Civilinė byla Nr. e2-205-793/2020

Proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 14 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovui advokatui E. K.,

atsakovui ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Magredas“ atstovui M. G., atsakovo atstovei advokatei R. J.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V.,

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ atstovei advokatei R. Š.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos mieste, įgaliotai atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sutuoktinių bendro turto padalijimo ir kt., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“, uždaroji akcinė bendrovė „Margedas“, Z. V., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ ieškinį ieškovei L. G. ir atsakovui M. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Teisme gautas ieškovės L. G. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti tarp ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. sudarytos santuokos įrašą, įregistruotą 2002 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 455, nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000,00 Eur neturtinę žalą; 3) nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų – U. G. ir Ū. G. gyvenamąją vietą su jų mama - ieškove L. G.; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters U. G. išlaikymui 350,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters Ū. G. išlaikymui 350,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 6) atsakovui M. G. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtą: sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur; 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė – 56 435,00 Eur; 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė – 161 365,00 Eur; 7) ieškovei L. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtą: nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė – 120 000,00 Eur; pastatą – gyvenamąjį namą, 295/1880 dalį žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė - 170 000,00 Eur; 8) priteisti ieškovei 44 433,34 Eur kompensaciją už atsakovui priteistiną didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį; 9) nustatyti, kad santuokos metu ieškovės L. G. vardu įgyta transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumą, yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir po santuokos nutraukimo nedalintina; 10) nustatyti, kad solidarias ieškovės ir atsakovo prievoles kreditorei „Swedbank“, AB bankui, pagal kredito sutartis: Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA, asmeniškai vykdys ieškovė; 11) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę; 12) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės L. G. ir atsakovo M. G., Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo sudaryta bažnytinė santuoka. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje santuoka įregistruota. Šalims santuokoje gimė dvi dukros - U. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir Ū. G., gimusi (duomenys neskelbtini) Ieškovė sudarydama santuoką su atsakovu M. G. tikėjosi sukurti darnią ir laimingą šeimą, tačiau gyvenant kartu išryškėjo charakterių skirtumai, nesuderinamumas, prasidėjo nesutarimai esminiais šeimyninio gyvenimo klausimais. Galiausiai, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas jai yra neištikimas, santuokos metu atsakovas susilaukė sūnaus su kita moterimi. To pasekoje santuokos išsaugoti nebebuvo galimybės, atsakovo iniciatyva sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, nebetvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei esant įrodytam neištikimybės faktui, kurio atsakovas neginčija, atsakovo M. G. kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovo neištikimybė, nepagarba, pažeminimas ieškovės atžvilgiu - sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Atsakovas dėl tokio savo elgesio ne tik neatsiprašė ieškovės, tačiau ir toliau tyčiojasi bei užgaulioja savo sutuoktinę - savavališkai pasiima santuokoje įgytus daiktus, nemoka kredito įmokų už būstą bei išlaikymo vaikams, reikalauja įsileisti gyventi buvusiuose šeimos namuose, nors faktiškai gyvena su kita moterimi, tokiu būdu naudodamas prieš ieškovę psichologinį ir ekonominį smurtą. Pažymėjo, kad dukrų U. G. bei Ū. G. atskyrimas nuo motinos, tiek motinai, tiek dukroms sukeltų didelius emocinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus bei neatitiktų vaikų noro. Ieškovė paaiškino, kad jos gaunamos pajamos šiuo metu yra ženkliai mažesnės, nei atsakovo, bei siekia iki 300,00 Eur mėnesinę sumą, ką patvirtina kartu su ieškiniu teikiami įrodymai, kai tuo tarpu atsakovas yra projektavimo veiklą vykdančios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, jo gaunamų pajamų suma ženkliai viršija ieškovės pajamas. Nors atsakovas nurodo gaunantis minimalų darbo užmokestį ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojamos pajamos nėra didelės, tačiau iš atsakovo byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas disponuoja kur kas didesnėmis pinigų sumomis, nei jo deklaruojamas darbo užmokestis: atsakovas ne tik perka brangius pirkinius, keliauja, tačiau ir teikia paskolas kitiems asmenims, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne suma, nei ieškovė. Šiuo atveju, atsakovas M. G., gyvendamas santuokoje su L. G., pažeidė finansines sutuoktinio pareigas, tokias kaip sąžiningas, apdairus ir rūpestingas šeimos turto valdymas ir su šiuo turtu susijusių sandorių sudarymas, turtinių prievolių prisiėmimas ir jų vykdymas. Atsakovas periodiškai dalyvaudavo azartiniuose lošimuose, skolino dideles pinigų sumas svetimiems asmenims, neįvertindamas rizikos ir nesitardamas dėl to su savo sutuoktine. Taip pat, atsakovas nuostolingai pirko vertybinius popierius: iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktos atsakovo M. G. vertybinių popierių sąskaitos matyti, kad atsakovas 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu vienašališku savo apsisprendimu, be ieškovės žinios iš bendrų sutuoktinių lėšų pirko emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ leidžiamus vertybinius popierius - akcijas. Ieškovės paskaičiavimais, atsakovas minėtu laikotarpiu vertybinių popierių įsigijimui išleido daugiau, nei 60 000,00 Eur sumą, tačiau jokios finansinės grąžos iš šių investicijų negauta, kas leidžia spręsti, jog atsakovas iššvaistė šeimos turtą. Be to, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, bei namo įrengimui buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, gautos pardavus turtą, kuris buvo asmeninė ieškovės nuosavybė. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, ieškovė prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ ieškinį, ieškovė L. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš pateikto trečiojo asmens savarankiško reikalavimo, matyti, jog trečiasis asmuo iš esmės neįrodinėja faktinio statybos darbų atlikimo. Ieškovė mano, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nustatys faktą, kad UAB “Norinta”, kurio valdymo organą - direktorių V. T. ir atsakovą M. G. sieja draugiški santykiai, bei kuris atsakovo yra pasitelktas siekiant santuokos nutraukimo byloje užvaldyti didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, tuo pagrindu pripažins reikalavimą nepagrįstu ir neteisėtu, bei jį atmes.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovė L. G. patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti. Ieškovė supratusi, kad jos teisės yra pažeidžiamos kreipėsi į teismą, o atsakovas atsižvelgdamas į susidariusią padėtį nebemokėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas mėgino įbauginti ieškovę šeimos daiktų pasisavinimu, nors kurį laiką jau gyveno su kita moterimi, atsakovas grįždavo į šeimos namus, kas ieškovės manymu neatitiko nepilnamečių vaikų interesų. Ieškovė nesutiko taikiai nutraukti santuokos, kadangi atsakovas ketino apgauti ieškovę tarpusavio finansiniuose reikaluose, ketino nuslėpti tam tikras finansines lėšas. Atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina atsakovo neištikimybė, atsakovas dar būdamas santuokoje su ieškove, su kita moterimi susilaukė sūnaus. Savo poelgiu atsakovas labai įskaudino ieškovę, dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė daug kančių. Santuoka iširo išskirtinai tik dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė daug sveikatos problemų. Ieškovė net dešimt metų kentėjo kančias dėl atsakovo netinkamo elgesio santuokoje ir lojalumo pareigų pažeidimu. Ieškovė nuolat patirdavo emocinio ir finansinio spaudimo, ieškovė sužinojusi apie atsakovo turimą nesantuokinį sūnų patyrė labai didelius neigiamus išgyvenimus, ieškovė kentė, jai buvo labai skaudu. 10 000,00 Eur neturtinę žalą ieškovė įvertina patirtų kančių mastu, ieškovės kančios tęsėsi dešimt metų, kadangi atsakovas nuolatos turėdavo nesantuokinių artimų santykių su kitomis moterimis, ieškovė nuolatos viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais. Nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su ieškove. Reikalavimo dėl tėvo bendravimo su vaikais nustatymo ieškovė šioje byloje nereiškė ir ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Ieškovės teigimu nepilnamečių vaikų išlaikymui yra reikalinga bendra 1 200,00 Eur išlaikymo suma. 600,00 Eur mėnesinę sumą sudaro: 120,00 Eur maisto išlaidoms, 150,00 Eur išlaidos popamokiniams užsiėmimams, gimtadieniams, laisvalaikiui, 50,00 Eur medicininėms išlaidoms, 35,00 E. Ū. G. šokių užsiėmimų išlaidos, 50,00 Eur už komunalines išlaidas, 50,00 Eur transporto išlaidos. Šiuo metu atsakovas moka laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, po 200,00 Eur, ieškovė uždirba apie 450,00 Eur darbo užmokesčio, taip pat gauna apie 120,00 Eur vaiko pinigų, likusia apie 230,00 Eur suma, prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Ieškovė vykdo papildomą veiklą, kuria finansuoja savo asmenines išlaidas, iš šios veikos gaunamos nepastovios apie 150,00 Eur pajamos. Atsakovas uždirba daugiau už ieškovę, tuo pagrindu pastarasis turėtų didesne suma prisidėti prie vaikų išlaikymo. 2002 metais ieškovė nuosavybės teise įsigijo butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), šį butą pardavus už 92 678,41 Eur sumą, iš šios sumos grąžinus paskolą už įsigytą turtą, likę 65 454,12 Eur buvo panaudoti naujo gyvenamojo būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Papildomai šio būsto įsigijimui buvo paimta apie 70 000,00 Eur paskola iš kredito įstaigos. Į naująjį būstą šeima įsikėlė 2006 metais. Kiek vėliau atsakovas pasiėmė dar vieną paskolą, vertybinių popierių įsigijimui. Atsakovas įtikino ieškovę patvirtinti paskolos sutartį, kurios pagrindu įsigijo vertybinius popierius. 2015 metais buvo įsigytas sklypas draugystės gatvėje ir parduotas už 18 000,00 Eur, kiek vėliau buvo įsigytas kitas sklypas, esantis Žemynos gatvėje, kurio kaina siekė 22 000,00 Eur, šiame sklype šeima ketino statyti naują namą. 2018 metais prasidėjo naujojo namo statybos, kurios buvo pradėtos iš šeimos sukauptų santaupų, atsakovui grąžintų skolų ir vienos iš dukterų investicinio draudimo lėšų, viso statyboms skirta apie 46 000,00 Eur suma. Namo įrengimui šalys ketino pasiskolinti piniginių lėšų iš draugų arba parduoti dalinai pastatytą namą. Šiai dienai namo baigtumas siekia 44 procentus. Atsakovas prašė ieškovės tėvų paskolinti apie 10 000,00 – 15 000,00 Eur sumą, namo langų, stogo ir kt. darbų atlikimui, tačiau ieškovės tėvai atsisakė paskolinti atsakovui, pastarojo prašomus pinigus, ir paskolino mažesnę 3 000,00 Eur sumą stogo remonto darbų atlikimui. UAB „Norinta“ namo remonto darbų niekada neatliko. Visi namo statybos darbai kainavo apie 40 000,00 Eur sumą, namas buvo statomas tik iš šeimos santaupų. Atsakovas neinformavo ieškovės koks rangovas atliks namo statybos darbus. Apie 37 000,00 Eur paskolą atsakovo motinos Z. V. suteiktą atsakovui ieškovė nieko nežinojo. Atsakovas ieškovei detaliai nepasakodavo apie skolinamus pinigus arba gaunamas paskolas. Apie UAB „Magredas“ suteiktą paskolą, kuri suteikta šeimos reikmėms, ieškovė nieko nežino, sužinojo tik šio teisminio proceso metu. Ieškovė laiko, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, nors kartas nuo karto atsakovas grįždavo pas ieškovę į šeimos namus. 2018 m. vasaros pabaigoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatai ir pagrindinės konstrukcijos jau buvo pastatytos. Namo rinkos vertė siekia apie 120 000,00 Eur. Abu nekilnojamojo turto objektus ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai, vienas nekilnojamasis turtas yra skirtas pardavimui, kad būtų padengta bendra paskola kredito įstaigai, kitame ieškovė toliau gyvens su nepilnametėmis dukromis. Pakartojo, kad apie atsakovo įsiskolinimus Z. V., UAB „Magredas“, UAB „Norinta“ ieškovė iki šio teisminio proceso nieko nežinojo. Iki santuokos iširimo ieškovė protarpiais dirbo bei nuolatos rūpinosi nepilnamečiais vaikais bei namų buitimi. Ieškovė rūpinosi namais, o atsakovas šeimos finansais. Atsakovas vienašališkai priimdavo sprendimus susijusius su nuosavybės teise turimų bendrovių veikla. Apie tai, kad atsakovas ketina įkurti UAB „Margedas“ ir UAB „Gavera“ ieškovė buvo informuota. Šeimos poreikiai nebuvo tenkinami iš atsakovo atlyginimo, kadangi atsakovas gaudavo kur kas didesnes pinigines sumas. Atsakovas nuolatos keliauja į užsienio valstybes – Jungtines Amerikos Valstijas, Maljorką, Šveicariją ir kt. Kol šalys gyveno santuokinį gyvenimą atsakovas keliaudavo apie tris kartus. Per 2018 metus atsakovas buvo išvykęs apie 4 kartus. Ieškovė 2016 metais palaikė artimus santykius su kitu asmeniu. Ieškovė aiškindama šias aplinkybes teismui pažymėjo, kad šie ieškovės santykiai buvo sąlygoti atsakovo sprendimo išsiskirti su ieškove. Šalys ir toliau kartu gyveno ir vedė bendrą buitį. Kreditorės „Swedbank“, AB banko suteiktą kreditą ieškovė pradėjo dengti nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Už būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas ieškovė mokėjo nuo 2019 metų pavasario. Kol atsakovas gyveno kartu su ieškove atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius. Nuo santuokos sudarymo pradžios ieškovė dirbo apie aštuonerius metus. 2016 – 2018 metais ieškovė keitė kvalifikaciją ir prižiūrėjo namų buitį bei nepilnamečius vaikus. Atsakovas niekada neminėjo ieškovei apie tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje statybas atliko UAB „Norinta“, ieškovė neturi duomenų patvirtinančių kokia bendrovė statė paminėtą namą. Namo statybos prasidėjo 2018 metų vasaros pradžioje. Ieškovės atstovas advokatas E. K. palaikė ieškovės patikslintą ieškinį, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas savo kaltės dėl šalių santuokos nutraukimo neginčija, pastarasis, dar būdamas santuokoje su ieškove su kita moterimi susilaukė sūnaus. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo dydžio. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Pažymėjo, kad atsakovo neištikimybės faktas byloje yra įrodytas. Atsakovas pripažįsta neištikimybės faktą. Atsakovas gyvendamas santuokoje susilaukė nesantuokinio sūnaus. Tai yra nesuderinama su šeimos pareigomis. Ieškovė dėl santuokos iširimo turi teisę į neturinės žalos atlyginimą. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, neigiamas emocijas. Ieškovė nuolatos rūpinosi dukromis ir namų buitimi. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad vien atostogoms be šeimos atsakovas per dvejus su puse metų (nuo 2018 metų iki 2019 metų) išleido beveik 15 000,00 Eur sumą. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos byloje nėra. Atsakovas būdamas dviejų įmonių akcininkas ir direktorius uždirba vos 600,00 Eur, tačiau atsakovo turtinė padėtis atsispindi atsakovo banko sąskaitos išrašuose. Atsakovas apie 15 000,00 Eur išleido asmeninėms kelionėms, apie 30 000,00 Eur atsakovas pervedinėjo tarp savo banko sąskaitų, atsakovas pakankamai dideles sumas skolino kitiems asmenims, taip pat fiziniai asmenys į asmeninę atsakovo banko sąskaitą atliko pavedimus 24 910,00 Eur sumai, įmonės į atsakovo banko sąskaitą bendrai pervedė 70 600,00 Eur, visos šios sumos per nepilnus keturis metus buvo vykdomos asmens, kuris uždirba vos 600,00 Eur mėnesinę sumą. Turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 170 000,00 Eur. Apie 64 000,00 Eur suma (ieškovės asmeninės lėšos) buvo panaudotos įsigyjant šį turtą, namas įrengtas iš „Swedbank“, AB banko suteikto kredito. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, vertė yra 120 000,00 Eur. Atsakovas informavo ieškovę, kad paminėtas namas buvo statytas ūkio būdu, ieškovė neturi jokių įrodymų apie namo statybos darbus, kadangi atsakovas vienasmeniškai priimdavo sprendimus namo statybos klausimais. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios 7 procentų namo baigtumas, iki paminėto mėnesio pabaigos pakilo iki 44 procentų. Viso atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Norinta“ yra sumokėjęs 55 325,00 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti pavedimai buvo atlikti konkrečiu tikslu. Byloje nėra sąskaitų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimo. UAB „Norinta“ ieškinį pareiškė siekdama padidinti atsakovui atitenkančią turto dalį. Iš bendrovės turtinės vertės atėmus kreditorinius reikalavimus, likutis laikomas bendrovės turtinė vertė. UAB „Margedas“ turtinė vertė siekia – 56 435,00 Eur, UAB „Gavera“ vertė siekia – 161 365,00 Eur. UAB „Norstatus“ byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė, šiuo atveju, laidavimo sutartis pasirašyta atsakovo, visiškai nesusijusi su šeimos poreikiais. Trečiasis asmuo Z. V. nepagrindė iš kur buvo gauti 37 000,00 Eur, kuriuos pastaroji paskolino atsakovui namo statybai, tačiau pinigai namo statybai panaudoti nebuvo. Labiau tikėtina, kad atsakovas buvo paskolinęs 37 000,00 Eur motinai ir pastaroji šią sumą grąžino atsakovui, pavedimo paskirtyje nurodydama paskolos grąžinimas. UAB „Margedas“ paskola buvo išmokėta atsakovui 2019 m. sausio 4 d., jau nebegyvenant su ieškove, tuo pagrindu skola neturėtų būti pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo skola.

3.       Atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį atsakovas M. G. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuokos pradžioje, šalys gyveno darnų šeimyninį gyvenimą, tačiau ilgainiui išryškėjo charakterių skirtumai, prasidėjo tarpusavio nesutarimai, nepagarba vienas kito atžvilgiu. Jau nuo 2014 metų šalys keletą kartų tarėsi dėl skyrybų bei buvo nutarusios gyventi atskirai. 2014 metais atsakovas apie pusmetį gyveno atskirai, o per paskutiniuosius šalių abipusius išsiskyrimus 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. ieškovė taip pat palaikė pilnaverčius, artimus ir intymius poros santykius su kitu asmeniu. Nuo 2018 m. gegužės mėn. tarp šalių nebeliko artimų santykių, o 2018 metų vasarą šalys galutinai nusprendė skirtis ir pradėjo derinti skyrybų sąlygas. Nuo 2018 m. gruodžio 25 d. atsakovui išsikrausčius iš bendrų šeimos namų gyventi atskirai, tarp šalių nebeliko jokių bendrų reikalų, pomėgių, užsiėmimų, jausmų, kuriuos šalys dar turėdavo susitaikiusios, o kiekviena iš šalių gyveno savo atskirus, savarankiškus gyvenimus. Tolimesnis šalių bendravimas grįstas tik dėl bendrų vaikų. Šiuo atveju, ne vien atsakovas, tačiau abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo išsaugoti šiltų santykių, nes abiem trūko supratimo ir tolerancijos, ilgai gyvenant santuokoje pasikeitė abiejų požiūris į šeimos vertybes, jie pasikeitė patys kaip asmenybės, kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeiminį) gyvenimą, o priėmė tarp šalių sukurtą, vėliau nusistovėjusį tarpusavio laisvo elgesio modelį, kuris vėliau sudarė pakankamą bei pagrįstą pagrindą atsirasti esamoms pasekmėms - neištikimybei. Ieškovės pareiga yra pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos dydį, tačiau ieškovė jokių įrodymų nepateikia ir tai yra pagrindas šį reikalavimą atmesti. Ieškovės teigimu atsakovas dėl neištikimybės ir tariamai nepagarbaus savo elgesio ne tik neatsiprašė ieškovės, tačiau ir toliau tyčiojasi bei užgaulioja savo buvusią sutuoktinę - savavališkai pasiima santuokoje įgytus daiktus, nemoka kredito įmokų už būstą bei alimentų vaikams, reikalauja įsileisti gyventi buvusiuose šeimos namuose, nors faktiškai gyvena su kita moterimi ir kt., tokiu būdu naudodamas prieš ieškovę psichologinį ir ekonominį smurtą, dėl ko ieškovei turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į kaltės pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie su ieškovės pareikštais reikalavimais ieškinio visumoje yra visiškai nederantys. Atsakovas sutinka, jog nepilnamečių dukterų U. G. ir Ū. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Neatsižvelgiant į nepilnamečių dukterų nustatytą gyvenamąją vietą, atsakovas lygiaverčiai užsiims vaikų priežiūra leis kartu su jais laiką, juos išlaikys, rūpinsis jų poreikių tenkinimu. Atsakovas supranta jam tenkančią prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir tam neprieštarauja, pareigą išlaikyti vaikus vykdo, tačiau atsakovas neturi galimybės tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 350,00 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui teikimo. Šiuo atveju, ieškovė nurodė, kad ginčo šalių dukterys neturi specifinių poreikių, sveikatos sutrikimų, kurie būtų nebūdingi daugeliui kitų vaikų, tačiau jos yra paauglės mergaitės ir dėl to jų poreikiai yra didesni. Poreikiams pilnai patenkinti reikia daugiau lėšų, nei jaunesnių vaikų išlaikymui, kas pagal ieškovės paskaičiavimus abiejų dukterų išlaikymui per mėnesį sudarytų apie 1 200,00 Eur (po 600,00 Eur vienai dukrai), nors dar pirminiu ieškiniu abiejų dukterų išlaikymui per mėnesį ieškovė prašė bendros 1 000,00 Eur sumos. Ieškovės realias ir bylos nagrinėjimo metu gaunamas pajamas pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikta, todėl nesutiktina, jog ieškovei neatskleidus tikrosios savo materialinės padėties, o atsakovui pateikus visą informaciją apie realias bylos nagrinėjimo metu gaunamas pajamas, prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pastarasis turėtų prisidėti didesne suma, nei ieškovė. Atsakovas pažymėjo, kad jo gaunamas pajamas šiuo metu sudaro darbo užmokestis gaunamas iš bendrovės (duomenys neskelbtini), kuris bendroje sumoje, atskaičius mokesčius siekia apie 498,00 Eur. Atsakovo gaunamos individualios veiklos pajamos, pagal 2018 metais siekė – 1 870,00 Eur, kas sudaro apie 155,83 Eur per mėn. Bendra atsakovo gaunamų pajamų per mėnesį suma dabar siekia apie 593,83 Eur, kitų pajamų atsakovas negauna. Nors šalys turi kreditorinius įsipareigojimus, tačiau juos iš savo lėšų vykdo tik atsakovas. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo turtą - kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, bendrovių akcijas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausantis turtas šalims nutraukiant santuoką privalo būti padalintas. Atsakovas nemato objektyvių, ieškovės tinkamai įrodytų priežasčių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Atsižvelgiant į ieškovės nesąžiningus veiksmus bei reikalavimus atsakovas pageidautų, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų savo iki santuokos turėtą pavardę, tačiau klausimą iš esmės spręsti palieka teismui. Atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ ieškinį, atsakovas M. G. su ieškiniu sutiko, teismo prašė ieškinį tenkinti ir solidariai priteisti iš ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. 20 000,00 Eur skolos už rangos darbus ir 364,00 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių – ieškovės L. G. procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (už advokato teisines paslaugas ir kitas bylinėjimosi išlaidas) šias visa apimtimi priteisti iš ieškovės L. G.. Nurodė, kad sutinka su UAB „Norinta“ nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas patvirtino, jog 2018 m. kovo 26 d. dieną tarp rangovės UAB „Norinta“ ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartį Nr. 18/03-26, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Bendra sutarties šalių suderinta statybos darbų kaina buvo - 56 014,49 eurai, UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus, juos perdavė atsakovui/užsakovui 2018 m. lapkričio 5 d., sudarydama Atliktų darbų aktą bei Priėmimo — perdavimo aktą. Rangovė atliko darbų už bendrą 50 000,00 eurų sumą. Iki šios dienos už statybos rangos darbus su UAB „Norinta“ nėra visiškai atsiskaityta. Šiai dienai skolos likutis UAB „Norinta“ yra 20 000,00 eurų. Kadangi skola UAB „Norinta“ kilo iš rangos darbų, kurie buvo atlikti bendros jungtinės nuosavybės objekte, be jokių pretenzijų, ši skola yra bendra sutuoktinių prievolė, ji atsirado iš šeimos interesais sudaryto sandorio, iš kurio kilusią pridėtinę vertę siekia pasidalinti tiek atsakovas tiek ieškovė, todėl ji yra bendra sutuoktinių prievolė, vykdytina iš bendro turto.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti atsiliepime nurodytų patikslinto ieškinio reikalavimų, su kuriais sutiko atsakovas, apimtyje. Nurodė, kad šalių santuoka nutrūko tiek dėl atsakovo, tiek dėl ieškovės kaltės. Ieškovė santuokos metu nesilaikė sutuoktinei priskirtinų pareigų. Santuokos metu šalys stengėsi dėl tarpusavio santykių. Atsakovas nesutinka dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovas santuokoje taip pat patyrė streso ir neigiamų išgyvenimų, atsakovas niekada nenaudojo fizinio smurto ieškovės atžvilgiu. Ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos. Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad ieškovės prašoma 1 200,00 Eur išlaikymo suma yra neproporcingai didelė. Atsakovas nuolatos pilna apimtimi išlaikė šeimą. Nuo 2018 metų atsakovas su ieškove buvo susitarę nutraukti santuoką. Nors nuo 2016 metų atsakovas ir gyveno kartu su ieškove, tačiau sutuoktiniai bendro ūkio nevedė. Kai žmona nedirbo ir atsakovas negyveno su šeima, atsakovas visuomet rūpinosi vaikais ir teikė vaikams išlaikymą. Šiuo metu atsakovas negauna didelių pajamų, papildomai atsakovas turi išlaikyti ir kitą savo nepilnametį vaiką. Atsakovo manymu, abiem vaikams iš tėvų užtektų bendros 600,00 Eur išlaikymo sumos. Sutinka su tuo, kad ieškovei po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priklausytų namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovei priskiriant ir kredito sutarties, sudarytos su kreditore „Swedbank“, AB banku, vykdymą. Atsakovas neinformuodavo ieškovės apie savo finansinę būklę suteikiamas ir gaunamas paskolas. Atsakovas iš savo mamos Z. V. 2018 metų kovo mėnesį pasiskolino 37 000,00 Eur sumą, ši suma buvo reikalinga namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje statybos darbų finansavimui. Tik pasiskolinęs pinigus atsakovas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Norinta“. Pagal rangos sutartį namo statybai 2018 m. balandžio 3 d. atsakovas pervedė 30 000,00 Eur sumą rangovei UAB „Norinta“. Atsakovas iš UAB „Margedas“ 2019 metų sausio mėnesį pasiskolino 15 500,00 Eur sumą, šia suma padengė 3 000,00 Eur skolą ieškovės tėvams. UAB „Aminera“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, stogo darbus, už šiuos darbus atsakovas atsiskaitė iš ieškovės tėvų pasiskolintų pinigų. Atsakovas iš UAB „Margedas“ gautus pinigus naudojo statyboms, tačiau duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, neturi. UAB „Norinta“ vykdė namo statybos darbus. Atsakovo žiniomis ieškovė nuolatos vengė stebėti namo statybas. Atsakovas sutinka, kad pusė atsakovui nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei L. G.. Atsakovas teismo prašo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, o nebaigtos statybos namą, esantį Žemynos gatvėje priteisti atsakovui. Priteistą turtą atsakovas tikisi parduoti ir gautais pinigais padengti turimus kreditorius įsipareigojimus. Nesutinka, kad būtų nukrypta nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo, kadangi namas, nupirktas iš ieškovės pinigų, buvo tik su daline apdaila, o įrengimas buvo finansuotas iš kitų šeimos lėšų. Atsakovui investavus dalį pinigų į finansines priemones, 2008 – 2009 metais pasaulio ekonomiką ištiko finansinė krizė, ko pagrindu dalis investuotų pinigų buvo prarasti, o likusi dalis buvo išleisti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė žinojo, kad atsakovas investuoja į finansines priemones. Ieškovė žinojo apie UAB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų įsigijimą. Atsakovas neigia, kad su šių akcijų įsigijimu patyrė 60 000,00 Eur turtinę žalą. Ieškovė net dešimt metų rūpinosi vaikais ir buitimi, kai tuo tarpu atsakovas visiškai finansavo šeimos poreikius. Atsakovas sutinka, kad padalinus nekilnojamąjį turtą ir atsakovo naudai priteisus namą, esantį Žemynos gatvėje, atsakovui būtų priteisti ir skoliniai įsipareigojimai Z. V., UAB „Magredas“, UAB „Norinta“ naudai. Iš bendrų šeimos namų ieškovas išsikraustė 2018 m. gruodžio 25 d., gimus sūnui. Atsakovas net dešimt metų rūpinosi šeima, mokėjo paskolas. Šiuo metu atsakovas darbo užmokestį gauna iš UAB „Margedas“ ir UAB „Gavera“. Atsakovas sutinka, kad kiekvienos iš dukrų išlaikymas siektų 230,00 Eur sumą. Atsakovas vairuoja motociklą, kuris yra registruotas UAB „Margedas“ vardu, šio motociklo atsakovas iš bendrovės nesinuomoja. Bendrovė turi transporto priemonę – automobilį, kurį atsakovas taip pat naudoja. Atsakovas patvirtina, kad buvo ieškovės nurodytose kelionėse, kurios buvo finansuojamos iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio. Apie 90 000,00 Eur paskolos buvo panaudota finansinių priemonių įsigijimui ir likusi dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo darbams atlikti. Paskolas atsakovas dengdavo iš gaunamo atlyginimo ir piniginių lėšų, gautų pardavus finansines priemones. 117 572,52 Eur - likusi negrąžinto kredito, kreditorei „Swedbank“, AB bankas, suma. UAB „Norinta“ vadovas yra V. T., UAB „Norstatus“ vadovas - V. P., su šiais asmenimis atsakovas yra pažįstamas jau seniai. Atsakovas yra ŽŪB „Uno“ valdybos narys, darbo užmokesčio ar kitų išmokų atsakovas negauna. Name, esančiame Žemynos gatvėje, statybos darbai pradėti 2018 m. spalio mėnesį. 2015 metais atsakovas į šį turtą investavo 9 000,00 Eur, atitinkamai tą pačią sumą investavo ir 2016 metais. UAB „Norinta“ statybos darbus name atliko 2018 metų vasaros ir rudens sezonais. Šiuos darbus rangovė atliko, kai sklypas su statiniais dar tebepriklausė ŽŪB „Uno“. 2018 m. spalio 16 d. atsakovas nusipirko 17 proc. baigtumo pastatą. Rangovė pinigus už darbus gavo, anksčiau nei buvo atlikti statybos rangos darbai. Nebaigtos statybos namo vertė siekia 120 000,00 Eur sumą. Tuo metu, kai atsakovas gavo 15 500,00 Eur paskolą iš UAB „Margedas“, pastarasis išsikraustė iš šeimos namų. Ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams, šių pinigų asmeniams poreikiams neišleido. Atsakovas nesitarė su ieškove dėl paskolos gavimo. Atsakovas per 2019 metus sumokėjo apie 6 000,00 Eur paskolos bankui. Atsakovas nėra grąžinęs paskolos ar jos dalies UAB „Margedas“. Ši paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais. Atsakovui UAB „Margedas“ į banko sąskaitą nuolatos pervesdavo nedideles sumas, kurios taip pat viso siekė apie 15 000,00 Eur sumą. Šios lėšos buvo pervedamos bendrovės poreikių tenkinimui. UAB „Gavera“ yra įsigijusi dalį ŽŪB „Uno“ akcijų. UAB „Gavera“ vadovas šiuo metu yra V. P.. Atsakovas atliko pinigų pervedimą perkant motinai Z. V. butą. Atsakovo motina atsakovui į banko sąskaitą pervedė 25 500,00 Eur sumą, ieškovas pervedė apie 12 000,00 Eur sumą buto, kurį pirko Z. V., pardavėjai UAB „Norinta“. 2017 metais atsakovas UAB „Norinta“ už motinos buto įrengimą pervedė 14 000,00 Eur. Už motinos bute atliktus įrengimo darbus, atsakovas UAB „Norinta“ pervedė pinigus. Ieškovė nedavė sutikimo ir netvirtino sandorių sudarytų su UAB „Norstatus“, apie šiuos sandorius ieškovė nebuvo informuota. Visos paskolos, kurias kitiems asmenims suteikė atsakovas, yra grąžintos. 2018 m. lapkričio mėnesį stogą dengė UAB „Aminera“. Atsakovo pažįstami asmenys niekada nepadėjo statyti namo. Atsakovas patiria šias mėnesines išlaidas: vaikų išlaikymas 610,00 Eur, maistas ir apranga apie 400,00 Eur, viso apie 1 000,00 Eur. Iki teisminio proceso atsakovo pajamos siekė apie 600,00 Eur sumą. Šiuo metu iš įsigytų finansinių priemonių pajamų atsakovas negauna. Mano, kad 360,00 Eur visiškai patenkina minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo atstovė advokatė R. J. su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad abi šalys nesugebėjo išspręsti turtinių ir kitų santykių, dėl ko ir iširo sutuoktinių santykiai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu turėjo artimus santykius su kitais asmenimis. Ieškovės pareiga pagrįsti neturtinės žalos dydį, šiuo atveju, ieškovė 10 000,00 Eur neturtinės žalos dydžio nepagrindė. Kritiškai turėtų būti vertinti ieškovės į bylą pateikti vaikų būtinųjų poreikių išlaidas patvirtinantys dokumentai. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Visos atsakovo paimtos paskolos buvo paimtos šeimos poreikių tenkinimui, taip pat esami įsiskolinimai šeimos būsto įrengimui. Atsakovas nesutinka, kad atsakovui liktų visos turimų bendrovių akcijos, atitinkamai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant piniginę kompensaciją.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ,„Swedbank“, AB bankas, atsiliepimu į ieškovės ieškinį, teismo prašė šalių ginčą santuokos nutraukimo apimtyje spręsti teismo nuožiūra, tačiau nesutiko su tuo, kad ieškovės ir atsakovo prievoles turimos kreditorei „Swedbank“, AB bankas, būtų modifikuotos ir perduotos vieno sutuoktinio vykdymui, visų ieškovę, atsakovą ir kreditorė siejančių sutartinių prievolių pobūdis yra solidarus, pastarasis teismo sprendimu neturėtų būti keičiamas, kadangi tai iš esmės pažeistų kreditorės finansinius interesus.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Magredas“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį teismo prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad trečiasis asmuo atsakovui M. G. suteikė 15 500,00 Eur paskolą, kadangi paskola suteikta esant santuokoje ir buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagal esamą prievolę solidariai turi atsakyti abu sutuoktiniai, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius M. G. nurodė, kad 15 500,00 Eur sumą pasiskolino 2018 m. gruodžio mėnesį. Šia suma finansavo banko kreditą (6 000,00 Eur), skalbimo mašiną (300,00 Eur), ieškovės tėvų suteiktą paskolą (3 000,00 Eur). Tokią sumą pasiskolino, kadangi bendrovės finansinė padėtis leido skolintis tokią sumą. Visa suma buvo panaudota iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Bendrovės buhalterijoje yra nurodyta, kad M. G. bendrovei yra skolingas 15 500,00 Eur sumą.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį teismo prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad UAB „Gavera“ suteikė 251 222,20 Eur paskolą, (duomenys neskelbtini) akcininkas atsakovas M. G. asmeniškai laidavo pagal paskolos sutartį, todėl, padalijus (duomenys neskelbtini) akcijas po ½ dalį ieškovei ir atsakovui, pastarieji turėtų pareigą solidariai atsakyti kreditorei UAB „Norstatus“.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z. V. atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį teismo prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad atsakovui, gyvenant santuokoje paskolino 37 000,00 Eur sumą, todėl skola turėtų būti dalinama pusiau ir priteisiama tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Z. V. su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl teismo turėtų būti patenkintas. Nurodė, kad 2018 metų kovo mėnesį pardavusi butą Z. V. paskolino pinigus atsakovui M. G.. Atsakovas prašė motinos paskolinti pinigų, kadangi nebeturėjo pinigų namo statyboms užbaigti. Nežino ar ieškovė žinojo apie suteiktą 37 000,00 Eur paskolą. Iš sūnui suteiktos paskolos, nebuvo apmokėta už motinos naujo buto įrengimo darbus. Skolindama pinigus Z. V. su atsakovu atskiros rašytinės paskolos sutarties nepatvirtino, kadangi sūnumi pasitikėjo. Nurodė, kad beprocentinė paskolos sutartis patvirtinta Z. V. parašu, tačiau pastaroji nepamena, kad sutartį būtų pasirašiusi. Atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paskolintų pinigų. Z. V. nesusitarė dėl paskolos grąžinimo termino. Žino, kad atsakovas yra skolingas UAB „Norinta“ už atliktus statybos darbus. Paskolos sutartis buvo surašyta 2018 metais, naująjį būtą, kurį pirko iš UAB „Norinta“ rezervavo 2017-2018 metais. Už butą sumokėjo santaupomis ir skolintais pinigais, atsakovas sumokėjo už motinos butą. Savo butą įsirengė 2017 metų gruodžio mėnesį. Buto įrengimu rūpinosi atsakovas.

9.       Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V. S. nurodė, kad atsakovo siūloma vaiko išlaikymo suma – 300,00 Eur nepatenkins būtinųjų vaiko poreikių, sutinka su ieškovės siūloma 700,00 Eur suma. Vaikų poreikiai nuolatos kinta, dėl ko didėja išlaidos būtinųjų poreikių tenkinimui.

10.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“ atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį, prieštarauja šalių pozicijai, kuria šalių prievolė, kilusi iš statybos rangos teisinių santykių UAB „Norinta“ būtų modifikuota ir pripažinta asmenine atsakovo M. G. prievole, kadangi prievolė atsirado ieškovei ir atsakovui būnant santuokoje, atitinkamai šalys kreditorei turėtų atsakyti solidariai. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iš L. G. ir M. G. 20 000,00 Eur skolą už rangos darbus ir 364,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. dieną rangovė UAB „Norinta“ ir M. G. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18/03-26, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Bendra sutarties šalių suderinta statybos darbų kaina buvo 56 014,49 Eur. UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus, juos perdavė užsakovui 2018 m. lapkričio 5 d., sudarydama Atliktų darbų aktą bei 2018 m. lapkričio 5 d. Priėmimo - perdavimo aktą. Rangovas atliko darbų už bendrą 50 000,00 Eur sumą. Iki šios dienos už rangos darbus su kreditore nėra pilnai atsiskaityta, likusi skolos suma siekia 20 000,00 Eur. Skola kreditorei UAB „Norinta“ susidarė L. G. ir M. G. gyvenant santuokoje, kai jų turtui bei turtinėms prievolėms taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimas. Kadangi UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus turte, kuris sutuoktiniams priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl ši prievolė yra pripažintina abiejų sutuoktinių bendra turtine prievole, kuri turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ atstovė advokatė R. Š. trečiojo asmens ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad visos aplinkybės ir argumentai yra išdėstyti trečiojo asmens ieškinyje, ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje turėtų būti išspręstas klausimas dėl 20 000,00 Eur skolos UAB „Norintai“ pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole. Skolą pagrindžiantys dokumentai nėra nuginčyti. Skola atsirado sutuoktiniams būnant santuokoje. Sąskaita už darbus buvo išrašyta praėjus metams po darbų perdavimo, siekiant neįtraukti pridėtinės vertės mokesčio. Negali atsakyti ar trečiasis asmuo atliko atliktų darbų akte nurodytus stogo darbus. Negalėjo atsakyti kada faktiškai darbai buvo pradėti, darbai baigti 2018 m. lapkričio 5 d., surašius atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Kitų duomenų, be sutarties ir atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, patvirtinančių darbų atlikimą nėra.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje buvo sudaryta santuoka, šalių santuokos sudarymo faktas yra įregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų dukrų – U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ū. G., (duomenys neskelbtini). Vienos nepilnametės dukros poreikiams patenkinti yra būtina skirti mėnesinę 734,00 Eur sumą, šią sumą sudaro: 105,00 Eur išlaidos aprangai; 160,00 Eur išlaidos maistui; 20,00 Eur išlaidos telefoniniam ryšiui; 70,00 Eur išlaidos transportui; 22,00 Eur išlaidos higienai; 35,50 Eur išlaidos mokyklos reikmenims; 73,00 Eur išlaidos laisvalaikiui ir popamokinei veiklai; 28,00 Eur vizitai pas gydytojus, vaistai; 208,00 Eur išlaidos specialių poreikių tenkinimui (akiniams, breketams); 12,50 Eur nenumatytos išlaidos. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad ieškovės gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 600,00 Eur sumą. Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia 600,00 Eur sumą. Iš 2019 m. lapkričio 5 d. Taikos susitarimo sudaryto tarp atsakovo M. G. ir L. N. matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų T. G., gimusį 2018 m. gruodžio 24 d., kuriam atsakovas teikią periodinį 210,00 Eur išlaikymą. Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 1) pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2) nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, nuomos teise; 3) sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų; 4) 100 vnt. (duomenys neskelbtini); 5) 25 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: L. G. vardu įgyta transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu.

Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei.

12.       Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13.       Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

14.       Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

15.       Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (šiuo atveju ieškovei) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

16.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės, nes atsakovui dar būnant santuokoje su ieškove, atsakovas buvo neištikimas ieškovei ir su kita moterimi susilaukė sūnaus. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. Taikos susitarimas sudarytas tarp atsakovo M. G. ir L. N. patvirtina, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų T. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovas teikią periodinį 210,00 Eur išlaikymą. Ieškovė atsakovo neištikimybės faktą įrodinėjo ir savo žodiniais paaiškinimais, nurodydama, kad atsakovas, dar būdamas santuokoje, paliko ieškovę ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nesirūpino bendrais vaikais, neteikė vaikams materialinio išlaikymo. Pažymėtina tai, kad atsakovas M. G. neištikimybės fakto byloje neginčijo, atsakovas nurodė, kad ieškovė per paskutiniuosius šalių abipusius išsiskyrimus, vykusius 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. sausio mėnesį taip pat palaikė pilnaverčius, artimus ir intymius santykius su kitu asmeniu, tačiau duomenų patvirtinančių paminėtas aplinkybes teismui nepateikė.

17.       Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje yra aiškūs atsakovo neištikimybę patvirtinantys įrodymai – vaiko gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad atsakovas, dar būdamas santuokoje su ieškove, su kita moterimi susilaukė sūnaus. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės žodiniais paaiškinimais darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Todėl įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad, jog faktą prezumpcijai nustatyti turėjusi įrodyti ieškovė, tinkamai įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją (CPK 178 str.). Pagal CK 3.26-3.28 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. G., dar būdamas santuokoje su ieškove, paliko šeima ir su kita moterimi susilaukė sūnaus, konstatuotina, kad šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) iširo dėl vieno iš sutuoktinių - atsakovo M. G. kaltės. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms – pripažinus, kad šalių santuoka iširo, atitinkamai naikintinas (duomenys neskelbtini) atliktas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę - „G.“, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, teismo prašė grąžinti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - „K.“, kadangi ieškovė teismui reikšdama ieškininius reikalavimus su atsakovu elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą, priešingai, ieškovė, manydama, kad pastarosios teisės yra pažeistos, įgyvendindama jai CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą, su ieškiniu kreipėsi į teismą, kas nėra laikytina nesąžiningais ieškovės veiksmais, tuo pagrindu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo, ieškovei L. G. paliktina santuokoje įgyta pavardė „G.“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20.       Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo ieškovei iš atsakovo priteisti 10 000,00 Eur neturtinę žalą. Patikslinto ieškinio reikalavimą ieškovė motyvuoja atsakovo neištikimybės faktu, nepagarba ir ieškovės pažeminimu, kas ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą bei kitas neigiamas pasekmes. Ieškovė, sužinojusi, kad atsakovas, dar būdamas santuokoje su ieškove, su kita moterimi susilaukė sūnaus, patyrė itin didelį psichologinį sukrėtimą. Atsakovas dėl tokio savo elgesio ne tik neatsiprašė ieškovės, tačiau ir toliau tyčiojosi bei užgauliojo ieškovę, tokiu būdu atsakovas naudojo prieš ieškovę psichologinį ir ekonominį smurtą.

21.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto asmens dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas: nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). 

22.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Pirmiau išdėstyti išaiškinimai patvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

23.       Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

24.       Nagrinėjamoje byloje teismo konstatuota, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o būtent, atsakovo neištikimybės. Iš dalies sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškovei sužinojus apie atsakovo neištikimybės faktą, o ypač tai, kad atsakovas, dar būdamas santuokoje su ieškove, susilaukė nesantuokinio vaiko, ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą bei kitas neigiamas pasekmes, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje teismui pateikti ieškovės ir atsakovo žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas santuokoje nuolatos, kaip nurodė ieškovė apie dešimt metų, pažeidinėjo atsakovui santuokoje tenkančią lojalumo pareigą. Pažymėtina ir tai, kad paskutiniaisiais sutuoktinių bendro gyvenimo metais, šalių santuoka nebuvo tvirta, kaip nurodė šalys teismui duodamos žodinius paaiškinimus, sutuoktiniai dažnai pykdavosi, keletą kartų buvo išsiskyrę, vėliau susitaikydavo, tuo pagrindu darytina išvada, kad šalių tarpusavio ryšys nebuvo tvirtas. Šiuo atveju, darytina išvada, kad ieškovė nuolatos susitaikydama su netinkamu atsakovo elgesiu (atsakovui tenkančių santuokinių pareigų pažeidimu), sutiko su tokio elgesio sukeliamomis pasekmėmis ir su jomis susitaikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių išrašų, medikamentų įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, kurie iš esmės patvirtintų atsakovo veiksmais sukeltą neturtinę žalą, pavyzdžiui, sukeltą depresiją ar kitą ligą. Ieškovė patikslintame ieškinyje, o taip pat ir teismui duodama žodinius paaiškinimus nepagrindė prašomos 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos masto. Vien tai, jog ieškovė net dešimt metų dėl netinkamo atsakovo elgesio patyrė neigiamas emocijas nėra pagrindas ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertinti 10 000,00 Eur suma.

25.       Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Nors ieškovė teigė, kad dėl atsakovo neištikimybės ieškovė patyrė neigiamas emocijas ir kančias, dėl ko pablogėjo jos sveikata, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuokos sudarymo metu ieškovei jau buvo žinoma (ir priimtina) atsakovo asmenybė (tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovas neištikimas sutuoktinei buvo nuolat), nepaisant to, ieškovė net 10 metų paisė atsakovo elgesį ir siekė išlaikyti šeimą. Vien tai, kad ieškovė patyrė neigiamų emocijų dėl nutrūkusios santuokos nesudaro pagrindo priteisti visą ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo, be to, toks asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant neturtinės žalos patyrimo faktą bei dydį. Tokiais kriterijais, šios konkrečios bylos atveju, teismas, laiko duomenų, pagrindžiančių tokios žalos egzistavimą, nepateikimą (CPK 12, 178 straipsniai), ieškovės nurodytų išgyvenimų pobūdį, santuokos sudarymo aplinkybes ir itin trumpą faktinį sutuoktinių santuokinių gyvenimą kartu.

26.       Teismo vertinimu, ieškovė, sužinojusi apie atsakovo neištikimybę, neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, tačiau yra labiau tikėtina tai, kad su šiomis emocijomis, ieškovė nuolatos atleisdama atsakovui, susitaikė. Kita vertus, ieškovė, sužinojusi apie tai, kad atsakovas būdamas neištikimas su kita moterimi susilaukė sūnaus, patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, tad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad 1 000,00 Eur kompensacija pilnai atlygintų ieškovės patirtą neturtinę žalą (CK 1.5 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

27.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametes dukras U. G. ir U. G., kurios šiuo metu gyvena su ieškove L. G.. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvena ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaikų motina, prieštarautų ar kenktų vaikų interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnametėms dukroms sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi dukrų kasdiene priežiūra. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti šalių nepilnamečių dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus pažymėjo, jog šalių nepilnametės dukros yra išreiškusios norą likti gyventi su motina, jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitinka gyvenimas su ieškove L. G.. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės dukros nuolatos gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas sutinka su tuo, jog šalių dukros gyventų su motina, nepilnamečių vaikų Ū. G. ir U. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove L. G..

29.       CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

30.       Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo kiekvienai nepilnametei dukrai priteisti po 350,00 Eur išlaikymui skirtų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų iki vaikų pilnametystės. Spręsdamas dėl vaikų poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovė nepilnamečių dukrų – Ū. G. ir U. G. išlaikymui skiria apie 1 200,00 Eur sumą, kiekvienos iš dukrų išlaikymo sumą sudaro: 105,00 Eur išlaidos aprangai; 160,00 Eur išlaidos maistui; 20,00 Eur išlaidos telefoniniam ryšiui; 70,00 Eur išlaidos transportui; 22,00 Eur išlaidos higienai; 35,50 Eur išlaidos mokyklos reikmenims; 73,00 Eur išlaidos laisvalaikiui ir popamokinei veiklai; 28,00 Eur vizitai pas gydytojus, vaistai; 208,00 Eur išlaidos specialių poreikių tenkinimui (akiniams, breketams); 12,50 Eur nenumatytos išlaidos, viso 734,00 Eur, atsižvelgiant į tai atsakovui kyla pareiga padengti pusę prieš tai nurodytos vaikų išlaikymui skirtos sumos. Pažymėtina tai, kad šalių nepilnametės dukros yra paauglės, pastarųjų poreikiai, augant, nuolatos keičiasi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė į byla teismui pateikė duomenis apie savo darbovietę ir gaunamą mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovės faktiškai gaunamas darbo užmokestis siekia apie 600,00 Eur sumą, ieškovė taip pat gauna apie 120,00 Eur valstybės paramą, teikiamą nepilnamečiams vaikams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pastarojo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia 600,00 Eur sumą. Iš atsakovo banko išrašo matyti, kad atsakovas disponuoja kur kas didesnėmis piniginėmis sumomis nei nurodo atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismui duodamas žodinius paaiškinimas. Iš Atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. kelionėms ir poilsiui išleido 14 371,41 Eur sumą. Šiuo atveju, atsakovas teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių itin prastą atsakovo finansinę padėtį, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra net dviejų bendrovių (duomenys neskelbtini) akcininkas bei direktorius. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas M. G. teismui neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės nurodyta bendra 1 200,00 Eur suma, skirta nepilnamečių dukrų Ū. G. ir U. G. išlaikymui, pripažintina pakankama būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Šiuo atveju ieškovė teismui nepateikė duomenų patvirtinančių poreikį iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisti po 350,00 Eur periodinių išlaikymo išmokų. Byloje konstatuotina, jog bylos šalių nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui kiekvienai skirtina po 600,00 Eur suma yra pagrįsta ir į šią sumą yra įskaitytina ieškovės gaunama 60,00 Eur valstybės parama, skiriama nepilnamečiam vaikui, tuo pagrindu ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo M. G. atsakovo nepilnamečių dukrų Ū. G. ir U. G. išlaikymui kiekvienai atskirai priteistina po 270,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojamų iki vaiko pilnametystės. 

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

31.       Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

32.       Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro durto lygių dalių principo ir ieškovės naudai priteisti 2/3 dalies sutuoktiniams priklausančio turto. Paminėtą reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove pažeidė finansines sutuoktinio pareigas, tokias kaip sąžiningas, apdairus ir rūpestingas šeimos turto valdymas ir su šiuo turtu susijusių sandorių sudarymas, turtinių prievolių prisiėmimas ir jų vykdymas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas periodiškai dalyvaudavo azartiniuose lošimuose, skolino dideles pinigų sumas kitiems asmenims, neįvertindamas rizikos ir nepasitardamas su ieškove, taip pat, nuostolingai pirko vertybinius popierius, be to gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos.

33.       Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

34.       Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įstaigų, vykdančių azartinius lošimus pranešimai patvirtina, kad atsakovas M. G., santuokos su ieškove laikotarpiu nebuvo nuolatinis paminėtų įstaigų lankytojas ir periodiškai nedalyvaudavo rengiamuose azartiniuose lošimose. Pažymėtina, kad akcijų, vertybinių popierių ir/ar kitų finansinių priemonių įsigijimas visuomet yra rizikingas, ši veikla pasižymi nuolatine rizika, kuri tenka šias finansines priemones įsigyjančiam asmeniui, šiuo atveju, bylos šalys teismui duodamos žodinius paaiškinimus nurodė, kad sutuoktiniai finansinių priemonių įsigijimui iš kredito įstaigos buvo pasiėmę paskolą, ieškovės teigimu, atsakovas tokiais savo veiksmais rizikavo ir pakenkė šeimos finansiniams interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė žinodama apie susidariusią padėtį atsakovui nereiškė pretenzijų dėl papildomos paskolos gavimo ir gautų pinigų investavimo į finansines priemones, šias pretenzijas ieškovė atsakovui pradėjo reikšti tik santuokos nutraukimo laikotarpiu. Vien ta aplinkybė, kad šalys įsigydamos šeimos būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo asmenines ieškovės pinigines lėšas, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovės naudai priteisti didesnę dalį sutuoktinių turimo turto. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovės naudai priteisti didesnę dalį sutuoktinių turto, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

36.       Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo atsakovui M. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtą: 1) sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur; 2) 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių (priteistinos dalies) vertė – 56 435,00 Eur; 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių (priteistinos dalies) vertė – 161 365,00 Eur. I. L. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtą: 1) nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumą; 2) pastatą – gyvenamąjį namą, 295/1880 dalį žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumą; 3) priteisti ieškovei 44 433,34 Eur kompensaciją už atsakovui priteistiną didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį; 9) nustatyti, kad santuokos metu ieškovės L. G. vardu įgyta transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumą, yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir po santuokos nutraukimo nedalintina.

37.       Atsakovas su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu sutuoktinių turtą padalinti patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka iš dalies sutiko. Sutiko, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas šis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalys žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklai, tinklų – buitinių nuotekų išvadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumą; transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumą, tačiau teismo prašė atsižvelgiant į tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise yra priteisiama minėta transporto priemonė, atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 750,00 Eur kompensaciją. Sutiko, kad atsakovui, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur. Su kita patikslintame ieškinyje nurodyta sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka atsakovas nesutiko. Pažymėjo, kad šalims priklausančios (duomenys neskelbtini) akcijos turėtų būti padalintos lygiomis dalimis, nesutiko, kad ieškovės naudai po santuokos nutraukimo būtų priteistas nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumą.

Dėl nekilnojamojo turto – pastatų padalijimo.

38.       Byloje nustatyta, kad atsakovas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigos. Pažymėtina tai, kad prieš tai paminėtame gyvenamąjame name, ieškovė gyvena su nepilnametėmis dukromis U. G. ir Ū. G., kurios šiame name gyvena beveik visą savo gyvenimą. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, jog 2006 m. vasario 15 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1MS-2042 pagrindu ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį iš buto pardavimo gautų lėšų – 65 454,12 Eur ieškovė investavo į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, šią aplinkybę, teismui duodamas žodinius paaiškinimus, patvirtino ir atsakovas M. G.. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, atsižvelgiant į ieškovės išreikštą valią dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės išreikštos pozicijos nepateikė, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas. I. L. G. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteistinas pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalys žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumą. Papildomai pažymėtina, kad ieškovei paminėto gyvenamojo namo įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina iki 104 545,88 Eur sumos.

39.       Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo du nekilnojamuosius (gyvenamosios paskirties) objektus: 1) nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumą; 2) pastatą – gyvenamąjį namą, 295/1880 dalį žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumą. Byloje konstatuota, kad nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistas pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalys žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumą, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika bei prioritetiniu turto padalijimo natūra principu, atsakovo naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, jog atsakovo naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, atsakovo M. G. naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur.

Dėl bendrovių akcijų padalijimo.

40.       CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimties iš šios prezumpcijos, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iš įmonės veiklos ar iš kitokio verslo gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. G. ir atsakovui M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 56 435,00 Eur, 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 161 365,00 Eur bei 25 vnt. (duomenys neskelbtini), akcijų, pažymėtina tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kurie patvirtintų esamų bendrovės akcijų kiekį ir jų vertę, dėl nurodytų priežasčių, apie (duomenys neskelbtini) akcijų vertę teismo sprendime išsamiau nepasisakytina. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika bei prioritetiniu turto padalijimo natūra principu, ieškovės naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur, 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur ir 13 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, atitinkamai atsakovo naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur, 50 vnt. (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur ir 12 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų.

Dėl transporto priemonės.

42.       Byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad santuokos metu ieškovė L. G. įsigijo transporto priemonę – automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumą. Ieškovė teismo prašo jos naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovės vardu įregistruotą automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su šiuo ieškovės reikalavimu atsakovas sutiko, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas patvirtino, kad automobilis ieškovės buvo įsigytas iš jos tėvų dovanotų piniginių lėšų.

43.       Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: <...> sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; <...> (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė L. G. iš jos tėvų padovanotų piniginių lėšų 2015 m. balandžio 29 d. įsigijo transporto priemonę – automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas ieškovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintina, kad minėta transporto priemonė nėra santuokoje įgytas ir dalintinas šalių turtas, ko pagrindu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės vardu įregistruotas automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl kompensacijos priteisimo.

44.       Pažymėtina, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkančios turto dalies - priteisto gyvenamojo namo, žemės sklypo, inžinerinių įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė, įskaičius ieškovės asmeninėmis lėšomis atliktą investiciją, siekia 104 545,88 Eur sumą, 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur ir 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur, atžvilgiu, sudaro bendrą 213 445,88 Eur sumą. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkančios turto dalies - priteisto nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur, sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė siekia 500,00 Eur, 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur ir 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur, atžvilgiu, sudaro bendrą 229 400,00 Eur sumą. Iš pateikto matyti, kad atsakovui tenkanti šalių dalintino turto dalis yra 15 954,12 Eur didesnė nei ieškovei L. G. tenkanti turto dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkanti turto dalis 15 954,12 Eur didesnė nei ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkanti dalis, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitą šalių santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą, ieškovės reikalavimas ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 44 433,34 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 15 954,12 Eur kompensacijos suma.

Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

45.       Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl prievolių kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui.

46.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo kreditore yra „Swedbank“, AB bankas. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarias ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. prievoles kreditorei „Swedbank“, AB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA asmeniškai vykdys ieškovė L. G.. Pažymėtina, kad atsiliepimu į ieškovės ieškinį kreditorė „Swedbank“, AB bankas su ieškovės reikalavimu modifikuoti kreditorei turimų prievolių pobūdį iš solidariosios į asmeninę, nesutiko, nurodė, kad prievolių modifikavimas iš esmės pažeistų kreditorės finansinius interesus ir teisėtus lūkesčius, o taip pat užkirstu kelią, esant tam tikroms aplinkybėms, tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo išsiieškoti turimus įsiskolinimus. Šiuo atveju, sutiktina su kreditorės „Swedbank“, AB banko išreikšta pozicija, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovų pagal aukščiau nurodytas kredito sutartis turimų finansinių prievolių modifikavimas neatitiktų kreditorės interesų bei pažeistų sutarčių teisės principus, ko pagrindu ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas netenkintinas, nustatytina, kad prievolės kreditorei „Swedbank“, AB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA yra solidarios ieškovės L. G. ir M. G. prievolės. Papildomai pažymėtina, kad atskiru sutarimu, nekeičiant prievolės pobūdžio, šalys gali susitarti kokia tvarka šalys vykdys įsipareigojimus.

Dėl prievolių kreditorėms UAB „Magredas“ ir UAB „Norstatus“.

47.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. G. nurodė, kad dar būdamas santuokoje su ieškove iš UAB „Magredas“ pasiskolino 15 500,00 Eur piniginių lėšų sumą, kuria padengė mėnesines paskolos sumas kreditorei „Swedbank“, AB bankui pagal sudarytas kredito sutartis, viso 6 000,00 Eur, taip pat apie 300,00 Eur suma atsakovas finansavo naujos skalbimo mašinos šeimai įsigijimą bei 3 000,00 Eur grąžino įsiskolinimą, turėtą ieškovės L. G. motinai. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Magredas“ atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovui M. G. suteikė 15 500,00 Eur paskolą, kadangi paskola suteikta esant santuokoje ir buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagal esamą prievolę solidariai turi atsakyti abu sutuoktiniai, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius M. G. nurodė, kad 15 500,00 Eur sumą pasiskolino 2018 m. gruodžio mėnesį. Tokia suma bendrovės paskolinta, kadangi bendrovės finansinė padėtis leido skolinti tokio dydžio sumą. Bendrovės buhalterijoje yra numatyta, kad M. G. bendrovei yra skolingas 15 500,00 Eur sumą.

48.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

49.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. tarp atsakovo M. G. ir UAB „Magredas“ buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo atsakovui suteikė 15 500,00 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 21 d. Paskola atsakovui buvo suteikta 2019 m. sausio 4 d. Pažymėtina tai, kad paskolos suma atsakovui faktiškai išmokėta grynaisiais pinigais, patvirtinant Kasos išlaidų orderį. Ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Magredas“ į atsakovo sąskaitą įvairių dydžių pervedimais pervedė bendrą 43 370,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad minimi pavedimai į atsakovo banko sąskaitą buvo atliekami tam, kad pervestos lėšos atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, būtų panaudotos išskirtinai bendrovės interesams tenkinti. Kitų duomenų, patvirtinančių paminėtas aplinkybes, atsakovas į bylą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad apie atsakovo iš UAB „Margedas“ pasiskolintą 15 500,00 Eur sumą nebuvo informuota, ieškovė sutikimo pasiskolinti minėtą sumą atsakovui nedavė. Būtina pažymėti tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutarė, jog atsakovas šeimą paliko dar 2018 m. gruodžio 25 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paskolą trečiasis asmuo atsakovui suteikė atsakovui jau išsikrausčius iš šeimos namų, ir sutuoktiniams nebevedant bendro ūkio.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros sutuoktinių prievolės yra solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 punktus, savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka atsakovui. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

51.       Nagrinėjamu atveju, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodomųjų dokumentų (sąskaitų, atliktų bankinių pavedimų, skalbimo mašinos pirkimo dokumentų ir pan.) patvirtinančių, kad Paskolos sutarties pagrindu atsakovo gauta 15 500,00 Eur paskola, kuri, kaip nurodė atsakovas, buvo panaudota per 2019 metus ir buvo panaudota išskirtinai ieškovės ir atsakovo šeimos interesams tenkinti. Priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovas, gavęs minėtą paskolą, jau nebegyveno šeimos namuose ir bendro ūkio su ieškove nebevedė, tuo pagrindu yra labiau tikėtina, kad minėta paskola atsakovas finansavo savo asmeninius poreikius. Esant teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, aplinkybių, jog 15 500,00 Eur paskola buvo patenkinti ieškovės ir atsakovo šeimos finansiniai poreikiai, į tai, kad nustatyta, jog ieškovė atsakovui nedavė sutikimo sudaryti Paskolos sutartį ir iš UAB „Magredas“ pasiskolinti 15 500,00 Eur, konstatuotina ir nustatytina, kad prievolė pagal atsakovo ir UAB „Magredas“ sudarytą Paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė.

52.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Norstatus“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį teismo prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Gavera“ suteikė 251 222,20 Eur paskolą, UAB „Gavera“ akcininkas atsakovas M. G. asmeniškai laidavo pagal paskolos sutartį, todėl, padalijus UAB „Gavera“ akcijas po ½ dalį ieškovei ir atsakovui, pastarieji turėtų pareigą solidariai atsakyti kreditorei UAB „Norstatus“.

53.       Tai, kad santuokos metu įsteigtos įmonės akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, savaime nereiškia, kad vienam iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus laiduoti, šiuo atveju pagal paskolos sutartį, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles kitam sutuoktiniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiškinimas nepažeidžia kreditorių teisių, nes kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2014).

54.       Šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su ieškovės L. G. atstovo advokato E. K. išsakyta pozicija, kad atsakovo M. G. laidavimo prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutarties pagrindu atsakovui tenkančios prievolės yra asmeninėmis atsakovo prievolėmis, ieškovei nepatvirtinus ir nedavus sutikimo sudaryti minimą sutartį, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo M. G. prievolė pagal sudarytą laidavimo sutartį yra solidari ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. prievolė.  

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Norinta“ ieškinio.

55.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Norinta“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iš L. G. ir M. G. 20 000,00 Eur skolą už rangos darbus, 364,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. dieną rangovė UAB „Norinta“ ir užsakovas M. G. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18/03-26, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus. Bendra sutarties šalių suderinta statybos darbų kaina buvo 56 014,49 Eur. UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus, juos perdavė užsakovui 2018 m. lapkričio 5 d., sudarydama Atliktų darbų aktą bei 2018 m. lapkričio 5 d. Priėmimo - perdavimo aktą. Rangovas atliko darbų už bendrą 50 000,00 Eur sumą. Iki šios dienos už rangos darbus su kreditore nėra pilnai atsiskaityta, likusi skolos suma siekia 20 000,00 Eur. Sąskaita už darbus atsakovui buvo išrašyta praėjus metams po darbų perdavimo, siekiant neįtraukti pridėtinės vertės mokesčio.

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp UAB „Norinta“ ir M. G. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 18/03-26, pagal kurią UAB „Norinta“ įsipareigojo atlygintinai sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarką objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo už objekte atliktus statybos rangos darbus UAB „Norinta“ sumokėti 56 014,49 Eur sumą. Sutartyje numatyta darbų pradžia - 2018 m. liepos 1 d. UAB „Norinta“ nuo paminėtos datos darbus įsipareigojo atlikti per 5 mėnesių laikotarpį. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas UAB „Norintai“ pagal sutartį turi sumokėti 30 000,00 Eur avansinį mokestį, tačiau laikotarpis per kurį šis avansinis mokestis turi būti sumokėtas nėra nurodyta. Likusius pinigus atsakovas įsipareigojo sumokėti po darbų atlikimo ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto patvirtinimo. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas UAB „Norinta“ 2018 m. balandžio 3 d. atliko 30 000,00 Eur avansinį mokėjimą. 2018 m. lapkričio 5 d. rangos sutarties šalys patvirtino Priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB „Norinta“ perdavė, o M. G. priėmė rangovės objekte atliktus statybos rangos darbus. Teismo posėdžio metu ieškovė, teismui duodama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad apie tai, jog UAB „Norinta“ minėtame objekte atliko statybos rangos darbus sužinojo tik šio teisminio proceso metu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jai buvo nurodęs, jog darbai objekte yra vykdomi ūkio būdu, šiuos darbus objekte atlieka fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš tai paminėtame Perdavimo - priėmimo akte, o, būtent, šio akto 6 F12-4-9 pozicijoje yra nurodyta, kad rangovė objekte atliko betoninių čerpių stogo dangos, įrengiant grebėstus įrengimo darbus, kurių vertė siekia 3 869,09 Eur sumą; 11 F12-1-7 pozicijoje yra nurodyta, kad rangovė objekte atliko sutabdinto stogo prilydoma bitumine danga, šiltinant mineral. vatos pl. įrengimo ant profiliuoto plieninio paklodo darbus, kurių kaina - 2 453,79 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, teismui duodami žodinius paaiškinimus patvirtino, kad objekte stogo įrengimo darbus atliko ne UAB „Norinta“, o kita rangovė – UAB „Aminera“. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Aminera“ PVM sąskaita faktūra Nr. 037, kurioje nurodyta atsakovo M. G. už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus mokėtina suma siekianti 3 000,00 Eur bei atsakovo banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 9 d. UAB „Aminera“ pervedė 3 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas, kad suma apmokama už stogo darbus. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad trečiais asmuo UAB „Norinta“ 2018 m. lapkričio 5 d. Priėmimo – perdavimo akte nurodytų stogo įrengimo darbų neatliko, kadangi šie darbai buvo atlikti kitos rangovės UAB „Aminera“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Norinta“ atstovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad sąskaitą už likusius darbus trečiasis asmuo atsakovui išrašė tik 2019 m. gruodžio 31 d., siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad UAB „Norinta“, būdama verslininke ir veiklą vystydama statybų sektoriuje, siekdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio yra linkusi elgtis nesąžiningai. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti faktą, kad trečiojo asmens UAB „Norinta“ Perdavimo -priėmimo akte nurodyti darbai neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas M. G., teismui duodamas žodinius paaiškinimus patvirtino, kad jau ilgą laiką, kone dešimtmetį yra pažįstamas ir bendrauja su UAB „Norinta“ vadovu V. T.. Trečiais asmuo teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių objekto statybai pirktas statybines medžiagas. Trečiojo asmens atstovė, teismui duodama žodinius paaiškinimus, negalėjo patvirtinti ar trečiasis asmuo atliko atliktų darbų akte nurodytus stogo darbus, taip pat negalėjo paaiškinti, kada faktiškai darbai buvo pradėti. Kitų duomenų, be sutarties ir atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, patvirtinančių akte nurodytų darbų atlikimą, byloje nėra.

57.       Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y., kad apie tai, jog objekto remonto darbus vykdė UAB „Norinta“ ieškovei tapo žinoma tik šio ginčo nagrinėjimo metu, kad atsakovas ieškovei buvo nurodęs, jog darbai objekte yra vykdomi ūkio būdu, kad darbus atlieka fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, nustačius, kad UAB „Norinta“ 2018 m. lapkričio 8 d. darbų perdavimo - priėmimo aktas turi esminių trūkumų, t. y. šiame akte yra nurodyti objekto stogo įrengimo darbai, kurių trečiasis asmuo neatliko, ir dėl to aktas vertintinas kaip neatitinkantis faktinės tikrovės, nustačius ir tai, kad atsakovas M. G. kone dešimtmetį yra pažįstamas ir artimai bendrauja su UAB „Norinta“ vadovu V. T., vadovaujantis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bei aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra labiau tikėtina ta faktinė situacija, kad atsakovas M. G., turėdamas tikslą įgyti didesnę sutuoktinių bendro turto dalį, ilga laiką pažinodamas bei iki 2018 m. kovo 26 d. Rangos sutarties sudarymo, turėdamas ir kitų teisinių santykių su UAB „Norinta“ bei jos vadovu V. T., susitarė ir sudarė jau minėtą rangos sutartį bei priėmimo ir perdavimo aktą, kuriuose pateikti duomenys iš esmės neatitinka faktinės situacijos.

58.       Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, nustačius, jog trečiojo asmens UAB „Norinta“ teismui pateikti dokumentai yra nepatikimi, trečiajam asmeniui, be jau minėtų rangos sutarties ir priėmimo ir perdavimo akto į bylą nepateikus kitų duomenų patvirtinančių statybos rangos darbų atlikimą objekte, trečiojo asmens UAB „Norinta“ reikalavimas solidariai iš L. G. ir M. G. priteisti 20 000,00 Eur skolą už rangos darbus, 364,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Dėl prievolės kreditorei Z. V..

59.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z. V. atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį teismo prašė ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad atsakovui, gyvenant santuokoje su ieškove, paskolino 37 000,00 Eur sumą, todėl skola turėtų būti dalinama pusiau ir priteisiama tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės.

60.       Trečiasis asmuo Z. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 metų kovo mėnesį, pardavusi savo butą, paskolino 37 000,00 Eur savo sūnui atsakovui M. G.. Atsakovas prašė motinos paskolinti pinigų, kadangi nebeturėjo pinigų namo statyboms užbaigti. Z. V. teismui paaiškino, kad skolindama pinigus atsakovui su atsakovu atskiros rašytinės paskolos sutarties nesudarė, kadangi sūnumi pasitikėjo. Trečiajam asmeniui tęsiant žodinius paaiškinimus, paaiškėjus apie egzistuojančią tarp atsakovo ir Z. V. sudarytą rašytinę Beprocentinę paskolos sutartį, trečiasis asmuo pakeitė poziciją ir nurodė, kad Beprocentinė paskolos sutartis yra patvirtinta Z. V. parašu, tačiau pastaroji nepamena, kad sutartį būtų pasirašiusi. Z. V. nurodė, su atsakovu nesusitarusi dėl paskolos grąžinimo termino. Pažymėjo, kad Beprocentinė paskolos sutartis buvo surašyta 2018 metais, naująjį butą, kurį pirko iš UAB „Norinta“, trečiasis asmuo, atstovaujama atsakovo rezervavo 2017-2018 metais. Už butą sumokėjo santaupomis ir skolintais pinigais, kuriuos pervedė atsakovui, o atsakovas gautais pinigais atsiskaitė už motinos butą.

61.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo Z. V. yra atsakovo M. G. motina. Nors įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos nenumato draudimo remtis artimų giminaičių parodymais, tačiau nagrinėjamu atveju vien šių liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimai patvirtinantys atsakovo ir trečiojo asmens nurodytas paskolos suteikimo ir gavimo aplinkybes Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, teismui duodamas žodinius paaiškinimus, nė neprisiminė pačios ir atsakovo sudarytos Beprocentinės paskolos sutarties. Įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad trečiojo asmens teismui duoti žodiniai paaiškinimai yra nenuoseklūs, neišsamūs ir prieštaringi, todėl vertintini ir laikytini nepatikimais.

62.       Pažymėtina, kad byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog trečiasis asmuo į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. kovo 23 d. pervedė 7 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, 2018 m. balandžio 3 d. pervedė 30 000,00 Eur sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“. Pažymėtina tai, kad 30 000,00 Eur sumą atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. pervedė UAB „Norinta“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Z. V. ir anksčiau į atsakovo banko sąskaitą pervesdavo ganėtinai dideles pinigų sumas, kurias atsakovas pervesdavo atitinkamiems asmenims už atitinkamo turto, kuris buvo įgyjamas Z. V. vardu, įgijimą. Šias aplinkybes teismui nagrinėjant bylą patvirtino tiek Z. V., tiek ir atsakovas M. G.. 2017 m. gruodžio 12 d. byloje jau konstatuota, kad yra labiau tikėtina, jog UAB „Norinta“ statybos darbų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) neatliko. 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ buvo sudaryta Statomo buto rezervavimo sutartis Nr. 17-12-12, pagal kurią atsakovas užsakė, o UAB „Norinta“ įsipareigojo rezervuoti atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta perkamo buto kaina – 55 000,00 Eur. Pagal sutartį UAB „Norinta“ buvo atliekami avansiniai mokėjimai 11 325,00 Eur, kurie atsakovo buvo pervesti 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d., t. y. likus daugiau nei vieneriems metams iki 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ sudarytos Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 sudarymo, bei 14 000,00 Eur pavedimas, kuris buvo atliktas 2017 m. gruodžio 19 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal paminėtą sutartį notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. sausio 10 d., tačiau atsakovas minėtos sutarties nesudarė bei nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą neįgijo. Būtina pažymėti tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Norinta“ atsakovui būtų grąžinusi 25 325,00 Eur sumą, taip pat, atsakovui 2018 m. balandžio 3 d. sumokėjus 30 000,00 Eur sumą, laikytina, kad viso atsakovas UAB „Norinta“ yra sumokėjęs 55 325,00 Eur sumą, tačiau jokio nekilnojamojo turto ar turimo nekilnojamojo turto vertės padidinimo (statybos darbų atlikimo atžvilgiu) atsakovas neįgijo.

63.       Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Z. V. atsakovui M. G. pervesta 37 000,00 Eur suma būtų panaudota išskirtinai ieškovės ir atsakovo šeimos interesų tenkinimui. Pažymėtina, kad ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus, taip pat nurodė, kad atsakovas jos neinformavo apie sudaromą Beprocentinę paskolos sutartį, ieškovė atsakovui nedavė sutikimo sudaryti paminėtą sutartį bei gauti paskolą. Dėl nurodytų priežasčių nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad Z. V. atsakovui pervestą 37 000,00 Eur sumą trečiajam asmeniui Z. V. turėtų grąžinti tiek atsakovas, tiek ir ieškovė.

Dėl kitų šalių argumentų.

64.       Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

65.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi teismas atidėjo 1 764,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas atidėjo 832,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Viso ieškovei atidėto žyminio mokesčio sumokėjimo dalis sudaro 2 596,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei 2019 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. teismo nutartimis buvo atidėtas dalies - 2 596,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintinas iš dalies, patenkinta 72,78 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1 962,14 Eur ieškovės neapmokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 162,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina bendra 2 124,14 Eur žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 27,22 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų nebuvo patenkinti, į tai, kad ieškovė pateikdama teismui pirminį ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, proporcingai nepatenkintų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 633,86 Eur ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio suma.

66.       Ieškovė, taip pat patyrė 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato ir advokato padėjėjos suteiktos teisinės paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintinas iš dalies, patenkinta 72,78 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintiems patikslinto ieškinio reikalavimams iš atsakovo M. G. ieškovės L. G. naudai priteistina 1 601,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Norinta“ kreipdamasi į teismą su ieškiniu turėjo sumokėjo 458,00 Eur žyminį mokestį, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi 458,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinys teismo sprendimu atmestas. Atsižvelgiant į tai iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Norinta“ valstybės naudai priteistina 458,00 Eur žyminio mokesčio suma.

68.       Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pažymėtina tai, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už atsiliepimo į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Norinta“ ieškinio parengimą. Atsiliepime ieškovė teismo neprašė jos naudai iš trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens UAB „Norinta“ ieškovės naudai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti pavardę – „G.“.

Priteisti iš atsakovo M. G. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. G..

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ū. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove L. G..

Priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei L. G..

Priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui Ū. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei L. G..

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-       Pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 nuotekų šalinimo tinklų-buitinių nuotekų išvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       Transporto priemonę – automobilį O. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2015 m. balandžio 29 d.

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-       gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise;

-       sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų;

-       12 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų.

Priteisti iš atsakovo M. G. 15 954,12 Eur (penkiolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 12 ct) piniginę kompensaciją ieškovei L. G..

Nustatyti, kad prievolės kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA yra solidarios ieškovės L. G. ir M. G. prievolės.

Nustatyti, kad prievolė pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Magredas“, yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė pagal 2017 m. birželio 7 d. Paskolos – laidavimo sutartį Nr. N-MO/17/06-07, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“, uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“ ir atsakovo M. G. (atsakovui tenkančių pareigų apimtyje) yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 23 d. Beprocentinę paskolos sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens Z. V. ir atsakovo M. G. yra asmeninė M. G. prievolė.

Kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. G. 1 601,16 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vieną Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. G..

Priteisti iš atsakovo M. G. 2 124,14 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis Eur 14 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš ieškovės L. G. 633,86 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris Eur 86 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ 458,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                    Petras Mineikis