Baudžiamoji byla Nr. 1-215-849/2012
Proceso Nr. 1-52-1-00562-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.4, 1.2.25.4.1.;2.3.6.4.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 20 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva,
sekretoriaujant Rasai Naruševičienei,
dalyvaujant prokurorams Laurai Mačiulytei - Valaitei ir Neringai Kaminskienei,
kaltinamosios gynėjui advokatui V. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
GIEDRUTĖ STANULIENĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
G. S. 2011-05-31 apie 9:00 val., Alytuje, Statybininkų g., ties namu Nr. 33, turėdama visus dokumentus reikiamus vairuojant transporto priemonę ir vairuodama automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus – jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pamačius pėsčiųjų perėjoje pėsčiąją I. T., nestabdė automobilio, neapvažiavo kliūties ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją I. T., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nes dėl sužalojimų visumos (kūno sumušimo, dešinio žasto, abiejų kelių sąnarių sumušimo, muštinės kaktos žaizdos, galvos smegenų trauminės ligos) jai sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamoji G. S. pilnai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2011-05-31 važiavo Alytuje, Statybininkų gatve, link Likiškėlių gatvės 43 km/h greičiu. Jai privažiavus pėsčiųjų perėją staiga pamatė kaip iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja pradėjo bėgti mergaitė-ji nesidairė ir iššoko prieš ją iš už kelyje stovinčio automobilio, todėl ją pastebėjo, kai ši buvo ties jos mašina. Ji pradėjo ieškoti stabdžio pedalo, jo nesurado, nes buvo labai išsigandusi, todėl partrenkė mergaitę pėsčiųjų perėjoje. mergaitė pradėjo virsti tiek jos langu nuo vairuotojo durelių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Iš nukentėjusiosios nepilnametės I. T. apklausos protokolo matyti, kad 2011-05-31 apie 8.45 val. kartu su sese A. T. ėjo į mokyklą. Ėjo nuo Statybininkų g., namo Nr. 33. Joms reikėjo pereiti Statybininkų g. Jos priėjo pėsčiųjų perėją, kuri yra prie jų namo. Prie pėsčiųjų perėjos nebuvo šalikelėje pastatytų automobilių. Automobiliai stovėjo toliau nuo perėjos. Kai priėjo pėsčiųjų perėją, pamatė, kad jai iš dešinės pusės atvažiavęs automobilis sustojo jas su sese praleisti. Kažkaip nepastebėjo važiuojančių automobilių iš kairės. Pradėjo eiti per kelią. Iš pradžių ėjo kelis žingsnius, po to nusprendė pabėgėti, kad automobilis ilgai nestovėtų. Tik pradėjo bėgti kai pajuto smūgį iš kairės pusės. Kas ir kaip ją partrenkė, neprisimena. Susitrenkė galvą, susimušė rankas ir kojas. Kiek kelio buvo nuėjusi, negali pasakyti. Kur tuo metu buvo sesė nežino (b.l. 36-37).
Iš liudytojos nepilnametės A. T. apklausos protokolo matyti, kad 2011-05-31 apie 8.45 val. kartu su sese I. T. ėjo į mokyklą. Ėjo nuo Statybininkų g., namo Nr. 33. Joms reikėjo pereiti Statybininkų g. Jos priėjo pėsčiųjų perėją, kuri yra prie jų namo. Prie pėsčiųjų perėjos nebuvo šalikelėje pastatytų automobilių. Automobiliai stovėjo toliau nuo perėjos. Kai priėjo pėsčiųjų perėją, pamatė, kad iš dešinės pusės atvažiavęs automobilis sustojo jas praleisti. Dar pastebėjo, kad iš kairės kiek toliau, atstumo žodžiais nurodyti negali, link perėjos atvažiuoja automobilis. Tuo metu sesė jau pradėjo eiti per kelią. Ji sustojo. Pamatė, kad sesė pradėjo bėgti per kelią. Iš pradžių ji ėjo, o po to pradėjo bėgti. Kai ji pribėgo jau beveik vidurį kelio, iš kairės pusės atvažiavęs automobilis nestabdė ir partrenkė sesę. Po smūgio labai išsigando, pradėjo rėkti. Sesę partrenkęs automobilis sustojo toli už perėjos. Paskambino mamai ir pasakė kas atsitiko (b.l. 42-43).
Iš 2011-05-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta, esanti Alytuje, Statybininkų gatvėje, ties namu Nr. 33 (b.l. 6-12).
Iš specialisto išvados Nr. G 390/11 (06) matyti, kad I. T. konstatuoti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl sužalojimų visumos sveikata nukentėjusiajai sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 32-34).
Iš liudytojos A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuota kaip A. T. Alytuje, Statybininkų g. prie pėsčiųjų perėjos, ties namu Nr. 33 rodo vietą kur stovėjo automobilis (b.l. 44-47).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad inkriminuojamą nusikaltimą padarė G. S.. Vairuodama automobilį kelyje, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, pamačius pėsčiųjų perėjoje pėsčiąją I. T., nestabdė automobilio, neapvažiavo kliūties ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., 134 p. reikalavimus. Tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.
Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta vienam asmeniui. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad kaltinamoji nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, netrukdė ikiteisminiam tyrimui byloje nustatyti tiesą, nuosekliai dėstė savo parodymus, iškart pažymėjo, kad nuoširdžiai gailisi, po autoįvykio lankė nukentėjusiąją ligoninėje, domėjosi jos gydymo eiga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdumu. Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, jos sesers ir motinos, savo noru iš dalies dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajai žalą ir siekė susitarti dėl visos žalos atlyginimo, kas patvirtina pozityvų kaltinamosios nusiteikimą ir norą atlyginti nukentėjusiajai žalą, nors jos civilinė atsakomybė prieš trečiąjį asmenį buvo apdrausta privalomuoju transporto draudimu. Sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji praeityje neteista (b.l. 57), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b.l. 58), dirbanti, į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašyta (b.l. 69). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jai švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytos baudos minimumui. Pažymėtinas, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apylinkių bei apygardų teismai, o tokius jų nuosprendžius LAT palieka nepakeistus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-44/2008, 2K-247/2008).
Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnis, kaip vieną iš baudžiamojo poveikių priemonių numato uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tačiau šioje normoje yra įvirtinta teismo teisė, o ne pareiga taikyti šią baudžiamąją poveikio priemonę. Šiuo atveju teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes kaltinamoji, kuri teisiama pirmą kartą, nėra padariusi nei vieno administracinio teisės pažeidimo, tame tarpe ir KET pažeidimo per visą savo vairavimo stažą.
Dėl civilinio ieškinio.
Civilinis ieškinys atsakovo UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu tenkintinas iš dalies.
Civilinis ieškinys atsakovės G. S. atžvilgiu atmestinas.
Byloje civilinei atsakovei G. S. ir UADB „Industrijos Garantas“ yra pareikštas nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti jos naudai 6.000 Lt. savo ieškinį vėliau patikslino, sumažindama savo reikalavimą, ir prašo priteisti jos naudai 4020 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 40).
Savo ieškinyje civilinė ieškovė N. T. reikalaujamos neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota jos dukra I. T., ji ir jos dukros patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jos dukra Inga patyrė fizinį skausmą, turėjo didelių nepatogumų, jai buvo sudėtinga bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Dėl dukros fizinio skausmo ir kančios ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją.
Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas N. T., grįsdama savo reikalavimą dėl neturtinės žalos, parodė, kad 2011-05-31 apie 08.45 val. Alytuje, Statybininkų gatvėje automobilis partrenkė jos dukrą Ingą. Mano, jog, ta perėja labai matoma ir tik labai neatidūs vairuotojai gali nepastebėti žmogaus. Mergaitė buvo sužalota paskutinę mokslo metų dieną, liko randai, dėl galvos traumos apie metus negalėjo lankyti sporto būrelių, kūno kultūros. Mergaitės vasara praėjo ligoninėje ir sanatorijoje. Draudimas atlygino 1080 litų už vaistus. Dar ir dabar mergaitė jaučia galvos skausmus. Jai ir kitai dukrai, kuri matė kaip Ingą partrenkė automobilis, buvo psichologinis šokas. Todėl prašo priteisti neturtinės žalos 4020 litų.
Kaltinamoji su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, nes jos nuomone, tai per didelė suma, kad 200 Lt yra jau atlyginusi, ir kad neturtinę žalą turi atlyginti draudimo kompanija, o ji turėtų atlyginti 500 Lt.
Civilinis atsakovas UADB „Industrijos Garantas“ rašytiniu atsiliepimu į pareikštą ieškinį nesutiko su reikalaujamu neturtinės žalos dydžiu, nes, jų nuomone, draudikas pilnai įvykdė savo prievolę ir atlygino neturtinę žalą pagal draudimo išmokas reglamentuojančius tesiės aktus.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jos prašomas priteisti 4020 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei yra pilnai nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dieną galiojo G. S. su draudimo bendrove UADB „Industrijos Garantas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta tiek transporto priemonės savininko, tiek jo naudotojo civilinė atsakomybė, ir pagal kurią 2011-03-216 buvo išduotas šios sutarties liudijimas, dėl ko minėta draudimo bendrovė buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu (t. 1., b.l. 15).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 19 str. 6 d. nustatyta, kad, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią Įstatymo 11 str. nustatytą draudimo sumą, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.
Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajai pasipelnyti kaltinamosios sąskaita.
Kaip vieną iš motyvų dėl padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nurodo, kad nukentėjusioji I. T. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą.
Iš bylos duomenų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos padaryti nukentėjusiajai sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusioji gydėsi stacionare nuo 2011-05-31 iki 2011-06-06, o ambulatorinį gydymą poliklinikoje tęsė iki 2011-06-23, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji I. T. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumų gydymosi laikotarpiu.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė taip pat nurodo, kad dėl įvykio ji, kaip nukentėjusiosios motina, patyrė didelį emocinį sukrėtimą.
BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Tai yra ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs ir LAT, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikiančiame nukentėjusiojo sąvoką, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis „fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“.
Šioje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta I. T., todėl neturtinė žala gali būti atlyginta tik dėl jos patirtos neturtinės žalos, o ne jos motinos, todėl šis motyvas nukentėjusiosios įstatminės atstovės atmestinas kaip nepagrįstas.
Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiamai paveikus dvasinę, emocinę būseną yra neigiamo poveikio pasekmės, dėl to patirti išgyvenimai. Rašytinių ar kitų įstatymu leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai, kokiu būdu sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės, teismui civilinė ieškovė taip pat nepateikė.
Šios aptartos aplinkybės yra vienas iš pagrindų mažinti pareikšto ieškinio dydį.
Teismas, mažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę bei jos turtinę padėtį, nes žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kai nėra žalą padariusio asmens tyčios, yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamoji vidutiniškai per mėnesį gauna 364,00 Lt. dydžio darbo užmokestį jos sutuoktinis - 824,50 Lt., turi pilnametį sūnų, kuris yra studentas (t.1., b.l. 128-129).
BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3.600 Lt. dydžio neturtinė žala.
Kadangi draudimo kompanija jau yra atlyginusi 1.080 Lt., nustatytos neturtinės žalos dydis mažintinas šia suma (b.l. 141-146, 148).
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji taip pat yra atlyginusi nukentėjusiajai 200 Lt. Nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė teigia, kad kaltinamoji atlygino už sugadintą kuprinę ir telefoną, (t.1., b.l.138), tačiau iš teismui pateiktos draudimo bendrovės pažymos matyti, kad bendrovė už telefoną yra atlyginusi (t.1., b.l. 148), be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji šiais pinigais atlygino būtent padarytą turtinę žalą, juo labiau, kad kaltinamosios veiksmais padarytą turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, pateikus teisės aktų nustatyta tvarka turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus. Tuo tarpu pati kaltinamoji teigia, kad ji šią sumą atlygino dėl patirtų sužalojimų autoįvykio metu, kas vertintina kaip neturtinės žalos, o ne turtinės žalos , atlyginimas, todėl nustatytos neturtinės žalos dydis mažintinas ir kaltinamosios sumokėta 200,00 Lt. suma nukentėjusiajai. Taigi, neatlygintos neturtinės žalos dydis yra 2320 Lt., ir ši suma priteistina iš draudimo bendrovės.
Nors civilio atsakovo nuomone neturtinę žalą nukentėjusiai bendrovė atlygino pilnai, tačiau toks jo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas dėl šių motyvų.
Žalos ir mokėtinos draudimo išmokos nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam yra sumokėjusi 1.080 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, apskaičiuotą pagal nukentėjusiojo išgulėtas dienas ligoninėje (Taisyklių 12.1p.), tačiau draudimo bendrovė nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes dydį, kokius nepatogumus šis asmuo patyrė dėl sužalojimų, kaip tai numato Taisyklių 12.4 p., todėl atsakovas UADB „Industrijos garantas“ turi atlyginti ir likusią neatlygintą neturtinės žalos dydį.
Kadangi priteista iš draudimo bendrovės neturtinės žalos suma neviršija maksimalios draudimo išmokos – 1000 eurų, civilinis ieškinys kaltinamosios atžvilgiu atmestinas.
Dėl advokato išlaidų priteisimo:
Teismui pateiktas advokato Georgijaus Gromovo orderis atstovauti N. T., kuri šioje byloje yra pripažinta civiline ieškove, o ne nukentėjusiąja (b.l. 126), teikiant antrinę teisinę pagalbą. Suteiktų paslaugų suma sudaro 320 Lt. (t.1., b.l. 126).
Kadangi civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas tik iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 56,86 proc., t.y. 181,95 Lt., iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimai neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
G. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę –6 MGL, t.y. 780,00 Lt. (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų 00ct.) dydžio baudą.
Įpareigoti nuteistąją sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 ,,Swedbank“ AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjus baudą nuteistoji privalo pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
G. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajai N. T. 2320,00 Lt. (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt litų,00ct.) iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“, į/k 110070382, 181,95 Lt. (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 95 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Civilinį ieškinį kaltinamosios ir civilinės atsakovės G. S. atžvilgiu atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Diana Atajeva