Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-314-478/2016

                                          Proceso Nr. 4-69-3-00284-2015-4

                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimu V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

V. K. 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu (prašymas teisme gautas 2016 m. vasario 8 d.) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi V. K. prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo išvadai, kad jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

V. K. skundžia tokį teismo sprendimą, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti ir sutrumpinti jai paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skunde nurodoma, kad per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį ji jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, išklausė instruktažą pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir pateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą Nr. 09488, paskirtą baudą sumokėjo iš karto, atimta teise vairuoti transporto priemones nepiktnaudžiavo.

Teismo motyvas, kad ji padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, nes jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir toks jos elgesys buvo neatsakingas ir šiurkštus, taikytinas ne administracinės nuobaudos poveikio vertinimui, o nuobaudos skyrimui. Kitu atveju šis motyvas būtų absoliutus pagrindas netaikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų, kadangi ATPK numatyti teisės pažeidimai, kurių sankcijose įtvirtinta tokia nuobauda teisinėje praktikoje priskirtini prie šiurkščių ir padidinto pavojingumo teisės pažeidimų.

Įstatymo įtvirtina teismo teisė vertinti ir priimti sprendimą dėl atimtos specialiosios teisės termino sutrumpinimo yra siejama su paskirtosios administracinės nuobaudos poveikiu asmeniui, kuriam paskirta tokia nuobauda, t. y. tiek subjektyvių, tiek objektyvių aplinkybių, tame tarpe ir ATPK išdėstytų reikalavimų vertinimu. Pats įvykis bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme jai sukėlė gilius išgyvenimus. Ji supranta, kad situacija kilo dėl jos kaltės, ir iš esmės tam pasiteisinimo nėra. Viskas įvyko netikėtai, spontaniškai. Naujų metų proga ji svečiavosi pas tėvą (duomenys neskelbtini). Įvykus buitiniam konfliktui, neatsižvelgdama į tai, kad yra išgėrusi, ji sėdo važiuoti. To anksčiau niekada nėra buvę. Ji yra pedagogė, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja. Mokykloje yra atsakinga už metodinę veiklą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą, socialinių pedagogų darbo koordinavimą, vaiko gerovės komisijos veiklą ir daug kitų sričių. Jos darbas yra organizuoti pedagoginį procesą, tai susiję su nuolatiniu dalyvavimu įvairiuose seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Dėl organizacinių gebėjimų ir nuoširdaus bendravimo mokykloje ji turi autoritetą. Teisę vairuoti automobilį turi nuo 1974 metų, transporto priemonę visuomet vairuoja pati. Ši teisė neatsiejama jos darbinės veiklos dalis. Švietimo darbuotojų bendruomenėje dėl savo veiklos ji yra matomas žmogus, be to, rūpinasi garbingo amžiaus tėvu V.-J. P., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Tėvas serga lėtine galvos smegenų išemija, o tai reikalauja pastovaus dėmesio.

Vertindamas šias aplinkybes, teismas jas laikė niekuo neišsiskiriančiomis iš kitų tarpo, buitinėmis ir todėl negalinčiomis iškilti aukščiau visuomenės intereso. Šioje situacijoje svarbus administracinės nuobaudos individualios prevencijos tikslas ir tikrasis teisinio suvaržymo poveikis. Dėl to atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo ne kartą išreikštą poziciją, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus ir visuotinais svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.2AT-3-2011). Ši Kasacinio teismo pozicija taikytina ir vertinant tiek bendrosios, tiek individualios prevencijos tikslus ir poveikį. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad, suėjus pusei minimalaus sankcijoje numatyto nuobaudos termino, negalima padaryti išvados, jog pareiškėja patyrė pakankamus apribojimus. Teismas vertino tik išorinius šio proceso požymius, tačiau nekreipė dėmesio į padaryto teisės pažeidimo atsitiktinumą, nevertino jos pačios požiūrio į teisės pažeidimą ir elgesį viso administracinio proceso metu.

Atsiliepimu į V. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis su V. K. skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį palikti nepakeistą.

V. K. skundas atmetamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra formalusis pagrindas V. K. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė nuobaudos tikslus, nes skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, teismas vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjos asmenybei, ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad ji ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. O specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ir ši teisė nebegali būti panaikinama, ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu (LVAT byla Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ir šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas būtinas aplinkybes ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 301 straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, byloje nėra.

Apylinkės teismas pagrįstai  įvertino, jog V. K. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejama nuo jos darbinės veiklos, kad ji rūpinasi garbaus amžiaus tėvu V.-J. P., negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi V. K., vairuodama neblaivi, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymėtina, kad įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones V. K. būtina dėl darbinės veiklos, jos autoriteto, dėl šeimos poreikių tenkinimo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką.

Be to, kaip teisingai įvertinta skundžiamoje nutartyje, V. K. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,92 promilės, kuris kelis kartus viršijo leistiną maksimalią ribą, tuo keldama pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Toks pažeidėjos elgesys buvo neatsakingas ir šiurkštus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei pasirūpinti garbingo amžiaus tėvu. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidėjos elgesys buvo itin neatsakingas ir šiurkštus, ypač atsižvelgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes susijusias su darbu, užimamomis pareigomis bei jos tėvo gerove. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, ypač grubiai pažeisdama nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes, ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Pažymėtina ir tai, kad už šį pažeidimą jai buvo paskirtas tik minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, todėl tik pusė atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad V. K. jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakinga pati pažeidėja, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl V. K. skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

V. K. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja              Jūratė Jakubonienė