Civilinė byla Nr. e2A-574-440/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00325-2019-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1.; 2.6.8.2.;3.3.1.20.                

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1404-534/2020 pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja ir nuovažos įrengimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas N. P. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pasirašyti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja su ieškovu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2003 m. buvo pradėtas rengti 1,5071 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio tikslas – keisti žemės paskirtį ir naudojimo būdą, suskaidyti sklypą į keletą mažesnių sklypų, taip pat numatyti įvažiavimą į sklypą iš Klaipėdos–Liepojos kelio. Sąlygas detaliajam planui parengti tarp kitų institucijų 2003-03-07 išdavė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011-10-21 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-34-111021-00674 pagal parengtą techninį projektą statyti nuovažą. 2016-06-13 S. P. padovanojo komercinės paskirties 1,1062 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sūnui N. P.. Ieškovas statybos leidimą perregistravo savo vardu. 2017 m. ieškovui buvo išduotas statybos leidimas ir pradėti statyti blokuoti gyvenamieji namai gyvenamos paskirties sklypuose. 2018-08-06 sudarė rangos sutartį su UAB „Šilutės automobilių keliai“ dėl nuovažos nuo magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja įrengimo į pareiškėjo sklypą, pagal kurią statybos darbus rangovas įsipareigojo užbaigti iki 2018-12-15. Rangovas 2018-08-14 nusiuntė el. paštu Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutarties sudarymo, tačiau gavo neigiam atsakymą. Dėl netinkamo ir nesąžiningo atsakovės veikimo ieškovas negali iki galo realizuoti savo teisių į tinkamą disponavimą ir naudojimąsi žemės sklypu, t. y. negali į jį įvažiuoti, o atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti su ieškovu tipinę prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartį, todėl ieškovas negali įsirengti nuovažos į savo sklypą pagal patvirtintą projektą ir išduotą statybos leidimą. Nurodė, kad galioja tipinė prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis, patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos 2018-02-13 įsakymu Nr. V-36. Šios tipinės sutarties sąlygos yra standartinės, o pačią sutartį laiko viešąja sutartimi. Ieškovo nuomone, pareigą sudaryti tokią sutartį nustato minėta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –  CK) 6.156 straipsnio 2 dalis ir 6.161 straipsnio 2 dalis. Jeigu privalanti sudaryti viešąją sutartį šalis vengia tai padaryti, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti šalį sudaryti sutartį bei atlyginti dėl vengimo patirtus nuostolius (CK 6.184 straipsnio 4 dalis).

3.       Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovo iki tol atlikti veiksmai, rengiant detalųjį planą, parengiant techninį projektą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl šioje stadijoje atsakovė negali sudaryti sutarties dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio. Atsakovei sudarius sutartį su ieškovu, būtų pažeisti viršesnių teisės aktų imperatyvūs reikalavimai, būtų pažeisti viešieji valstybės interesai. Vadovaujantis CK 6.157 straipsnio 1 dalimi šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Pažymi, kad valstybinės reikšmės keliai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra, kuria eismas negali būti nutrauktas, ribojamas ar apsunkinamas labiau negu tai būtina (Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo 1 straipsnio c punktas). Iš Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3 straipsnyje pateiktų valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelių apibrėžimų išplaukia valstybinės reikšmės kelių tranzitinė susisiekimo funkcija. Šie keliai nėra skirti aptarnauti ir vystyti aplinkines teritorijas. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 12 straipsnyje magistraliniam keliui yra suteikta 70 metrų pločio apsaugos zona į abi puses, kurioje yra ribojama įstatyme nustatyta veikla. Ieškovo interesas, kaip ir buvo nurodyta ieškinyje, yra komercinės ir gyvenamosios paskirties objektų vystymas. Privatus interesas gauti ekonominę naudą iš žemės sklypo buvimo greta valstybines reikšmės kelio negali būti viršesnis už viešąjį interesą užtikrinti eismo saugumą, kokybišką ir patogu susisiekimą keliu naudotojams, valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto išsaugojimą ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strategine reikšme turinčios infrastruktūros tinkamą eksploatavimą.

4.       Specialiajame plane, kuriame suplanuotos būtent ginčo objekto vietovės komunikacijų koridoriai ir inžinerinė infrastruktūra, nėra numatyta ieškovo planuojama įrengti nuovaža nuo valstybinės reikšmės kelio A13. Ieškovo žemės sklypo detalusis planas negali nustatyti sprendinių, susijusių su magistralinio kelio panaudojimu ieškovo privatiems ir komerciniams interesams. Žemės sklypo detalusis planas negali nustatyti sprendinių už sklypo ribos, sprendiniai už sklypo ribų yra tik rekomendacinio pobūdžio. Specialiajame plane yra visiškai užtikrintas patekimas į žemės sklypą per pagalbines gatves ((duomenys neskelbtini)gatvę) ir palei magistralę A13 lygiagretų jungiamąjį kelią. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Nuovažos įrengimas nuo kelio Al3 į ieškovo žemės sklypą pažeistų patvirtintą specialųjį planą, pagal kurį toje kelio atkarpoje nuovažų neturi būti.

5.       Atsakovas yra atsakingas už eismo politikos saugumą valstybėje. Eismo saugumas itin reikšmingai priklauso nuo valstybės politikos ir įgyvendinamų teisės aktų. Lietuva, ilgą laiką buvusi pirma Europoje pagal žūtis eismo avarijose, pasikeitus valstybės politikai, teisės aktams ir jų įgyvendinimui, sugebėjo smarkiai sumažinti eismo įvykių, juose sužeistų ir žuvusių skaičių keliuose. Ieškovo lūkesčiai, paremti beveik kelių dešimtmečių senumo planavimo dokumentais ir techniniais sprendiniais, neatitinka eismo dabartinio organizavimo. Vadovaujantis Kelių techniniu reglamentu, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Techniniame projekte numatyti sprendiniai, kurie aiškiai prieštarauja Kelių techniniam reglamentui ir atsakovės 2010-02-09 raštu Nr. (6.6)2-684 išduotoms projektavimo sąlygoms. Ieškovas techniniame projekte greitėjimo ir lėtėjimo juostas suprojektavo sustojimo juostos sąskaita, nors prisijungimo sąlygose buvo nurodyta platinti sankasą. Dėl šios priežasties neišlaikomi I kategorijos keliui nustatyti parametrai ir keliamas pavojus eismo saugumui, kai salelė yra itin arti, per mažiau nei 1 metro atstumą nuo magistralinio kelio važiuojamosios dalies, kurioje projektinis greitis yra 110 / 100 km per valandą. Saugaus eismo audite buvo pažymėta, kad, pagal 2007-2010 m. įskaitinių eismo įvykių duomenis, šalia planuojamos nuorašos yra „juodoji dėmė“ (2,50–2,70 km). Per 4 metus šioje „juodojoje dėmėje“ įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 1 žmogus žuvo ir 7 buvo sužeisti. Dažniausia eismo įvykių rūšis – automobilių susidūrimai. Šioje vietoje pagal techninį projektą įrengta nuovaža sudarytų papildomą eismo susidūrimo tašką, tuo pat metu panaikindama sustojimo juostą, kurios viduryje atsirastų vairuotojams pavojinga kliūtis (salelė), tai, atsakovės eismo saugos specialistų vertinimu, keltų itin didelį pavojų eismo saugumui. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja atsakovė. Todėl atsakovė turi teisini pagrindą išvardytas aplinkybes konstatuoti ir negali sudaryti sutarties dėl nuovažos įrengimo, kuri prieštarautų realiai susiklosčiusiai eismo saugumo padėčiai nurodytoje magistralinio atkarpoje, prieštarautų įstatymo suteiktoms funkcijoms vykdyti.

6.       Atsakovė pastebi, kad techniniame projekte buvo kelių direkcijos tarnautojo antspaudas „suderinta.“ Dėl anksčiau nurodytų priežasčių atsakovė vertina, kad šis suderinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėtas, todėl juos vadovautis negalima. Šiuo atveju taikytinas bendrasis teisės principas: „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (ex injuria jus non oritur). Jeigu techninis projektas neatitinka viršesnių teisės aktų, jo suderinimas to nepakeičia. Tam tikrų abejonių dėl pateikto suderinimo kelia tai, kad šį antspaudą uždėjusiam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Kadangi atsakovė neturi įrodymų dėl piktnaudžiavimo išduodant prijungimo sąlygas ir neturi pakankamai resursų ištirti visų išduotų projektavimo sąlygų teisėtumo, šioje ar analogiškose byloje atsakovė turi užimti principinę poziciją ir ginti teisės aktų reikalavimus ir jų viršenybę prieš netinkamai parengtą projektinę dokumentaciją.

7.       Nė vienas ieškovo į bylą pateiktas statybos leidimas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų. Valstybinės reikšmės kelio dalies (nuovažos) statytoju pagal Statybos įstatymą gali būti tik atsakovė. Statybos leidime taip pat turi būti nurodyta, kad statinys yra ypatingųjų statinių kategorijos. Į bylą pateiktas ieškovo dokumentas yra nepasirašytas ir neturi datos. Ieškovas negali vykdyti darbų valstybinės reikšmės kelyje, neturėdamas tinkamo statybą leidžiančio dokumento.

8.       Prisijungimo prie valstybinės reikšmės keliu sutarties forma nėra viešoji sutartis. Ji neatitinka CK 6.161 straipsnio 1 dalies apibrėžimo „Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos).“ Atsakovė nėra verslininkė, teikianti paslaugą visiems, kas tik kreipiasi, o biudžetinė įstaiga, kuriai įstatymu yra nustatyta funkcija užtikrinti saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose. Šia sutartimi nėra teikiama paslauga. Sutartis neatlygintinė. Sutartimi užtikrinama, kad būtų saugomas valstybei išimtine nuosavybe priklausančio turto (kelių) vientisumas. Vadinasi, prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarčiai pasirašyti galioja sutarčių laisvės principas ir atsakovė turi diskreciją spręsti, su kuo sudaryti tokią sutartį, kad galėtų tinkamai rūpintis jai patikėta valstybės nuosavybe (keliais). Statybos leidimas yra išduotas statytojo teisės neturinčiam asmeniui, kuriame nurodyta neypatingo statinio statyba. Statybų inspekcija išaiškino, kad toks statybos leidimas nesuteikia teisės savivaldybei rekonstruoti ypatingojo statinio jame įrengiant nuovažą.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

10.       Teismas sprendė, kad prisijungimo prie A13 Klaipėda–Liepoja magistralės projektas neatitinka kelių techninių reikalavimų, ieškovo pateiktas prisijungimo prie A13 Klaipėda–Liepoja magistralės projektas rengtas, derintas įstatymo leidėjo neįgalintos institucijos – Klaipėdos rajono savivaldybės, o savivaldybės išduotas leidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovo reikalaujama sudaryti prisijungimo prie valstybinės reikšmės keliu sutartis nėra viešoji sutartis – transporto priemonės keliu gali važiuoti, tačiau magistralinis kelias būti patekimo į privačią žemę keliu gali būti tik norminių aktų pagrindu, kai nėra kitos galimybės pateikti į žemės sklypą.

11.       Teismas pripažino, kad nagrinėjamos bylos kontekste viešosios teisės principas itin aktualus. Jis reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista įstatymo. Naudojimasis valstybės sukurta kelių infrastruktūra galimas vadovaujantis valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą, valdymą, naudojimusi valstybės ir (ar) savivaldybių turtu (keliu), nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

12.       Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja bei iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymima, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl užtikrinantį teisingą jų pusiausvyrą sprendimą, ar tam tikras interesas laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, priima teismas.

13.       Teismas sprendė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės parengto detaliojo plano dalis dėl kelio A13 Klaipėda–Liepoja, kuris pripažintas magistraliniu keliu, panaudojimo kaip privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo (nuovažos), kuris yra planuojamas ieškovo privatiems ir komerciniams interesams tenkinti (privažiavimo prie privačių namų ir komercinių įstaigų – viešbučio-kavinės (restorano)), iš dalies, kiek tai susiję su nuovaža, yra ex officio (pagal pareigas) niekinė kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymą Klaipėdos rajono savivaldybė neturėjo teisės rengti ir tvirtinti jokio valstybinės reikšmės keliams priskirtos žemės detaliojo plano, ši žemė priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise ir ją patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, numatant, kad valstybinės reikšmės kelias tarnaus kaip įvažiavimas (išvažiavimas) iš privataus žemės sklypo. Ieškovo parengtas ir savivaldybės patvirtintas projektas dėl nuovažos yra ab initio (nuo pradžios) niekinis, nes valstybinės reikšmės kelio dalies (nuovažos) statytoja pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, gali būti tik Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tai yra atsakovė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio.

14.       Teismas vertino, kad ieškovo projektas neatitinka naujų techninių reikalavimų kelio kokybei, jo įrengimui, automobilių eismo saugumui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, neturėdama įstatyme numatytos teisės, paruošė detalųjį planą su nuovaža prie ieškovo sklypo ir neteisėtai išdavė parengti statinio projektą nuovažą ne tos kategorijos statiniui – neypatingam, pažeisdama kelių techninio reglamento normas.

15.       Teismas atmetė ieškovo savavališką kelio klasifikaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-14 nutarimu Nr.1132 patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, ir kelias A13 Klaipėda–Liepoja pripažintas magistraliniu keliu. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ valstybinės reikšmės kelius priskiria prie ypatingų statinių kategorijos. Todėl apie eismo saugumą ir intensyvumą sprendžia ne ieškovas, reikšdamas subjektyvią nuomonę, vertinimą apie techninius reikalavimus nuovažai, apie eismo saugumą, kelio kategorijas.

16.       Teismas pripažino, kad atsakovė yra atsakinga už eismo saugumą A13 Klaipėda–Liepoja magistraliniame kelyje, būtent atsakovė bus atsakinga už žalą dėl netinkamos nuovažos, dėl eismo saugumo, už nuovažos įrengimą pažeidžiant Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162, 163, 169 punktus. Akcentuodamas, kad ieškovas, neteisėtai, be teisinio pagrindo siekdamas privačių interesų įgyvendinimo, pažeidžia viešąjį interesą, susijusį su kelių kokybe, eismo saugumu, teismas ieškinį atmetė.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovas N. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė teisės normas, nevertino daugelio įrodymų, esančių byloje, neįsigilino į detalaus planavimo ir statybų reglamentavimą bei procedūras ir panašu, kad net neskyrė detalaus plano nuo techninio projekto. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2-4 p. reikalavimų.

17.2.                      Teismas nenurodė konkrečių projekto rengimo ir derinimo metu galiojusių statybos techninių reglamentų, kelių techninių reglamentų, statybos taisyklių, Lietuvos standartų ar kitų statybos teisinių normų, kurių neatitinka parengtas techninis projektas. Apeliantas akcentuoja, kad nuovažos techninį projektą rengė ne savivaldybė, o atestuota Klaipėdos kelių projektavimo įmonė UAB „Kelprojektas.“ 

17.3.                      Apelianto nuomone, teismas nenurodė, kokiems imperatyvams prieštarauja savivaldybės išduotas statybos leidimas, be to, atkreipia dėmesį, kad statybos leidimas yra administracinis aktas, o jo neteisėtumą galima konstatuoti tik tuo atveju, kai šis administracinis aktas yra ginčijamas teisme.

17.4.                      Apelianto teigimu, prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartis arba yra viešoji sutartis, arba nėra, sutarties apibrėžtis kaip viešosios negali priklausyti nuo subjektyvių veiksnių.

17.5.                      Apeliantas įsitikinęs, kad teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į ieškovo nurodytą teisinį ieškinio pagrindą. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti taikoma 1996-03-19 Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 (su atitinkamais pakeitimais) 20 straipsnio 7 dalis. Teismas cituoja ir daug kitų Kelių įstatymo normų dėl kelių priežiūros, projektavimo, remonto ir pan., tačiau neaiškus teismo cituojamų teisės normų sąsajumas su bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei materialiuoju ieškinio pagrindu.

17.6.                      Šiuo atveju svarbu tai, kad detalųjį planą rengė ne savivaldybė, o projektavimo firma UAB „Pilis,“ jį suderino Klaipėdos r. sav. nuolatinė statybos komisija, o 2005-04-15 suderino atsakovė ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pasirašydami detaliojo plano inžinerinių tinklų brėžinyje, jį patikrino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sk. vyriausiasis specialistas, o patikrinimo aktą 2006-02-06 patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkas.

17.7.                      Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo parengtas ir savivaldybės patvirtintas projektas dėl nuovažos yra ab inicio (nuo pradžios) niekinis, nes valstybinės reikšmės kelio dalies (nuovažos) statytoju pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą gali būti tik Lietuvos automobilių kelių direkcija, tai yra atsakovė. Teismas visiškai netaikė ir neanalizavo Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties, patvirtintos atsakovės direktoriaus 2010-11-23 įsakymu Nr. V-348, šiuo metu galioja tipinės sutarties forma pagal 2018-02-13 įsakymo Nr. V-36 redakciją, todėl neatskleidė bylos esmės.

17.8.                      Apelianto įsitikinimu, teismas neskiria detaliojo planavimo procedūrų nuo techninio projekto rengimo procedūrų ir reglamentavimo. Be to, statybos leidimas išduotas ne valstybinės reikšmės kelio statybai, o nuovažai nuo kelio įrengti. Iš teismo sprendimo neaišku, pagal kokius parametrus teismas nuovažą nuo kelio priskyrė ypatingiems statiniams.

17.9.                      Atsakovė nepateikė į bylą jokių oficialių įrodymų, kad kelias A13 Klaipėda–Liepoja yra I kategorijos magistralinis kelias, todėl 45,15 km ilgio kelias A13 Klaipėda–Liepoja, kuris prasideda nuo Jakų sankryžos ir baigiasi ties Latvijos siena, nei techninio projekto rengimo metu, nei teismo sprendime nurodytų greitkelio parametrų neatitinka.

17.10.                       Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-14 nutarimą Nr. 1132.

17.11.                       Atsakovė nepateikė jokio ekspertinio vertinimo, jog pagal ieškovo parengtą techninį projektą įrengta nuovaža būtų nesaugi. Be to, ieškovas yra pateikęs analogiškos nuovažos sprendinį.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, jomis rėmėsi ir aiškiai nurodė motyvus, kurias remiantis nusprendė nesivadovauti apelianto į bylą teiktais dokumentais: detaliuoju planu, kiek jame nurodyti sprendiniai už jo sklypo ribos, valstybinės reikšmės kelio juostoje, Kelių techninį reglamentą ir išduotų projektavimo sąlygų neatitinkančio techninio projekto sprendiniais bei imperatyvių teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu statinio statybos leidimu.

18.2.                      Sprendime teismas teisingai konstatavo, kad Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties forma nėra viešoji sutartis. Žemės sklypas, iš kurio buvo suformuoti keli žemės sklypai, turi patekimą iš (duomenys neskelbtini)gatvės ir papildomas patekimas yra nereikalingas ir nebūtinas. Apeliantas nėra išnaudojęs galimybės nustatyti kelio servitutą iki ginčo sklypo bei galimybės nutiesti jungiamąjį kelią. Jokių fizinių kliūčių šioje lygioje vietovėje tam nėra. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini) kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą valstybinės reikšmės kelyje A13, ties žemės sklypu, nėra numatyta nuovaža. Lygiagrečiai su keliu yra numatytas jungiamasis kelias, minimas projektavimo sąlygų 9 punkte. Specialiajame plane matyti, kad su visais greta kelio A13 esančiais sklypais susisiekimas yra numatytas nuo pagalbinių gatvių ir jungiamųjų kelių, o plano antrame sprendinyje nurodyta, kad „atsiradus jungiamiesiems keliams (gatvėms) esamos nuovažos panaikinamos“. Taigi, jokios būtinybės organizuoti papildomą patekimą iš tranzitui skirto magistralinio kelio nėra.

18.3.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad magistralinis kelias A13 yra I kategorijos. O apeliantas įrodinėja kelio kategoriją pagal „leistino greičio“ sąvoką.

18.4.                      Apeliantas nenurodė nė vienos nuostatos, kuri įpareigotų atsakovę sudaryti Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartį ir leisti įrengti nuovažą kelyje, imperatyviai draudžiamą pagal Kelių techninį reglamentą 162, 163, 169 punktų reikalavimus.

18.5.                      Teismas yra visiškai pagrįstai pažymėjęs viešojo intereso svarbą apsaugoti valstybės sukurtą infrastruktūrą. Apeliantas spekuliuoja, kad Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutarties formoje naudojama sąvoka „pagerinimas“ reiškia savaiminę naudą atsakovei. Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties forma nėra viešojo sutartis, todėl nėra jokios teisinės pareigos atsakovę priversti sudaryti tokią sutartį, kuri savaime pažeistų kitas imperatyvias teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo sudaryti sutartį prisijungiant prie valstybinės reikšmės kelio ir nuovažos įrengimo.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos r. savivaldybės Taryba 2006-02-23 sprendimu Nr. T11-50 patvirtino 1,5071 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – DP), kurio tikslas – keisti žemės paskirtį ir naudojimo būdą, suskaidyti sklypą į keletą mažesnių sklypų, taip pat ir numatyti įvažiavimą į formuojamą komercinės paskirties sklypą iš Klaipėdos–Liepojos kelio (1 t., 109–110, 111 b. l.). Sąlygas DP rengti tarp kitų institucijų 2003-03-07 buvo išdavusi ir atsakovė (1 t., 115–116 b. l.). Sąlygose buvo numatyta, kad nuovažos į sklypą projektavimą ir įrengimą kelyje Klaipėda–Liepoja bei lėtėjimo-greitėjimo juostų ženklinimą sklypo savininkas atlieka savo lėšomis. Iš viso pagal DP yra suformuoti 4 gyvenamosios paskirties sklypai, kurių bendras plotas 0,3244 ha, taip pat suformuoti 2 inžinerinės infrastruktūros sklypai (Nr. 6 0,025 ha ploto ir Nr.7 0,0506 ha ploto), likęs 1,1062 ha ploto sklypas Nr. 1 yra komercinės paskirties, jame numatyta 40 vietų motelio ir 200 vietų kavinės statyba. Būtent į šį komercinės paskirties didžiausią pagal plotą ieškovo sklypą įvažiavimas yra numatytas iš kelio A13 Klaipėda–Liepoja.

22. Ieškovas iš Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. gavo projektavimo sąlygų sąvadą nuovažos techniniam projektui (toliau – TP) rengti. Atsakovė 2010-02-09 projektavimo sąlygose įpareigojo užsakovą, rengiant vidaus kelią, numatyti ir įrengti lygiagretų su magistraliniu keliu jungiamąjį kelią suteikiant galimybę juo naudotis gretimų sklypų savininkams bei nustatyta tvarka įteisinti šio kelio servitutą (1 t., 20–23 b. l.). Nuovažos TP parengė atestuota Klaipėdos kelių projektavimo įmonė UAB „Kelprojektas“. Pagal TP nuovažą buvo numatyta įrengti kelio A13 Klaipėda–Liepoja 2,953 km dešinėje pusėje, TP buvo pakoreguotas pagal eismo saugumo audito išvadas ir galutinai suderintas su visomis institucijomis (1 t., 41 b. l.). TP taip pat suderino atsakovės atstovas perspektyvinio planavimo sk. vedėjas A. A. ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pav. K. P. (1 t., 70 b. l.).

23. S. P. (ieškovo mamai) 2011-10-21 Klaipėdos r. savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LNS-34-111021-00674 pagal parengtą techninį projektą statyti nuovažą (1 t., 19 b. l.). S. P. padovanojo komercinės paskirties 1,1062 ha ploto sklypą, esantį Vieversių g. 24, Gindulių k., Klaipėdos r. sav., sūnui N. P. (ieškovui). Ieškovas statybos leidimą perregistravo savo vardu (1 t., 20–21 b. l.). 2018-08-06 ieškovas sudarė rangos sutartį su UAB „Šilutės automobilių keliai“ dėl nuovažos nuo magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja įrengimo į ieškovo sklypą, pagal kurią statybos darbus rangovas įsipareigojo užbaigti iki 2018-12-15 (1 t., 15–16 b. l.). Rangovas 2018-08-14 nusiuntė el. paštu Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutarties sudarymo, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

24. Ieškovas teismo prašo įpareigoti atsakovę pasirašyti su juo sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja. Ieškovo vertinimu atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai bando revizuoti savo pareigūnų atliktus veiksmus, neatsižvelgdama į tai, kad DP ir statybos leidimas yra nenuginčyti, galiojantys ir privalomi vykdyti.

25. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį, sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad prisijungimo prie A13 Klaipėda–Liepoja magistralės projektas neatitinka kelių techninių reikalavimų, ieškovo pateiktas prisijungimo prie A13 Klaipėda–Liepoja magistralės projektas rengtas, derintas įstatymo leidėjo neįgalintos institucijos – Klaipėdos rajono savivaldybės, o savivaldybės išduotas leidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

26. Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas tvirtina, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino daugelio įrodymų, esančių byloje, neįsigilino į detalaus planavimo ir statybų reglamentavimą bei procedūras ir net neskyrė detalaus plano nuo techninio projekto. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija sutinka.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į ieškovo nurodytą teisinį ieškinio pagrindą. Ieškovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo 2016-06-30 įstatyme Nr. XII-2573 (įsigaliojo nuo 2017-01-01) konstatuota, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (su atitinkamais pakeitimais) 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu. Būtent šios normos įgyvendinimui atsakovė patvirtino tipinę prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį (patv. LAKD direktoriaus 2010-11-23 įsakymu Nr. V-348, šiuo metu galioja tipinės sutarties forma pagal LAKD 2018-02-13 įsakymo Nr. V-36 redakciją), kurią atsakovė atsisakė pasirašyti su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė išduotose 2010-02-09 projektavimo sąlygose įpareigojo užsakovą rengiant vidaus kelią, numatyti ir įrengti lygiagretų su magistraliniu keliu jungiamąjį kelią suteikiant galimybę juo naudotis gretimų sklypų savininkams bei nustatyta tvarka įteisinant šio kelio servitutą. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas neanalizavo, ar yra pasikeitęs paminėtas reglamentavimas, kokia yra tiesioginė atsakovės kompetencija šiuo klausimu.

28. Pirmosios instancijos teismas, sprendime vadovaudamasis Kelių įstatymo normomis, sprendė, kad Klaipėdos r. savivaldybės parengto detaliojo plano dalis dėl kelio A13 Klaipėda–Liepoja, kuris pripažintas magistraliniu keliu, panaudojimo kaip privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo (nuovažos), kuris yra planuojamas ieškovo privatiems ir komerciniams interesams tenkinti, iš dalies, kiek tai susiję su nuovaža, yra ex officio (pagal pareigą) niekinė kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms.

29. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad teismas nenurodė, kokiems imperatyvams prieštarauja savivaldybės išduotas statybos leidimas. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad DP rengė ne savivaldybė, o projektavimo firma UAB „Pilis,“ nuovažos TP rengė taip pat ne savivaldybė, o atestuota Klaipėdos kelių projektavimo įmonė UAB „Kelprojektas“ (1 t., 27–100, 108–119 b. l.). Trečia, DP suderintas su Klaipėdos r. sav. nuolatine statybos komisija (1 t., 113 b. l.), DP 2005-04-15 suderintas su atsakovės atstovu P. M., o 2005-09-12 suderintas su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pav. K. P., pasirašant DP inžinerinių tinklų brėžinyje, DP patikrino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sk. vyriausiasis specialistas E. B., o patikrinimo aktą 2006-02-06 patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkas V. R., patikrinimo išvadoje nurodyta, kad DP rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas (1 t., 112 b. l.).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad Klaipėdos r. savivaldybės parengtas detalusis planas dėl kelio A13 Klaipėda–Liepoja ex officio (pagal pareigą) yra niekinis kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, yra padaryta neįvertinus ir neištyrus visumos aplinkybių, byloje esančių duomenų, atitinkamų teisės normų. Be to pažymėtina, kad ieškovui pareiškus ieškinį, teismas savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtraukė Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, tačiau trečiasis asmuo į bylą neteikė atsiliepimo, jokios pozicijos, atstovas nedalyvavo teismo posėdžiuose. Šiuo atveju Klaipėdos r. savivaldybės parengtą detaliojo plano dėl kelio A13 Klaipėda–Liepoja teisėtumą teismas vertino pačiai Klaipėdos r. savivaldybei byloje nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime, motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl Klaipėdos r. savivaldybės, kaip institucijos dalyvaujančios derinant tiek, TP, tiek DP, visiškai nesiaiškindamas numatyto reglamentavimo bei kompetencijos, nes savivaldybės Tarybos 2006-02-23 sprendimas Nr. T11-50, kuriuo patvirtintas DP, yra administracinis aktas, kuris pagal byloje esančius duomenis yra galiojantis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DP ar jo dalis nėra sandoris, todėl atitinkamai spręstinas ir klausimas dėl pripažinimo niekiniu ex officio (pagal pareigą). Be to, nagrinėjamu atveju teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje ir padarė išvadą, kad Klaipėdos r. savivaldybės parengtas detalusis planas dėl kelio A13 Klaipėda–Liepoja ex officio (pagal pareigą) yra niekinis kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, tačiau šiuo klausimu galutinio sprendimo nepriėmė, jo nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi, konkrečias išvadas dėl minėto Klaipėdos r. savivaldybės parengto detalaus plano būtų galima daryti įvertinus visumą įrodymų, tame tarpe ir Klaipėdos r. savivaldybės poziciją šiuo klausimu ir tik įvertinus visus įrodymus, jų pagrindu daryti atitinkamas išvadas.  

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime taip pat vertino, kad ieškovo parengtas ir savivaldybės patvirtintas projektas dėl nuovažos ab inicio (nuo pradžios) yra niekinis, nes valstybinės reikšmės kelio dalies (nuovažos) statytoju pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą gali būti tik Lietuvos automobilių kelių direkcija, tai yra atsakovė. Pažymėtina, kad pati atsakovė yra patvirtinusi tipinę Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį (patv. LAKD direktoriaus 2010-11-23 įsakymu Nr. V-348, šiuo metu galioja tipinės sutarties forma pagal LAKD 2018-02-13 įsakymo Nr. V-36 redakciją), kurioje reglamentuota nuovažos nuo valstybinio kelio įrengimo tvarka suinteresuoto asmens (užsakovo) lėšomis. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties visiškai neanalizavo ir nepateikė išvadų dėl jos.

32. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos r. savivaldybė išdavė 2011-10-21 statybos leidimą, kuriame statinio kategorija nurodyta kaip neypatingas ir tai yra šiurkštus STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pažeidimas. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2011 m. minėtas STR dar negaliojo, todėl išduodant statybos leidimą jo nebuvo galima pažeisti. 

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad žemės sklypas, iš kurio buvo suformuoti keli žemės sklypai, turi patekimą iš Vieversių gatvės ir papildomas patekimas yra nereikalingas ir nebūtinas. Tačiau iš teismui pateiktų techninio darbo projektų matyti, kad įvažiavimas iš Vieversių gatvės yra tik į gyvenamosios paskirties sklypus. Įvažiavimas į komercinės paskirties sklypą per gyvenamosios paskirties sklypus nenumatytas ir negalimas, jis yra suprojektuotas iš kelio A13 Klaipėda–Liepoja. Šių ieškovo pateiktų įrodymų teismas visiškai nevertino.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 27-33 punktus, sprendžia, kad, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei teisingai išnagrinėti bylą, reikalinga papildomai ištirti bylos faktines aplinkybes. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.

35. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniam teismui įvertinus ginčo esmę, į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus tiek 2020-10-16 parengiamojo posėdžio metu, tiek 2019-11-18, 2020-01-13 teismo posėdžių metu, teismo padarytas išvadas, bei tai, kas išdėstyta yra pagrindo išvadai, kad byloje neatskleista ginčo esmė.

    Dėl bylos procesinės baigties

 36.  Kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nes atsižvelgiant į nurodytus argumentus skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjai Egidijus Mockevičius

                                                                                                    Birutė Simonaitienė

                                                                                                    Vilija Valantienė