Civilinė byla Nr. 2-290/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas civilinėje byloje Nr. B2-917-194/2009 UAB „Volunta parket“ restruktūrizavimo byloje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Volunta parket“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, o restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Restrus“.
Restruktūrizavimo administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė patvirtinti kreditorinius reikalavimus 31747170,09 Lt sumai. Jis nurodė, jog pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai suderinti su įmonės finansinės apskaitos dokumentais.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą patenkino ir patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Volunta parket“ kreditorių sąrašą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui, kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais. Restruktūrizavimo įstatyme konkrečiai nenurodoma, kada turi būti patvirtintas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašas, tačiau LR ĮRĮ taip pat nėra nustatyta ribojimų tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, vėliau tie patys reikalavimai turi būti perkelti ir į restruktūrizavimo planą, nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir tvarką.
Atskiruoju skundu kreditorius AB bankas SNORAS prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas AB banko SNORAS 1965913,25 Lt kreditorinis reikalavimas, sumažinant kreditorinio reikalavimo dydį iki 1696050,79 Lt bei panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditoriniai reikalavimai. Atskirąjį skundą kreditorius grindžia šiais motyvais:
1. Apeliantas administratoriui buvo pateikęs prašymą dėl 1696050,79 Lt kreditorinio reikalavimo, tačiau teisme buvo patvirtintas 1965913,25 Lt apelianto kreditorinis reikalavimas. Kuo vadovaudamasis teismas patvirtino tokio dydžio kreditorinį reikalavimą byloje duomenų nėra.Bankas 2009 m. liepos 14 d. ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. vienašališkai realizavo finansinį užstatą ir padengė dalį UAB „Volunta parket“ skolos apeliantui. Dėl dalies užstato vyksta teisminis ginčas, tačiau kol byloje nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, apelianto nuomone, šiuo metu tvirtinti didesnį nei 1696050,79 Lt kreditorinį reikalavimą nėra pagrindo.
2. Apeliantui paprašius administratoriaus pateikti dokumentus, patvirtinančius UAB „Volunta pak“ kreditorinį reikalavimą, apeliantui nebuvo pateikti jį patvirtinantys dokumentai kaip to reikalauja ĮRĮ. Be to, teismas patvirtino 114104 lt didesnį nei to prašė pati UAB „Volunta pak“. UAB „Volunta pak“ kreditorinį reikalavimą kildina iš laidavimo sutarties bankui, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Volunta pak“ bankas yra pateikęs reikalavimus pagal laidavimo sutartį.
3. Prie UAB „Transmitto“ kreditorinio reikalavimo taip pat nepridėti jokie reikalavimą patvirtinantys dokumentai, todėl teismas negalėjo įvertinti šio reikalavimo pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad teismas nepilnai ištyrė įrodymus ir priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Volunta parket“ administratorius nurodo, jog sutinka, kad apeliantui būtų patvirtintas mažesnis kreditorinis reikalavimas, kuris, teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1038-194/2009, galės būti patikslintas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Volunta parket“ generalinis direktorius E. M. prašo AB banko SNORAS atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, jog sutinka, kad teismas sumažintų UAB „Volunta pak“ kreditorinį reikalavimą nuo 11864144 Lt iki 11750040 Lt. jis nurodo, kad:
1. AB bankas SNORAS neturi teisės ginčyti kitų kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų, nes to nenumato ĮRĮ nuostatos.
2. UAB „Volunta pak“ priešingai nei teigia apeliantas su administratoriui pateiktu kreditoriniu reikalavimu pateikė visus jį pagrindžiančius įrodymus.
3. UAB „Volunta pak“ kaip laiduotojo įtraukimas į restruktūrizavimo bylą kreditoriumi nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir atitinka ĮRĮ nuostatas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Transmitto“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą UAB „Transmitto“ grindžia šiais motyvais;
1. AB bankas SNORAS neturi teisės ginčyti kitų kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų, nes to nenumato ĮRĮ nuostatos.
2. Teismo patvirtintas UAB „Transmitto“ kreditorinis reikalavimas atitinka UAB „Volunta parket“ buhalterinius duomenis. Nei administratorius nei restruktūrizuojama įmonė nepareiškė prieštaravimų dėl kreditorinio reikalavimo dydžio.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius AB bankas SNORAS ginčija Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintus apelianto, UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditorinių reikalavimų dydžius UAB „Volunta parket“ restruktūrizavimo byloje.
UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia, jog apeliantas neturi teisės ginčyti UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditorinių reikalavimų, nes tokios teisės nenumato ĮRĮ 19 straipsnis, kuriame įtvirtintos kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje.
CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta teisės norma, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Restruktūrizavimo įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tačiau tais atvejais, kai nėra šių normų tarpusavio konkurencijos ir Restruktūrizavimo įstatymas atskirų procesinių klausimų nenagrinėja, taikomos CPK normos.
ĮRĮ specialiai nereglamentuoja klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreditorius gali būti įtrauktas į restruktūrizavimo bylą pagal CPK nuostatas, jeigu jis pareiškia tokį prašymą arba jį trečiuoju asmeniu patraukia ieškovas. Tuo atveju, kai restruktūrizavimo byla yra iškelta, per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais (ĮRĮ 19 str. 1 d. 1 p.). Po to, kai teismas patvirtina kreditoriaus reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja visas tretiesiems asmenims numatytas teises ir pareigas.
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino AB bankas SNORAS kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje. Taigi, AB bankas SNORAS šioje byloje yra tretysis asmuo ir turi visas tretiesiems asmenims numatytas teises ir pareigas, todėl jis turi teisę skųsti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintus UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditorinių reikalavimų dydžius.
Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino didesnio nei jis prašė dydžio jo kreditorinį reikalavimą bei nepagrįstai patvirtino UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditorinius reikalavimus.
Remiantis ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, kartu su restruktūrizavimo planu turi būti pateikiamas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai (laikantis šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos), reikalavimų, kurie atsiranda dėl nepasibaigusios nuomos, panaudos ir kitų sutarčių nutraukimo, patenkinimo būdai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių sąrašą, kreditorių AB bankas SNORAS, UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumo iš esmės nenagrinėjo, patvirtindamas administratoriaus pateiktą sąrašą.
Apeliantas, atskiruoju skundu ginčydamas savo ir UAB „Volunta pak“ bei UAB „Transmitto“ finansinių reikalavimų pagrįstumą, nurodo, kad minėti reikalavimai patvirtinti neįvertinus bylos medžiagos ir nesant pakankamai įrodymų. Tačiau šių apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su minėtų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, nes byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių arba paneigiančių kreditorių finansinių reikalavimų bei jų dydžio pagrįstumą. Siekiant išspręsti, ar kreditorių AB banko SNORAS, UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ finansiniai reikalavimai yra pagrįsti, byloje būtina surinkti įrodymus, susijusius su šiais reikalavimais ir tik tada spręsti jų pagrįstumo klausimą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinti AB banko SNORAS, UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditoriniai reikalavimai, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji priimta, nenustačius šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių ir nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, todėl klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Ši nutarties dalis naikinama, o minėtų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes tvirtinant šiuos reikalavimus, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti AB bankas SNORAS, UAB „Volunta pak“ ir UAB „Transmitto“ kreditoriniai reikalavimai ir šių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis