Civilinė byla Nr. e2-462-1088/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15094-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6;

2.1.2.4.2.7;2.1.3.3.1;3.2.4.11;3.2.6.1;3.1.7.6;

3.1.7.8;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

           Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

           sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

           dalyvaujant ieškovei K. V., ieškovės atstovei advokatei Ivetai Vitkutei-Zvezdinienei, atsakovui A. S., atsakovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo Kauno 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė, dėl vekselio iš dalies pripažinimo negaliojančiu.

             Teismas

n u s t a t ė :

                                                I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai                         

           Ieškovė K. V. (toliau – ieškovė) pareiškė patikslintą ieškinį (DOK-30125), kuriame prašo pripažinti 2016 m. liepos 20 d. ieškovės išduotą paprastąjį vekselį A. S. iš dalies negaliojančiu dėl suklydimo ir ekonominio spaudimo dalyje dėl pinigų gavėjo ir vekselio davėjo bei nustatyti, kad vekselis išduotas UAB (duomenys neskelbtini), pinigų gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

            Nurodė, kad atsakovui A. S. (toliau – atsakovas) būnant atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė1) direktoriumi, o ieškovei atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė2) direktore, šios įmonės vykdė muitinės tarpininkų veiklą. Atsakovė2 turėjo sunkumų vykdant piniginius įsipareigojimus pagal tarp šių įmonių sudarytas sutartis: 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 26 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 15 d. Sutartis dėl automobilių saugojimo. Dėl atsakovės2 neįvykdytų prievolių atsakovei1, pastarosios direktorius A. S. ieškovei darė nuolatinį psichologinį spaudimą, kad jos vadovaujama įmonė atsiskaitytų. Tam, kad atsakovė1 atidėtų mokėjimo terminus, jos vadovas – atsakovas, pareikalavo, kad ieškovė išduotų jam vekselį. Ieškovė tą suprato kaip atsakovės2 prievolių užtikrinimo priemonę ir, būdama, pavargusi nuo atsakovo nuolatinio spaudimo ir trukdymo teikti muitinės tarpininko paslaugas, pasidavė ir sutiko išduoti vekselį. 2016 m. liepos 20 d. vekselis turėjo būti išduotas kaip atsakovės2 prievolių atsakovei1 užtikrinimo priemonė, leidžianti operatyviai, nesikreipiant į teismą, pradėti skolos išieškojimą. Vekselio tekstą parengė atsakovas ir ieškovei nurodė vekselio davėjo vietoje pasirašyti vardu ir pavarde, įrašyti savo asmens kodą bei adresą. Vekselyje mokėjimo vieta nurodyta atsakovės1 biuras, esantis (duomenys neskelbtini), kuri buvo pabraukta ir paryškinta. Šis vekselio ,,akcentas” sudarė regimybę, kad pinigų gavėjas ir yra atsakovė1 ir jai išduodamas vekselis. Vekselis sudarytas vienu egzemplioriumi, jo kopijos nei sandorį tvirtinusi notarė nei atsakovas neleido pasidaryti. Pabrėžė, kad tarp vekselio šalių nėra ir niekada nebuvo susiklostę paskolos santykiai, tarp šalių nėra jokio susirašinėjimo ar bet kokių kitų duomenų apie susiklosčiusius asmeninius santykius, kurie patvirtintų tarp šalių egzistavusius paskolos ar bet kokius kitus asmeninius santykius, ieškovei nereikėjo asmeninėms reikmėms 20 000,00 Eur, po vekselio išdavimo ji nepirko jokių ženklios vertės pirkinių ar išlaidų ir tas neatsispindi ieškovės banko sąskaitoje, ieškovė į jos valdomą įmonę neįnešė asmeninių lėšų.

          Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad neturėjo tikslo įsigyti įmonės, kurios direktore buvo, akcijų ir jų pirkti niekas nesiūlė. Ieškovės vadovaujama įmonė su atsakove1 pagal išrašytas sąskaitas atsiskaitydavo pagal galimybes, todėl nuo 2015 metų pradėjo darytis skolos, o pasiekus 20 000,00 Eur skolos ribą, buvo pasirašytas vekselis. Ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, jog iki vekselio pasirašymo atsakovės1 vadovas kiekvieną dieną primygtinai reikalavo ieškovės sumokėti skolas, tačiau nebuvo lėšų, įmonė negalėjo vykdyti veiklos; po vekselio pasirašymo atsakovės1 vadovas darė spaudimą tuometiniam atsakovės2 vadovui M. M.. Ieškovė vekselį pasirašiusi savo, o ne įmonės, vardu, todėl, kad taip buvo sutarta su atsakovu, atsakovas taip pat patikino, kad vekselis nebus niekur panaudotas; apie įmonės vardu pasirašytą vekselį akcininkai nebuvo informuoti, įmonės buhalterei buvo pasakyta apie vekselį, įmonės buhalterijoje apskaitytas nebuvo. Apskritai ieškovė vekselį pasirašė tam, kad ,,ramiai miegotų S.“. Ieškovė taip pat turėjusi asmeninių problemų – nukentėjo nuo asmens, iš ieškovės išviliojusio 39 000,00 Eur, tėvą buvo ištikęs infarktas, nulėmusių jos suklydimą dėl sudaryto sandorio. Ieškovės atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškinys turi būti tenkinamas, kadangi vekselis ieškovės pasirašytas ne kaip savarankiškas vertybinis popierius, o kaip garantas ir tai patvirtina vekselyje nurodyta pinigų grąžinimo vieta; tarp vekselio davėjo ir gavėjo nebuvo susiklosčiusių asmeninių paskolos teisinių santykių ir ieškovė nėra gavusi vekselyje nurodytos sumos; turėjo būti pasirašyta ir paskolos sutartis; 2018 m. kovo 16 d. rašte policijos komisariatui nurodytos aplinkybės, kad ieškovę privertė pasirašyti vekselį, t. y. ši aplinkybė nurodyta dar iki teisminių ginčų; vekselio pasirašymas inicijuotas atsakovo ir ieškovės pasirašytas dėl jo spaudimo; vekselis nepanaudotas tik todėl, kad 2017 metais tarp įmonių buvo sudaryta skolos dengimo sutartis. Atstovė prašė visas šias aplinkybes vertinti vadovaujantis protingumo kriterijumi.

                                        II. Atsakovų pozicijos ir argumentai                         

            Atsakovas A. S. ir atsakovė1 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie asmeninės skolos nebuvimą ir ginčijamo vekselio išdavimą kaip ieškovės valdomos bendrovės įsiskolinimo atsakovei1 užtikrinimo priemonę neatitinka tikrovės ir yra nelogiškos. Ieškovė verslininkė, valdžiusi bendrovę eilę metų, dėl ko akivaizdu, kad ginčijamo vekselio sudarymo metu jai buvo suprantamas jos išduoto vekselio turinys ir iš jo išdavimo kylančios pasekmės, t. y. ieškovė suprato, kad ji pati asmeniškai išduoda vekselį ir ne atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), o asmeniškai atsakovui A. S.. Ieškovė nesąžiningai siekia sutapatinti skirtingas skolas, t. y. jos valdytos bendrovės skolą su savo asmenine skola, be to, skiriasi skolų dydžiai. Ant ieškovės išduoto vekselio jokių žodžių ar atskirų patvirtinimų dėl piniginių lėšų perdavimo nėra reikalinga nurodyti, siekiant patvirtinti piniginių lėšų gavimą, kadangi jau pats vekselio išdavimas patvirtina, jog pinigai skolininko yra gauti ir skolininkas įsipareigoja juos besąlygiškai grąžinti. Todėl ieškinio motyvai, jog ant vekselio nėra pažymėta, kad pinigai gauti ir byloje neva nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė gavo pinigines lėšas, yra nepagrįsti ir atmestini. Net ir laikant, kad vekselis neva turėjo būti išduotas UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei1 UAB (duomenys neskelbtini), tokiu atveju, ieškovė būdama, bendrovės direktore, išduodant vekselį, kuriame aiškiai nurodyta vekselio davėjas ir gavėjas, turėjo suprasti, kad vekseliu yra įforminama ieškovės atskira asmeninė skola, o ne užtikrinamas tarp bendrovių egzistuojančios skolos grąžinimas. Ieškovė tokio vekselio turėjo neišduoti, o tai padarydama, veikė nerūpestingai ir neapdairiai, kas taip pat negali būti pagrindu pripažinti vekselį iš dalies negaliojančiu dėl suklydimo. Nėra pagrindo pripažinti vekselį iš dalies negaliojančiu dėl neva ieškovei daryto ekonominio spaudimo. Ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė1 nebuvo sulaikiusi nei vienos atsakovės2  transporto priemonės, atsakovė1 visą laiką taikiu būdu siekė spręsti klausimus dėl atsakovės2 atsikaitymo už suteiktas paslaugas, įmonėms derinant įsiskolinimo grąžinimo grafikus, ką patvirtina ir pačios ieškovės pateikta sutartis dėl įsiskolinimo dengimo.

Atsakovas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės ir jo vadovaujamos įmonės tampriai ir daug bendradarbiavo, įmonės turėjo nemažas pajamas, verslo santykiai buvo geri, buvo tarpusavio pasitikėjimas. Ieškovės įmonė dirbo pelningai, tačiau atsiskaitymus vykdydavo ne iki galo, todėl ilgainiui susidarė įsiskolinimas. 2016 metų liepos mėnesio pradžioje ieškovė pasakė, kad ji nėra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nori nusipirkti šios įmonės akcijų. Akcijų pirkimui prašė paskolinti 20 000,00 Eur trumpam laikui, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Paskolinti asmeniniai pinigai ieškovei buvo perduoti grynais notarų biure. Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ieškovės nurodomos suklydimą pagrindžiančios aplinkybės yra išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kurios sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Vekselio pasirašymo metu ieškovė nebuvo atsakovės2 vadovė. Turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas protingumo kriterijus.

            Byloje gautas atsakovės2 UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo A. B. pasirašytas atsiliepimas, kuriame prašoma ieškinį tenkinti. Paaiškinta, kad iš perduotų atsakovės2 dokumentų matyti, kad buvo susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija, pradėjo vėluoti atsakovės2 atsiskaitymai su atsakove1  už atliktas paslaugas, ko pasėkoje pradėjo didėti atsakovės2 skola. Buvusi atsakovės2 direktorė – ieškovė, sakiusi, kad atsakovės1 direktorius A. S., norėdamas kuo greičiau atgauti įsiskolinimą darė jai psichologinį bei ekonominį spaudimą. Atsakovės1 įmonėje dirbantys sargai neišleisdavo mašinų iš muitinės teritorijos, buvo reikalaujama už jų įvažiavimą į muitinės teritoriją sumokėti nors pagal 2009 metų pasirašytą sutartį tarp Muitinės departamento ir UAB (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į muitinės teritoriją turėjo būti užtikrintas nemokamas. Nepaisant to, buvo renkama rinkliava už kiekvieną įvažiavusį automobilį į muitinės teritoriją. Iš perduotų dokumentų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) skola siekė 19 926,97 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. norėdamas užsitikrinti, kad įmonės skola nedidės, su tuometine įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktore – ieškove, pasirašė neprotestuotiną vekselį. Vekselis buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Tik vėliau pamatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. jis buvo klaidingai supildytas. Jame nurodyta klaidinga informacija, kad ieškovė yra skolinga A. S., o ne, kad UAB (duomenys neskelbtini)yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini). Vekselis buvo supildytas tam, jog įmonė UAB (duomenys neskelbtini) grąžintų susidariusi įsiskolinimą.

          Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                        III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Ieškinys atmetamas.

            Bylos duomenimis, ieškovė K. U. (dabar V.) 2016 m. liepos 20 d. pasirašė ir atsakovui A. S. išdavė 2016 m. liepos 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui 2019 m. rugsėjo 1 d. be sąlygų sumokėti 20 000,00 Eur, mokėjimo vieta: (duomenys neskelbtini). Vekselis 2016 m. liepos 20 d. patvirtintas Kauno m. 17-ojo biuro notarės Rasos Inokaitienės. 

          Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos: 1) 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 1864; 2) 2014 m. vasario 26 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. 1864; 3) 2015 m. lapkričio 15 d. sutartis, kuria šalys nusistatė gavėjo – UAB  (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo su tiekėju – UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo tvarką už gavėjui suteiktas ilgalaikes (tęstines) paslaugas (nuomos, automobilių saugojimo aikštelės) (sutarties 3.1.1 punktas) ir už vienkartines paslaugas (prekių krovos, muitinės sandėlio, muitinės tarpininko ir pan.) parduotas prekes ar turtą (sutarties 3.1.2 punktas); 4) 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartis. UAB ,,Gelvora“ pavedimo sutarties, sudarytos su UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2018 m. vasario 26 d. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą apmokėti 24 506,15 Eur skolą. Prie įspėjimo pateikti 2015 m. lapkričio 15 d. atsiskaitymo tvarkos sutartis, 2016 m. liepos 20 d. vekselis. Tai, ieškovės teigimu, rodo, kad ne tik pats atsakovas A. S., bet ir jo įgalioti atstovai laikė, kad vekselis yra skolos santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dalis, taip pat rodo, kad ieškovė niekada negavo iš A. S. jokių pinigų ir neįsipareigojo jų grąžinti. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nebuvo tarp įmonių sudaryta kitų sutarčių, kurių pagrindu būtų susidarę įsiskolinimai atsakovei1, taip pat nebuvo kitų įmonės įsiskolinimų, kuriuos sumokėti būtų reikalavęs atsakovės1 direktorius A. S.. 

           Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 29 458,85 Eur skola ir 8 procentų dydžio procesinės palūkanos. Byloje taip pat buvo prašoma pripažinti 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 1 negaliojančia kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, tačiau šis reikalavimas netenkintas. Sprendimas įsiteisėjęs.

          Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal ieškovės vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini), ir kitų įmonių, pareiškimą dėl atsakovės1 vadovo A. S. galimai neteisėtų veiksmų apmokestinant įmones už įvažiavimą į muitinės krovinių postą. Ieškovės teigimu, pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar 2018­ m. kovo 16 d. buvo tvirtinama, kad atsakovas A.S., pasinaudodamas  ieškovės  pažeidžiamumu,  siekdamas  UAB  (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo  užtikrinimo, privertė ieškovę pasirašyti vekselį. Šis faktas patvirtintas nutarimo konstatuojamojoje dalyje.

            2021 m. vasario 24 d. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo laikotarpiais: (duomenys neskelbtini).

            Vekselis yra vienašalis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnis, 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Jis paprastai išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).            

              Ieškovė reiškiamu reikalavimu prašo CK 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais pripažinti iš dalies negaliojančiu ir nustatyti, kad 2016 m. liepos 20 d. vekselis išduotas UAB (duomenys neskelbtini), pinigų gavėjas UAB (duomenys neskelbtini).

            Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

             CK 1.90 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašė taikyti protingumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinimu, byloje vertinant, ar buvo šalies suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018). Kita vertus, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, tokį sandorį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. 

            Ieškovė CK 1.90 straipsnio taikymo pagrindą, t. y. suklydimą, kad išduoda UAB (duomenys neskelbtini) vekselį kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė įrodinėjo argumentais, kad vekselio tekstą parengė atsakovas A. S., vekselyje mokėjimo vieta nurodyta atsakovės1 UAB (duomenys neskelbtini) biuro adresas ir tai sudarė regimybę, kad pinigų gavėjas yra atsakovė1 UAB (duomenys neskelbtini), vekselis sudarytas vienu egzemplioriumi, jo kopijos ieškovei neleista pasidaryti. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės suklydimo CK 1.90 straipsnio turinio prasme. Ieškovė patvirtino, kad pati įrašė vekselyje savo vardą, pavardę, pasirašė, atsakovo susitarimu atvyko į notarų biurą, notarų biure tvirtinant vekselį jokių klausimų dėl jo turinio ieškovei nebuvo kilę. Teismo vertinimu, vekselio turinys yra aiškus – jame aiškiai nurodytas ir vekselio davėjas ir gavėjas – aiškiai nurodyti fiziniai asmenys, pilni jų duomenys, ieškovės pasirašytas, jokių prierašų, pastabų nėra. Teismas įvertina ir aplinkybę, jog vekselis patvirtintas notaro. Ieškovė teiginiams, jog vekselis išduotas UAB „(duomenys neskelbtini) nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad apie vekselio išdavimą UAB (duomenys neskelbtini) vardu jos akcininkams nebuvo nieko sakiusi. Byloje esantis juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad vekselio sudarymo metu, ieškovė nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovė, kas reiškia, kad šios įmonės vardu veikti ir atstovauti įmonei prisiimant kokius nors įsipareigojimus ieškovė apskritai neturėjo teisės (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovės argumentas, jog vekselyje paryškintai nurodyta vekselio mokėjimo vieta atsakovės1 UAB (duomenys neskelbtini) biuro adresas ir tai sudarė regimybę, kad vekselis išduodamas UAB (duomenys neskelbtini), niekaip nepaneigia, kad vekselio gavėjas yra fizinis asmuo A. S. Jokių nei ieškovės nurodomos UAB (duomenys neskelbtini), nei atsakovės1 UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitų, antspaudų vekselyje nėra. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, kad įmonės vadove dirbo (duomenys neskelbtini), pati užsiiminėjo verslu, kas teismo vertinimu, ieškovė, būdama atsakinga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, kaip normaliai atidi ir protinga, turėdama skolos užtikrinimo pagal vekselį, pilnai galėjo ir suvokė sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Todėl teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas organizavo vekselio tvirtinimo notarų biure procedūrą, kad ieškovė nuvyko į notarų biurą, kad vekselyje pati įrašė ne tik savo vardą, pavardę, pasirašė, bet ir asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, kad matė, jog vekselyje nurodytas pinigų gavėjas A. S. ir, kaip nurodė, ieškovė, jokių klausimų dėl vekselio gavėjo ir davėjo, nekilo. Pažymėtina, kad ieškovės pozicijos prieštaringumą patvirtina tai, kad ieškovė, viena vertus teigia, jog jokių pinigų iš atsakovo negavo, kadangi vekselis ieškovės pasirašytas ne kaip savarankiškas vertybinis popierius, o kaip garantas, tačiau tuo pačiu ieškovė prašo pripažinti, kad pinigų gavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių, jog ieškovei buvo žinomos visos vekselio sudarymo aplinkybės ir jame įrašytos informacijos teisingumas. Ieškovės reikalavimo pagrindą nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei išduodant vekselį egzistavo klaidingos, tikrovę neatitinkančios ar ieškovei nežinomos aplinkybės, kurioms esant ji nebūtų išdavusi vekselio, todėl konstatuojama, kad nėra įrodytas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo taikymo pagrindas (CPK 12, 176, 178, 183, 185 straipsniai).

              Ieškovė CK 1.91 straipsnio taikymo pagrindą, t. y. atsakovo A. S. ekonominį spaudimą trukdant UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą ir verčiant išduoti vekselį, įrodinėjo argumentais, kad jokie paskolos teisiniai santykiai tarp jos ir atsakovo A. S. nesusiklostė, ieškovė vekselyje nurodytos sumos nėra gavusi, atsakovės1 direktorius A. S. jai darė nuolatinį psichologinį spaudimą, kad jos vadovaujama įmonė atsiskaitytų, o kad ieškovės vadovaujamai įmone būtų atidėti mokėjimai atsakovės1 vadovas pareikalavo, kad ieškovė išduotų jam vekselį. Ieškovė tą suprato kaip atsakovės2 prievolių užtikrinimo priemonę ir, būdama, pavargusi nuo atsakovo nuolatinio spaudimo ir trukdymo teikti muitinės tarpininko paslaugas, bei turėdama ir asmeninių problemų, pasidavė ir sutiko išduoti vekselį. Ieškovės teigia, kad apie prieš ją naudotą ekonominį spaudimą yra patvirtinusi ir praeityje vykusiuose ikiteisminiuose tyrimuose, tai patvirtina jos vadovaujamos ir kitų įmonių rašytas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei nutarimas  nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 16 d. policijai rašyto pareiškimo, jame ieškovė nurodžiusi, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. U. pažeidžiamumu privertė pastarąją pasirašyti ginčo vekselį. Tačiau ši aplinkybė nevertinama patvirtinanti prieš ieškovę naudoto ekonominio spaudimo fakto, kadangi: 1) nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra nustatytas pareiškime nurodytas ekonominio spaudimo pieš ieškovę panaudojimo faktas; 2) kaip aukščiau nurodyta, vekselio pasirašymo metu ieškovė nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė; 3) šios bylos ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo kilę ginčai dėl atsiskaitymo pagal tarp šių įmonių sudarytų 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje ir Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, skolų susidarymo aplinkybės ir pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas ir 2015 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. sutarčių dėl atsiskaitymo tvarkos nuostatų turinio kontekste; kurioje atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) teigė, jog 2015 m. lapkričio 15 d. sutartis sudaryta dėl apgaulės, o 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis taip pat neteisėta, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) ją pasirašė priversta dėl kitos sutarties šalies ekonominio spaudimo ir apgaulės, tačiau nurodytoje byloje apie ieškovės 2016 m. liepos 20 d. išduotą vekselį ir jo išdavimo aplinkybes nebuvo nurodoma, kas teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės argumentacijos, kad ginčo vekselio davėja UAB (duomenys neskelbtini), gavėja UAB (duomenys neskelbtini); 4) į policiją kreiptasi tik po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) pasitelkdama UAB (duomenys neskelbtini), pradėjo reikalauti UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti skolą. Teismo vertinimu, tuo atveju, kai vekselio išdavimas neatitinka vidinės jį išdavusio asmens valios, tas asmuo, būdamas sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas, iš karto ginčija išduotą vekselį. Ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo nepatvirtina ir atsakovės2 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime išreikšta sutikimo su ieškiniu pozicija, kadangi šios atsakovės sutikimo su ieškiniu argumentai grįsti pačios ieškovės žodžiu pateiktais paaiškinimais apie vekselio išdavimą nulėmusias aplinkybes, be to, lietuvių kalba surašytas atsiliepimas pasirašytas administracijos vadovo A. B., kuriam, kaip paaiškėjo vėliau procese, lietuvių kalba nėra suprantama ir dėl to reikalinga rusų kalbos vertėja. Ieškovės argumentai dėl vekselio pripažinimo paskolos rašteliu sąlygų kuomet yra praleisti įstatyme nustatyti terminai vekseliui pateikti apmokėti nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Teismas, išyręs ir įvertinęs visus bylos duomenis daro išvadą, kad nėra byloje nustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė įrodė CK 1.91 straipsnio taikymo pagrindą, t. y. kad atsakovas A. S. kokiais nors neteisėtais veiksmais – reikalavo, grasino ar darė ekonominį spaudimą ieškovei tikslu, kad ieškovė išduotų vekselį ir dėl to jis buvo išduotas, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12, 176, 178, 183, 185 straipsniai).

             Dėl bylinėjimosi išlaidų

             CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovų A. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų dydžių ir jų apmokėjimą patvirtinančių duomenų, todėl atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).   

              Valstybė šioje byloje patyrė  17,40 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalie 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,40 Eur (septyniolikos eurų ir 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

          Teisėja                                                                                           Edita Vitonė