, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas ne aukciono būdu, nes, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto skyriaus išdėstyta pozicija, 2015-10-28 ir 2015-11-03 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-12-22 raštu paaiškino, kad pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė (apie 234 kv. m), esanti šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų, tai yra jis vakarų pusėje ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Nacionalinė žemės tarnyba padarė išvadą, kad Vilniaus miesto skyrius teisėtai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti reikalavimus rengti norimą formavimo pertvarkymo projektą ir neleisti išsipirkti pageidaujamą valstybinės žemės plotą. Pageidaujamo prijungti žemės sklypo plotas nesudaro siauros juostos, šlaitai ar griovos. Taip pat pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, nes vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tai reiškia, kad toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą paaiškino, kad gavo pareiškėjo prašymą padidinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nori įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje esančią 234 kv. m ploto valstybinę žemę ir taip jam priklausantį žemės sklypą suformuoti taisyklingos keturkampio formos. Miesto plėtros departamentas 2015-08-07 raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl minėto sklypo reikalavimų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius nepritarė minėto žemės sklypo padidinimui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės sujungti įsiterpusį 2,34 aro ploto laisvos valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams.

Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taigi iš šio nutarimo matyti, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, atsižvelgiant į teritoriją, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Byloje nustatyta, kad D. B. ir M. B. 2008-07-10 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,16 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2015-04-09 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. B. ir D. B. 130 kv. m ploto žemės sklypą, kuris buvo sujungtas su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), į vieną bendrą 1730 kv. m ploto žemės sklypą, suteiktas kadastro                     Nr. (duomenys neskelbtini).

D. B. ir M. B. kelis kartus kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, padidinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą vakarų kryptimi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius paaiškino, kodėl norimas įsigyti valstybinės žemės plotas vakarų kryptimi negali būti formuojamas ir parduodamas ne aukciono būdu, nes,  vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas, nesutikdamas su išdėstyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pozicija, 2015-10-28 ir 2015-11-03 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu.

Nacionalinė žemės tarnyba 2015-12-22 raštu paaiškino, kad pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė (apie 234 kv. m), esanti šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo                Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų, tai yra jis vakarų pusėje ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Taigi padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius teisėtai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti reikalavimus rengti norimą formavimo pertvarkymo projektą ir neleisti išsipirkti pageidaujamą valstybinės žemės plotą.

Įvertinęs bei išnagrinėjęs pareiškėjo pageidaujamo prijungti žemės sklypo išsidėstymą, teismas nustatė, kad prašoma įsigyti laisva valstybinė žemė sudaro siaurą juostą (b. l. 17), kuriai, kaip nurodyta Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p., neprivaloma ribotis su suformuotu sklypu. Be to, iš esmės analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), šiuo metu taip pat suformuotas kitam fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija. Ginčo sklypas pagal minėtą teisinį reguliavimą nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pardavus 2,34 aro žemės ploto yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų, įtvirtintų, visų pirma, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, antra, nesuderinama su reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Ginčo 2,34 aro žemės ploto sklypas iš tikrųjų neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų.

Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, institucija, priimdama sprendimą, privalo pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais). Pažymėtina, kad administracinis aktas, turintis neigiamą poveikį privataus asmens teisėms ar interesams, turi būti aiškiai ir pakankamai argumentuotas.

Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad atsisakymas išduoti sutikimą rengti ginčo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą dėl laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo grindžiamas tuo, kad prijungus planuojamą laisvą žemės plotą, jis ribosis su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši aplinkybė nėra kategoriška sąlyga, eliminuojanti galimybę įsiterpusi laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Šiuo punktu nustatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Ši aplinkybė nebuvo vertinama, nors, remiantis pageidaujamo prijungti žemės sklypo dalies konfigūracija ir jo dislokacija, sprendime šios aplinkybės turėjo būti aptartos. Todėl atsakovas nepagrįstai priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo M. B. prašymo įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės, teigdamas, kad pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, nes vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ir toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-29 sprendimas Nr.49SJN-1894-(14.49.105) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-22 sprendimas Nr. lSS-3670-(7.5) naikintini ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. B. prašymą leisti įsigyti valstybinės žemės plotą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo  88 str. 2, 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-29 sprendimą Nr.49SJN-1894-(14.49.105), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-22 sprendimą Nr. lSS-3670-(7.5) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. B. prašymą leisti įsigyti valstybinės žemės plotą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus  apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                     Egidija Puzinskaitė

                                                                                                                       Henrikas Sadauskas 

                                                                                                                      Liudmila Zaborovska