Civilinė byla Nr. 2-300-494/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03424-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija:
20.2; 24.4; 99.5; 113.1;
114.4; 116.4.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant E.Drungilaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei S. P.,
atsakovei N. Š.,
tretiesiems asmenims T. B., D. B.,
trečiojo asmens atstovui L. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei N. Š., tretiesiems asmenims T. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
n u s t a t ė :
I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Vilniaus apskrities viršininko administracija ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (b.l.1-3) prašė: 1) įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius SB „(duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų; 2) atsakovei neįvykdžius 1 punkte nurodyto įpareigojimo, suteikti teisę inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytus statinius atsakovės lėšomis.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, nagrinėdamas T. B. prašymą dėl SB (duomenys neskelbtini), esančių statinių teisėtumo, 2010-07-23 faktinio patikrinimo vietoje metu nustatė, kad atsakovė N. Š. (iki 2011-04-04 Ž.) jai priklausančiame sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų) ir ant SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, dalį metalinės tvoros. Ant minėto SB „(duomenys neskelbtini)“ gegeraliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų atsakovė dar pastatė ir betoninį vandentiekio šulinį. Taip pat nustatyta, kad kita dalis atsakovės pastatytos metalinės tvoros (20 m) pastatyta sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – žemės ūkio). Iš faktinės situacijos schemos, nubraižytos ant UAB „Georanga“ 2009-05-15 parengto žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, matyti, kad dalis atsakovės sodo namo (bendras plotas apie 32 kv. m, aukštis 3,5-4,2 m), dalis pagalbinio pastato (bendras plotas apie 17 kv. m, aukštis apie 4,8 m) ir betoninis vandentiekio šulinys (diametras apie 1 m), patenka ant SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto 5 m pločio pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris numatytas kaip SB bendrojo naudojimo valstybinė žemė. Taip pat dalis (20 m) 1,5-1,6 m aukščio metalinės tvoros (taškai faktinės situacijos schemoje 11-12, pastatyta sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame T. B. ir D. B. bei dalis tvoros (taškai faktinės situacijos schemoje 9-10, 10-11, 12-13, 13-14) pastatyta ant generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų. Pažymėjo, kad T. B. ir D. B. priklausantis žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tai reiškia tikslias žemės sklypo nustatymo ir įregistravimo koordinates bei tikslias žemės sklypo ribas. O atsakovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Nurodė, kad 2010-05-14 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teritorijų planavimo dokumentus turėtų praeiti 5 m pločio pravažiavimas. Pagal esamą padėtį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje pusėje esantys pastatai bei tvora patenka ant teritorijų planavimo dokumentuose numatyto pravažiavimo. Atsakovės sodo namas ir pagalbinio ūkio pastatas pagal aplinkybių nustatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai (toliau –Reglamento) 1 priedo 1 lentelės 1 ir 5 punktus buvo priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, nes tiek sodo namo, tiek pagalbinio ūkio pastato aukštis neviršijo 5 m, o plotas 50 kv. m. Šachtinis šulinys pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės 9 punktą tai pat buvo priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Kadangi atsakovės pastatytos tvoros aukštis neviršijo 1,8 m, ji pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės 12 punktą irgi buvo priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams.
Aplinkybių nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. buvo nustatyta, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama, jeigu statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais. Reglamento 21.2 p. buvo nurodoma, jog statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomame žemės sklype. Reglamento 1 priedo bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 p. nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas (valdytojo, naudotojo). Reglamento 12.4.2 p. nustatė, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Minėti I grupės nesudėtingi statiniai buvo pastatyti atsakovei nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, todėl turėjo būti parengtas supaprastintas statinių projektas, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, taip pat atsakovė turėjo gauti žemės sklypų savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą. Tuomet galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 71d. nustatė, kad savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė minėtus pastatus pastatė neturėdama supaprastinto statinio projekto su įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišku pritarimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., atsakovei 2010-09-02 surašyti savavališkos statybos aktai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2010-09-13 surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nurodyta nugriauti savavališkai pastatytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį iki 2010-03-31, o metalinę tvorą iki 2010-11-13. Atsakovė minėtų ieškovo reikalavimų neįvykdė, nors minėtas terminas atsakovės prašymu buvo pratęstas iki 2011-04-01.
2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kurių pagrindu pasikeitė ir normatyviniai statybos techniniai dokumentai, vienok, Statybos įstatymo įsigaliojusių normų pakeitimuose nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsakovės pastatyti statiniai nepatenka į STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede įtvirtintas išimtis. STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priedo lentelės 2 p. nurodyta, kad pagalbinio pastato paskirties pastatas – be gyvenamųjų patalpų, kurio didžiausias aukštis iki 5 m. o plotas iki 50 kv. m, 1 lentelės 4 p. nurodyta, kad sodo namas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, o plotas 80 kv. m, 2 lentelės 16 p., nustatyta, kad šachtinis šulinys ir 2 lentelės 3.1 p., nurodyta, kad tvora, kurios aukštis iki 2 m, yra I grupės nesudėtingi statiniai; pagal 14 p., nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti jei tokiam projektui yra reikalingi rašytiniai pritarimai. Pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 p., statant statinį valstybinėje žemėje yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui; pagal 50 p., statant valstybinėje žemėje visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM 2011-04-14 raštu informavo ieškovą, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi prašymo dėl sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinės žemės pirkimo ar nuomos. Nagrinėjamu atveju, atsakovė SB bendrojo naudojimo valstybinės žemės (pravažiavimo tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo dėl minėtų statybų nėra gavusi. Atsakovė nėra gavusi ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų T. B. ir D. B. sutikimo statyti tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė prieš statant ginčo statinius turėjo gauti tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų sutikimą. Ginčo statiniai yra laikytini I grupės nesudėtingais statiniais. Pagal dabartinį Statybos įstatymo ir STR teisinį reguliavimą projekto nereikia, bet reikia gauti ieškovo ir trečiųjų asmenų B. sutikimą. Atsakovės teiginiai apie jos sklypo faktinį naudojimą neturi pagrindo, vadovaujantis generaliniu planu, kadastro žemėlapio ištraukomis, yra fiksuota, kad atsakovės statiniai stovi valstybinėje žemėje. Generalinis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, yra galiojantis.
Atsakovė N. Š. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 28 str. 6 d., jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 d. nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Ieškovas ieškinyje patvirtina, kad atsakovei reikalavimų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-04-01, todėl, įvertinus tai, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2011-12-05, pripažintina, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovė ieškovo reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovė, prašomus nugriauti pastatus yra pasistačiusi dar 1999 metų gegužės mėnesį, kas sudaro pagrindą išvadai, jog esama statinių teisinė padėtis yra nusistovėjusi daugiau kaip 10 metų, todėl ieškovo prašomų priemonių taikymas pažeistų ne tik atsakovės turtines teise, bet ir teisinės valstybės principą ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Ieškinyje nurodyti teiginiai apie atsakovei priklausančių statinių buvimo vietą neatitinka tikrovės, nes žemės naudojimo 2010-05-14 patikrinimo aktu nustatyta, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jokio kelio nėra, jo nėra ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, taip pat ir bendrijos detaliajame plane su kelių ir vandentiekio bei elektros linijų nužymėjimais, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi kažkokiu Nacionalinės žemės tarnybos 2011-02-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu, neva, SB „(duomenys neskelbtini) generalinio plano sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planu. Jokių duomenų, kad ieškovo teikiamas bendrijos generalinis planas būtų patvirtintas ir yra galiojantis, nėra, o įvertinus tai, kad šiuo metu ruošiamas SB teritorijos žemėtvarkos projektas valstybinės žemės plote, atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė yra neteisėtai pastačiusi statinius ir dalį tvoros, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame B., nes SB generalinis planas kaip bendrijos detalieji planai su kelių ir vandentiekio bei elektros linijų nužymėjimasi ir patvirtina, kad jokio suprojektuoto 5 m pločio pravažiavimo tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovei priklausantys statiniai ir tvora yra atsakovės priklausančiame sklype, o metalinė tvora yra ant atsakovei priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Ieškovo pateiktame UAB „Georanga“ 2009-05-15 parengto atsakovei priklausančio sklypo plano neaišku kokiu pagrindu nubraižyta faktinės situacijos schema neatitinka tikrovės ir prieštarauja SB „(duomenys neskelbtini) ‘ generaliniam planui. Ieškovas nurodo, kad atsakovės pastatyti statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai, o kadangi dalis yra valstybinėje žemėje, tai yra privalomas Nacionalinės žemės tarnybos raštiškas pritarimas supaprastintam statybos projektui, kurio atsakovė nėra gavusi, o dalyje, kur atsakovės pastatyta tvora randasi B. sklype. Atsakovė turėjo parengti supaprastintą projektą, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas bei atsakovė turėjo gauti B. raštišką sutikimą. Kadangi atsakovės statiniai pastatyti dar 1999 m. gegužės mėn., tai pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą jokių statinių projektų kaip ir leidimų/ sutikimų, nereikėjo. B. gi, jiems priklausantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo tik 2002-08-12, o iki 2009 m. birželio mėnesio jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.
Teismo posėdžio metu atsakovė prašė atmesti ieškinį atsiliepime nurodytomis aplimkybėmis. Papildomai parodė, kad 1992 metų planas nėra patvirtintas, negalioja, o pagal naują 2013 metų gruodžio gen.planą jos sklypas neįeina į valstybinę žemę. Jai priklauso 7,3 aro sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tokio dydžio sklypą ji ir buvo įsigijusi. Jos sklypas yra kraštinis, ji nėra užgrobusi svetimos žemės. Tvorą ji pastatė 2000 metais, kai B. dar neturėjo savo sklypo, todėl jų sutikimo nebuvo, buvo tuomet sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sutikimas. Šulinį ji įsirengė jau po tvoros pastatymo, atšaką įsirengė nuo gretimo sklypo savininkų. neginčija ir pripažįsta, kad jos sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Nurodė, kad ji neginčijo teismine tvarka ieškovo reikalavimų dėl statinių nugriovimo, nes viską tvarkė jos advokatas.
Tretieji asmenys T. B. ir D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jie sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2002 metų rugpjūčio mėnesį, tuomet žemės pirkimo dokumentuose ir planuose kelias tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo. Pačios atsakovės (buvusios Ž.) pasirašytame 1992-04-21 jos sklypo plane minėtas kelias yra. Atsakovė teigdama, kad jokio kelio nebuvo ir nėra yra neteisi. Kadangi įsigytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apleistas, tai keletą metų jų sklypas buvo tvarkomas, o atvykus į sklypą 2005 (tikslios datos nurodyti negali), pastebėjo, kad atsakovė yra aptvėrusi jai priklausantį sklypą tvora metaline tvora bei 20 m ilgio ir 5 m pločio bendro naudojimo kelio dalį bei dalį tretiesiems asmenims priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra užėmusi visą pravažiavimo kelią, o kelias pravažiavimui yra būtinas. Jiems priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atliko UAB „Georanga“ 2009 m. gegužės mėn. Eilę kartų 2009 – 2011 metais tretieji asmenys kreipėsi į institucijas ištirti atsakovei pastatytų statinių teisėtumą. 2010-07-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas, atvykęs į vietą surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovei priklausančio tvoros dalis randasi tretiesiems asmenims priklausančiame sklype, o statiniai ir betoninis šulinys užima bendro naudojimo kelio, t.y. valstybinę žemę. Tretiesiems asmenims pravažiavimo kelias yra būtinas, atsakovės ir jų sklypai yra kraštiniai nesiriboja su jokia kraštine. Jų sklypas yra nuokalnėje, nėra galimybės transporto priemonei apsisukti kelyje, tai sukelia eilę sunkumų.
Teismo posėdžio metu T. B., palaikydamas atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės pastatyta tvora užima apie 40 cm jo sklypo dalies. Tvora pastatyta 2004 metais, jų sutikimo atsakovei nebuvo duota. Atsakovės pastatytas šulinys yra gal 20 cm nuo jų ribos, jis yra valstybinėje žemėje. Ieškinys yra pagrįstas, nes jie negali naudotis keliu, valstybė turi ginti jų, kaip sklypo savininkų teises.
Tretysis asmuo D. B. su ieškiniu sutiko. Papildomai parodė, kad tvorą atsakovė pastatė 2004 metais, o ne 2000 metais. Kelias jiems yra būtinas, norėjo tarpusavy su atsakove pasidalinti 5 m ploto kelią po lygiai, bet atsakovė nesutiko. Atsakovė naudojasi didesniu sklypu nei jai priklauso.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. 2009-09-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius gavo suderinti individualios S. L. įmonės paruoštas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius N. Š., kadastrinių matavimų bylas. 201-06-16 dėl nustatytų trūkumų minėtos bylos buvo atmestos. 2010-06-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus specialistė sudarytame žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė trūkumus, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pasikeitė žemės sklypo konfigūracija, reikia tikslinti gretimybes bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais. 2011-03-22 UAB „G. L.“ pakartotinai pateikė minėtas bylas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (toliau - Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai tikrindami minėto žemės sklypo kadastrines bylas papildomai nustatė trūkumus, todėl vadovaujantis Goedezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir tikrinimo nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėmis (patv. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011-11-30 nuvyko į vietą patikrinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimosi ribas ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos paženklintos vietoje riboženkliais 1-7 pagal UAB „GeoLukas“ 2011-02-25 parengtą žemės sklypo planą M1:500 (nerastas 4 riboženklis). Minėtas planas neatitinka galiojančio SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijų planavimo dokumento – generalinio plano. Nustatyta, kad žemės sklypo pietinė riba 1-7 nesuriboja su SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkine riba (tarp žemės sklypo ir šios ribos yra apie 4,40 m laisvas ženmės ruožas) .Šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės ribos esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kalias generaliniame plane 5 m pločio, o natūroje ir UAB „Geolukas“ 2011-02-25 parengtame žemės sklypo plane M:500 (riboženkliai 3-4) susiaurėja iki 2,50 m pločio. Nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelio dalyje pastatyti statiniai – sodo namelis (apie 14 kv. m bendro naudojimo kelio dalyje), ūkinis pastatas (apie 13 kv. m bendro naudojimo kelio dalyje), kanalizacijos šulinys (diametras R-0,80 m). Visas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant minėtą SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelią, aptvertas metaline tvora (su metaliniais varteliais). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai konstatavo savavališką valstybinės žemės užėminą ir naudojimą 124 kv. m ploto. 2011-12-01 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistais M. Š., vadovaudamasisi ATPK 259, 259(1) ir 260 str. str., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 45 str. 1 d. 2011-12-12-06 minėta administracinio teisės pažeidimo byla išsiųsta Viniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, atsakovė naudojasi didesniu sklypo plotu, nei privatizavo, t.y. naudojasi 124 kv. m didesniu sklypu. SB generalinis planas, patvirtintas 1992 metais yra galiojantis, tai yra teritorijų planavimo dokumentas. Atsakovės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo patvirtinti, nes jie atlikti pagal faktinį naudojimą, specialistai turi vadovautis generaliniu planu ir privatizavimo schema. Atsakovės nurodytas SB planas yra tik 2013 metais parengtas projektas įsiterpusiems sklypams valstybinėje žemėje bendrijoje, o visiems kitiems sklypams galioja 1992 metų generalinis planas.
Tretysis asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išskirtas 1989 metais pagal SB detalųjį planą, kuriame jokio kelio tarp atsakovei priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (tuometinis savininkas S. Š.) nebuvo. 1992 metais sklypų privatizavimo metu buvo sudarytas vadinamasis SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos generalinis planas, kuriame buvo numatytas kelias per atsakovei priklausantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 metais vadinamame SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos generaliniame plane kelias tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrengtas dėl sudėtingo reljefo, ir dėl to, kad kelias buvo numatytas per sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kelias nėra įrengtas ir jo nėra, tai patvirtina 2010-05-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, jog tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jokio kelio nebuvo ir nėra. T. B. ir D. B. SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2002 metais, T. B., sužinojęs, kad vadinamajame SB Generaliniame plane buvo numatytas kelias tarp jų sklup Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), panoro to kelio dalies (nežiūrint, kad ten yra N. Š. sklypo dalis) – su tikslu statyti mašinas, tačiau mašinas statyti SB teritorijoje draudžia SB vidaus tvarkos taisyklės, kiekvienas sodininkas savo mašinas privalo statyti savo sklypo teritorijoje. T. B. neteisingai pamatuotą savo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo VĮ Registrų centre, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). T. B. prirašė skundus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, kad atsakovė sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė statinius ant bendro naudojimo kelio, kuriuo pats T. B. negali naudotis ir kuris yra jam būtinas privažiavimui prie jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
Trečiojo asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovei nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas.
Kaip nustatyta byloje, atsakovei N. Š. nuosavybės teise priklauso 0.0730 ha žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas neatliekant matavimų (b.l.59-60, t.1); tretiesiems asmenims T. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l.56-57, t.1).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius, 2010-05-14 atlikęs (duomenys neskelbtini) esančio tarp atsakovei ir tretiesiems asmenims T. B. ir D. B. priklausančių žemės sklypų, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kelio buvimą vietovėje, Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo (b.l.48-51, t.1), kad tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teritorijų planavimo dokumentus turėtų praeiti 5 m pločio kelias, kurio realiai nėra; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti kadastriniai matavimai; pagal esamą padėtį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje pusėje esantys pastatai bei tvora patenka ant teritorijų planavimo dokumentuose numatyto pravažiavimo; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka generaliniame plane ir schemoje nurodytų ribų.
Ieškovas 2010-07-23 faktinio patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) metu nustatė, kad atsakovė N. Š. (buv. Ž.) jai priklausančiame sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų)) ir ant SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, dalį metalinės tvoros. Ant minėto SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų atsakovė dar pastatė ir betoninį vandentiekio šulinį; nustatyta taip pat, kad kita dalis atsakovės pastatytos metalinės tvoros (20 m) pastatyta sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – žemės ūkio) (b.l.7-15, t.1).
Iš faktinės situacijos schemos, nubraižytos ant UAB „Georanga“ 2009-05-15 parengto žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) plano (b.l.61, t.1), matyti, kad dalis atsakovės sodo namo (bendras plotas apie 32 kv. m, aukštis 3,5-4,2 m), dalis pagalbinio pastato (bendras plotas apie 17 kv. m, aukštis apie 4,8 m) ir betoninis vandentiekio šulinys (diametras apie 1 m), patenka ant SB „(duomenys neskelbtini) ‘ generaliniame plane suprojektuoto 5 m pločio pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris numatytas kaip SB bendrojo naudojimo valstybinė žemė; taip pat dalis (20 m) 1,5-1,6 m aukščio metalinės tvoros (taškai faktinės situacijos schemoje 11-12, pastatyta sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise T. B. ir D. B. bei dalis tvoros (taškai faktinės situacijos schemoje 9-10, 10-11, 12-13, 13-14) pastatyta ant generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ieškinyje nurodytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį pastatė neturėdama supaprastinto statinio projekto su įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišku pritarimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., atsakovei 2010-09-02 surašyti savavališkos statybos aktai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2010-09-13 surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei nurodyta nugriauti savavališkai pastatytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį iki 2010-03-31, o metalinę tvorą iki 2010-11-13. Atsakovė minėtų ieškovo reikalavimų neįvykdė, nors minėtas terminas atsakovės prašymu buvo pratęstas iki 2011-04-01 (b.l. 16-41, t.1).
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys D. B., T. B., Sodininkų Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-06-05 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurion pagrindu buvo įregistruota D. B. ir T.b. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimai, 2012—11-19 sprendimu skundą atmetė (b.l.3-8, t.2); teismas sprendime padarė išvadą, kad „ 2009-05-15 žemės sklypo plane M 1:500 (t. I, b. l. 119, 129–130), kuriuo nustatytos T. ir D. B. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodytas 5 m pločio sodo kelias. Šis planas parašu patvirtintas SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės V. Ž.. SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane (t. II, b. l. 25, 57) tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas T. ir D. B. ir priimant ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, patvirtintas 1992 m. balandžio mėn. Nustatyta, kad šį planą atsakovei pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius, teikdamas tarnybinę pagalbą su nagrinėjama byla susijusioje civilinėje byloje .Teismas daro išvadą, kad tai, jog 1992 m. generaliniame plane nurodytas 5 m pločio sodo kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kelias, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008 nurodė, kad formalūs kriterijai negali būti lemiami, sprendžiant ginčą, ar kelias yra, ar ne. Įvertinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad sodininkų bendrijos vidaus kelio neįregistravimas į Nekilnojamojo turto registrą kaip inžinerinio statinio nepaneigia aplinkybės, kad toks kelias yra. Aplinkybę, kad tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelias, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio ištrauka (t. II, b. l. 26–27), SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribų planas (t. II, b. l. 44), parengtas 2010 m. (jame taip pat tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas pravažiavimas). teismas konstatuoja, kad 1992 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane (t. II, b. l. 25, 57) nurodyta, jog sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su pareiškėjai N. Š. priklausančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juos skiria 5 m pločio sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias, todėl pareiškėja N. Š. neturėjo būti kviečiama nustatant ir ženklinant sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Kitų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjos manymu, priimti Vilniaus apskrities viršininko įsakymai laikytini neteisėtais, pareiškėja nenurodė, o teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė.“
2012-11-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas 2013-05-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (b.l.15-22, t.2) paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjęs.
Taigi, bylos faktinės aplinkybės, visiškai pagrindžia ieškovo reikalavimo teisėtumą. Tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai (toliau –Reglamento) 1 priedo 1 lentelės 1 ir 5 punktus buvo priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, nes tiek sodo namo, tiek pagalbinio ūkio pastato aukštis neviršijo 5 m, o plotas 50 kv. m. Šachtinis šulinys pagal reglamento 1 priedo 2 lentelės 9 punktą tai pat buvo priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Kadangi pastatytos tvoros aukštis neviršijo 1,8 m, ji pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės 12 punktą irgi buvo priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Aplinkybių nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. buvo nustatyta, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama, jeigu statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais; pagal Reglamento 21.2 p., jog statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomame žemės sklype; Reglamento 1 priedo bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 p. nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas (valdytojo, naudotojo). Reglamento 12.4.2 p. nustatė, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patiktina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Taigi, paminėti I grupės nesudėtingi statiniai buvo pastatyti atsakovei nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, todėl turėjo būti parengtas supaprastintas statinių projektas, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, taip pat atsakovė turėjo gauti žemės sklypų savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą.
Pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d., naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. įtvirtinta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas LR Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 7 priede nurodyti atvejai, kada statytojo teisė gali būti įgyvendinama neturint žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu, atsakovės pastatyti statiniai nepatenka į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 7 priede nurodytas išimtis.
Atsakovės N. Š. reiškiamas nesutikimas su ieškiniu bei nesutikimą su ieškiniu pagrindžiantys argumentai, nurodyti tiek atsiliepime į ieškinį, tiek posėdžio metu yra visisiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje nustatytom aplinkybėm. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu SB generalinis planas yra negaliojantis ar nuginčytas (atkreiptinas dėmesys į aukščiau paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuotas aplinkybes).
2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas, kuris įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. (išskyrus įstatyme aptartas jo dalis). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja CK 4.103 str. redakcija, šio str. 1 d. nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; šio str. 2 d. nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; pagal 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal šio str. 9 d., priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis; šio str. 10 d. nustato, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Pagal 11 d., statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios savavališkai pastatytus ar statomus statinius (jų dalis) nugriovus, išardžius ar atstačius į buvusią padėtį (atkūrus), yra statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to Teismas ypač pabrėžia aplinkosauginį interesą, saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo aspektą. Nors Konvencijoje nėra nuostatų, specialiai skirtų aplinkosaugai, šiandienos visuomenė yra vis labiau suinteresuota saugoti aplinką. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2011).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė SB bendrojo naudojimo valstybinės žemės (pravažiavimo tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo dėl minėtų statybų nėra gavusi. Atsakovė nėra gavusi ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų T. B. ir D. B. sutikimo statyti tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovė privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti prasideda kiekvieną naują pažeidimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. O. ir V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-230/2010, pasisakyta, jog ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs, ir išaiškinta, kad toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju, jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo nuomone, ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą, nes visos aplinkybės apie tai, kad atsakovės pastatyti statiniai randasi valstybinėje bei tretiesiems asmenims priklausančioje žemėje, paaiškėjo 2011-11-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus specialistams, atlikus atsakovei priklausančio sklypo Nr. 169 patikrinimą, o ieškinys teisme gautas 2011-12-06. Todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį, atmestinas (CPK 1.124, 1.126 str. str.).
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės N. Š. valstybei yra priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 23,52 Lt pašto išlaidų, viso 167,52 Lt (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
- Įpareigoti atsakovę N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų;
- Atsakovei N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius 1 punkte nurodyto įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) nugriauti nurodytus pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius SB (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų, bei sutvarkyti statybvietę atsakovės V. V. lėšomis.inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytus statinius atsakovės N. Š. lėšomis.
- Priteisti iš atsakovės N. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 167,52 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 52 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė