Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-574/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19346-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.1; 1.2.22.9.2; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Sakson,

asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta M. R., jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su R. B. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teleskopinės lazdos ir dujų balionėlio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       M. R. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 14 d. apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir R. B. metu, tyčia mušė R. B. ir kitaip prieš jį smurtavo, t. y., papurškė dujų balionėliu–dujiniu aerozoliniu įrenginiu į akis, R. B. nugriuvus ant žemės, kieto metalo teleskopine lazda sudavė R. B. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, lazdai lūžus, kumščiais sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių R. B. į galvos sritį, į kairę ausį, į rankas, spyrė jam į sulaužytą koją, dėl to R. B. vėl nugriuvus, jis (M. R.) savo rankos pirštu (nykščiu) spaudė R. B. kairę akį, R. B. nubėgus iki mašinos ir paskambinus Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) numeriu, jis (M. R.) pribėgęs prie R. B., dar kartą papurškė dujų balionėliu–dujiniu aerozoliniu įrenginiu R. B. į veidą, taip ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių padarydamas R. B. poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, ausų kaušeliuose, kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, veido kairėje, kairės akies apatiniame voke, pilvo dešinėje, nugaros kairėje, kairiame žaste, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje pažastyje, odos nubrozdinimus dešinėje išorinėje kulkšnyje, daugybinius odos įbrėžimus alkūnėse, dešiniame kelyje, odos įbrėžimus ir odos nubrozdinimus kairiame kelyje, taip nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2.       Be to, jis 2021 m. birželio 14 d. neteisėtai nešiojo D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą– teleskopinę lazdą, t. y., jis  automobiliu „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kiemo prie (duomenys neskelbtini) m. apie 13.00 val. atgabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), po to prie „Maxima“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), po to apie 14.30 val. teleskopinę lazdą atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame lazdą laikydamas rankose ir naudodamas nešiojo, o naudojimo metu lazdai lūžus, siekdamas teleskopinę lazdą ir toliau nešioti, įdėjo ją vėl į automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur 2021 m. birželio 14 d. apie 15.15 val. teleskopinė lazda buvo paimta policijos pareigūnų.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorė Ieva Danylienė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį ir pripažinti M. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskirti 15 (MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir 15 (MGL) baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir 10 (MGL) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, kai M. R. buvo laikinai sulaikytas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

3.1.       Nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir M. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą jam su R. B. susitaikius bei nepagrįstai bylą nutraukė, tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad, nagrinėjamu atveju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, yra BK 38 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyta sąlyga t. y., kad M. R. susitaikė su nukentėjusiuoju. M. R. susitaikė su R. B., kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam žala buvo padaryta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 d., o ne baudžiamuoju nusižengimu, numatytu BK 258 straipsnio 1 dalyje.

3.2.       Taip pat teismas nepagrįstai sprendimą argumentavo remdamasis teismų praktika, nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, o taip pat nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-432-594/2015, kasacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Sutiktina, kad BK 38 straipsnio nuostatos praktikoje taikomos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 182 straipsnyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje, tačiau dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kaip ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio l, 2, 3 dalyse, 259 straipsnio 1, 2 dalyse, asmenys negali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, nes dėl minėtuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių formuluočių nukentėję asmenys neegzistuoja, dėl ko nėra galimybės išpildyti BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų t. y. susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu.

3.3.       Taip pat teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai padarė išvadą, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga t. y. pagrindas manyti, kad M. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš M. R. parodymų turinio matyti, kad jis savo elgesio, pasireiškiančio D kategorijos šaltojo nešaunamojo ginklo – teleskopinės lazdos nešiojimu, neigiamai nevertino, teisinosi tuo, kad visi tokias lazdas turi. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad nusikalstama veika, dėl kurios anksčiau M. R. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (BK 284 straipsnis), savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo jam inkriminuotų nagrinėjamų nusikalstamų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje). Nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pagrindinis objektas yra visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau papildomas objektas yra žmogaus sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrindinis objektas yra sveikata, todėl nusikalstamos veikos savo pobūdžiu iš esmės nėra skirtingos.

3.4.       Nors M. R. laikomas neteistu, jis kaip nepilnametis vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sprendžiant klausimą ar yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys smurtinių nusikalstamų veikų, didelę reikšmę turi ir tos aplinkybės, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pasireiškė intensyviais smurtiniais veiksmais suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas nukentėjusiajam. Tai, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, praėjus 2,5 metų padarė kitą smurtinę nusikalstamą veiką, leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir todėl, negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

3.5.       Taip pat pažymėtina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, kuri yra trunkamojo pobūdžio, nutraukė atvykę policijos pareigūnai – D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą iš automobilio „Skoda Octavia“, 2021 m. birželio 14 d. paėmė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams nenutraukus daromos nusikalstamos veikos, M. R. ją būtų daręs ir toliau. Kaip matyti iš M. R. parodymų, jis minėtą lazdą buvo įgijęs prieš tris metus ir, po pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį, ją įsidėjo vėl į automobilį, nes lazda reikalinga šunims treniruoti. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, M. R. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

3.6.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstant veikas sudarant idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, būtina nustatyti ne tik tai, kad padarytos kelios veikos, bet šios kelios veikos turi būti padarytos ir vienais veiksmais – asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345- 507/2015, 2A-7-4-699/2015).

3.7.       M. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje, pasireiškė D kategorijos šaltojo nešaunamojo ginklo – teleskopinės lazdos nešiojimu. Lazdos panaudojimas, kai nukentėjusiųjų sveikatai daroma žala, BK 258 straipsnio 2 dalyje kaip alternatyvi veika nėra aprašyta ir neatitinka šiame straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymio. Taigi, nors M. R. pažeidė du BK straipsnius, tačiau tai padarė ne viena veika (veikimu), todėl padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, įvykdytos ir nesant vieningo sumanymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas M. R. įgijo prieš tris metus ir ją visada laikė savo automobilyje, todėl ją nešiojo važinėdamas minėtu automobiliu. Minėtą lazdą jis buvo įgijęs ir nešiojo ne siekdamas padaryti žalą R. B. sveikatai, o šunų treniravimui. Taigi M. R. nusikalstamos veikos padarytos nesant vieningos tyčios, todėl jos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

3.8.       BK 38 straipsniui numatant vienaskaita, kad gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, padaręs atitinkamos rūšies ir kategorijos nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į teismų praktiką, kad BK 38 straipsnio nuostatos taikomos tik esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir netaikoma esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, M. R. padarytoms veikoms sudarant realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 38 straipsnio nuostatos netaikytinos ir jis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas, prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. 

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmetamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Nagrinėjamu atveju, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti M. R. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), institutą ir prašo M. R. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskirti bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

8.       BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai, t. y., asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9.       Narinėjamu atveju nustatyta, jog M. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines veikų aplinkybes, konstatavo esant pagrindą M. R. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, idealią sutaptį. Prokurorė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, jog M. R. inkriminuoti nusikaltimai sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Šiems prokurorės skundo argumentams pritartina.

10.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o idealioji sutaptis yra tada, kai, esant bendram tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose nustatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-16/2014, 2K-138-976/2015, Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-P-78/2012, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015).

11.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo pozicija grindžiama kasacinio teismo praktika, tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog būtent dėl nurodyto baudžiamojo nusižengimo asmuo negali būti ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

12.       BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog M. R. neteisėtai nešiojo D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo pradžios. Atitinkamai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dar iki smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį panaudojimo M. R. teleskopinę lazdą automobiliu „Skoda Octavia“, iš kiemo prie (duomenys neskelbtini) apie 13.00 val., atgabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), po to prie „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), po to apie 14.30 val. teleskopinę lazdą atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame lazdą laikydamas rankose ir naudodamas nešiojo, taigi jis dar iki fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje sudėties objektyviuosius veiksmus – neteisėtai nešiojo su savimi D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą. Taigi priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, M. R. veiksmai nešiojantis teleskopinę lazdą ir smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimas nebuvo jungiami vieningo sumanymo. Taigi teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, sudaro realiąją, o ne idealiąją sutaptį. Tačiau ši aplinkybė nepanaikina galimybės taikyti BK 38 straipsnį nurodytų veikų atžvilgiu, kadangi šiame straipsnyje nurodomos sąlygos nėra siejamos su nusikalstamos veikos padarymu pirmą kartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008; 2K-555-788/2015). 

13.       Apeliacinio skundo argumentas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, yra nepagrįstas. Skunde susitaikymo privalomi subjektai siejami su nusikalstamų veikų objektais, t. y. tomis saugomomis vertybėmis, kurios pažeidžiamos nusikalstama veika. Tačiau, kaip pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, šiuo atveju tokios sąsajos yra daugiau teorinio pobūdžio ir, jomis vadovaujantis, susitaikymo institutas baudžiamojoje teisėje būtų nepateisinamai susiaurintas. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas, svarbiau nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nors baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, objektas yra valstybės saugumas, tačiau dėl M. R. veiksmų konkrečią turtinę žalą patyrė nukentėjusiuoju pripažintas R. B., su kuriuo M. R. susitaikė. Reikalavimas susitaikyti su valstybės institucijų atstovais šioje situacijoje nebūtų pakankamai protingas ir teisingas, nes apsunkintų paties BK 38 straipsnio taikymą, leistų susidaryti dirbtinėms kliūtimis susitaikyti su realiai žalą patyrusiu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat kaip ir tam tikrais BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atvejais, kai žala padaroma ne tik objektams ar vertybėms, bet ir konkretiems asmenims ir yra nustatyta jiems padaryta žala, susitaikymo su konkrečiu nukentėjusiuoju ir jam konkrečiai nustatytos žalos atlyginimo, pakanka BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygai išpildyti, tuo tarpu kitoks aiškinimas galėtų būti pateikiamas tais atvejais, kai konkretaus asmens, kuriam padaryta žala, nėra. Konstatuotina, kad šiuo atveju susitaikymas su realiai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiu ir žalos patyrusiu asmeniu teismo buvo patvirtintas pagrįstai, taigi BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas yra įgyvendintas.

15.       Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, jog M. R. neigiamai nevertino savo padarytų nusikalstamų veikų, be kita ko, ankščiau pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis dėl nusikalstamos veikos, kuri pasireiškė intensyviais smurtiniais veiksmais, nėra pagrindo išvadai, jog jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16.       Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šios sąlygos buvimą atsižvelgė į tai, jog M. R. praeityje neteistas (2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu, kuris 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintas, ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį nutrauktas), administracine tvarka baustas, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 35–37), verčiasi individualia veikla (2 t., b. l. 34), studijuoja, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino nusikalstamą veiką Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą piniginę žalą.

17.       Įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir prokurorės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors prokurorės teigimu, M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ankščiau buvo atleistas dėl taip pat smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Tokia situacija egzistuoja nagrinėjamoje byloje.

18.       Atitinkamai, nors ir sutiktina, jog padaryta nusikalstama veika dėl kurios M. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepilnametystės, susijusi su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, tačiau nuo šios nusikalstamos veikos padarymo ir teismo patvirtinimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo jau daugiau nei 2,5 metai, be kita ko, duomenų, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos buvo pažeistos, byloje nėra (2 t., b. l. 38-39), taigi M. R. asmenybę ir polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas vertintini vien tik nurodytos bylos kontekste nėra teisinga. Taip pat ir kitos M. R. charakterizuojančios aplinkybės, t. y., tai, jog jis ankščiau baustas už administracinius nusižengimus, tačiau nesusijusius su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, baudos yra sumokėtos, studijuoja (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19.       M. R. inkriminuotų veikų aplinkybės bei jo elgesys po jų, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, nesuteikia pagrindo daryti kitokias išvadas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiojo, pateikė susitaikymo protokolą (2 t., b. l. 72), atlygino padarytą žalą. Prokurorės nurodomos aplinkybės dėl M. R. parodymų apie teleskopinės lazdos nešiojimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis dėl padaryto nesigaili, be to, M. R. buvo inkriminuota teleskopinės lazdos nešiojimas tik 2021 m. birželio 14 d. Taip pat, skunde akcentuojamas baudžiamojo nusižengimo baigtumo momentas nesudaro pagrindo išvadai, jog M. R. darys naujas nusikalstamas veikas.

20.       Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje BK 38 straipsnio nuostatos M. R. atžvilgiu gali būti taikomos, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                 Audrius Cininas

                                                                                                        Daiva Kazlauskienė

                                                                                                            Jurgita Mačionytė