Civilinė byla Nr. e2YT-25774-886/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16197-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos O. T., mirusios 2019 m. gegužės 2 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Nurodo, kad palikėja turėjo sutuoktinį ir sūnų, kurie mirė. Pareiškėja yra vienintelė motinos įpėdinė. Nuosavybės teisės į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos O. T. vardu, kita dalis buto priklauso pareiškėjai. Pareiškėja iki motinos mirties gyveno bute, po mirties toliau juo rūpinasi, moka mokesčius, todėl prašo pripažinti, kad po motinos mirties priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti (1-5 b. l.).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog nuo 2015 m. kovo 13 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. T. ir O. T. palikimo perėjimą valstybei, ir neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų apie pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir nežinomos jį patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prašo nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka.

Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (35 b. l.).

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos motina O. T. (toliau – ir palikėja) (10, 7 b. l.). Palikėjos sutuoktinis A. T. mirė (duomenys neskelbtini),., sūnus E. T. mirė (duomenys neskelbtini), tą patvirtina Registrų centro Gyventojų registro duomenys. Palikėja 2011 m. lapkričio 7 d. testamentu visą savo turtą paliko dukteriai V. M. (pareiškėjai) (38-39 b. l.). Testamentų registro 2019 m. spalio 9 d. duomenimis palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Mirties dieną palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šio buto kitos 13/16 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (19-20 b. l.). 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėja yra palikėjos duktė, kuriai pareiškėja paliko turtą testamentu, tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nenustatė jokių kitų duomenų, kad kiti suinteresuoti asmenys būtų išreiškę savo valią priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos O. T. mirties. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad palikėjos sutuoktinis mirė 2002 m., sūnus mirė 2008 m., patvirtina Gyventojų registro duomenys. Taigi, pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, siekianti paveldėti savo mirusios motinos turtą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 13/16 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šio buto likusios 3/16 dalies savininkė buvo palikėja O. T.. Po motinos mirties pareiškėja priėmė palikėjos daiktus, moka mokesčius už visam butui teikiamas komunalines paslaugas, rūpinasi butu ir butą valdo kaip savo (12-18 b. l.).

Teismas konstatuoja, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos O. T. mirties pareiškėja priėmė palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį palikėjos turtą.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – ji įgyvendins teisę paveldėti turtą, likusį po motinos mirties. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                          Laima Kriaučiūnaitė