Civilinė byla Nr. e2A-343-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01208-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

2.6.10.5.1; 2.6.11.4.5

                                                                    (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Nacionalinės teismų administracijos priešieškinį ieškovei individualiai įmonei „Edrana Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bendrovė „BTA Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė individuali įmonė „Edrana Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr. 869-(1.13) atliktą 2017 m. rugpjūčio 18 d. centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 41P-149-(4.11) (toliau – sutartis) nutraukimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės vykdytą centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų viešąjį pirkimą. Pagal pirkimo sąlygas, sutartis turėjo būti sudaryta nedelsiant, bet ne anksčiau, nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo terminas, tačiau atsakovė sudarė sutartį su ieškove tik 2017 m. rugpjūčio 18 d., pavėlavusi beveik 2 mėnesius. Sutartyje buvo nustatyta, kad paslaugos turi būti teikiamos etapais, kurie vykdomi pagal suderintą grafiką, kiekvienas etapas galėjo būti pradėtas vykdyti tik užbaigus ankstesnįjį, o darbo užmokesčio sistema turėjo būti įdiegta iki 2018 m. sausio 1 d. Atsakovė vykdė projektą netinkamai, nesilaikydama savo nustatytų terminų, nuolat kėlė naujus reikalavimus ieškovei, todėl laikytis nustatyto grafiko tapo neįmanoma. Atsižvelgdama į tai, kad laiko įvykdyti visus etapus neužteko, ieškovė susitarė su atsakove darbus skaidyti procesais ir vykdyti lygiagrečiai, tikėdamasi, kad atsakovė taip pat skirs pakankamai dėmesio sutarties vykdymui. Vis dėlto atsakovė neskyrė pakankamai laiko savo įsipareigojimams vykdyti, taip pat nepateikė ieškovei išsamios ir tikslios jai reikalingos informacijos, vengė su ja bendradarbiauti, atmesdavo racionalius pasiūlymus ir pan. Nepaisant iškilusių sunkumų, ieškovė užbaigė apie 90 proc. darbų. Sutartyje nurodyti darbai buvo vykdomi iki 2018 m. birželio ir atsakovės veiksmai rodė, kad ji akceptavo sutarties įvykdymo termino pratęsimą, tačiau 2018 m. birželio 15 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. birželio 27 d. nutraukia sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, nes ji pati tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 178 439,37 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ji negali naudotis ieškovės kurta ir diegta centralizuota darbo užmokesčio sistema, nes ji neatlieka savo pagrindinės funkcijos automatizuotu būdu tvarkyti duomenų bazėse esančius duomenis, todėl ieškovė privalo atlyginti jos patirtus nuostolius. Atsakovė sumokėjo ieškovei 41 140 Eur už suteiktas mokymo paslaugas, kuriomis buvo siekiama suteikti sistemos naudotojams žinių, reikalingų darbui su šia kompiuterine programa, kurios naudojimas nėra galimas. Po 2018 m. sausio 1 d., ieškovei vis dar neįdiegus centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, atsakovė sudarė naujas paslaugų pirkimo sutartis su kitu paslaugų teikėju, kad būtų užtikrintas teismuose įdiegtos ir naudojamos darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ veiklos tęstinumas. Šių sutarčių vertė yra 10 986,80 Eur ir 3 872 Eur. Atsakovė patyrė 46 719,73 Eur nuostolių, mokėdama atlyginimą savo darbuotojams, kurie atliko papildomus darbus ieškovei vykdant sutartį, o Lietuvos teismai, kurių darbuotojai taip pat dalyvavo vykdant sutartį, patyrė 77 090,55 Eur nuostolių.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės 55 998,80 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą.

6.       Teismas, įvertinęs sutarties vykdymo aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovė anksčiau teikė ieškovei pastabas dėl netinkamai vykdomos sutarties ir nurodė trūkumus, o 2018 m. gegužės 16 d. pateikė pretenziją, kurioje nustatė protingą terminą trūkumams pašalinti. Ieškovė nepašalino šių trūkumų per nurodytą terminą, todėl atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Nors atsakovė, siekdama, kad būtų sukurta ir įdiegta centralizuota darbo užmokesčio sistema, sutiko, kad ieškovė vykdytų sutartį lygiagrečiais etapais, nukrypdama nuo nuoseklaus paslaugų teikimo etapų grafiko, ieškovė praleido galutinį terminą paslaugų rezultatui perduoti ir neįdiegė tinkamai funkcionuojančios sistemos. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir negalėjo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, nes neigiami sistemos testavimų rezultatai parodė, jog ieškovė neturi techninių galimybių užbaigti vykdyti sutartį. Ieškovei nuolat bandant pataisyti trūkumus, nesilaikant nustatyto grafiko, galutinis paslaugų įvykdymo terminas buvo neaiškus ir neapibrėžtas. Tai, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai, patvirtina ir teismo paskirta kompleksinė ekonominė informacinių technologijų ekspertizė, kurios metu buvo nustatyti sistemos trūkumai, turintys reikšmės tinkamam jos funkcionavimui. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas M. B. patvirtino, kad buvo suteikta apie 80 proc. paslaugų, tačiau sistema gali būti naudojama pagal paskirtį tik sukūrus ir įdiegus 100 proc. paslaugų.

7.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė sutiko pratęsti sutarties vykdymo terminus, kad sutartis neįvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir neteikė jai reikiamų dokumentų, nes ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė 2 mėnesius vėlavo pasirašyti sutartį. Įvertinęs pirkimo procedūras, teismas nustatė, kad sutarties nebuvo įmanoma pasirašyti nei techninėje specifikacijoje, nei ieškovės nurodytą dieną ir ieškovė turėjo tai įvertinti dalyvaudama pirkime. Ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jai buvo priimtini sutrumpėję paslaugų suteikimo terminai, be to, sutarties pasirašymo metu ji jau buvo sukūrusi turimą įdiegti programą. Ieškovės teiginius apie nepagrįstą atsakovės atsisakymą priimti darbų rezultatus teismas atmetė, kadangi darbų rezultatai buvo su trūkumais.

8.       Teismas nurodė nesiremsiantis ieškovės pateiktu antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abakas“ specialisto parengta išvada. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės kurtos sistemos, kuri turėjo būti įdiegta Lietuvos teismų ir atsakovės saugiame vidaus tinkle, testinėje aplinkoje. Prie šio tinklo galima prisijungti tik pagal ieškovei suteiktus prisijungimo kodus, kuriuos atsakovė, nutraukdama sutartį, panaikino. Tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu, tiek ieškovės pasirinktam specialistui atliekant tyrimą nebuvo jungiamasi prie Lietuvos teismų ir atsakovės vidinio tinklo, šie asmenys nepateko į darbo užmokesčio sistemos testinę aplinką, todėl negalima teigti, kad jiems buvo pateikta ginčo programa ar programa, visiškai identiška Lietuvos teismų ir atsakovės saugiame vidaus tinkle testinėje aplinkoje esančiai programai.

9.       Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai prašė nesiremti teismo paskirtos ekspertizės aktu, nurodydamas, esą ekspertas M. B. buvo šališkas. Nors ekspertas patvirtinto, kad viename susitikime su atsakovės darbuotojais nedalyvavo ieškovės darbuotojai, tai negalėjo turėti įtakos ekspertizės rezultatui, juo labiau kad byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių eksperto suinteresuotumą bylos baigtimi.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškovės kurta ir diegta centralizuota darbo užmokesčio sistema tinkamai nefunkcionuoja, neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų ir atsakovės poreikių. Dėl nustatytų sistemos trūkumų Lietuvos teismai ir atsakovė negali jos naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovė turi teisę, kad būtų atlyginti jos patirti nuostoliai.

11.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad 41 140 Eur suma, atsakovės sumokėta už mokymo paslaugas, negali būti priteista, kadangi paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo akte atsakovė konstatavo, jog šios paslaugos jai suteiktos tinkamai, rezultatas priimtas ir už jį teisingai sumokėta. Mokymų tikslas buvo suteikti centralizuotos darbo užmokesčio sistemos naudotojams žinių, reikalingų darbui su šia programa. Nesukūrus ir neįdiegus visos tinkamai veikiančios kompiuterinės programos, naudojimasis ja nėra galimas, todėl atsakovė negalės naudotis ir mokymų paslaugų rezultatais. 41 140 Eur suma, atsakovės sumokėta už mokymosi paslaugas, laikytina jos tiesioginiais nuostoliais.

12.       Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, kai, galiojant sutarčiai su ieškove, sudarė sutartį dėl programos „Stekas-Alga“ duomenų bazių perkėlimo ir palaikymo paslaugų. Šios sutartys buvo sudarytos todėl, kad ieškovė laiku ir tinkamai neįdiegė savo sukurtos kompiuterinės programos, turėjusios pakeisti iki šiol naudotą programą. Jeigu ieškovė būtų laiku įdiegusi programą, atsakovė nebūtų patyrusi išlaidų vykdydama kitas sutartis, pagal kurias, atsakovės teigimu, ji yra sumokėjusi 14 878,80 Eur. Visos šios sumos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, bet, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė reiškė reikalavimą priteisti ir būsimus nuostolius, atsirasiančius vykdant jos sudarytas sutartis, šiose sutartyse nurodytas sumas teismas vertintino kaip atsakovės nuostolius.

13.       Teismas nepripažino atsakovės nuostoliais jos nurodytų sumų, sumokėtų atsakovės ir teismų darbuotojams. Teismas nurodė, kad byloje stokojama šias išlaidas pagrindžiančių duomenų ir vertino, kad jos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovės neteisėtais veiksmais.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir ieškinį tenkinti, panaikinti dalį, kuria priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, ir priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Atsakovė sudarė sutartį su ieškove, vėluodama beveik 2 mėnesius, todėl techninėje specifikacijoje nurodytas terminas sutarčiai įvykdyti labai sutrumpėjo. Sutarties vykdymo grafikas buvo pasirašytas tik 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl jis negalėjo atitikti ieškovės pasiūlyme nurodytų terminų. Siekdamos, kad darbai tokiu atveju būtų atlikti tinkamai, abi šalys turėjo dėti didžiausias pastangas, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieškove.

14.2.                      Ieškovė įvykdė iš esmės visas prievoles iki bandomosios eksploatacijos etapo, kurio tinkamai įvykdyti neleido atsakovė. Ieškovė nustatytu laiku parengė ir įdiegė atsakovės serveriuose programą „Alga-HR“. Sistema 2018 m. sausio 1 d. buvo paruošta tam, kad būtų įkelti archyviniai duomenys ir būtų atlikta bandomoji eksploatacija, tačiau atsakovė per nustatytą terminą nepateikė duomenų bazių, nurodydama, kad visos 64 bazės nebus pateiktos ir organizacijų specialistai suves duomenis patys. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias laikytis diegimo grafiko, nes visų organizacijų darbuotojai nebuvo pasiruošę ir archyviniai duomenys buvo vedami neplanuotai ilgai. Atsakovė nepateikė ieškovei ir visų duomenų, reikalingų analizei atlikti. Nepaisant to, kad ieškovė parengė analizės ataskaitą, atsakovė net 9 kartus nurodė ją taisyti. Atsakovė neleido vykdyti programos bandomosios eksploatacijos, nutraukdama procesą dėl aptiktų netikslumų.

14.3.                      Ieškovė neatliko esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė suteikė atsakovei kokybiškas paslaugas ir sukurtą produktą – kompiuterinę programą. Nutraukiant sutartį, atotrūkis tarp sutarties neįvykdytos dalies ir pažadėto įvykdymo buvo itin nedidelis, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis bus įvykdyta. Atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, nes ji pati pažeidė sutartį ir dėl jos atliktų pažeidimų atsirado aplinkybės, kurios buvo vertinamos kaip ieškovės pažeidimai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei būtų kilusios neigiamos pasekmės, jeigu sutartis būtų įvykdyta vėliau. Sutarties nutraukimas sukels ieškovei neproporcingai didelių nuostolių, nes sutarties vykdymo sąnaudos buvo didelės. Ieškovė, įvykdžiusi 80–99 proc. darbų, bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl nurodytų aplinkybių, net jei teismas ir konstatuotų, kad sutartis buvo pažeista, pažeidimas neturi būti pripažintas esminiu.

14.4.                      Ieškovei kyla abejonių dėl eksperto M. B. nešališkumo. Nepaisant to, kad ekspertas atšaukė su šalimis suderintą susitikimą dėl ekspertizės metu jam iškilusių klausimų, jis susitiko su atsakovės atstovais. Klausimai, kurie kėlė neaiškumų ekspertui ir turėjo būti aptarti minėtame susitikime, eksperto teigimu, jam tapo aiškūs, o tai kelia abejonių dėl eksperto nešališkumo. Ekspertai yra pavaldūs Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio steigėjas yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsakovė teikia paslaugas ir šiam teismui, taigi, tarp ekspertų darbovietės ir atsakovės yra susiklostęs nuolatinis ryšys, todėl ekspertai per jų darbovietę galėtų būti suinteresuoti tam tikra bylos baigtimi.

14.5.                      Teismo ekspertas M. B. yra ekonomistas, o ne informacinių technologijų ekspertas. Jis buvo atsakingas už ekonominę ekspertizės dalį, o už informacinių technologijų dalį buvo atsakinga ekspertė L. M. Tačiau ji nagrinėjo tik tai, ar programa gali būti paleista, programos funkcionalumų ir veikimo nenagrinėjo joks informacinių technologijų specialistas. Ekspertas M. B. patvirtino, kad jis vertino programą kaip vartotojas (ekonomistas, buhalteris), o ne kaip informacinių technologijų ekspertas. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, neįtraukė ekspertų, turinčių pakankamą kvalifikaciją ir išsilavinimą ir rėmėsi neišsamia ekspertizės išvada, kurioje nebuvo atsakyta į užduotus klausimus arba į juos buvo atsakyta iš dalies ir netiksliai.

14.6.                      Teismas be pagrindo nevertino antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir ieškovės pasitelktų UAB „Abakas“ nešališkų specialistų išvadų, kuriose konstatuota, kad darbo užmokesčio sistema veikia tinkamai. Atsakovės teiginiai, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose buvo užfiksuota galimai kita programa, yra neįrodyti. Ieškovė panaudojo paskutinę turėtą programos versiją, kadangi, atsakovei panaikinus jai suteiktas prieigas, ieškovė galėjo įrodyti sistemos atitiktį specifikacijai tik panaudodama kopijas, padarytas prieš pateikiant programą atsakovei. Aplinkybę, kad UAB „Abakas“ vertino būtent atsakovei sukurtą programą, patvirtina ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. UAB „Abakas“ ekspertai pripažino, kad darbo užmokesčio sistema atitinka suderintas specifikacijas ir yra 99 proc. veikianti.

14.7.                      Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės nuostoliais 41 140 Eur sumą, sumokėtą ieškovei už organizuotus mokymus. Mokymo paslaugos buvo suteiktos tuo metu, kai sutartis galiojo ir buvo vykdoma. Atsakovė, pasirašydama paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtino, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Mokymai ir jų pagrindu išrašyta sąskaita negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais. Atsakovė, nutarusi nutraukti beveik įvykdytą sutartį, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes, juo labiau kad būtent ji siekė, kad mokymai įvyktų nelaukiant, kol programa bus užbaigta ir perduota.

14.8.                      Ieškovei neturėtų kilti pareiga atlyginti atsakovei sumų, mokėtinų pagal kitas sutartis, kurias atsakovė sudarė dar nenutraukusi ginčo sutarties. Atsakovės elgesys, kai dar galiojant ginčo sutarčiai buvo sudaromos sutartys su kitais tiekėjais, papildomai įrodo, kad ji nebendradarbiavo ir nesiekė išsaugoti sutarties, taip pat nesiėmė veiksmų nuostoliams sumažinti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal kitas atsakovės sudarytas sutartis prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir sumokėtos UAB „Stekas-Alga“.

15.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, esą ji nėra atsakinga dėl termino įvykdyti sutartį praleidimo, nes pati atsakovė vėlavo sudaryti sutartį. Pirkimo sutartis objektyviai negalėjo būti pasirašyta ieškovės nurodytą dieną ir ieškovė, nuspręsdama dalyvauti pirkime, turėjo įvertinti šią aplinkybę. Ieškovė galėjo atsisakyti sudaryti sutartį, jei jos netenkino likęs terminas darbams atlikti. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė vengė su ja bendradarbiauti ir neteikė jai duomenų, reikalingų sutarčiai įvykdyti, kėlė naujus reikalavimus, trukdė vykdyti sutartį.

15.2.                      Pagal paslaugų teikimo reglamentą pati ieškovė buvo atsakinga už tai, kad archyviniai duomenys būtų perkelti į jos sukurtą naują programą. Ieškovei buvo pateikta dalis duomenų bazių, tačiau, atlikus perkeltų duomenų testavimą, paaiškėjo, kad ieškovė negali perkelti duomenų be klaidų ir procesas buvo sustabdytas. Siekdamos, kad darbai būtų tęsiami, šalys susitarė, jog archyvinius duomenis į sistemą perkels pačios įstaigos, tačiau duomenų perkėlimas nebuvo atsakovės prievolė.

15.3.                      Šalys sutartyje nustatė, kad, ieškovei pažeidus sutarties įvykdymo terminus, bus laikoma, jog ji padarė esminį sutarties pažeidimą. Teismas, įvertinęs įvykių chronologiją, pagrįstai nustatė, kad atsakovė negavo rezultato, kurį tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Tolesnis sutarties vykdymas praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo jos galutinio termino pabaigos neatitiko viešojo intereso ir galėjo sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kaip pirkimo organizatorei, nes tokiu būdu būtų pakeistos sutarties sąlygos. Todėl atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Šiuo atveju nėra reikšminga tai, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas, nes ji buvo įsipareigojusi pasiekti konkretų rezultatą. Taip pat nėra reikšmingas ir sutarties įvykdymo laipsnis, nes ieškovė neįrodė, kad ji galėtų užbaigti vykdyti sutartį per protingą terminą.

15.4.                      Atsakovė nėra susijusi su Lietuvos teismų ekspertizės centru ar su konkrečiais ekspertais. Ieškovė dalyvavo nuotoliniame susitikime su ekspertais, į kurį nebuvo kviečiama atsakovė, taigi, ekspertai nesuteikė jokiai šaliai pranašumo. Ekspertizę atliko ekspertai, įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą ir turintys itin didelę ekspertinio darbo patirtį, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija. Ekspertizės akte pateikti išsamūs atsakymai į pateiktus ekonominio ir technologinio pobūdžio klausimus, ekspertai nepateikė išvadų tik dėl teisinio pobūdžio klausimų, nereikalaujančių specialių žinių.

15.5.                      Ieškovė neįrodė, kad antstoliui ir UAB „Abakas“ specialistui pateikta programa yra identiška Lietuvos teismų ir atsakovės saugiame vidaus tinkle esančiai programai. Ieškovės pasitelktas specialistas nėra kompetentingas atsakyti į ekonominio pobūdžio klausimus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra reikšmingas nustatant sukurtos programos kokybę, nes antstolis netyrė demonstruojamos programos, o tik fiksavo vaizdą, be to, jis neturi specialių žinių.

15.6.                      Teismas pagrįstai priteisė atsakovei nuostolių atlyginimą, konstatavęs, kad atsakovė negali naudotis ieškovės diegta sistema dėl jos trūkumų. Dėl ieškovės kaltės nutraukus sutartį, jos vykdytų mokymų rezultatai tapo neaktualūs ir nereikalingi. Ieškovei laiku ir tinkamai neįdiegus programos, atsakovė turėjo sudaryti sutartis su UAB „Stekas-Alga“.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

17.       Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kūrimo ir diegimo viešąjį pirkimą (5 t., b. l. 88–91). Pirkimo techninės specifikacijos (3 t., b. l. 32–61) 3.1 papunktyje nustatyta, kad šio pirkimo tikslas yra: 1) sukurti ir po teismų reorganizavimo veikiančiuose 22 teismuose, Nacionalinėje teismų administracijoje bei Nacionalinės teismų administracijos mokymo centre (toliau – Mokymo centras) įdiegti centralizuotą darbo užmokesčio sistemą, panaudojant atsakovės turimą ir techninėje specifikacijoje pateiktą infrastruktūrą ar paslaugų teikėjui pateikiant siūlomai centralizuotai darbo užmokesčio sistemai veikti reikiamą infrastruktūrą; 2) su atsakove suderintu terminu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 22 d., perkelti 62 teismų „Stekas“ duomenų bazėse esančius 2017 metų duomenis į 22 teismams sukurtą centralizuotą darbo užmokesčio sistemos duomenų bazę; 3) su atsakove suderintu terminu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 20 d. perkelti atsakovės ir Mokymų centro 2017 metų duomenis iš naudojamų „Stekas“ duomenų bazių į sukurtą centralizuotą darbo užmokesčio sistemos duomenų bazę. 

18.       Iš techninės specifikacijos 8.1 papunkčio matyti, kad pirkimu siektos įgyti centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos turėjo būti teikiamos vykdant techninėje specifikacijoje nustatytus etapus. Šios paslaugos turėjo būti teikiamos tokia tvarka: 1) inicijavimo etapas preliminariai turėjo būti įvykdytas per 10 dienų nuo sutarties įsigaliojimo; 2) analizės etapas turėjo būti įvykdytas per 60 dienų nuo inicijavimo etapo pabaigos; 3) projektavimo ir konstravimo etapas turėjo būti įvykdytas per 110 dienų nuo analizės etapo pabaigos; 4) testavimas turėjo būti atliktas per 30 dienų nuo projektavimo ir konstravimo etapo pabaigos; 5) mokymai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo testavimo etapo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 10 d.; 6) diegimas turėjo būti įvykdytas per 10 dienų nuo mokymų etapo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 7) bandomoji eksploatacija turėjo būti atlikta per 40 dienų nuo diegimo etapo pabaigos; 8) priėmimas–perdavimas turėjo įvykti per 20 dienų nuo bandomosios eksploatacijos pabaigos.

19.       Techninės specifikacijos 8.2 papunktyje nustatyta, kad aptarti paslaugų teikimo etapų terminai yra nurodyti darant prielaidą, jog sutartis su paslaugų teikėju bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 1 d., todėl terminas sutarčiai įvykdyti sudaro 335 dienas, tačiau darbo užmokesčio sistema turi būti įdiegta (įvykdytas darbo užmokesčio sistemos diegimo etapas) ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. Aptariamame techninės specifikacijos papunktyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sutartis bus sudaryta anksčiau ar vėliau nurodyto termino, dienų skirtumas turi būti pridedamas ar atimamas iš suplanuoto kiekvienam etapui skirto dienų skaičiaus (padalinant dienų skaičiaus skirtumą iš etapų skaičiaus ir atitinkamai pailginant ar sutrumpinant kiekvieną etapą). Techninės specifikacijos 8.2 papunktyje nustatyta, kad tikslios paslaugų teikimo etapų datos turi būti suderintos su atsakove ir pateiktos inicijavimo etapo metu sutartyje nustatyta tvarka rengiamame paslaugų teikimo grafike, įtrauktame į paslaugų vykdymo reglamentą.

20.       Ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime ir buvo išrinkta šio pirkimo laimėtoja. 2018 m. rugpjūčio 18 d. šalys sudarė pirkimo sutartį (1 t., b. l. 289–298), kurios dalykas – centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos, įskaitant duomenų migravimą iš teismų, atsakovės ir Mokymų centro naudojamų darbo užmokesčių sistemų bei garantinę priežiūrą (sutarties 1 punktas). Sudarydama sutartį, ieškovė, be kita ko, įsipareigojo suteikti tinkamas, kokybiškas, sutartyje, techninėje specifikacijoje, pasiūlyme nurodytus reikalavimus ir geriausias informacinių technologijų praktikas atitinkančias paslaugas; sutartyje nurodytas paslaugas teikti sutarties vykdymo plane ar grafike nustatytais terminais, visomis įmanomomis priemonėmis siekti suteikti paslaugas laiku (sutarties 21.1, 21.2 papunkčiai), o atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei sutarčiai įvykdyti būtinus dokumentus, suteikti prieigos prie naudojamų darbo užmokesčio sistemų teises tiek, kiek tai būtina sutartyje ir techninėje specifikacijoje nustatytiems įsipareigojimams perkelti duomenis įvykdyti; per nustatytą terminą nuo ieškovės paklausimo gavimo pateikti ieškovei sutarčiai įvykdyti reikalingą informaciją, sudaryti nuo jos priklausančias sąlygas, būtinas siekiant tinkamai įvykdyti ieškovės įsipareigojimus; sumokėti už tinkamai ir faktiškai atliktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais ir kt. (sutarties 19.1–19.3 papunkčiai). Šalys susitarė, kad paslaugos bus teikiamos techninėje specifikacijoje nurodytais etapais. Šie etapai turi būti vykdomi pagal su atsakove suderintą ir šalių raštu patvirtintą grafiką, kuris gali būti keičiamas tik rašytiniu šalių susitarimu (sutarties 3 ir 4 punktai).

21.       Iš byloje pateikto paslaugų teikimo reglamento (1 t., b. l. 58–119) matyti, kad šalys, sudariusios sutartį, susitarė, jog sutartyje nurodytos paslaugos turėjo būti vykdomos tokia tvarka: 1) inicijavimo etapas turėjo būti vykdomas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 2) analizės etapas – nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.; 3) projektavimas ir konstravimas – nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d.; 4) testavimas – nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d.; 5) mokymai – nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d.; 6) diegimas – nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d.; 7) duomenų įkėlimas – nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. (1 duomenų įkėlimo etapas), nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 19 d. (2 duomenų įkėlimo etapas); 8) bandomoji eksploatacija – nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. kovo 1 d.; 9) priėmimas–perdavimas – nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 22 d. Detalus paslaugų teikimo grafikas, kuriame išvardintos konkrečios kiekviename etape turimos atlikti veiklos, taip pat nustatyti konkretūs terminai ir datos joms atlikti, yra pateiktas kaip paslaugų teikimo reglamento 2 priedas.

22.       Nors šalys, sudariusios sutartį, išsamiai reglamentavo paslaugų teikimo tvarką ir terminus, byloje nėra ginčo dėl to, kad joms nepavyko laiku pasiekti sutartyje nustatytų tikslų. 2018 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją (1 t., b. l. 267–271), kurioje konstatavo, kad ieškovė laiku ir tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pretenzijoje atsakovė išvardino jos nustatytus suteiktų paslaugų trūkumus bei pažymėjo, kad ieškovė per nustatytą terminą (iki 2018 m. sausio 1 d.) neįdiegė tinkamai veikiančios darbo užmokesčio sistemos. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tada, kai jai bus įteikta pretenzija, sumokėtų atsakovei sutartyje nurodytą 30 000 Eur baudą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, įvykdytų likusius sutartinius įsipareigojimus pagal kartu su pretenzija teikiamą atliktinų darbų (užduočių) sąrašą; priešingu atveju, atsakovė nurodė būsianti priversta vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės, taip pat reikalauti sumokėti sutartyje nustatytą baudą ir atlyginti kitus atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateikta pretenzija ir 2018 m. gegužės 22 d. bei 2018 m. birželio 6 d. raštais (1 t., b. l. 122–127) atsakydama į ją, nurodė, jog ji negali būti laikoma atsakinga dėl to, kad darbai nėra įvykdyti pagal sutartyje nustatytus etapus. Ieškovė nurodė, kad darbai nebuvo užbaigti laiku dėl pačios atsakovės veiksmų, jai vengiant bendradarbiauti su ieškove, keičiant teikiamus reikalavimus, koncentruojantis į nereikšmingus dalykus, o ne į esminius programos parametrus ir pan. Ieškovė nurodė siekianti, kad sutartis būtų įvykdyta kuo greičiau ir šiuo metu tęsianti joje nurodytus darbus, tačiau sutarties vykdymas yra apsunkintas ir priklauso išimtinai tik nuo atsakovės valios, todėl ji pasiūlė atsakovei susitikti ir aptarti tolesnes sutarties vykdymo perspektyvas ir terminus.

23.       2018 m. birželio 15 d. raštu (1 t., b. l. 128–131) atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį dėl jos esminio pažeidimo nuo 2018 m. birželio 27 d., taip pat reikalauja per nustatytą terminą sumokėti sutarties 42 punkte nurodytą 30 000 Eur baudą ir atlyginti dėl sutarties nevykdymo patirtus nuostolius, t. y. grąžinti atsakovei pagal sutartį sumokėtą kainos dalį (41 140 Eur). Grįsdama tokį sprendimą, atsakovė nurodė, kad ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi sutarties ir nėra įdiegusi tinkamai veikiančios, nustatytus reikalavimus atitinkančios centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, taip pat kad 2018 m. sausį–birželį vykdytų sistemos testavimų metu buvo nustatytos diegimo (programavimo) klaidos ir kiti sistemos trūkumai, iš esmės trukdantys sistemos naudotojams automatizuotu būdu tvarkyti darbo užmokesčio sistemoje esančius duomenis ir kad ieškovė, gavusi jos pateiktą pretenziją, net iš dalies neįvykdė pretenzijoje išdėstytų reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad ji negavo rezultato, kokį tikėjosi gauti sudarydama sutartį, ir negali tikėti gauti jį ateityje, todėl jos išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

24.       Nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl sutarties vienašalio nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo pagrįstumo ir civilinės atsakomybės sutartį pažeidusiai šaliai taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei – iki sutartyje nustatyto galutinio termino neperdavė atsakovei tinkamai įdiegtos darbo užmokesčio sistemos – todėl teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas taip pat vertino, kad ieškovė, tinkamai neįvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti atsakovei jos patirtus tiesioginius nuostolius, t. y. grąžinti jai 41 140 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei už pagal sutartį suteiktas mokymo paslaugas, ir atlyginti 14 878,80 Eur sumą, kurią, ieškovei laiku neįdiegus darbo užmokesčio sistemos, atsakovė sumokėjo sudariusi naujas paslaugų teikimo sutartis su kita tiekėja.

25.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog ji tinkamai atliko beveik visus sutartyje nurodytus darbus ir dėjo didžiausias pastangas tam, kad sutartis būtų įvykdyta, o atsakovė, priešingai, kliudė jai vykdyti sutartinius įsipareigojimus – nepateisinamai ilgai delsė sudaryti pirkimo sutartį ir reikšmingai sutrumpino paslaugoms suteikti skirtą terminą, vengė bendradarbiauti su ieškove, teikti jai reikiamą informaciją ir pan. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos ir jai kilo pareiga atlyginti atsakovės tariamai patirtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sutartis pagrįstai buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, šioje byloje turi būti įvertina, ar ieškovei kilo pareiga atlyginti atsakovės nurodytus nuostolius.

 

Dėl sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumo

 

26.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti nuostolius, o įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais sutartinių prievolių pažeidimas gali lemti net vienašalį sutarties nutraukimą.

27.       Vienašalio sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka yra reglamentuoti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

28.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018). Taigi, pagal aptariamą nuostatą galimybė vienašališkai nutraukti sutartį yra siejama su tuo, kad sutarties šalis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir kita šalis dėl to negavo ir negali tikėtis gauti to, kas sudarė pagrindinį sutarties tikslą.

29.       CK 6.217 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas kitas atvejis, kai sutarties šalis gali realizuoti savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). 

30.       Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, jos 40 punkte nustatė, kad, atsižvelgdamos į tai, jog sutartyje nurodytų paslaugų teikimas sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka ir terminais turi įtakos teismų pasirengimui įgyvendinti imperatyvius teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaitą, veiklos sąlygų teismams nuo 2018 m. sausio 1 d. sudarymui ir viešojo intereso įgyvendinimui, visų sutartyje, jos prieduose, teisės aktuose, taikomuose teikiamoms paslaugoms, ir (ar) iš sutarties esmės kylančių šalių įsipareigojimų vykdymą nustatytais terminais ir (ar) tvarka jos laiko esminiais įsipareigojimais ir jų pažeidimą laiko esminiu sutarties pažeidimu, kaip tai nustatyta CK 6.217 straipsnyje. Tokiu būdu šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu bus laikomas bet koks sutartyje nurodyto termino praleidimas. Šalys taip pat susitarė ir dėl konkrečios tvarkos, kurios jos turėtų laikytis, nutraukdamos sutartį šiuo pagrindu. Pagal aptariamą nuostatą, šalis, prieš vienašališkai nutraukdama sutartį, privalo raštu pareikalauti sutartį pažeidusios šalies pašalinti sutarties nutraukimo pagrindą sudarančias aplinkybes per protingą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Tuo atveju, jeigu šalis nepašalina sutarties nutraukimo pagrindą sudarančių aplinkybių per sutarties nutraukimą inicijuojančios šalies pranešime nurodytą terminą, sutarties nutraukimą inicijuojanti šalis turi teisę, nedelsdama ir nesikreipdama į teismą ar kitą ginčus nagrinėjančią instituciją, vienašališkai nutraukti sutartį apie tai informuodama raštu kitą šalį. Sutartis tokiu atveju laikoma nutraukta praėjus 3 darbo dienoms po to, kai yra išsiunčiamas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

31.       Kaip minėta pirmiau, dar pirkimo dokumentuose (žr. techninės specifikacijos 8.2 papunktį) atsakovė nurodė konkretų terminą – 2018 m. sausio 1 d. – iki kurio pirkimą laimėjęs ūkio subjektas turėjo įdiegti darbo užmokesčio sistemą. Sudariusios sutartį, paslaugų teikimo grafike šalys taip pat aiškiai ir detaliai apibrėžė, kokia tvarka ir terminais turi būti vykdomi konkretūs ieškovės turimi atlikti darbai. Be kita ko, šiame grafike šalys nustatė, kad darbo užmokesčio sistemos diegimo procesas turėjo būti užbaigtas 2017 m. gruodžio 21 d., bandomoji darbo užmokesčio sistemos eksploatacija – 2018 m. kovo 1 d., o galutinis sistemos priėmimas – perdavimas – 2018 m. kovo 22 d. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, galutinis tinkamai atliktų paslaugų rezultatas nustatytu terminu nebuvo perduotas atsakovei. Nepaisant to, kad atsakovė nutraukė sutartį nuo 2018 m. birželio 27 d., vėliau, nei pagal šalių suderintą grafiką, atsakovei turėjo būti perduoti darbų rezultatai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog net ir iki šio termino ieškovė nebuvo perdavusi atsakovei galutinės, pagal visus techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus parengtos centralizuotos darbo užmokesčio sistemos versijos.

32.       Aplinkybę, kad ieškovės sukurta darbo užmokesčio sistema neveikė tinkamai, visų pirma, patvirtina byloje atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertams buvo pavesta įvertinti, kaip veikia ieškovės sukurta, atsakovės ir Lietuvos teismų vidiniame tinkle testinėje aplinkoje įdiegta centralizuota darbo užmokesčio skaičiavimo sistema, ir buvo siekiama nustatyti, ar ši sistema atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus bei gali būti tinkamai naudojama. Iš pateikto ekspertizės akto (9 t., b. l. 83–157) ir eksperto M. B. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovės sukurta darbo užmokesčio sistema, nors ir yra iš dalies veikianti (eksperto teigimu, sistema galėtų būti vertinama kaip 80 proc. veikianti), yra su tam tikrais trūkumais ir neatitinka dalies techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Ekspertas, be kita ko, nustatė, kad sistemoje yra tik iš dalies realizuota darbo užmokesčio planavimo funkcija, nėra sudaryta galimybė importuoti banko sąskaitos išrašus, nesudaromos konsoliduotos biudžeto planavimo ir vykdymo ataskaitos, nerealizuota integracija su VATIS ir VATARAS sistemomis, nerealizuotas reikalavimas įvesti duomenis centralizuotai (pvz., nustatant bazinį darbo užmokesčio dydį), kai kuriais atvejais nenurodomos antrinės sąskaitų korespondencijos ar nurodomos neteisingos korespondencijos ir kt. Tokios ekspertizės akte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei pateikta darbo užmokesčio sistema ekspertizės atlikimo metu neatitiko jai iškeltų reikalavimų. 

33.       Nors ieškovė įrodinėja, kad darbo užmokesčio sistema tinkamai nefunkcionuoja iš esmės vien tik dėl to, jog pati atsakovė tinkamai neįvedė joje reikiamų duomenų, pažymėtina, kad už tinkamą visų duomenų perkėlimą į rengiamą darbo užmokesčio sistemą yra atsakinga ieškovė, kuri, be kita ko, turėjo užtikrinti, kad būtų perkelta išsami informacija, t. y.  turėjo parengti ir suderinti su atsakove planą perkeliamų dokumentų korektiškumui, vientisumui ir tapatumui patikrinti, o atsakovė turėjo užtikrinti, kad duomenys būtų parengti ir būtų teisingi (žr. paslaugų teikimo reglamento 37 psl., techninės specifikacijos 13.6 papunktį). Be to, iš ekspertizės akte nurodytų trūkumų aiškiai matyti, kad dalis nustatytų trūkumų (pvz., nerealizuota integracija su tam tikromis sistemomis, neįgyvendintas reikalavimas importuoti banko sąskaitų išrašus į darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą) akivaizdžiai nėra susiję su duomenų nepateikimu ar netinkamu pateikimu ieškovei. Pažymėtina, kad ir ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog sistemos duomenų įvedimo problema – tai tik vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos sistemos funkcionavimui. Ekspertas nurodė, kad ekspertizės akte nurodytų trūkumų atsiradimą galėjo nulemti taip pat su sistemos nustatymais susijusios problemos, parametrų, be kita ko, ir parametrų, prie kurių vartotojas neturi prieigos, parinkimo problemos, taip pat tam tikrų nerealizuotų funkcionalumų problema (2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 40 min. 50 sek.–1 val. 41 min. 18 sek.). Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.

34.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atlikta ekspertizė yra neišsami ar kad darbo užmokesčio sistemos funkcionalumus vertinęs ekspertas stokojo reikiamos kvalifikacijos ir žinių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atliekant teismo paskirtą ekspertizę, informacinių technologijų tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė L. M., turinti aukštąjį techninį išsilavinimą, teismo informacinių technologijų ekspertės kvalifikaciją ir 25 metų ekspertinio darbo stažą, o ekonominę ekspertizę – šios įstaigos ekspertas M. B., turintis aukštąjį ekonominį (finansų) išsilavinimą, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų teismo eksperto kvalifikacijas ir 22 metų ekspertinio darbo stažą. Įvertinus ekspertizės akto turinį, matyti, kad ekspertų padarytos išvados yra logiškai pagrįstos darbo užmokesčio sistemos funkcijų analize, akte yra pateikti išsamūs atsakymai iš esmės į visus pateiktus klausimus. Ekspertai neatsakė į klausimus, kurie nėra priskirti jų kompetencijai ir yra vertinamojo pobūdžio, pavyzdžiui, į klausimus, ar darbo užmokesčio sistemoje neteisingai apskaičiuotas darbo užmokestis turėtų būti vertinamas kaip neteisėtai gaunamas ar nepagrįstai sumažintas darbo užmokestis, ar naudojantis sistema vartotojui gali kilti įvairių nepatogumų, trikdžių ir pan. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti atliktos ekspertizės patikimumu, neįvardino konkrečių aplinkybių, kurios, jos vertinimu, buvo netinkamai įvertintos ar visai nebuvo įvertintos eksperto. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti selektyviai atrinkti teismo eksperto M. B. teiginiai, išsakyti teismo posėdyje, nepaneigia ekspertizės akte išdėstytų išvadų pagrįstumo.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ekspertai galimai buvo šališki. Ieškovė, kaip galimą eksperto šališkumą pagrindžiantį įrodymą, įvardino aplinkybę, kad ekspertas M. B., atšaukęs iš anksto suderintą susitikimą su šalių atstovais, priėmė atvykusius atsakovės atstovus ir bendravo su jais nedalyvaujant ieškovės atstovams. Tačiau ieškovė neneigia aplinkybės, kad ekspertas taip pat buvo surengęs nuotolinį susitikimą su jos atstovais, kuriame nedalyvavo atsakovės atstovai. Tokiu būdu, atliekant ekspertizę, abiem šalims buvo sudarytos vienodos galimybės išsakyti savo poziciją dėl ekspertui kilusių klausimų, o iš ekspertizės akto ir eksperto teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis buvo susipažinęs su abiejų šalių pateiktais duomenimis ir argumentais, neteikdamas jokio pranašumo nei vienai iš jų. Pagrįstų abejonių dėl galimo ekspertų šališkumo nekelia ir ieškovės nurodyti teiginiai, kad ekspertai yra pavaldūs Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio steigėjas, ieškovės vertinimu, yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras – tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Aptariamų nuostatų 5 punkte nurodyta, kad šios įstaigos savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o ne Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ekspertai dėl savo darbovietės yra susiję su teismais ar atsakove ir galėtų turėti suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Jokių kitų duomenų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad ekspertizę atlikę ekspertai ar kuris nors vienas iš jų būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, byloje nėra pateikta.

36.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ekspertizės akte padarytas išvadas, jog darbo užmokesčio sistema yra su trūkumais ir neatitinka visų techninėje specifikacijoje iškeltų reikalavimų, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Pavyzdžiui, byloje yra pateiktas atsakovės 2018 m. sausio 19 d. laiškas (3 t., b. l. 19–22), kuriame atsakovė nurodė ieškovei, kad pradėjus vykdyti darbo užmokesčio sistemos bandomąją eksploataciją, buvo nustatytos 22 klaidos, įskaitant 19 kritinių, darbą stabdančių klaidų. Šiame laiške taip pat nurodyta, kad kai kurios iš užfiksuotų kritinių klaidų nėra ištaisytos nuo testavimo pradžios. 2018 m. balandžio 12 d. susitikimo protokole (3 t., b. l. 131–135) užfiksuota, kad testuojant ataskaitų formavimą ir siuntimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl daugumos ataskaitų buvo nustatytos kritinės klaidos, dalis ataskaitų nebuvo testuojama, nes jų nebuvo testavusi pati ieškovė, be pastabų kaip tinkama įvertinta tik viena iš testuotų ataskaitų. Iš 2018 m. gegužės 22 d. susitikimo protokolo (3 t., b. l. 17–18) matyti, kad testuojant prioritetines ataskaitas buvo nustatyta klaidų, kurios, toliau vykdant testavimą, būtų perkeltos į kitas ataskaitas, todėl testavimas buvo sustabdytas. Šiame protokole taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pastebėtos klaidos nėra naujos, jos buvo nustatytos ir užfiksuotos vykdant ir ankstesnius testavimus. Darbo užmokesčio sistemos trūkumai yra užfiksuoti ir byloje pateiktame bandomosios eksploatacijos metu nustatytų klaidų (trūkumų) registro žurnale (priešieškinio 4 priedas). Byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, kad ieškovė būtų ištaisiusi visus darbo užmokesčio sistemos trūkumus ir neatitikimus iki tol, kai atsakovė nutraukė su ja sudarytą sutartį.

37.       Ieškovė, įrodinėdama, kad jos sukurta darbo užmokesčio sistema tinkamai veikia, pateikė UAB „Abakas“ specialisto L. R. parengtą išvadą (6 t., b. l. 3–28), kurioje specialistas atsakė į šioje byloje ekspertams pateiktus klausimus, ir antstolio S. M. 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 132–135), kuriame užfiksuota, kaip veikia darbo užmokesčio sistema „Alga HR“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių ieškovės pateiktų įrodymų, kadangi nei UAB „Abakas“ specialistas, nei antstolis nevertino darbo užmokesčio sistemos versijos, esančios atsakovės ir Lietuvos teismų saugiame vidaus tinkle testinėje aplinkoje, nors, siekiant nustatyti, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, yra aktualu tai, kaip veikia būtent atsakovei pateikta programos versija, o ne bet kuri kita ieškovės turima jos versija.

38.       Ieškovė šiuo aspektu nurodė, kad ji objektyviai neturėjo galimybės vertinti darbo užmokesčio sistemos, esančios atsakovės vidiniame tinkle, kadangi atsakovė, nutraukusi sutartį, panaikino jai suteiktus prisijungimo kodus ir ji buvo priversta naudoti paskutinę turėtą programos versiją. Tačiau ieškovė nepagrindė, kodėl ji nesikreipė į atsakovę su prašymu suteikti jos pasitelktiems specialistams galimybę įvertinti pateiktos darbo užmokesčio sistemos būseną. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad specialisto išvadoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota darbo užmokesčio sistema buvo visiškai analogiška atsakovės vidiniame tinkle esančiai programos versijai. Tuo tarpu atsakovė, dar teikdama prašymą skirti ekspertizę (7 t., b. l. 1–11), išvardino konkrečias aplinkybes, keliančias abejonių dėl to, kad UAB „Abakas“ specialistas vertino analogišką jos turimai darbo užmokesčio sistemos versiją. Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina ieškovės UAB „Abakas“ pateiktos vertinti darbo užmokesčio sistemos tapatumo atsakovės vidiniame tinkle esančiai šios programos versijai, kadangi antstolis tik fiksavo ieškovės jam rodytą programą, jis nelygino jos su atsakovės vidaus tinkle testinėje aplinkoje esančia programos versija.

39.       Vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą, yra reikšminga ir tai, kad pati ieškovė iš esmės pripažino, jog atsakovei buvo perduota ne galutinė darbo užmokesčio sistemos versija, kurioje nebuvo iki galo realizuoti visi pirkimo dokumentuose suplanuoti funkcionalumai. Pavyzdžiui, tokias aplinkybes ieškovė nurodė apeliaciniame skunde, kuriame ji pažymėjo, kad darbo užmokesčio sistema nebuvo galutinai užbaigta ir dar net negalėjo būti vertinama kaip tinkamai ar netinkamai parengta, nes nebuvo atlikta jos privaloma bandomoji eksploatacija ir nebuvo ištaisyti jos metu nustatyti trūkumai (žr. apeliacinio skundo 57 punktą); taip pat teismo posėdyje apklausdama ekspertą ieškovė akcentavo, kad sutartis buvo nutraukta dar nesibaigus bandomajai eksploatacijai ir pateikta programa – tai tik tarpinis funkcionalumų sprendimas (pvz., 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 05 sek.–17 min. 16 sek.). Tokiu būdu pati ieškovė iš esmės patvirtino, kad sutartyje nurodytų paslaugų rezultatas atsakovei nebuvo perduotas nei per šalių suderintą grafike nustatytą terminą (2018 m. kovo 22 d.), nei iki 2018 m. birželio 27 d., kai sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Tačiau ieškovė laikosi pozicijos, kad sutartis nebuvo užbaigta vykdyti nustatytu laiku dėl pačios atsakovės kaltės, be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė savo veiksmais pripažino, jog ji laikėsi lankstaus požiūrio į sutarties vykdymo terminus.

40.       Grįsdama tokią poziciją, ieškovė, visų pirma, nurodo, kad dalyvaudama atsakovės vykdytame pirkime ir teikdama pasiūlymą, ji rėmėsi prielaidomis, jog sutartis su pirkimo laimėtoju bus pasirašyta 2017 m. birželio 15 d. Kaip minėta, ginčo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2 mėnesiais vėliau, nei, ieškovės teigimu, ji turėjo lūkestį sudaryti sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė vertina, kad atsakovė pavėlavo sudaryti su ja sutartį ir tokiu būdu užkirto jai kelią laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokios aplinkybės ar atsakovės veiksmai sukėlė jai lūkesčius, kad sutartis bus sudaryta jos nurodytu laiku. Savo ruožtu byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad tokie lūkesčiai objektyviai negalėjo būti išpildyti ir ieškovei sutarties sudarymo metu tai neabejotinai buvo žinoma. 

41.       Nors savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė (žr., pvz., ieškinio 4 punktą), kad ji pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime 2017 m. birželio 1 d., byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovės pasiūlymas buvo pateiktas 2017 m. birželio 5 d. (1 t., b. l. 71), o atsakovės nustatytas terminas pasiūlymams pirkime pateikti baigėsi 2017 m. birželio 6 d. (5 t., b. l. 88–91). Pirkimo sąlygų 12.3 papunktyje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei pasibaigs pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas – 15 dienų laikotarpis nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo dienos. Taigi, vien tik šios aplinkybė patvirtina, kad sutartis objektyviai negalėjo būti sudaryta ieškovės nurodytu terminu, nes tuo metu dar nebuvo pasibaigęs sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpis. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, turėjo būti susipažinusi su pirkimo dokumentais, be kita ko, ir su pirkimo sąlygomis, todėl ji negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 2017 m. birželio 15 d., dar nesibaigus sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpiui, pirkimo sutartis jau bus pasirašyta ir galės būti pradėta vykdyti.

42.       Pažymėtina, kad gavusi tiekėjų pasiūlymus atsakovė turėjo teisės aktuose nustatyta tvarka juos įvertinti ir išrinkti pirkimo laimėtoją. Todėl, pasibaigus terminui pasiūlymams pateikti, atsakovė taip pat objektyviai negalėjo nedelsdama sudaryti pirkimo sutartį, juo labiau kad, kaip matyti iš ieškovės pirkime pateikto techninio pasiūlymo (1 t., b. l. 140–266), vien tik šis pasiūlymas buvo pakankamai didelės apimties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nuosekliai atliko teisės aktuose nustatytas jų vertinimo procedūras (vertino tiekėjų kvalifikaciją, vykdė dalyvių pasiūlymų tikslinimo ir paaiškinimo procedūras, prašė ieškovės pagrįsti neįprastai mažą jos pasiūlymo kainą ir pan.), kurios buvo užbaigtos vykdyti tik 2017 m. liepos 28 d., kai ieškovė pateikė paaiškinimus dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir buvo paskelbti pirkimo rezultatai. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių ir neįrodinėja, kokius konkrečius veiksmus vykdydama viešojo pirkimo procedūras atsakovė atliko nepagrįstai ilgai ar kokius veiksmus delsė atlikti, ieškovė taip pat neneigia, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytose pasiūlymų vertinimo procedūrose (kaip minėta, teismas nustatė, kad ieškovė teikė atsakovei neįprastai mažos kainos pagrindimą). Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad atsakovė nepagrįstai delsė ar vengė sudaryti sutartį su ieškove ar kad ji buvo sukūrusi ieškovei lūkestį, jog sutartis bus sudaryta 2017 m. birželio 15 d.

43.       Kartu šiuo aspektu pažymėtina, kad tuo metu, kai atsakovė užbaigė pasiūlymų vertinimą ir pateikė ieškovei siūlymą sudaryti sutartį, ieškovės nurodytas terminas, kai, jos vertinimu, turėjo būti sudaryta sutartis, jau buvo akivaizdžiai praleistas. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė sutarties sudarymo stadijoje būtų kėlusį klausimą, ar jai pakaks laiko sutarčiai įvykdyti, reikštų atsakovei pretenzijas dėl to, kad ji nepagrįstai ilgai vykdė pirkimo procedūras ir delsė su ja sudaryti sutartį. Ieškovė taip pat neatsisakė sudaryti sutartį, nors jai buvo neabejotinai žinoma, kad likęs terminas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus yra trumpesnis, nei jos lūkesčius atitinkantis terminas, skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 15 d. Priešingai, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė sutartį ir pradėjo ją vykdyti. Tokiu būdu ieškovė prisiėmė atsakomybę už sutarties įvykdymą ir riziką, kad sutartis nebus įvykdyta per likusį terminą. Ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės, kad atsakovė vengė sudaryti sutartį jos nurodytą dieną, kurios buvo žinomos ieškovei dar sudarant sutartį, neeliminuoja jos atsakomybės už tai, kad ji laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

44.       Ieškovės atsakomybės dėl sutartyje nustatyto termino praleidimo neeliminuoja ir jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai ilgai delsė patvirtinti paslaugų teikimo grafiką, kadangi ieškovė neįrodė, jog sutarties vykdymo grafiką buvo delsiama patvirtinti dėl atsakovės neveikimo. Apeliaciniame skunde ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė pasirašė grafiką tik 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl jis faktiškai negalėjo atitikti ieškovės pasiūlyme nurodytų terminų. Tačiau ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad ji nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikusi atsakovei pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantį grafiką, o atsakovė be jokio pagrindo jo netikrino ar netvirtino. Iš byloje pateikto paslaugų teikimo reglamento, kurio 2 priedu yra paslaugų teikimo planas (grafikas), 1.8 papunkčio matyti, kad šis dokumentas pirmą kartą atsakovei buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 21 d., tačiau atsakovė teikė dėl jo pastabas, kurias šalys aptarė, šis dokumentas kelis kartus buvo redaguojamas ir taisomas. Kaip matyti iš šalių elektroninių laiškų (2 t., b. l. 89–91), atsakovė, tikrindama ieškovės rengiamą grafiką, aktyviai padėjo jai parengti nustatytus reikalavimus atitinkantį dokumentą ir net parengė kaip pavyzdį tam tikrą jo fragmentą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų vertinusi, jog atsakovės pateiktos pastabos ar atliktos grafiko korekcijos yra nepagrįstos ar perteklinės ir su jomis nesutiktų, būtų reiškusi dėl jų pretenzijas ar pastabas. Priešingai, iš pirmiau minėtų elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovės atstovas tokias atsakovės atliktas korekcijas vertino kaip naudingas ir pagrįstas.

45.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad šalys buvo susitarusios, jog techninėje specifikacijoje nustatyti paslaugų teikimo etapai bus vykdomi lygiagrečiai, o ne nuosekliai vienas po kito, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad šalys siekė įvykdyti sutartį nustatytu laiku ir ėmėsi tam aktyvių veiksmų. Tačiau, kitaip nei vertina ieškovė, ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad šalims nebuvo reikšmingas sutarties įvykdymo terminas ar kad šalys siekė jį pratęsti. Tai, kad atsakovė po sutarties įvykdymo termino pabaigos vis dar derino su ieškove tam tikrus sutarties vykdymo klausimus, taip pat nepatvirtina, jog atsakovei nebuvo reikšmingas nustatytas jos įvykdymo terminas, bet rodo, kad atsakovė siekė sudaryti sąlygas kuo skubiau užbaigti darbus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokių, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, sutartyje ir grafike, terminų sutarčiai įvykdyti, būtų juos pratęsusios ir pan. Pažymėtina, kad sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą, todėl šalys neturėjo absoliučios diskrecijos savo nuožiūra keisti jos sąlygas, be kita ko, ir sąlygas dėl jos įvykdymo terminų. Taigi, ieškovės argumentai, kad dėl sutartyje nurodytų terminų praleidimo yra atsakinga pati atsakovė, kuri iš pradžių delsė sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoja, o vėliau – nepagrįstai ilgai nesuderino sutarties vykdymo grafiko ir tokiu būdu užkirto kelią ieškovei laiku įvykdyti savo prievoles, taip pat kad ieškovė savo veiksmais akceptavo ir patvirtino lankstų požiūrį į sutarties vykdymo terminą, yra nepagrįsti. 

46.       Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovė, įrodinėdama, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės, nurodė, jog atsakovė vengė su ja bendradarbiauti. Įrodinėdama tokią poziciją, ieškovė nurodė, kad atsakovė nuolat kėlė jai naujus reikalavimus ir nepagrįstai juos keitė; nepateikė ieškovei reikalingų duomenų (teismų struktūrų, duomenų bazių ir kt.); daug kartų koregavo ir netvirtino analizės ataskaitos; nutraukė bandomąją eksploataciją. Ieškovė nurodo, kad ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau būtent nurodyti atsakovės veiksmai nulėmė tai, jog sutartis negalėjo būti įvykdyta laiku. Įvertinus šalių byloje pateiktus duomenis, matyti, kad tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti įrodymais. 

47.       Ieškovė neįrodė, kad atsakovė neteikė jai reikalingų duomenų ir tai turėjo reikšmingos įtakos jos galimybei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Paslaugų teikimo reglamente (žr. jo 38 psl.) nurodyta, kad pirminių duomenų, kuriuos ieškovei turėjo pateikti atsakovė, sąrašas yra išvardintas šio reglamento 6 priede. Byloje esantys elektroniniai laiškai (2 t., b. l. 79–88) patvirtina, kad atsakovė teikė ieškovei paslaugų teikimo reglamento 6 priede nurodytus duomenis, o ieškovė neteikė jokių pretenzijų dėl jų išsamumo, pateikimo laiko ar kokybės. Iš pateiktų laiškų (2 t., b. l. 87–88) matyti, kad, kitaip nei nurodo ieškovė, atsakovė pateikė jai ir duomenis apie teismų struktūras, taip pat atsakovė nurodė ieškovei specialistą, su kuriuo ji turėtų konsultuotis iškilus neaiškumams ar poreikiui gauti išsamesnius paaiškinimus. Byloje pateikti elektroniniai laiškai (4 t., b. l. 62–68) patvirtina, kad atsakovė pateikė ieškovei dalies teismų duomenų bazių kopijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, gavusi ieškovės prašymą pateikti informaciją, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nebūtų pateikusi jai reikalingų duomenų, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė dėl šios priežasties reikštų atsakovei pretenzijas ar kitokio pobūdžio reikalavimus. Ieškovė ir apeliaciniame skunde neįrodė, kokius duomenis ji prašė pateikti, tačiau jų negavo. Byloje yra pateiktas vos 1 elektroninis laiškas (1 t., b. l. 54–55), kuriame ieškovė informavo atsakovę, kad teismai nėra tinkamai pasiruošę pateikti tam tikrus jai reikiamus duomenis ir prašė tarpininkauti sprendžiant šį klausimą. Tačiau duomenų, kad šis klausimas nebuvo išspręstas, kad ieškovei ir vėliau nebuvo pateikti jos laiške nurodyti duomenys ar kiti jai reikalingi duomenys, kad ji dar kartą turėjo reikšti pretenzijas ir prašymus dėl netinkamai teikiamų duomenų, byloje nėra. Vien tik šis laiškas, kitų pirmiau aptartų įrodymų kontekste, pakankamai nepagrindžia, kad atsakovė visą sutarties vykdymo laikotarpį neteikė ieškovei reikiamų duomenų ir sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl jos kaltės. 

48.       Ieškovė ne tik pakankamai nepagrindė savo teiginių, kad atsakovė nepateikė jai reikiamos informacijos, tačiau ji taip pat neįrodė, jog ji nuolat keitė darbo užmokesčio sistemai keliamus reikalavimus ar kėlė vis naujus reikalavimus. Ieškovė nenurodė konkrečių atsakovės nepagrįstai pakeistų ar iškeltų reikalavimų, taip pat nepaaiškino jų pakeitimo aplinkybių, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (laiškų, susirinkimo protokolų ir pan.). Pažymėtina, kad pagal sutarties 18.1 papunktį, atsakovei yra suteikta teisė, siekiant užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą ir paslaugų teikimo tikslų įgyvendinimą, keisti teikiamų paslaugų turinį taip, kaip nustatyta techninėje specifikacijoje, o pagal sutarties 18.3 papunktį atsakovei yra suteikta teisė reikalauti ieškovės be papildomo užmokesčio keisti tarpiniais paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo aktais priimtus rezultatus, jeigu dėl šių tarpinių rezultatų galutinių sutarties vykdymo rezultatų priėmimo metu negalės būti užtikrintas pirkimo ir sutarties tikslo pasiekimas. 

49.       Atsakovės bendradarbiavimo su ieškove stokos nepatvirtina ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė teikė daug pastabų ieškovės parengtai analizės ataskaitai ar nutraukė bandomąją eksploataciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės parengtas analizės dokumentas buvo daug kartų koreguojamas dėl atsakovės jam pateiktų pastabų (1 t., b. l. 57), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovės pateiktos pastabos analizės dokumentui būtų nepagrįstos ar perteklinės. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų (2 t., b. l. 94–97) matyti, kad ieškovės pateiktame analizės dokumente buvo daug trūkumų, todėl atsakovės atstovė prašė ieškovės siųsti derinti tik išsamiai patikrintą ir pakoreguotą dokumentą, nes priešingu atveju jis ir vėl turės būti grąžintas taisyti. Šioje nutartyje jau minėta (žr. nutarties 36 punktą), kad vykdant bandomąsias darbo užmokesčio sistemos eksploatacijas buvo nustatyta daug kritinių klaidų, dalis iš jų buvo nustatomos ne pirmą kartą. Kadangi nustatytos klaidos persikeltų ir į kitas testuojamas ataskaitas, bandomoji eksploatacija buvo sustabdyta. Tai, kad atsakovė, identifikavusi ieškovės parengtų dokumentų (analizės ataskaitos ir kt.) ar darbo užmokesčio sistemos trūkumus, nurodė ieškovei juos ištaisyti, o ne priėmė su trūkumais teikiamo paslaugų rezultato, nepatvirtina, jog atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove. Tokios aplinkybės, priešingai, sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, teikdama netinkamai parengtus analizės dokumentus ir neištaisydama bandomųjų eksploatacijų metu nustatytų trūkumų.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji objektyviai neturėjo techninių galimybių įdiegti darbo užmokesčio sistemą iki 2018 m. sausio 1 d., kadangi teismų reorganizavimas, taigi, ir jų struktūrų parengimas, turėjo būti įgyvendintas tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Informacija, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reorganizuojami teismai ir jų naudojamos darbo užmokesčio sistemos turės būti pritaikytos prie teisinių, administracinių ir organizacinių veiklos pokyčių, buvo įvardinta techninėje specifikacijoje (žr., pvz., 2.4, 3.1.1 papunkčius), o teismų sąrašas iki reorganizacijos ir po jos buvo pateiktas kaip techninės specifikacijos priedas. Todėl ieškovė, dar teikdama pasiūlymą, galėjo įvertinti šias aplinkybes ir negali jomis remtis, įrodinėdama, kad dėl tuo metu vykdyto ir dar nebaigto teismų reorganizavimo proceso ji neturėjo techninių galimybių įvykdyti tam tikrų savo įsipareigojimų.

51.       Įvertinusi šioje nutarties dalyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja tai, kad, pirma, šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, jog bet kokių sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymas nustatytais terminais yra sutarties esminiu pažeidimu ir šios sąlygos neginčija, o ieškovė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, neužbaigė laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, antra, byloje nėra įrodymų, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės (ieškovė pradėjo teikti atsakovei pretenzijas dėl, jos vertinimu, netinkamo sutarties vykdymo, tik po to, kai atsakovė pateikė jai pretenziją ir įspėjo apie ketinimą nutraukti sutartį), tačiau yra nustatyta, kad ieškovė teikė paslaugas su trūkumais, nereagavo į pateiktas pastabas, neištaisė nustatytų darbo užmokesčio sistemos trūkumų net ir atsakovei įspėjus ją apie galimą sutarties nutraukimą ir nustačius papildomą terminą trūkumams ištaisyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis artimiausiu metu galėjo būti tinkamai įvykdyta, ir turėjo pagrindą ją nutraukti.

 

Dėl ieškovės pareigos atlyginti atsakovės patirtus nuostolius

 

52.       CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 37.2 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad vienai iš šalių pažeidus sutartį, kita šalis turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir per aptartą terminą neperdavė atsakovei tinkamai įvykdytų paslaugų rezultato. Todėl atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlyginti jos nuostoliai, patirti dėl ieškovės įvykdyto sutarties pažeidimo.

53.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė jai 41 140 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei už suteiktas mokymo paslaugas. Teismas vertino, kad, ieškovei nesukūrus ir neperdavus atsakovei centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, atsakovė negali naudotis ne tik šia programa, bet ir ieškovės suteiktų mokymų paslaugų rezultatais, kurie tapo jai neaktualūs. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kad mokymo paslaugos buvo suteiktos galiojant sutarčiai, o atsakovė, jas priimdama, patvirtino, jog jos buvo suteiktos tinkamai, todėl, atsakovei savo iniciatyva nutraukus sutartį, jai nepagrįstai buvo priteista už mokymo paslaugas sumokėta suma. Ieškovės teigimu, atsakovė pati ragino ją suteikti mokymo paslaugas, todėl turi prisiimti riziką dėl kilusių išlaidų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįrodė jos civilinės atsakomybės sąlygų, o teisėtai suteiktos mokymo paslaugos negali būti laikomos jos atliktais neteisėtais veiksmais. Taigi, ieškovė šiuo atveju laikosi pozicijos, kad teismas negali pripažinti atsakovės nuostoliais sumų, sumokėtų už tinkamai atliktas paslaugas.

54.       Iš byloje esančių duomenų (techninės specifikacijos, paslaugų teikimo reglamento ir kt.) matyti, kad ieškovė, teikdama sutartyje nurodytas paslaugas, turėjo apmokyti atsakovės, teismų ir Mokymo centro darbuotojus naudotis kuriama darbo užmokesčio sistema. 2017 m. gruodžio 18 d. paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo akte (2 t., b. l. 73–74) šalys patvirtino, kad ieškovė laiku, tinkamai ir pagal sutartyje nurodytas sąlygas atliko visus su mokymų etapu susijusius darbus, nurodytus sutartyje ir techninėje specifikacijoje, ir perdavė atsakovei visus mokymų etapui priskirtus paslaugų rezultatus. Atsakovė sutiko už suteiktas mokymų paslaugas sumokėti ieškovei 41 140 Eur. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą už suteiktas paslaugas ir atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. ją apmokėjo (2 t., b. l. 72, 75). Tokie byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartyje nustatytą prievolę suteikti atsakovei mokymo paslaugas, o atsakovė tinkamai už jas atsiskaitė su ieškove. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nereiškia, kad šios atsakovės išlaidos negali būti vertinamos kaip jos patirti nuostoliai.

55.       Pažymėtina, kad ieškovės pareiga surengti mokymus atsakovės darbuotojams nebuvo savitikslė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie mokymai buvo organizuoti siekiant suteikti centralizuotos darbo užmokesčio sistemos naudotojams žinių, reikalingų dirbant su konkrečia ieškovės pagal sutartį turėta sukurti ir įdiegti darbo užmokesčio sistema. Tačiau ieškovė, nors ir tinkamai suteikė atsakovei mokymo paslaugas, neatliko laiku kitų savo įsipareigojimų, t. y. sutartyje nustatytais terminais ir tvarka neperdavė atsakovei tinkamai įdiegtos sistemos, su kuria galėtų dirbti mokymų etape atitinkamų žinių įgiję darbuotojai. Todėl atsakovės išlaidos, patirtos atsiskaitant už ieškovės organizuotus mokymus, pagrįstai buvo pripažintos jos patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl to, kad ieškovė tinkamai neįvykdė kitų savo sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl patirtų išlaidų, nes ji skubino ieškovę suteikti šias paslaugas nelaukiant, kol darbo užmokesčio sistema bus iki galo parengta ir perduota atsakovei. Terminas, kai turėjo būti įvykdyti darbuotojų mokymai, buvo aptartas šalių suderintame paslaugų grafike, kuriame buvo nurodyta, kad mokymų etapas turėjo būti vykdomas nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d.

56.       Pirmosios instancijos teismas, be pirmiau minėtų nuostolių, priteisė atsakovei ir 14 878,80 Eur sumą, kurią atsakovė sumokėjo (turėjo sumokėti) pagal jos ir UAB „Stekas“ sudarytas sutartis. Teismas nurodė, kad, ieškovei nurodytu terminu neįdiegus centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, atsakovei kilo poreikis užtikrinti, kad įstaigos ir toliau galėtų naudoti iki tol naudotą darbo užmokesčio apskaitos programą, todėl ji turėjo sudaryti sutartis su UAB „Stekas“. Įvertinęs tai, kad atsakovė reiškė reikalavimą priteisti jai, be kita ko, ir būsimus pagal jos ir UAB „Stekas“ 2018 m. balandžio 11 d. bei 2018 m. gegužės 25 d. sudarytas sutartis turimus patirti nuostolius, teismas priteisė atsakovei jos prašomą sumą. Ieškovė, nesutikdama su teismo vertinimu, kad nurodyta suma sudaro atsakovės patirtus nuostolius, teigia, jog sutartys su UAB „Stekas“ buvo sudarytos laikotarpiu, kai galiojo ginčo sutartis ir su ieškove nebuvo derinamas sprendimas sudaryti tokias sutartis. Ieškovė taip pat nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog reikalaujamos sumos yra pagrįstos ir buvo sumokėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais ieškovės argumentais galima sutikti tik iš dalies. 

57.       Kaip minėta pirmiau, ieškovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo įdiegti darbo užmokesčio sistemą iki 2018 m. sausio 1 d., užbaigti jos bandomąją eksploataciją iki 2018 m. kovo 1 d. ir iki 2018 m. kovo 22 d. perduoti atsakovei paslaugų rezultatą, tačiau neįvykdė savo įsipareigojimų nustatytais terminais. Iš byloje esančių duomenų (ekspertizės išvados, šalių laiškų ir kt.) matyti, kad techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus atitinkanti ir tinkamai funkcionuojanti darbo užmokesčio sistema nebuvo perduota atsakovei net ir jai nutraukus sutartį. Dėl šios priežasties, atsakovė, siekdama, kad įstaigoms ir toliau būtų užtikrinta galimybė naudotis iki tol eksploatuota darbo užmokesčio apskaitos programa „Stekas-Alga“, sudarė su UAB „Stekas“ 2 sutartis: 1) 2018 m. balandžio 11 d. atsakovė ir UAB „Stekas“ sudarė darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ priežiūros, atnaujinimo ir programos vartotojų konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį, kurios kaina – iki 10 986,80 Eur (3 t., b. l. 87–95); 2) 2018 m. gegužės 25 d. atsakovė sudarė darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ duomenų bazių perkėlimo ir sujungimo sutartį, kurios kaina sudaro 3 872 Eur (3 t., b. l. 71–80). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir parengusi sutarties objektu esančią centralizuotą darbo užmokesčio sistemą, atsakovei nekiltų poreikis sudaryti pirmiau minėtų sutarčių ir ji išvengtų šių papildomų išlaidų. Todėl pagal šias sutartis atsakovės patirtos išlaidos pagrįstai buvo vertinamos kaip jos patirti nuostoliai, nulemti ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

58.       Byloje pateiktas UAB „Stekas“ 2018 m. birželio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, 2018 m. birželio 28 d. išrašyta sąskaita ir atsakovės mokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t., b. l. 67–70) pagrindžia, kad UAB „Stekas“ suteikė atsakovei 2018 m. gegužės 25 d. darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ duomenų bazių perkėlimo ir sujungimo sutartyje nurodytas paslaugas, o atsakovė su ja atsiskaitė. Tai reiškia, kad šie atsakovės nuostoliai (3 872 Eur) yra faktiškai patirti ir pagrįsti įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šias išlaidas atsakovei. Atsakovė taip pat prašė priteisti jai 10 986,80 Eur sumą pagal 2018 m. balandžio 11 d. darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ priežiūros, atnaujinimo ir programos vartotojų konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį. Atsižvelgdama į tai, kad nurodytos paslaugos reiškiant reikalavimus teisme jai vis dar buvo teikiamos, atsakovė prašė šias išlaidas vertinti kaip jos būsimas išlaidas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šios sutarties galiojimas pasibaigė, o atsakovės pagrįstos pagal šią sutartį patirtos išlaidos buvo mažesnės, nei sutartyje nurodyta didžiausia pagal ją mokėtina suma.

59.       Aptariamos sutarties 2.1 papunktyje, kaip minėta, yra nustatyta, kad šios sutarties vertė yra iki 10 986,80 Eur, sutarties 2.2 papunktyje išvardintos konkrečių pagal sutartį galimų suteikti paslaugų kainos, o sutarties 2.5 papunktyje reglamentuota, kad vykdytojui yra mokama už faktiškai ir tinkamai suteiktas kokybiškas paslaugas. Sutarties 1.3 papunktyje nurodyta, kad paslaugos yra teikiamos 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Byloje yra pateiktos UAB „Stekas“ išrašytos sąskaitos, suteiktų paslaugų ataskaitos ir mokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 81–86; 4 t., b. l. 104–107; 10 t., b. l. 138–141), iš kurių matyti, kad, vykdydama sutartį, atsakovė turėjo sumokėti UAB „Stekas“ 3 832,68 Eur: 1) 1 318,90 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. suteiktas paslaugas; 2) 877,25 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 29 d. suteiktas paslaugas; 3) 765,33 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. suteiktas paslaugas; 4) 871,20 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šios sutarties galiojimas jau yra pasibaigęs ir byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės išlaidas už visus sutarties galiojimo laikotarpius, atlyginant atsakovės patirtus nuostolius, jai turėtų būti priteista jos realiai patirtų išlaidų pagal šią sutartį sumą, o ne jos prašoma priteisti didžiausia pagal sutartį mokėtina 10 986,80 Eur suma. Pasibaigus aptariamai sutarčiai, 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė ir UAB „Stekas“ sudarė naują darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ priežiūros, atnaujinimo ir programos vartotojų konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį, kurios vertė sudaro iki 50 699 Eur (10 t., b. l. 142–151), tačiau atsakovė priešieškinyje nereiškė reikalavimų dėl pagal šią sutartį patirtų nuostolių (esamų ar būsimų) atlyginimo.

 

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

60.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir pagrįstai konstatavo, jog ji įgijo teisę į nuostolių, patirtų ieškovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atlyginimą. Tačiau teismas nevisiškai tinkamai nustatė atsakovės patirtų nuostolių sumą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant atsakovei iš ieškovės 48 844,68 Eur (41 140 Eur + 3 872 Eur + 3 832,68 Eur).

61.       Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir paskirsto jų išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės 178 439,37 Eur nuostoliams atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs priešieškinį iš dalies (tenkinęs 31 proc. reikalavimų), priteisė atsakovei iš ieškovės 717 Eur žyminio mokesčio ir 2 476,66 Eur sumą, sumokėtą už atliktą ekspertizę. Šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo tenkinti 27 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, todėl jai priteistina iš ieškovės 624,51 Eur (2 313 Eur x 27 proc.) žyminio mokesčio ir 2 157,09 Eur (7 989,24 Eur x 27 proc.) už byloje atliktą ekspertizę. Atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 781,60 Eur (624,51 Eur + 2 157,09 Eur).

62.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, ieškovė įgijo teisę, kad proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai būtų atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 21 206 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindė advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitomis bei jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, advokato D. Č. kontoros 2018 m. rugsėjo 26 d. sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, antstolio S. M. sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Iš paslaugų ataskaitos, pateiktos kartu su 2018 m. liepos 17 d. sąskaita, matyti, kad teisinės paslaugos, dėl kurių buvo išrašyta ši sąskaita, buvo teikiamos ikiteisminėje ginčo stadijoje ir rengiant ieškinį. Kadangi ieškinys buvo atmestas, pagal šią sąskaitą ieškovės sumokėta 14 204,83 Eur suma nepriteisiama. Ieškovei taip pat nepriteisiama 605 Eur suma, sumokėta antstoliui S. M., kadangi suteiktos paslaugos buvo susijusios su ieškinyje keliamais reikalavimais.

63.       Ieškovė, teikdama 2018 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitą, pagal kurią ji sumokėjo 346,97 Eur, ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą, pagal kurią buvo sumokėta 6 050 Eur, nedetalizavo, už kokias konkrečias teisines paslaugas ji atsiskaitė pagal šiuos mokėjimo dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės byloje atlikti procesiniai veiksmai buvo susiję ne tik su jos pareikštais ieškinio reikalavimais, tačiau ir su atsakovės pareikštu priešieškiniu: ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepimą į priešieškinį, tripliką. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, apskaičiuojant ieškovei atlygintinas išlaidas už pirmiau nurodytas suteiktas teisines paslaugas, turi būti taikomas 2018 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 895,20 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.16 papunkčiais, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ieškovei priteistina suma sudaro 2 238 Eur (895,20 Eur x 2,5), už tripliko parengimą – 1 342,80 Eur (895,20 Eur x 1,5), už atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą – 358,08 Eur (895,20 Eur x 0,4). Ieškovės atstovas taip pat dalyvavo 2018 m. spalio 23 d., 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudarė 5 val. 15 min. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovas, buvo sprendžiami su ieškiniu ir priešieškiniu susiję klausimai, kaip ieškovės išlaidos, susijusios su priešieškiniu, vertintina 1/2 dalis pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį ir 9 punktą apskaičiuotos 447,60 Eur (895,20 Eur x 5 val. x 0,1) sumos, t. y. 223,80 Eur (447,60 Eur / 2). Bendra su priešieškiniu susijusių ieškovės išlaidų suma sudaro 4 162,68 Eur (2 238 Eur + 1 342,80 Eur + 358,08 Eur + 223,80 Eur), todėl tenkinus 27 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, ieškovei priteistini 73 proc. šios sumos, t  y. 3 038,76 Eur (4 162,68 Eur x 73 proc.)

64.       Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 1 215 Eur žyminio mokesčio – 150 Eur už reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir 1 065 Eur už reikalavimą panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir tenkino iš dalies priešieškinį, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 55 998,80 Eur. Šia nutartimi tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas priešieškinis, ir atsakovei priteistinų nuostolių sumą sumažinus iki 48 844,68 Eur, ieškovei, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dėl priešieškinio daliai (13 proc.), iš atsakovės priteisiama 138,45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už šią apeliacinio skundo dalį.

65.       Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti jai 5 445 Eur atstovavimo išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2020 m. spalio 9 d. sąskaita, 2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymais. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, yra taikomas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur, todėl didžiausia ieškovei už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma sudaro 2 377,45 Eur (1 398,50 Eur x 1,7). Byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo rekomenduojamos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, todėl vertintina, kad ieškovei už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma sudaro 2 377,45 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, nebuvo tenkintas, o jos reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas priešieškinis, buvo tenkintas 13 proc., ieškovei priteistina 154,53 Eur (2 377,45 Eur / 2 x 13 proc.) atstovavimo išlaidų. Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme sudaro 292,98 Eur (138,45 Eur + 154,53 Eur).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei Nacionalinei teismų administracijai (juridinio asmens kodas 188724424) iš ieškovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ (juridinio asmens kodas 124492283) 48 844,68 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 68 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (48 844,68 Eur) nuo 2018 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 781,60 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Edrana Baltic“ (juridinio asmens kodas 124492283) iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos (juridinio asmens kodas 188724424) 3 038,76 Eur (tris tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei Nacionalinei teismų administracijai (juridinio asmens kodas 188724424) 10,76 Eur (dešimt eurų 76 ct) už ekspertizę iš teismo depozitinės sąskaitos.

Pripažinti, kad ieškovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ duomenys apie sutarties pagrindu sukurtą programinę įrangą, techninę dokumentaciją, algoritmus, ryšius yra nevieša bylos medžiaga.

Pripažinti, kad atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. 4R-1109-(1.28) pateikti duomenys, esantys atskiroje laikmenoje, susiję su atsakovės personalu, jų valdymu, darbo užmokesčio skaičiavimu ir asmens duomenimis, yra nevieša bylos medžiaga.“

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Edrana Baltic“ (juridinio asmens kodas 124492283) iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos (juridinio asmens kodas 188724424) 292,98 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                       Marius Bajoras

 

 

                                                                                                                                                                      Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                                                                                             Aldona Tilindienė