Administracinė byla Nr. eR-16-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00086-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 5.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjui L. R.,
atsakovo atstovams R. S., I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. R., D. J., P. M., T. B., R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai L. R., D. J., P. M., T. B., R. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. PK1-2023STR-S49; 2) įpareigoti atsakovo įgaliotą asmenį A. V. pareiškėjų 2022 m. spalio 19 d. prašymą „Dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ išnagrinėti iš naujo; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. Sp-103.
2. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad pateikė Komisijai prašymą dėl rinkimų komiteto įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Atsakovo įgaliotas asmuo A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. PK1-2023STR-S49 „Dėl atsisakymo įregistruoti rinkimų komitetą „L. R. ir kiti už konstitucines gyventojų (Vilniečių) teises“ (toliau – ir Rinkimų komitetas) savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ atsisakė įregistruoti rinkimų komitetą Vilniaus miesto rinkimų apygardoje savarankišku 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyviu. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Komisijos įgalioto asmens A. V. priimto sprendimo panaikinimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. Sp-103 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
3. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog priimti skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
4. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 daliai, kadangi visiems vietos gyventojams, turintiems rinkimų teisę, garantuojama teisė tiesiogiai, be atrankos dalyvauti rinkimuose ir, įgyvendinant šias konstitucines teises, kandidatuoti su kitais rinkimų teisę turinčiais vietos gyventojais. Atsakovo skundžiamame sprendime nurodytas pagrindas, kad rinkimų komitetas nėra įregistruotas pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo (toliau – ir Politinių organizacijų įstatymas, POĮ) 8 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registre, yra nepagrįstas ir prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, 119 straipsnio 2 daliai bei Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnio 2 daliai, kadangi piliečiams yra suteikta teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas ir tai nereiškia prievolės privalomai steigti juridinį asmenį.
5. Pareiškėjai teigia, jog atsakovo skundžiamame sprendime nurodytas pagrindas, kad rinkimų komitetas turi atitikti ir Politinių organizacijų įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 procento toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius, negali būti skundo atmetimo pagrindas, kadangi tai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, 119 straipsnio 2 daliai ir Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjų teigimu, asociacija nėra tapati juridiniam asmeniui, kadangi ji sudaryta iš Lietuvos Respublikos piliečių, siekiančių dalyvauti vietos savivaldos atstovų rinkimuose. Pareiškėjai akcentuoja, kad minimame teisiniame reguliavime yra nustatyti skirtingi reikalavimai skirtingų savivaldybių gyventojams, o tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuriuo garantuojamos visiems asmenims lygios teisės prieš įstatymus.
6. Pareiškėjai, pasisakydami dėl teisės pasirinkti subjekto pavadinimą, pažymi, kad rinkimų komitetas nėra tapatus juridiniam asmeniui, o skundžiamame sprendime nurodytas teisinis reguliavimas nustatytas tik juridiniams asmenims. Toks reguliavimas, pasak pareiškėjų, prieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, kuriame įtvirtinta demokratinė santvarka ir Konstitucijos 25 straipsniui, kuriame nurodyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kandidatus rinkimuose keliantys kolektyviai subjektai ir juridiniai asmenys turi turėti galimybę rinkimų procese dalyvauti ir prisistatyti rinkėjams savo pasirinktu pavadinimu, be kita ko, ir fizinio asmens vardu ar pavarde.
7. Pareiškėjai nurodo, kad išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo apskundę Komisijos įgalioto asmens A. V. sprendimą, kuris yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo vienas iš principų, kad negalima nagrinėti paties priimto sprendimo, šiuo atveju buvo pažeistas. Nagrinėjant pareiškėjų skundą Komisijoje dėl įgalioto asmens priimto sprendimo, Komisijos įgaliotas asmuo dalyvavo Komisijos nariu posėdyje. Komisijos įgaliotas asmuo nenusišalino iš Komisijos narių, tik nebalsavo už galutinį sprendimo rezultatą, todėl pareiškėjų manymu, sprendimas Komisijoje buvo priimtas neteisėtos sudėties, be to, sprendimas buvo priimtas šališkų Komisijos narių bei turint išankstinę nuomonę dėl skundo nagrinėjimo baigtiems.
8. Pareiškėjas L. R. byloje pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: 1) ar Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymo 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso teisinis reguliavimas, kai 10 str. 3 d., 68 str. 1 d. ir 72 str. 2 d. neįtvirtinta teisė Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams keltis kandidatais bei kelti kandidatus kitus Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus į savivaldybių tarybos narius neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai toje apimtyje, kad valdžios galias riboja Konstitucija inter alia (be kita ko) ir įstatymo leidėjas neturi teisės ignoruoti įtvirtintas Lietuvos piliečiams konstitucines teises inter alia (be kita ko) keltis ar kelti kandidatus į savivaldybės tarybos narius, 34 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai toje apimtyje, kad įstatymo leidėjas tikslingai žinodamas ius supremum (Konstituciją) konstitucines Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatinių administracinio vieneto gyventojų teises tiesiogiai dalyvauti rinkimuose inter alia (be kita ko) ir keltis bei kelti kandidatus, neįtvirtino tokio teisinio reguliavimo ir paliko teisinio reguliavimo spragą (lacuna legis) bei teisinės valstybės principui? 2) ar Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymo 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso teisinis reguliavimas, kai 26 str. 3 d., 34 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 36 str. 2 d., 39 str. 1 d. ir 4 d., 46 str. 4 d. 2 p. 6, 8 ir 9 d. viešajam juridiniam asmeniui Lietuvos teisininkų draugijai (kodas 190785929) nustatyta privilegija kaip pavieniam juridiniam asmeniui siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui du asmenis į Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos narius bei siūlyti narius į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai toje apimtyje, kad įstatymui visi asmenys lygūs ir draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims inter alia suteikti privilegijas siūlyti kandidatus viešojo administravimo subjektus, 33 straipsnio 1 daliai toje apimtyje, kad piliečiai turi teisę lygomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir teisinės valstybės principui?; 3) ar Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo ir vėlesnės redakcijos 2021-05-15 nutarimo Nr. XIV-392 Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo, 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktams, kuriais paskirti Lietuvos teisininkų draugijos (kodas 190785929) pasiūlyti kandidatai L. M. ir A. P. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai toje apimtyje, kad įstatymui visi asmenys lygūs ir draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims inter alia (be kita ko) suteikti privilegijas siūlyti kandidatus viešojo administravimo subjektus, 33 str. 1 d. toje apimtyje, kad piliečiai turi teisę lygomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir teisinės valstybės principui?; 4) Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo ir vėlesnės redakcijos 2021-05-15 nutarimo Nr. XIV-392 Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo, 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktams, kuriais paskirti Lietuvos teisininkų draugijos (kodas 190785929) pasiūlyti kandidatai L. M. ir A. P. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Valstybės žinios, 2000-09-06, Nr. 74-226) 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinį kodekso 2.76 straipsniui toje apimtyje, kad draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims?; 5 ) ar Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo (TAR, 2022-09-16, Nr. 19004) 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas toje apimtyje, kad politinės organizacijos pavadinime negali būti vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai bei teisinės valstybės principui toje apimtyje, kad nesant visuomenei svarbaus ir konstituciškai pagrįsto tikslo, yra apsunkintas asmenų pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas?.
9. Pareiškėjas L. R. teismo posėdyje palaikė savo prašymą ir skundą juose iš esmės nurodytais argumentais.
10. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti.
11. Komisija nurodo, kad politinės kampanijos dalyvių registravimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – ir Rinkimų kodeksas, RK), o ne pareiškėjų skunde nurodyti teisės aktai. Nei Konstitucija, nei Europos vietos savivaldos chartija ar Civilinis kodeksas nereglamentuoja, kaip turi būti registruojami politinės kampanijos dalyviai, todėl nurodyti teisės aktai neprieštarauja Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo nuostatoms. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Rinkimų kodekso 72 straipsniu ir atsižvelgiant į Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 14 dalis, 5 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 ir 8 dalis, 68 straipsnio 1 ir 6 dalis. Šios teisės aktų nuostatos, atsakovo vertinimu, yra galiojančios ir privalomos visiems rinkimų proceso dalyviams.
12. Atsakovas pažymi, jog Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, galinčių būti registruotais politinės kampanijos dalyviais, t. y. politinės organizacijos ir fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais ir ketinantys kelti savo kandidatūrą savarankiškai. Anot Komisijos, rinkimų komitetas nėra nei politinė organizacija, nei fizinis asmuo, ketinantis kelti savo kandidatūrą savarankiškai, o fizinių asmenų grupė, pasivadinusi rinkimų komitetu, kuris siekia būti įregistruotas kaip penkių fizinių asmenų grupė, nors tokio subjekto registravimas pagal minėtą Rinkimų kodekso teisės normą nėra numatytas. Kadangi tokio subjekto registravimas negalimas, jis neturi subjektinės teisės kreiptis dėl įregistravimo politinės kampanijos dalyviu ir negali būti įregistruotas pagal Rinkimų kodekso reikalavimus.
13. Komisijos teigimu, pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti ir nesusiję su sprendimo dalyku. Pareiškėjai savo skunde kelia ne politinės kampanijos dalyvio registravimo klausimus, o kandidatavimo rinkimuose klausimą, kuris sprendime nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjai, nesutikdami su tuo, kad rinkimų komitetas nėra įregistruotas Politinių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka kaip politinė organizacija, jokių įrodymų dėl tokio įregistravimo nepateikė, taip pat, kvestionuoja Politinių organizacijų įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus politiniam komitetui, įskaitant ir jo pavadinimo sudarymą. Todėl atsakovo vertinimu, pareiškėjai kelia bendro pobūdžio klausimus, kurie nėra susiję su priimtu sprendimu, atitinkamai, pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas: sprendimas yra priimtas pagal galiojančius teisės aktus ir laikantis Rinkimų kodekse nustatytos jo priėmimo tvarkos, todėl pagrindo jį naikinti nėra.
14. Atsakovas nesutinka su pareiškėjais, kad jiems buvo išsiųstas galutinis Komisijos sprendimas, o ne jo projektas. Pažymi, jog elektroniniame laiške ir dokumente, adresuotame pareiškėjams, buvo aiškiai nurodyta, kad yra siunčiamas Komisijos sprendimo projektas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija kartu su posėdžio darbotvarke suinteresuotiems asmenims turi pateikti ir sprendimo projektą, kuris nėra laikomas galutiniu Komisijos sprendimu. Taigi šiuo atveju Komisijos sprendimo projektai negali būti skundo dalyku, nes tai yra pasiūlymas priimti atitinkamą galutinį sprendimą.
15. Komisija, pasisakydama dėl jos įgalioto asmens A. V. dalyvavimo priimant Komisijos sprendimą, nurodo, kad šis asmuo priimant sprendimą Komisijos posėdyje nedalyvavo. Ši aplinkybė patvirtinama Komisijos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio protokolu Nr. P-25. Sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo priėmimo, posėdyje dalyvavo 9 Komisijos nariai, todėl priešingai negu nurodo pareiškėjai, Komisijos sprendimas priimtas teisėtos sudėties.
16. Atsakovas nesutinka su pareiškėjais, kad Rinkimų kodekse yra nustatyti skirtingi reikalavimai skirtingų savivaldybių gyventojams. Teigia, kad Rinkimų kodekso nuostatos yra galiojančios ir yra taikomos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, rinkėjams bei savivaldybių gyventojams vienodai.
17. Komisija, pasisakydama dėl teisės pasirinkti neribotai subjekto pavadinimą, pažymi, kad Politinių organizacijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad politinės organizacijos pavadinime negali būti vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės. Pasak atsakovo, toks teisinis reguliavimas taikomas visoms politinėms organizacijoms vienodai, o į merus ketinantys kandidatuoti asmenys gali savo kandidatūrą kelti asmeniškai (RK 72 str. 1 d.).
18. Atsakovas laikosi pozicijos, jog priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Rinkimų kodekso ir Reglamento reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
19. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. PK1-2023STR-S49 ir Komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. Sp-103, kuriuo netenkintas skundas dėl Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. PK1-2023STR-S49 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Komisijos pirmininko įgaliotą asmenį A. V. pareiškėjų 2022 m. spalio 19 d. prašymą „Dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ išnagrinėti iš naujo pagrįstumo.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė 2022 m. spalio 19 d. teikimą „Dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu“, prašydami įregistruoti rinkimų komitetą „L. R. ir kiti už konstitucines gyventojų (Vilniečių) teises“ Vilniaus miesto rinkimų apygardoje savarankišku 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje politinės kampanijos dalyviu. Kartu su teikimu pareiškėjai pateikė politinės kampanijos turto patikėjimo sutartį, „Paysera“ sąskaitos išrašą bei partnerystės (asociacijos) sutartį.
22. Komisijos pirmininko įgaliotas asmuo A. V., išnagrinėjęs pareiškėjų teikimą (prašymą), 2022 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. PK1-2023STR-S49 atsisakė registruoti rinkimų komitetą Vilniaus miesto rinkimų apygardoje savarankišku 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyviu, motyvuodamas tuo, kad rinkimų komitetas nėra teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas viešasis juridinis asmuo, kuris pagal Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas turi teisę teikti dokumentus dėl jo įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu, ir kuris gali kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius bei merus. Papildomai pažymėjo, jog politinio komiteto pavadinime negali būti naudojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.
23. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. priimtu sprendimu, jį 2022 m. spalio 26 d. skundu išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Komisijai, prašydami panaikinti Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. priimtą sprendimą ir įpareigoti jį (A. V.) išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu iš naujo.
24. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. Sp-103 nusprendė atmesti pareiškėjo – rinkimų komiteto – skundą kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad rinkimų komitetas savo skunde kėlė bendro pobūdžio klausimus: ne politinės kampanijos dalyvio įregistravimo klausimus, o kandidatavimo rinkimuose klausimus, kurie nėra susiję su priimtu sprendimu. Komisija pažymėjo, jog rinkimų komitetas nesutinka su tuo, kad jis nėra įregistruotas Politinių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka kaip politinė organizacija, nors jokių įrodymų dėl tokio įregistravimo nepateikė. Komisija pripažino, kad Komisijos įgaliotas asmuo sprendimą priėmė pagal galiojančius teisės aktus ir laikantis Rinkimų kodekse nustatytos jo priėmimo tvarkos, todėl šį sprendimą naikinti nėra pagrindo.
25. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos įgalioto asmens A. V. priimtu sprendimu, taip pat – ir Komisijos sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami panaikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti Komisijos įgaliotą asmenį A. V. pareiškėjų teikimą (prašymą) dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu išnagrinėti iš naujo.
26. Pareiškėjai byloje pateiktu skundu, ginčydami A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. PK1-2023STR-S49, o taip pat – ir Komisijos 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. Sp-103, priimto ginčą išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teigia jį esant neteisėtą dėl, visų pirma, teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms.
27. Rinkimų kodekso VIII-IX skyriuose, reglamentuojančiame rinkimų politinės kampanijos dalyvius, jų registraciją ir teisės būti kandidatu įgyvendinimo tvarką, be kita ko, nustatyta: rinkimų politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba politinė organizacija, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kampanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka (RK 65 str. 1 d.); rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti: 1) politinė partija; 2) politinis komitetas; 3) kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; 4) fizinis asmuo, turintis teisę būti kandidatu (RK 65 str. 2 d.); rinkimų politinės kampanijos dalyviai dalyvauti šioje kampanijoje registruojami: 1) savo pačių prašymu; 2) politinės organizacijos teikimu (RK 65 str. 3 d.); pačių prašymu registruojama partija, politinis komitetas, teisę būti kandidatu turintis fizinis asmuo, ketinantis išsikelti savarankiškai (RK 65 str. 4 d.); politinės organizacijos, fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais ir ketinantys keltis savarankiškai, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl registravimo gali nuo tos dienos, kai paskelbiama rinkimų politinė kampanija, iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (RK 68 str. 1 d.); asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti: 1) prašymą registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviu; 2) asmens dokumentą, kai dalyviu registruojamas fizinis asmuo; 3) su iždininku pasirašytos turto patikėjimo sutarties nuorašą; 4) dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens (politinės partijos, kandidato, politinio komiteto) vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita, ir ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas išduotą pažymą, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra; 5) jeigu yra sudaręs sutartį su rinkimų politinės kampanijos audito įmone arba auditoriumi, – šios sutarties nuorašą (RK 68 str. 2 d.); šio kodekso reikalavimus dalyvauti rinkimuose atitinkanti politinė organizacija pateikia teikimą dėl kito rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo ir nurodo šiuo teikimu registruojamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, nurodytą šio kodekso 66 straipsnio 1 dalyje („Rinkimų politinės kampanijos dalyviui suteikiamas vienas iš šių statusų: 1) savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio; 2) atstovaujamojo rinkimų politinės kampanijos dalyvio.“). Jeigu teikimu registruojamas savarankiškas dalyvis, politinė partija, politinis komitetas pateikia taip pat ir šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus dokumentus. Jeigu teikimu registruojamas atstovaujamasis dalyvis, šio straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose nurodytų dokumentų teikti nereikia (RK 68 str. 3 d.); kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų sąrašai, dėl kurių nėra gautas juos iškėlusio asmens teikimas registruoti dalyviais, registruojami atstovaujamaisiais dalyviais Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva. Registracijos dokumentų jiems teikti nereikia (RK 68 str. 4 d.); sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys (RK 68 str. 5 d.); sprendimas atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu turi būti motyvuotas. Sprendimas, su kuriuo asmuo nesutinka, gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka (RK 68 str. 6 d.).
28. Reikalavimai politinei organizacijai – politinei partijai ir politiniam komitetui – nustatyti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, reglamentuojančiame juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija arba politinis komitetas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir politinių komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką (POĮ 1 str. 1 d), kuriame, be kita ko, nustatyta: politinė organizacija – pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo – politinė partija arba politinis komitetas, kurių tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę (POĮ 2 str. 7 d.); politinis komitetas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir (arba) savivaldos teisę dalyvaujant rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir (arba) merų rinkimuose. Politinis komitetas yra steigiamas dalyvauti tik rinkimuose į Europos Parlamentą arba tik konkrečios savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose (POĮ 2 str. 14 d.); politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero (toliau – meras) rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 procento toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius. Politinio komiteto steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinio komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinio komiteto įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Politinio komiteto steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą politinio komiteto steigėją atstovauti jam politinio komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas politinio komiteto steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip 10 kitų politinio komiteto steigėjų (POĮ 5 str. 5 d.); Politinės organizacijos veikia pagal savo įstatus. Politinės organizacijos įstatai yra politinės organizacijos steigimo dokumentas (POĮ 6 str. 1 d.); politinės organizacijos registruojamos Juridinių asmenų registre (POĮ 8 str. 1 d.); politinių organizacijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų, pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtina ir dokumentus, patvirtinančius, kad politinę organizaciją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (POĮ 8 str. 4 d.); jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodyti dokumentai ir duomenys, Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės organizacijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai ir duomenys, nuo šių dokumentų ir duomenų pateikimo dienos 30 dienų terminas skaičiuojamas iš naujo (POĮ 8 str. 5 d.); Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti politinės organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, jeigu politinės organizacijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės organizacijos tikslai ar uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams arba pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama politinės organizacijos įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas (POĮ 8 str. 6 d.); Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės organizacijos pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (POĮ 8 str. 7 d.); politinės organizacijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (POĮ 8 str. 5 d.).
29. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus byloje ginčijamo Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. PK1-2023STR-S49, priimtą dėl Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies tvarka pateikto rinkimų komiteto „L. R. ir kiti už konstitucines gyventojų (Vilniečių) teises“ teikimo dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu, nėra pagrindo manyti jį esant neteisėtu ir naikinti: rinkimų komitetas „L. R. ir kiti už konstitucines gyventojų (Vilniečių) teises“, bylos duomenimis nesantis juridiniu asmeniu, registruotu Juridinių asmenų registre, nėra politinė organizacija – politinė partija arba politinis komitetas – galintis būti rinkimų politinės kampanijos dalyviu, registruojamu savo paties prašymu Rinkimų kodekso nustatyta tvarka, todėl jį, atsižvelgiant į Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtai ir pagrįstai atsisakyta įregistruoti savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Pastebėtina, Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. PK1-2023STR-S49 dalis, kurioje pabrėžta, kad politinio komiteto pavadinime negali būti naudojami fizinių asmenų vardai ir pavardės, nėra susijusi su šiuo sprendimu sprendžiamu klausimu (registravimas savarankišku politinės kampanijos dalyviu), ja (sprendimo dalimi) nėra grindžiamas priimtas sprendimas, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste nevertintina.
30. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo dėl, kaip teigiama, Rinkimų kodekso ir / ar Politinių organizacijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir / ar jų registraciją, prieštaravimo Konstitucijai bei su tuo susiję pareiškėjo L. R. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl čia nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai (prašymo 1 ir 5 punktai) argumentai, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste: byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl sprendimo atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu, o ne dėl politinės organizacijos registravimo, todėl pareiškėjų argumentai dėl galimo Politinių organizacijų įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai nėra reikšmingi; Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia (be kita ko) legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia (be kita ko) pačioje Konstitucijoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimus, 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimus). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių būtinybę teisinį reguliavimą dėl fizinių asmenų sutarčių pagrindu sukurto darinio, kurio tikslas – tenkinti jo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant savivaldos teisę, t. y. savo pobūdžiu ir tikslais iš esmės visiškai atitinkantį politinės organizacijos požymius, registravimo / galimybės veikti politinės kampanijos metu Juridinių asmenų registre neregistruotam juridiniam asmeniui nustatyti būtent Rinkimų kodekse.
31. Pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl Konstitucijos 110 straipsnio aiškinimo, susieto su kitomis Konstitucijos nuostatomis, inter alia (be kita ko) konstituciniu teisinės valstybės principu, be kita ko, pažymima, kad jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio grėsmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: teisės aktų normos, reglamentuojančios Komisijos sudarymą, inter alia (be kita ko) nurodytos L. R. prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl čia nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai (prašymo 2, 3 ir 4 punktai), byloje nagrinėjamam ginčui spręsti tiesiogiai nėra taikomos; byloje ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas ginčą dėl Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. PK1-2023STR-S49 išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sprendimas, priimtas Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V., nebuvo keičiamas; pagal Rinkimų kodekso 28 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, rinkimų komisijų sprendimai priimami posėdyje. Posėdį šaukia rinkimų komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų šios komisijos narių reikalavimu. Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 visų rinkimų komisijos narių. Sprendimai priimami rinkimų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma atviru balsavimu. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia rinkimų komisijos pirmininko balsas. Bylos duomenimis, Komisijos posėdyje, kuriame priimtas ginčijamas sprendimas, be A. V., kuris nebalsavo priimant šį sprendimą, dalyvavo ir už jį balsavo 9 nariai, dėl ko, netgi kvestionuojant 2 narių dalyvavimo priimant Komisijos sprendimą teisėtumą, nėra pagrindo manyti posėdį ir jame priimtą sprendimą nebuvus teisėtais.
32. Nesant pagrindo abejoti aptarto teisinio reguliavimo teisėtumu, kiti pareiškėjų skundo ir pareiškėjo L. R. teismo posėdyje išsakyti argumentai, kurių dalis taip pat yra abstraktūs, deklaratyvūs bei nesusiję su ginčo dalyku (rinkimų komiteto „L. R. ir kiti už konstitucines gyventojų (Vilniečių) teises“ teikimo dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu), nepagrindžia reikalavimo dėl Komisijos pirmininko įgalioto asmens A. V. 2022 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. PK1-2023STR-S49 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo, taip pat Komisijos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstumo, todėl atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Netenkinti L. R. prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.
Pareiškėjų L. R., D. J., P. M., T. B., R. K. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Milda Vainienė