Civilinė byla Nr. e2YT-4961-804/2023

           Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00614-2023-5

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2

  (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 4 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl termino atnaujinimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. Ž. prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. Ž. palikimo, atsiradusio po R. Ž., mirusios . (duomenys neskelbtini), mirties, procedūroms taikyti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei išduoti leidimą V. Ž. nepilnamečių vaikų A. Ž., M. Ž., R. Ž. ir globotinės M. Ž. vardu priimti R. Ž. palikimą pagal įstatymą.

Pareiškime nurodė, jog pareiškėjas V. Ž. buvo sudaręs santuoką su R. Ž., su kuria susilaukė trijų vaikų : . (duomenys neskelbtini)- duktė A. Ž., . (duomenys neskelbtini)- sūnus M. Ž., . (duomenys neskelbtini)- sūnus R. Ž.. Tai V. Ž. antroji santuoka. Iš pirmos santuokos su A. Ž. V. Ž. turi du pilnamečius vaikus : . (duomenys neskelbtini)gimė duktė G. Ž., . (duomenys neskelbtini)- sūnus E. Ž.,

2014-02-27 santuoka tarp V. Ž. ir R. Ž. buvo nutraukta.

. (duomenys neskelbtini) R. Ž. pagimdė dukterį M. Ž., kurios gimimo dokumentuose tėvas nenurodytas, tėvystė nepripažinta. V. Ž. nėra M. Ž. biologinis tėvas.

R. Ž. mirė . (duomenys neskelbtini). Ji testamento nepaliko.

R. Ž. vaikai yra pirmos eilės jos turto įstatyminiai įpėdiniai.

V. Ž., nors 2014 m. išsiskyrė su R. Ž., su ja gyveno ir po santuokos nutraukimo, po jos mirties rūpinosi ne tik santuokoje sugyventais nepilnamečiais vaikais, bet ir mažamete M. Ž..

2022-09-15 V. Ž. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas paskirti jį nuolatiniu M. Ž. globėju.

2023-03-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi M. Ž. buvo nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirtas V. Ž..

R. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0.3300 ha ploto, u/n . (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, u/n . (duomenys neskelbtini), tvartas 3Ilm, u/n . (duomenys neskelbtini)viralinė 7Ilp, u/n . (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, u/n . (duomenys neskelbtini), esantys . (duomenys neskelbtini)., įgyti 2008-01-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 112.

V. Ž., ketindamas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, kreipėsi į notarą, tačiau nebuvo išspręstas M. Ž. globos klausimas. Šio klausimo sprendimas užtruko, ir globa jai nustatyta tik 2023-03-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi. Tokiu būdu, V. Ž. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iš pareiškėjo Teismui pateiktų paaiškinimų, matyti, kad po R. Ž. mirties likęs turtas yra areštuotas, todėl Skyriaus manymu, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, tačiau, kadangi nėra aišku, koks yra paveldimas turtas ar kreditoriai, palikimą nepilnamečių vaikų vardu rekomenduojama priimti pagal apyrašą, toks palikimo priėmimas užtikrintų, kad nepilnamečių vaikų A. Ž., M. Ž., R. Ž. ir M. Ž. teisėti interesai nebūtų pažeisti.

Skyriaus manymu termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, tačiau, kadangi nėra aišku, koks yra paveldimas turtas ar kreditoriai, palikimą nepilnamečių vaikų vardu rekomenduojama priimti pagal apyrašą, toks palikimo priėmimas užtikrintų, kad nepilnamečių vaikų A. Ž., M. Ž., R. Ž. ir M. Ž. teisėti interesai nebūtų pažeisti.

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad po E. G. mirties . (duomenys neskelbtini)paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepilnamečiai A. Ž., M. Ž., R. Ž. ir M. Ž. yra palikėjos vaikai. Nepilnamečių vaiko įstatyminis atstovas pareiškėjas V. Ž..

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju palikėjos nepilnamečiai vaikai, kurių atstovas pagal įstatymą yra pareiškėjas, yra palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas, būdamas savo nepilnamečių vaikų atstovu pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 4 dalis), siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę priimti palikimą. Tačiau pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Termino atnaujinimo klausimas spręstinas pagal CK 5.57 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CK 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).

Byloje esantys įrodymai pagrindžiančia objektyvias kliūtis pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę (nepilnametės M. Ž. globos nustatymo procesas), todėl teismas remdamasis prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, jog terminas priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK185 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog termino įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, 5.60 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Įstatymas numato, jog be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Spręsdamas klausimą išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).

Pareiškėjas prašo teismo išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 44/470961, matyti, kad palikėjos R. Ž. turtas yra areštuotas. Kaip nurodė išvadą teikianti institucija, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis V. Ž. šeima nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 18 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atvejo vadybos procesas šeimai yra taikomas nuo 2018 m. spalio 22 d. Skyriuje 2016 m. vasario 18 d. buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaikus.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nesant byloje duomenų apie paveldimo turto balansą, t. y., ar likę skoliniai įsipareigojimai viršija paveldimo turto vertę, pareiškėjui leistina priimti palikimą atsiradusį po R. Ž. mirties nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

n u t a r i a:        

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties . (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir globotinės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti pareiškėjui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir globotinės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios . (duomenys neskelbtini), mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis dalyje dėl praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                            Ričardas Prašmuntas