Civilinė byla Nr. 2A-1179-1043/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00099-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.2.2.3.1.8; 2.2.2.10; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.1.7.6. 3.3.1.18.1.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. ir V. A. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būreliui dėl (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. A. ir V. A. 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būreliui, kuriame prašė teismo: 1) atnaujinti terminą ieškiniui paduoti; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl V. A. ir V. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; 3) priteisti ieškovams iš atsakovo patirtą neturtinę žalą - po 3000 Eur kiekvienam; 4) priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai ieškinyje nurodė, kad nesutinka su medžioklės būrelio valdybos nutarimu pašalinti juos iš medžioklės būrelio narių bei su nurodomais jų padarytais pažeidimais. 2019 m. spalio 19 d. ieškovams atvykus į rudens medžioklės sezono atidarymą, kuris vyko (duomenys neskelbtini) miške esančioje būrelio būstinėje, paaiškėjo, kad tą dieną vyks visuotinis susirinkimas, kurio metu bus renkami būrelio pirmininkas, valdybos nariai ir kasininkas. Pagal (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 4.3 punktą, apie visuotinio susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę turi būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo. Apie minėtą susirinkimą spaudoje paskelbta nebuvo. Kadangi būrelio pirmininko ir valdybos rinkimams reikalingas kvorumas, buvo suskaičiuota, kiek yra būrelio narių ir ar jis yra. Susirinkime dalyvavo 20 būrelio narių. Iš jų 2 nariai buvo nauji, jie susirinkime dalyvavo pirmą kartą. Naujai išrinkus pirmininką, valdybos narius ir kasininką, jie nuėjo į būrelio būstinę posėdžiauti. Išėjęs iš būstinės, būrelio pirmininkas R. M. informavo, kad valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio ir, kad valdyba nutarė ieškovus pašalinti iš būrelio. Ieškovai nurodė, kad būrelio pirmininkas paaiškino ieškovams, jog jie iš būrelio yra šalinami dėl to, kad ieškovas V. A. nesumokėjo 15 Eur mokesčio už medžiotojo bilieto pratęsimą bei už tai, kad ieškovai prieš tai, už anksčiau pašalintus iš būrelio narius, liudijo teisme administracinių nusižengimų bylų posėdžiuose ir liudijimo metu šmeižė būrelį. Nubalsavus ieškovus pašalinti iš medžiotojų būrelio, jiems buvo liepta palikti būrelio teritoriją, jie tai ir padarė. Ieškovai nesutiko su jų atleidimu iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, rengėsi kreiptis į teismą. Medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimai ieškovams buvo pasakyti žodžiu, todėl jie laukė raštiškų patvirtinimų. Ieškovai, negavę raštiškų medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimų, 2019 m. lapkričio 19 d. būrelio pirmininkui parašė prašymą, prašydami atsiųsti visus medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2019 m. spalio 19 d., dokumentus, susijusius su jų pašalinimu iš būrelio narių. Nesulaukę (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos ir susirinkimo nutarimų, ieškovai 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą. Ieškovai 2019 m. gruodžio 20 d. paštu gavo 2019 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą, tačiau tą dieną vykusio susirinkimo protokolo jie negavo. Protokolo išraše nurodyti ieškovų pažeidimai juos nustebino, kadangi 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo metu jiems žodžiu buvo pasakyta, kad jie šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo, o valdybos protokole nurodyti kiti pažeidimai nebuvo aptarti balsuojant susirinkime. Be to, valdybos protokole nurodyta, kad iš karto po valdybos posėdžio ieškovams žodžiu buvo paaiškinta būrelio valdybos nutarimo apskundimo tvarka, tačiau to nebuvo. Nurodė, kad būrelio pirmininkas pats pažeidinėjo bendravimo su būrelio nariais etiką, buvo piktavališkai nusistatęs prieš ieškovus. Ieškovai nurodė, kad pašalinus juos iš būrelio narių, su jais buvo susidorota, kaip su nepalankiais nariais pirmininkui, nes jie visada turėjo savo nuomonę su medžiokle susijusiais klausimais. Medžioklė yra ieškovų pagrindinis hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas, jie ilgamečiai medžiotojai nuo 1992 metų. Dėl pašalinimo iš būrelio ieškovai išgyveno negatyvius jausmus, buvo pažeminti, pažeista jų garbė ir orumas, pašlijo jų sveikata, pradėjo vartoti medikamentus kraujospūdžiui mažinti. Ieškovai nurodė, kad nario pašalinimo iš būrelio klausimas yra labai svarbus ir turi ypatingą reikšmę tiek viso būrelio nariams, tiek ir asmeniui, kurio atžvelgiu jis iškeltas, todėl turi būti sudaromos palankiausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Ieškovų pašalinimo iš medžioklės būrelio klausimas buvo išnagrinėtas ir nutarimas priimtas esmingai pažeidus procedūrinius standartus. 

3.       Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelis 2020 m. kovo 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų V. A. ir V. A. ieškinį, kuriame prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai yra praleidę terminą pareikšti ieškinį dėl atsakovo valdybos sprendimo. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos nutarimas pašalinti ieškovus iš medžiotojų kolektyvo narių priimtas 2019 m. spalio 19 d. Įstatyme numatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2020 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) būrelio įstatų 3.6. punkte nustatyta, jog sprendimą dėl narių pašalinimo iš būrelio priima valdyba. Pašalintasis narys valdybos nutarimą gali apskųsti visuotiniam narių susirinkimui (įstatų 3.6.8. punktas), kurio sprendimas yra galutinis. 2019 m. spalio 19 d. vyko rudens medžioklės sezono atidarymas ir šaukiamas visuotinis būrelio narių susirinkimas, kuris valstybės įmonės Registrų centro buvo pripažintas neįvykusiu. Įgaliojimus 2019 m. spalio 19 d. turinti (duomenys neskelbtini) būrelio valdyba taip pat tą dieną susirinko į posėdį, kurio metu be kitų klausimų sprendė ir dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių. Medžioklės atidaryme (susirinkime) dalyvavo 19 medžiotojų, turinčių 20 balsų (be naujai būrelio valdybos tą dieną priimtų narių). Supažindinus dalyvavusius (duomenys neskelbtini) būrelio narius su būrelio valdybos posėdyje priimtais nutarimais, sprendimui pašalinti V. A. ir V. A. iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių pritarė 16 narių, prieš buvo 2. Viso (duomenys neskelbtini) būrelyje 2019 m. spalio 19 d. buvo 28 nariai. Nors 2019 m. spalio 19 d. susirinkimas pripažintas neįvykusiu, 16 iš 20 dalyvavusių ir 28 esamų (duomenys neskelbtini) būrelio narių pritarė V. A. ir V. A. pašalinimui iš būrelio. Patys ieškovai pripažįsta, kad 2019 m. spalio 19 d. apie (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimus tą pačią dieną jie buvo informuoti žodžiu, kad abu šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo, bei kitų pažeidimų. Ieškovai neginčijo, kad 2019 m. spalio 19 d. įvyko visuotinis medžiotojų balsavimas, todėl būrelio 2019 m. spalio 19 d. sprendimo apskundimas galimas tik per sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovai klaidina teismą, teigdami, kad organizuojant susirinkimą, nebuvo laikomasi (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų. Pagal (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 4.3. punktą susirinkimą organizuoja valdyba, apie jo laiką, vietą ir darbotvarkę skelbiant spaudoje ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo. Šio termino galima nesilaikyti, jeigu visi nariai su tuo sutinka ir tai raštu patvirtina. Atsakovas apie 2019 m. spalio 19 d. 9 valandą šaukiamą (duomenys neskelbtini) būrelio visuotinį susirinkimą 2019 m. spalio 4 d. paskelbė dienraštyje Lietuvos rytas. Ieškovai teigdami, kad jų teisės gintinos teisme, nenurodė jokių teisės normų ar poįstatyminių teisės aktų, kurių nuostatas ginčija materialiuoju ir procedūriniu aspektais, jie nurodė jų atleidimo iš būrelio aplinkybes ir tai, kad kiti būrelio nariai jų atžvilgiu elgiasi pažeisdami įstatymus ir geros moralės normas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neginčija nė vieno (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos nutarime pašalinti iš būrelio ieškovus nurodyto jų pašalinimo teisinio pagrindo, atsakovas laikė, jog jie neginčija ir būrelio valdybos nutarimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovai privalėjo suprasti ir suprato, dėl kokių priežasčių jie buvo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių, o prieš tai buvo sustabdyta V. A. narystė būrelyje. Ieškovų elgesys ir veiksmai prieštaravo medžiotojų būrelio įstatuose įtvirtintiems tikslams – organizuoti racionalias ir kultūringas medžiokles, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas. Todėl atsakovas nurodė, kad ieškovų, kaip asociacijos narių, teisės, vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nebuvo pažeistos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovų V. A. ir V. A. ieškinį tenkino visiškai, pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio 2019 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio nutarimą dėl ieškovų V. A. ir V. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, priteisė iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio ieškovui V. A. 50 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), 1 460,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą V. A. ir V. A. bei 33,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovai V. A. ir V. A. buvo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio nariai. 2019 m. spalio 19 d. vyko visuotinis (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio susirinkimas. Apie visuotinį susirinkimą buvo skelbta laikraštyje Lietuvos rytas. 2019 m. spalio 19 d. įvyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kurio metu valdyba nustatė, kad būrelio nariai V. A. ir V. A. pažeidė 2014 m. spalio 25 d. visuotiniame būrelio susirinkime patvirtintų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus (duomenys neskelbtini) būrelio įstatų reikalavimus, o būtent V. A. pažeidė įstatų 2.2.4. punktą, 2.2.5. punktą, 3.4.4. punktą, 3.4.6. punktą, 3.6.1 punktą, 3.6.2. punktą ir 3.6.4. punktą, V. A. pažeidė įstatų 2.2.4. punktą, 2.2.5. punktą, 3.4.6. punktą, 3.6.2. punktą ir 3.6.4. punktą. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba, vadovaudamasi įstatų 3.6 punktu ir atsižvelgdama į padarytus įstatų pažeidimus, nutarė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narius – ieškovus V. A. ir V. A. pašalinti iš būrelio. 2019 m. spalio 19 d. vyko ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio susirinkimas. Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su būrelio valdybos posėdyje priimtais nutarimais bei sprendimu pašalinti ieškovus iš (duomenys neskelbtini) būrelio. Už šį klausimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių klubo narių – „už“ – 16, „prieš“ – 2.

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio narių susirinkimo protokolo kopiją ieškovai gavo tik tada, kai teismas gavo atsakovo atsiliepimą į ieškovų ieškinį, teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai (nors patys dalyvavo susirinkime) turėjo galimybę išsamiai susipažinti su visais medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2019 m. spalio 19 d. dokumentais, susijusiais su jų pašalinimu iš būrelio narių bei išsamiai suprasti tų dokumentų esmę. Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą (ne visą protokolą) ieškovai gavo tik po mėnesio, po ieškovų prašymo pateikimo, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., teismas sprendė, kad būtent nuo šios datos skaičiuotina senaties termino pradžia. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį, ginčydami (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo teisėtumą ir jo metu priimtus sprendimus, teismui pateikė 2020 m. vasario 7 d., todėl nustatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido. 

8.       Teismas nustatė, kad ieškovai iš anksto nežinojo, jog valdybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl jų pašalinimo iš būrelio. Sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio sprendė naujai išrinkta būrelio valdyba. Kadangi valstybės įmonė Registrų centras atsisakė įregistruoti pakeistus valdybos narių duomenis registre, teismas konstatavo, kad naujai išrinkta (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba veikė neteisėtai, tokia valdyba negalėjo priimti jokių sprendimų. Be to, teismas nurodė, kad valstybės įmonė Registrų centras atsisakė įregistruoti ne tik valdybos narių duomenis, bet ir pakeistus būrelio pirmininko bei valdybos pirmininko duomenis. Todėl teismas sprendė, kad susirinkimų sprendimai yra negaliojantys.

9.       Teismas pažymėjo ir tai, kad net jeigu 2019 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba, kuri priėmė sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio, būtų turėjusi įgaliojimus, vis tiek nagrinėjamoje byloje nustatyta daug procedūrinių pažeidimų pašalinant ieškovus iš būrelio narių. Juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei buvo pažeistos imperatyvios normos: nepaskelbta darbotvarkė, iš karto vyko ir valdybos posėdis, ieškovai neturėjo galimybės pasiruošti atleidimo klausimui, byloje pateiktų protokolų variantai labai skirtingi, todėl visos šios abejonės turi būti aiškinamos tik ieškovų naudai.

10.       Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 19 d. būrelio valdybos susirinkimo protokole nėra fiksuota duomenų, jog atsakovas būtų svarstęs švelnesnės sankcijos ieškovams alternatyvą. Atsižvelgdamas į tai, kad nario pašalinimas iš klubo yra griežčiausia sankcija nariui, teismas sprendė, kad klubas galėjo taikyti ir švelnesnę nuobaudą, nei pačią griežčiausią – pašalinimą iš klubo, nes tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojai, nepatvirtino, jog ieškovai buvo bausti už medžioklės įstatymų nesilaikymą. Teismas nurodė, kad atsakovo priimtas nutarimas pagal materialiuosius būrelio nariui taikytinų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių taikymo asociacijos nariui pagrindus negalėtų būti laikomas teisingu ir proporcingu. Medžiotojų būrelio nariai, tiek valdybos nariai sprendė ieškovų pašalinimo klausimą iš anksto nepasirengę, neturėdami reikalingos ir būtinos informacijos, nežinodami, kokiais konkrečiai neteisėtais ar neleistinais veiksmais, kokiuose įstatų punktuose numatytais pažeidimais kaltinami ieškovai, kokiais duomenimis ir kokiais dokumentais grindžiamas kaltinimas. Susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas ieškovų pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymas. Ieškovų pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime. Nebuvo suformuluoti konkretūs ieškovų neleistini veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip neetiški. Teismo vertinimu, turėjo būti nurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ir punktas, nurodyta medžioklės taisyklių konkreti formuluotė ir jos pažeidimas, konkretaus etikos kodekso, etikos taisyklių punktas, straipsnis, dalis ar konkreti etikos taisyklė arba suformuluota etinė nuostata, kuri yra įtraukta į atsakovo priimtus dokumentus, įstatus, valdybos nutarimą, visuotinio susirinkimo sprendimą ar pan. Atsakovas, į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl narių pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio yra neteisėtas dėl aukščiau nurodytų procedūrinių pažeidimų, be to atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros – visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Atsakovas leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovų pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei, kad buvo įgyvendintos būrelio narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas. Teismas pripažino, kad nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai ir materialiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškovų V. A. ir V. A. pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių neteisėtu, todėl ieškovų ieškinį tenkino pripažindamas negaliojančiu Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą.

11.       Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, sudarančių pagrindą teismui vertinti, kad neturtinė žala padaryta nusikaltimu, ar kad ji padaryta jų sveikatai. Ieškinyje nurodyti abstraktaus, teorinio pobūdžio teiginiai neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl neteisėto pašalinimo iš medžiotojų būrelio (klubo) narių, kitų klubo narių teisių pažeidimų, neturtinės žalos atlyginimo nenumato įstatymai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

12.       Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų ieškinys dėl pagrindinio reikalavimo - pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl ieškovų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, tenkintas, sprendė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti atsakovo naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai nustatė, kad bendraieškiai V. A. ir V. A. ieškiniu prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl jų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą - po 3000 Eur kiekvienam ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįvertino, kad buvo dar vienas ieškovų reikalavimas - taikyti laikinas apsaugos priemones - sustabdyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl V. A. ir V. A., pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių iki bus išnagrinėta byla, kuris buvo atmestas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi. Nors teismas nustatė, kad ieškovai reikalavo priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą - po 3000 Eur kiekvienam, ir šio reikalavimo netenkino, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys patenkintas visiškai. Todėl teismui klaidingai pripažinus, kad ieškinys patenkintas visiškai, buvo neteisingai ir neteisėtai priteista iš atsakovo 50 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), 1 460,75 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą bendraieškiams bei 33,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovai be reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė keturis reikalavimus. Vieną iš jų teismas patenkino, o likusius tris atmetė. Todėl byloje susiklostė situacija, kai visi ieškovų reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Teismas patenkino 25 procentus ieškovų reikalavimų, tačiau priteisė 100 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas patenkintų/atmestų reikalavimų procentinį dydį nustatė netinkamai. Ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.

13.2.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino netinkamai interpretavo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą, ir Lietuvos teismų praktiką, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi jis prasidėjo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovai jau kreipdamiesi į teismą pripažino, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Iš faktinių aplinkybių ir bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos nutarimas pašalinti ieškovus iš medžiotojų kolektyvo narių priimtas 2019 m. spalio 19 d. Ieškovai pateikė ieškinį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams 2020 m. vasario 7 d., t. y. suėjus ieškinio senaties terminui. Be to, aplinkybę, kad ieškovai 2019 m. spalio 19 d. faktiškai suvokė, jog jų teisė ir įstatymo saugomas interesas galimai yra pažeisti, patvirtina ir tai, jog jie filmavo susirinkimo eigą, ginčijosi su kitais būrelio nariais dėl jų pašalinimo, tą pačią dieną būrelio pirmininkui rašė SMS žinutes. Ieškovai patys teisme patvirtino, kad jiems apie pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių buvo pranešta 2019 m. spalio 19 d. Senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, pavyzdžiui neturėjimas valdybos sprendimo, todėl teismo argumentai, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo 2019 m. gruodžio 20 d., laikytini nepagrįstais. Jokios svarbios priežasties, dėl kurios ieškovai taip ilgai nesikreipė į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo, ieškovai nenurodė ir byloje nėra nustatyta, todėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra.

13.3.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl ieškovų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio teisėtumo neteisingai ištyrė byloje esančius įrodymus ir todėl padarė klaidingą išvadą, kuri lėmė neteisingą sprendimo priėmimą. Skundžiamas sprendimas grindžiamas ne teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, bet subjektyviais, faktiniais duomenimis nepagrįstais teismo samprotavimais. Nagrinėjamu atveju yra visi ieškovų narystės (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje pašalinimo materialieji pagrindai. Jau iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovai privalėjo suprasti ir suprato, dėl kokių priežasčių jie buvo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių, o prieš tai buvo sustabdyta V. A. narystė būrelyje. Ieškovų elgesys ir veiksmai prieštaravo medžiotojų būrelio įstatuose įtvirtintiems tikslams – organizuoti racionalias ir kultūringas medžiokles, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas ir kt., todėl ieškovų, kaip asociacijos narių, teisės, vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nebuvo pažeistos. (duomenys neskelbtini) būrelio įstatuose nustatytas narių pašalinimo reglamentavimas nenurodo, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai. Būrelio įstatuose ir Asociacijos įstatyme nenumatyta, kad valdybos posėdyje privalo dalyvauti iš būrelio šalinamas narys. Ieškovų teismui pateikta filmuota medžiaga patvirtina, jog jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su valdybos sprendimu ir dėl jo pasisakyti. Šį faktą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Būrelio nariai yra išreiškę savo poziciją dėl ieškovų pašalinimo iš asociacijos, todėl jie pagrįstai ir teisėtai pašalinti iš būrelio narių. Medžioklės atidaryme (susirinkime) dalyvavo 19 medžiotojų, turinčių 20 balsų, supažindinus juos su būrelio valdybos posėdyje priimtais nutarimais, sprendimui pašalinti V. A. ir V. A. iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių pritarė 16 narių, prieš buvo 2.

2.                      Ieškovai V. A. ir V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje nurodydamas, kad ieškinį tenkina visiškai, padarė tik techninę rašybos klaidą, kuri nekeičia sprendimo esmės ir nesudaro pagrindo motyvuotą bei pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.

14.2.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų.

14.3.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai ir pagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovų ieškinys dėl pagrindinio reikalavimo - pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl ieškovų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, buvo tenkintas pilnai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais buvo teikiama antrinė teisinė pagalba bei pateiktomis pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtinama, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. A. valstybė turėjo 744,32 Eur išlaidų, o dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. A. - 716,43 Eur išlaidų. Ieškovas V. A. taip pat sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinio esminį reikalavimą patenkinus, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos teisėtai ir pagrįstai buvo priteistos iš atsakovo. Be to, teismas šioje byloje turėjo 33,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos taip pat pagrįstai priteistos iš atsakovo valstybei. Atsakovo subjektyvus tenkintų ieškinio reikalavimų vertinimas ir jo paties atliktas bei apeliaciniame skunde pateiktas bylinėjimosi išlaidų skaičiavimas nėra teisiškai pagrįstas.

14.4.                       Atsakovo subjektyvus ieškinio aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimu, vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas ar netinkamai įvertinio bylos aplinkybes. Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2020 m. vasario 7 d., nustatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovai teikdami teismui ieškinį, prašė teismo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, motyvuodami tuo, kad jis praleistas dėl objektyvių priežasčių. Ieškovai neneigia, kad 2019 m. spalio 19 d. buvo atėję į vietą, kurioje vyko ginčijamas susirinkimas, tačiau susirinkimo protokolo, kaip ir kitų dokumentų, nematė. Ieškovai nurodė, o liudytojų parodymai patvirtina, kad nubalsavus ieškovus pašalinti iš medžiotojų būrelio, jiems iš karto buvo liepta palikti būrelio teritoriją. Jie tai ir padarė. Medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimai ieškovams buvo pasakyti tik žodžiu, todėl jie laukė raštiškų patvirtinimų ir planavo kreiptis į teismą, kadangi nuo pat pradžių kategoriškai nesutiko su jų atleidimu. Negavę jokių dokumentų, 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininką R. M. raštu, prašydami atsiųsti visus medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2019 m. spalio 19 d., dokumentus, susijusius su jų pašalinimu iš būrelio narių. Nesulaukę raštiškų būrelio valdybos ir susirinkimo nutarimų, 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą, kad galėtų apskųsti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. spalio 19 d. valdybos sprendimą. 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovai paštu gavo tik 2019 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą, kitų prašomų pateikti dokumentų negavo. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdžio protokole surašyti ieškovų pažeidimai juos nustebino, kadangi 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo metu jiems buvo žodžiu pasakyta, kad jie abu šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo, o valdybos protokole išvardinta daug punktų, kurie nebuvo aptarti balsuojant susirinkime. Taip pat valdybos protokole buvo įrašyta, kad iš karto po valdybos posėdžio jiems žodžiu buvo paaiškinta būrelio valdybos nutarimo apskundimo tvarka, nors iš tiesų to nebuvo. Nurodo, kad būtent atsakovo netinkami veiksmai lėmė tai, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gruodžio 20 d., kadangi 2019 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą (ne visą protokolą) ieškovai gavo tik po mėnesio, po ieškovų prašymo pateikimo, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., todėl būtent nuo šios datos skaičiuotina senaties termino pradžia.

14.5.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl ieškovų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pagrįstai nurodė, jog būrelio susirinkimų sprendimai yra negaliojantys, kad 2019 m. spalio 19 d. būrelio valdybos susirinkimo protokole nėra fiksuota duomenų, jog atsakovas būtų svarstęs švelnesnės sankcijos ieškovams alternatyvą. Nario pašalinimas iš klubo yra griežčiausia sankcija nariui, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo taikyti ieškovams, kadangi nei atsakovas, nei liudytojai, nei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, jog ieškovai buvo bausti už medžioklės įstatymų nesilaikymą ar kitus anksčiau padarytus pažeidimus. Taip pat teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo suformuluoti konkretūs ieškovų neleistini veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip neetiški, turėjo būti nurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ir punktas, nurodyta medžioklės taisyklių konkreti formuluotė ir jos pažeidimas, konkretaus etikos kodekso, etikos taisyklių punktas, straipsnis, dalis ar konkreti etikos taisyklė arba suformuluota etinė nuostata, kuri yra įtraukta į atsakovo priimtus dokumentus, įstatus, valdybos nutarimą, visuotinio susirinkimo sprendimą ar pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4.                      Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos sprendimo pašalinti ieškovus iš medžiotojų būrelio narių teisėtumo.

Dėl ieškinio senaties

5.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu pateikė nepraleidę 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. nuo tos datos, kuomet ieškovai gavo valdybos posėdžio protokolo išrašą, todėl sprendė, kad pateikdami ieškinį teismui 2020 m. vasario 7 d. nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino.  

6.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši teismo išvada padaryta netinkamai pritaikius ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, reikalinga tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią.

7.                      Pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimui pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas prašė taikyti. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, trijų mėnesių ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kuri siejama su ieškovo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jos teises pažeidžiantį nutarimą, yra svarbios aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl medžiotojų būrelio valdybos sprendimo pašalinti ieškovus iš būrelio narių pripažinimo negaliojančiu, kuris ieškovams buvo žodžiu pasakytas sprendimo priėmimo dieną. Šiuo atveju pritartina atsakovo argumentui, kad ieškovai apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. spalio 19 d., tą patvirtina ir patys ieškovai procesiniuose dokumentuose teigdami, jog nuo pat pradžių kategoriškai nesutiko su priimtu sprendimu bei planavo kreiptis teisminės gynybos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo ieškinio senaties termino pradžia laikyti 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. tą dieną, kuomet ieškovai gavo valdybos posėdžio protokolo išrašą, kadangi ieškinio senaties termino pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą: pavyzdžiui, sunki asmens liga, neturėjimas pakankamai lėšų kreiptis į teismą, įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo pradžios nustatymo klausimą. Ieškovams apie savo teisių pažeidimą žinant nuo 2019 m. spalio 19 d., terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2020 m. sausio 19 d. Ieškinys teismui pareikštas tik 2020 m. vasario 7 d., t. y. 19 dienų praleidus ieškinio senaties terminą.

8.                      Ieškovai ieškiniu prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju atsižvelgtina į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertintina termino praleidimo trukmė ir ieškovo nurodomos priežastys, kreipimosi į teismą operatyvumas po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kiti ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektai, ginčo esmė bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas ženkliai. Senaties termino eigos metu ieškovai buvo aktyvūs siekdami savo galimai pažeistų teisių gynybos: 2019 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininką R. M. raštu, prašydami atsiųsti visus medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2019 m. spalio 19 d., dokumentus, susijusius su jų pašalinimu iš būrelio narių (1 t., b. l. 27-28, 32-33), nesulaukę raštiškų (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos ir susirinkimo nutarimų (protokolų ir kitų dokumentų), 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą, kad galėtų apskųsti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. spalio 19 d. valdybos sprendimą (1 t., b. l. 34-35). Praėjus mėnesiui, po jų prašymo pateikimo (išsiuntimo) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkui R. M., 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovai gavo tik 2019 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą, kitų prašomų pateikti dokumentų negavo (1 t., b. l. 39-41). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimtas 2020 m. sausio 13 d. (1 t., b. l. 37). Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad reikšminga aplinkybė yra tai, kad ieškovai ieškinio senaties terminą praleido neženkliai, pakankamai aktyviai gynė savo teises, todėl atsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovai pretenzijų teisme jam nereikš. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formaliai taikius ieškinio senaties terminą susiklostytų situacija, kad dėl atsakovo veiksmų (dokumento, kurį ieškovai ginčija teisme nepateikimo ieškovams) ieškovai prarastų galimybę į teisminę gynybą, o tokia situacija būtų netoleruotina, kadangi prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei paties ieškinio senaties teisinio instituto esmei ir paskirčiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą atnaujinti, pripažįstant, kad ieškovų pažeistos teisės turi būti ginamos.

Dėl byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų esmės

9.                      Byloje nustatytos šios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės: ieškovai V. A. ir V. A. buvo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (toliau – (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis) nariai. 2019 m. spalio 19 d. vyko visuotinis (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio susirinkimas. Apie visuotinį susirinkimą buvo skelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“, nurodant, kad „(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas vyks 2019-10-19 9 val. (duomenys neskelbtini), darbotvarkė bus patvirtinta susirinkimo metu.“ (1 t., b. l. 67). Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 19 d., įvyko ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kurio metu valdyba nustatė, kad būrelio nariai (V. A. ir V. A.) pažeidė 2014 m. spalio 25 d. visuotiniame būrelio susirinkime patvirtintų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus (duomenys neskelbtini) būrelio įstatų (toliau – Įstatai) reikalavimus: 1) V. A. pažeidė Įstatų 2.2.4. punktą (Teisėtomis priemonėmis atstovauja ir gina Būrelio narių interesus valstybinėse institucijose, teismuose, nevyriausybinėse įstaigose ir organizacijose bei ginčuose su fiziniais asmenimis.), 2.2.5. punktą (Kartu su kitomis valstybės institucijomis pagal susitarimą dalyvauja aiškinant ir tiriant aplinkos apsaugos ir medžioklės norminių teisės aktų pažeidimus), 3.4.4. punktą (Nustatytu laiku mokėti mokestį ir kitas tikslines įmokas, numatytas vidaus taisyklėse), 3.4.6. punktą (Saugoti Būrelio nario garbę); 3.6.1 punktą (Nesumokėję nustatyto nario mokesčio daugiau kaip 3 mėnesius ir atsisakę mokėti kitas tikslines įmokas), 3.6.2. punktą (Pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiojo pažeisdami etikos ir moralės normas) ir 3.6.4. punktą (Jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams); 2) V. A. pažeidė Įstatų 2.2.4. punktą (Teisėtomis priemonėmis atstovauja ir gina Būrelio narių interesus valstybinėse institucijose, teismuose, nevyriausybinėse įstaigose ir organizacijose bei ginčuose su fiziniais asmenimis), 2.2.5. punktą (Kartu su kitomis valstybės institucijomis pagal susitarimą dalyvauja aiškinant ir tiriant aplinkos apsaugos ir medžioklės norminių teisės aktų pažeidimus), 3.4.6. punktą (Saugoti Būrelio nario garbę), 3.6.2. punktą (Pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiojo pažeisdami etikos ir moralės normas) ir 3.6.4. punktą (Jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams) (1 t., b. l. 55-62, 156-157). (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba, vadovaudamasi Įstatų 3.6 punktu ir atsižvelgiant į padarytus Įstatų pažeidimus, nutarė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narius – ieškovus V. A. ir V. A. – pašalinti iš būrelio.

10.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio 2019 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio sprendimą dėl ieškovų V. A. ir V. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, grindė tuo, kad: sprendimas buvo priimtas valdybos, kuri neturėjo įgaliojimų spręsti dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio, nebuvo svarstyta alternatyvios (švelnesnės) nuobaudos skyrimo galimybė, nebuvo suformuluoti konkretūs ieškovų neleistini veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip neetiški, nenurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ir punktas, medžioklės taisyklių konkreti formuluotė ir jos pažeidimas, konkretaus etikos kodekso, etikos taisyklių punktas, straipsnis, dalis ar konkreti etikos taisyklė arba suformuluota etinė nuostata, kuri yra įtraukta į atsakovo priimtus dokumentus, įstatus, valdybos nutarimą, visuotinio susirinkimo sprendimą ar pan., susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtrauktas klausimas dėl narių pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluoti pašalinimo pagrindai, apie juos nepranešta nei asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarytos tinkamos ir priimtinos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan.

11.                      Apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl to, kad naujai išrinkta (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba veikė neteisėtai ir negalėjo priimti jokių sprendimų, t. y. neturėjo įgaliojimų spręsti dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio, kas, teismo vertinimu, sudarė savarankišką pagrindą pripažinti sprendimus negaliojančiais, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių aplinkybių, kaip nepatenkančių į bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas.

12.                      Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija (2 t., b. l. 37-41). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Nagrinėjamu atveju pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka medžiotojų būrelio įstatų III ir IV skyriuose, kuriuose nustatyta, kad į būrelį naujus narius priima ar esamus narius pašalina iš būrelio valdyba, kurios sprendimui pašalinti būrelio narį iš būrelio turi pritarti būrelio visuotinis narių susirinkimas balsavimu balsų dauguma.

13.                      Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai ištyrė byloje esančius įrodymus. Apelianto vertinimu, egzistuoja visi ieškovų pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pašalinimo materialieji pagrindai: ieškovų elgesys ir veiksmai prieštaravo medžiotojų būrelio įstatuose įtvirtintiems tikslams – organizuoti racionalias ir kultūringas medžiokles, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas ir kt., todėl ieškovų, kaip asociacijos narių, teisės, vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nebuvo pažeistos. Be to, (duomenys neskelbtini) būrelio įstatuose nurodytas narių pašalinimo reglamentavimas nenurodo, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai. Būrelio įstatuose ir Asociacijos įstatyme nenumatyta, kad valdybos posėdyje privalo dalyvauti iš būrelio šalinamas narys. Ieškovų teismui pateikta filmuota medžiaga patvirtina, jog jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su valdybos sprendimu ir dėl jo pasisakyti.

14.                      Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas valdybos sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių pripažino negaliojančiu ne dėl to, kad nustatė, jog ieškovai nepadarė pažeidimų ar, kad šie pažeidimai negalėjo būti pagrindu pašalinti juos iš būrelio narių, bet dėl to, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai sprendžiant klausimą dėl ieškovų pašalinimo: nebuvo užtikrintos ieškovų teisės į teisingą procesą, o sprendimą dėl jų pašalinimo priėmė įgaliojimų neturintis subjektas.

15.                      Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo įstatuose nėra įtvirtinta detali procedūra, kurios laikantis turėtų būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

16.                      Siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Informacija turi būti teikiama juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Pažymėtina, kad šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad informacija būtų gauta, kad asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad spaudoje buvo paskelbta apie tai, kad vyks (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkė bus patvirtinta susirinkimo metu. Darbotvarkė paskelbta nebuvo, taip pat nebuvo jokios informacijos, kad vyks ir valdybos posėdis, kuriame bus sprendžiami asociacijos narių pašalinimo klausimai. Atsakovas ir neįrodinėja, kad iki valdybos posėdžio, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kokiu nors būdu būtų informavęs ieškovus apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl jų narystės būrelyje. 

17.                      Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus teismo posėdžiuose sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista medžiotojų būrelio narių konvencinė teisė iš anksto, prieš protingą terminą būti išsamiai ir aiškiai informuotiems apie svarstomus asociacijai ir ypač ieškovams reikšmingus klausimus, buvo pažeista teisė būti susipažinusiems su duomenimis apie šalinamo asociacijos nario galimai padarytais pažeidimais, su duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais šiuos galimus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmeniui, kurio narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi neeilinis visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Pagal kasacinio teismo praktiką yra reikalaujama tiksliai suformuluoti padarytus asociacijos nario pažeidimus, nurodant tiek konkretų teisinį pažeidimo pagrindą, tiek ir konkretų faktinį pažeidimo pagrindą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovams nebuvo pranešta, kuo jie yra kaltinami ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė, kad jiems ketinama taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio. Vertinant byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovai iš anksto nebuvo informuoti dėl kokios poveikio priemonės taikymo jam bus sprendžiamas klausimas, aiškiai ir konkrečiai būtų suformuluoti pašalinimo pagrindai. Pagal atsakovo įstatus būrelio nariai gali būti pašalinti iš būrelio valdybos sprendimu: Pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiotojo etikos ir moralės normas (3.6.2. punktas); Jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams (3.6.4. punktas). Sprendimas taikyti tokią sankciją turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisinių nuostatų reikalavimai, kaip buvo vykdoma ar kitaip pasireiškė įstatų 3.6.2 ir 3.6.4 punktuose numatyta veikla, kokius tai sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste būrelyje. Kilus ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio narių priėmęs subjektas privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos neįvykdė. Turėjo būti nurodyti konkretūs faktai ir jiems vertinti svarbios aplinkybės, o sprendimas dėl narių pašalinimo negali būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nei valdybos posėdžio, nei visuotinio narių susirinkimo protokoluose nėra nurodyti konkretūs ieškovų padaryti pažeidimai, apsiribojama tik įstatų punktų nurodymu, tačiau niekaip neatskleidžiama kokiais konkrečiais ieškovų veiksmais nurodyti punktai buvo pažeisti. Net ir atsakovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodomi ieškovų padaryti pažeidimai, sudarę pagrindą valdybai spręsti dėl jų pašalinimo. Tokie bendro pobūdžio teiginiai kaip, kad „ieškovai privalėjo suprasti ir suprato dėl kokių priežasčių jie buvo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių <...>, akivaizdu, kad ieškovų elgesys ir veiksmai prieštaravo medžiotojų būrelio įstatuose įtvirtintiems tikslams – organizuoti racionalias ir kultūringas medžiokles, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas ir kt. <...>“ negali būti pripažįstami tinkamu pareigos nurodyti pašalinimo iš būrelio narių faktinį ir teisinį pagrindą įvykdymu.

18.                      V. A.

19.                      Minėta, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra. Pasveriant pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, kaip sankcijos, taikymo pagrįstumą už nario mokesčio nemokėjimą (netinkamą mokėjimą), reikėtų įvertinti, kad tai yra asmenų laisvalaikio veikla, kurią jie vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją. Padaryti pažeidimai, taip pat mokesčių mokėjimo nesklandumai turi būti atidžiai vertinami, atkreipiant dėmesį, ar pažeidimai daromi piktybiškai, ar jie yra kilę dėl sudėtingų aplinkybių ar susiklosčius neįprastai situacijai, pavyzdžiui, esant mokesčio mokėjimo neaiškumų, keičiantis jo mokėjimo tvarkai. Svarbu įvertinti, ar asmens elgesys yra geranoriškas ir nekeliantis grėsmės. Gali būti svarbu ir tai, ar būrelyje buvo aiški mokesčio mokėjimo tvarka, ar būrelio nariai buvo tinkamai apie ją informuoti, ar jiems buvo pateikta informacija apie mokėjimo tvarkos pasikeitimus ir jos įgyvendinimą. Asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Dėl to priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, informavus ir įspėjus narį apie galimus padarinius. Paprastai dėl padarytų pažeidimų ar nesklandumų būrelio nariai yra neformaliai perspėjami, vadovybės ar kolegų paraginami vykdyti savo pareigas, elgtis tinkamai, o ne taikomos griežčiausios priemonės, ypač dėl nario mokesčio mokėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020 50 punktą.). Ieškovas V. A. paaiškino, kad nežinodamas, ar jam reikia mokėti nustatytą mokestį (kadangi turi neįgalumą) kreipėsi į būrelio finansininką V. V., kuris paklausus ar mokestį reikia mokėti ir tiems asmenims, kurie anksčiau buvo atleisti (neįgalūs ir 70 metų turintys medžiotojai), nurodė, kad šio klausimo būrelio vadovybė ir visuotinis susirinkimas nesvarstė. Ieškovo teigimu, V. V. pranešimus apie mokestį medžiotojų būrelio nariams turėjo parašyti raštu arba sms žinute. Kadangi tokios žinutės negavo – manė, kad mokėti nereikia. Visais atvejais, kai reikėdavo mokėti – tokios žinutės buvo siunčiamos. Ieškovas į bylą pateikė išsakytus teiginius apie siunčiamas žinutes būrelio nariams dėl mokesčio mokėjimo patvirtinančius įrodymus (1 t. b. l. 105). Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovas buvo informuotas apie jam tenkančią pareigą sumokėti 15 Eur dydžio mokestį, taip pat nenurodė, kad buvo kaip nors paraginęs ieškovą tai padaryti. V. A. sumokėjo mokestį 2019 m. lapkričio 5 d.(1 t., b. l. 106). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kuomet asmuo bandė aiškintis, ar jam reikia sumokėti mokestį, nesant byloje įrodymų, kad jis buvo paragintas tai padaryti, kartu įvertinant tai, kad nuobauda pritaikyta už vienkartinį tokio pobūdžio pažeidimą, o ir nuobauda parinkta pati griežčiausia, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad pašalinimas iš medžiotojų būrelio už pavėluotą nario mokesčio sumokėjimą yra proporcinga sankcija padarytam pažeidimui.

20.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl V. A. ir V. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių yra pagrįstas. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21.                      Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui priėmus sprendimą. Apelianto teigimu, byloje ieškovai reiškė 4 reikalavimus, sprendimu buvo patenkintas tik vienas iš jų, t. y. teismas patenkino 25 procentus ieškovų reikalavimų, tačiau priteisė 100 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys yra tenkinamas, tačiau ieškovų pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo patenkintas. Teismui netinkamai nustačius patenkintų/atmestų reikalavimų procentinį dydį buvo netinkamai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

22.                      Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys tenkinamas visiškai, tačiau teismas tenkino tik reikalavimą dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio pripažinimo neteisėtu, o reikalavimas priteisti ieškovams neturtinę žalą nebuvo patenkintas. Ieškovai reiškė reikalavimą priteisti kiekvienam iš jų po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė argumentus dėl kurių, teismo nuomone, šis reikalavimas buvo nepagrįstas ir dėl to atmestas (sprendimo 16 - 17 puslapiai). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl teisines pasekmes sukelia ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytas sprendimas, bet ir motyvuojamojoje dalyje išdėstyti išaiškinimai. Taigi esant teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytiems motyvams, kodėl vienas iš byloje pareikštų materialinių reikalavimų yra atmestas – pripažintina, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad ieškinys tenkinamas visiškai, buvo padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, kurią ištaiso apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad ieškinys tenkintas iš dalies.

23.                      Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentui, jog šioje byloje buvo pareikšti 4 reikalavimai, kurių patenkinimo proporcija yra aktuali sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Taigi ieškinys yra reiškiamas tikslu apginti materialinės teisės normomis įtvirtintas asmens teises, kurios pažeidžiamos arba ginčijamos. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šioje byloje buvo pareikšti du materialiniai teisiniai reikalavimai: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl V. A. ir V. A. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių ir priteisti ieškovams iš atsakovo patirtą neturtinę žalą - po 3000 Eur kiekvienam. Būtent šių reikalavimų patenkinimo proporcija yra aktuali sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

24.                      CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas – dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio pripažinimo neteisėtu, dėl ko atsakovui kyla pareiga atlyginti byloje susidariusias išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgtina į tai, kad byloje esminis ginčas buvo dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių teisėtumo. Didžioji šalių atstovų darbo dalis buvo skirta įrodinėjant savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą būtent šioje apimtyje. Net pats atsakovas atsiliepime į ieškinį, atsiliepimo dalyje „dėl kitų ieškinyje nurodomų aplinkybių“ nurodo, kad „ <...> deklaratyvūs pastebėjimai, kad medžioklė yra jų pagrindinis hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas, jie yra ilgamečiai medžiotojai nuo (duomenys neskelbtini) ir dėl šio pašalinimo iš būrelio išgyvena negatyvius jausmus, buvo pažeminti, pažeista jų garbė ir orumas, pašlijo sveikata, jie vartoja medikamentus kraujospūdžiui mažinti yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakome“. Esant tokiai situacijai, kuomet didžioji dalis sąnaudų buvo patirta šalims įrodinėjant savo poziciją dėl pagrindinio byloje pareikšto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, įvertinęs byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, nukrypti nuo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai šioje dalyje yra itin lakoniški, tačiau motyvų nepakankamas išsamumas šiuo atveju nesudaro pagrindo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

25.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tačiau tarp šalių kilusį ginčą iš esmės išsprendė teisingai, todėl papildžius teismo motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistinas.

26.                      Ieškovai teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad išlaidas advokatui sumokėjo ieškovas V. A., tad patirtos išlaidos priteistinos šiam ieškovui iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad ieškinys tenkintas iš dalies.

Priteisti ieškovui V. A. iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Laima Kriaučiūnaitė

Anita Sereikienė

Arvydas Žibas