VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė :

              R. P. 2016-12-14, apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį S. I., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET reikalavimus. Taip R. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama R. P. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad viskas įvyko netyčia, dėl visko gailisi. Labai išsigando, pagalvojo, kad gali netekti teisių ir išvažiavo iš įvykio vietos. Buvo pravėrusi automobilio dureles, matė, kad ant žemės guli kito automobilio valstybinis numeris, užsidarė dureles ir išvažiavo. Daugiau kito automobilio apgadinimų nematė, nebuvo išlipusi. Nežino, kokia žala padaryta. Jeigu teismas skirtų baudą, pageidautų, jog baudos sumokėjimą išdėstytų.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia atsakomybę pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo, kuris dabar užtraukia atsakomybę pagal 426 straipsnio 1 dalį, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Tyrimo metu R. P. duodama paaiškinimą neneigė, kad nuplėšė kito automobilio numerį. (duomenys neskelbtini) p. nurodyta, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. R. P. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jos pačios prisipažinimo patvirtina byloje esantys įrodymai. R. P. paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodyta, kad naktį iš gruodžio 13 d. į 14 Saulėtekio al. Bendrabučio kieme bandė išsistumti iš stovėjimo aikštelės. Išgirdus traškesį iš pradžių pagalvojo, kad tai sniegas girgžda po ratais. Išlipus pažiūrėti pamatė, kad netyčia nuplėšė kito automobilio priekinį numerį. Kadangi toks įvykis nutiko pirmą kartą labai supanikavo ir išsigandusi išvažiavo. Savo kaltės neneigia ir labai gailisi (b. l. 12). Vilniaus apskrities VPK 2016-12-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) atvykus į įvykio vietą pasitiko V. A., kuris paaiškino, kad 2016-12-14, apie 10.00 val., rado už valytuvo užkištą raštelį, kad jo automobilį apgadino (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). A. A. paaiškinime (b. l. 8) nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 8). S. Č. tyrimo metu parodė, kad 2016-12-14 apie 00.00-00.30 val. pamatė automobilį šalia 47 bendrabučio esančioje stovėjimo aikštelėje. Išgirdo stiprų garsą, panašų į lankstomą skardą. Automobilis (duomenys neskelbtini) galu kliudė kitą stovėjimą, automobilis net nepristojo ir nuvažiavo (b. l. 9). R. P. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes pažeidėja po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindama galimybę nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

R. P. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Minėtoje byloje nėra pateikta duomenų, kokia žala yra padaryta eismo įvykiu, iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad žala nėra itin didelė, todėl abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir teismas taiko R. P. palankesnę minėto straipsnio dalį. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. P. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu R. P. be to kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukė atsakomybę tam, kas pažeidęs kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau įrodyta jos kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. P. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padariusi pažeidimus (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. P. – anksčiau nebausta administracine tvarka, studijuoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. P. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina.  Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą, R. P. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Teismo posėdžio metu R. P. prašė baudos sumokėjimą išdėstyti. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, R. P. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjos turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

R. P. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

R. P. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti jai 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. P. galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. 

I. R. P. paskirtos 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo 2017 m. vasario 16 d.   

Išaiškinti pažeidėjui, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064172030 ir įmokos kodą – 1001.  

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Ramūnas Keidūnas