Civilinė byla Nr. e2-364-241/2017

Proceso Nr. 2-55-3-02457-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.1.18.1.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamona“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tegas“, V. O., N. O., V. P., R. S. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Tamona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Tegas“, V. O., N. O., V. P., R. S. 156 721 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 156 721 Eur sumai areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas minėtos sumos apimtyje ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.
3. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovams reiškiamas reikalavimas yra didelis, taip pat egzistuoja grėsmė, kad ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas sprendė, kad 156 721 EUR dydžio žalos atlyginimo reikalavimą ieškovė kildina iš sudėtingų ieškovės ir atsakovo tarpusavio ryšių ir konkurencijos santykių, remiasi prezumpcijomis, prašo padėti surinkti įrodymus, kurie galėtų pagrįsti ieškinį, todėl konstatavo, kad ieškinys prima facie negali būti laikomas pagrįstu ir tai yra kliūtis taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones.
6. Taip pat teismas sprendė, kad ieškinys yra reiškiamas penkiems atsakovams, tarp jų ir juridiniam asmeniui, todėl ieškinio suma atsakovams nėra tokia didelė, kad vien tai galėtų lemti poreikį taikyti atsakovų turto areštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, nesigilindamas į ieškinio reikalavimus bei jų argumentaciją, nors pateiktas ieškinys yra didelės apimties, faktiškai ir teisiškai motyvuotas, kartu su ieškiniu pateikta didelės apimties rašytinių įrodymų, pagrindžiančių materialinius teisinius reikalavimus. Ieškovės teigimu, teismas tik pagal tai, jog ieškovė pateiktame ieškinyje prašė išreikalauti papildomus įrodymus, nustatė, kad ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio 156 721 Eur suma atsakovams nėra didelė. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai reikalavimas yra pareikštas solidariems bendraskoliams, turi būti vertinamas konkretaus atsakovo turtinės padėties santykis su ieškinio reikalavimo suma, o ne jos proporcinė dalis. Pagal byloje pateiktus nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrų duomenis, atsakovai neturi reikšmingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto lyginant su ieškinio reikalavimų suma. Todėl atsakovams ieškinio suma turi būti vertinama kaip didelė, dėl ko neišvengiamai pasunkėja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
3. Teismas nevertino ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdžio atsakovams. Atsakovų neteisėti veiksmai kildinami iš ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo, gavimo, perleidimo su tikslu nesąžiningai konkuruoti. Šių veiksmų neteisėtumas objektyviai suponuoja galimą atsakovų tikslingą veikimą į šiuo metu jų turimo turto perleidimą, iššvaistymą, paslėpimą.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Didelis ieškovės pateiktų įrodymų kiekis ir ilgas ieškinio tekstas savaime neįrodo ieškinio pagrįstumo. Atsakovų vertinimu, dalis pateiktų įrodymų yra nesusiję su byla, kiti įrodymai nėra nei objektyvūs, nei patikimi, todėl jais remiantis negali būti įrodinėjamas ieškovės tariamai patirtos žalos dydis ar atsakovų neteisėti veiksmai.
2. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės žalos dydžio skaičiavimais, manydami, jog ieškovė žalos dydį grindžia tik spėliojimais ir prezumpcijomis, ieškinyje pateikia neteisingą ir aiškiai klaidinančią informaciją.
3. UAB „Tegas“ veiklos pobūdis ieškovei buvo žinomas jau nuo 2013 m. pabaigos, ką patvirtina atsakovų prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridedamos UAB „Tegas“ ieškovei 2013-2014 m. išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Todėl skaičiuojant nuo pirmojo sandorio tarp ieškovės ir atsakovės, yra suėjęs senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
4. Atsižvelgiant į atsakovų finansinę padėtį, ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendra atsakovų turtinė padėtis yra gera. V. O. ir R. S. turi nekilnojamojo turto, o UAB „Tegas“ yra pelningai veikianti bei stabilias pajamas gaunanti įmonė, kurios pardavimo pajamos praeitais finansiniais metais siekė 0,5 mln. Eur. Todėl nors įmonė neturi nekilnojamojo turto, bet ji būtų pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikė ir naujus įrodymus – išrašą iš UAB „Western Investment“ internetinės svetainės, 2015-09-07 V. O. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą, pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nuorašą, 2015-09-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, ieškovo nuo 2013-09-09 iš UAB „Tegas“ įsigytų prekių sąrašą, PVM sąskaitas faktūras bei valdiklių analogų gamintojų sąrašą. Šie duomenys, atsakovų vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus aplinkybę, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovams, spręstina, kad atsakovai neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

12. Teismas sprendė, kad žalos atlyginimo reikalavimą ieškovė kildina iš sudėtingų ieškovės ir atsakovo tarpusavio ryšių ir konkurencijos santykių, remiasi prezumpcijomis, prašo padėti surinkti įrodymus, kurie galėtų pagrįsti ieškinį, todėl konstatavo, kad ieškinys prima facie negali būti laikomas pagrįstu ir tai yra kliūtis taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė kvestionuoja tokią teismo išvadą, teigdama, kad teismas nesigilino į didelės apimties ieškinio reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindimą.
13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo ieškovė grindžia ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad preliminariai ieškinys negali būti laikomas pagrįstu. Ar ieškinio materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus nustatyta tik ištyrus ir įvertinus su ieškiniu ir vėlesnėse proceso stadijose pateiktus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje sprendimą. Todėl teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl su ieškiniu pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti priimant tarpinį procesinį sprendimą – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti.

       Dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

15. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Šios sąlygos egzistavimą apeliantė grindžia iš esmės tik didele ieškinio suma, teikdama, kad grėsmė būsimam teismo sprendimui preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokį apeliantės argumentą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.).
17. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju nutarties 16 punkte nurodytų aplinkybių kontekste atsakovų nesąžiningumo ieškovė neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.

      Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

18. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Nors pirmosios instancijos teismas ir padarė netinkamas išvadas dėl pareikšto ieškinio preliminaraus vertinimo, tačiau pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga. Ieškovės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista  (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė