Civilinė byla Nr. e2-461-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00131-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, pareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Enila“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Perkančioji organizacija arba atsakovė) vykdo supaprastintą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. 711943) (toliau – ir Pirkimas).
3. 2024 m. kovo 29 d. Perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad yra sudaryta pasiūlymų eilė: 1) UAB „Enila“; 2) UAB „Raguvilė“. Perkančioji organizacija pranešė, kad UAB „Enila“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį. 2024 m. balandžio 3 d. Perkančioji organizacija pateikė ieškovei susipažinti laimėjusio tiekėjo pasiūlymą. Susipažinus su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu paaiškėjo, kad UAB „Enila“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų ir turėjo būti atmestas.
4. Ieškovė pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama: 1) panaikinti 2024 m. kovo 29 d. sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; 2) UAB „Enila“ pasiūlymą atmesti; 3) pasiūlymų eilę nustatyti iš naujo. Ieškovės pretenzija buvo atmesta, todėl ji kreipėsi į teismą.
5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta - stabdyti jos vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
6. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų tinkamai užtikrintas ieškovės teisių gynimas, tai užkirstų kelią ieškovei, įrodžius savo argumentų pagrįstumą, toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi, be kita ko, patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos viešojo pirkimo „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos“, pirkimo Nr. 711943, procedūras, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – nurodė sustabdyti jos vykdymą.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, nusprendė, kad atsakovės organizuojamame Pirkime numatytų paslaugų pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus iš esmės bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus bei siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, teismas nusprendė, kad egzistuoja poreikis taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir panaikinti šios nutarties pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Dėl nuolatinių lankytojų srautų bei natūralių gamtinių procesų vyksta nuolatinis intensyvus krantų erozijos procesas Kuršių nerijoje, todėl iki turistinio sezono pradžios turi būti sutvarkytos visos rekreacinės teritorijos – atstatyti audrų suniokota infrastruktūra ir nuplautas kopagūbrio šlaitas. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta žala gamtai, t. y. sustabdžius krantotvarkos priemonių įgyvendinimą, šių priemonių nevykdymas padarytų nepataisomą žalą Kuršių nerijos kranto juostai ir apsauginiam kopagūbriui;
9.2. Pirkimo objektas pasižymi viešu interesu, kadangi Lietuvos valstybė Kuršių neriją visą laiką laikė išskirtiniu gamtos ir žmogaus sukurtu kraštovaizdžio kompleksu - saugotina teritorija, kuriai turi būti nustatyta ypatinga apsauga.
10. Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškinys yra prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas; teismas visiškai nevertino ieškinio (ne)pagrįstumo ir nepasisakė dėl to nutartyje;
10.2. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas;
10.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų: laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, daro žalą gamtai, bei sukelia neproporcingas pasekmes trečiajam asmeniui, kuris jau yra įvykdęs dalį Pirkimo sutarties darbų ir įsigijęs likusiems darbams reikalingas žaliavas bei atlikęs pasiruošimo darbus.
11. Atsiliepime į atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“, atskiruosius skundus ieškovė UAB „Raguvilė“ prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovės ir UAB „Enila“ atskirųjų skundų argumentai apie poreikį kuo skubiau vykdyti Pirkimo procedūras ir atlikti darbus yra nepagrįsti, kadangi pagal Pirkimo duomenis, Pirkimo sutartis su pratęsimu gali galioti iki 2024 m. gruodžio 27 d., todėl ypatingos skubos darbams nėra. Be to, atsakovė uždelsė pradėti Pirkimo procedūras, todėl dabar negali pasiteisinti neatidėliotina skuba kuo greičiau įvykdyti Pirkimo sutartį;
11.2. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad darbai buvo pradėti 2024 m. balandžio 15 d. (buvo užsakoma mediena), nors pati Pirkimo sutartis pasirašyta vėliau. Be to, bylos medžiagoje yra susirašinėjimas, patvirtinantis, jog Perkančiosios organizacijos atstovas liepė trečiajam asmeniui pradėti darbus, nors dar nebuvo parengta žiniaraščių, pagal kuriuos turėjo būti teikiamos paslaugos. Šios aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija protegavo trečiąjį asmenį ir sudarė jam neteisėtas sąlygas laimėti, o vėliau – neteisėtai pradėti vykdyti Pirkimo sutartį.
12. Atsiliepime į atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“ prašo tenkinti atsakovės skundą ir panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsiliepime trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, palaiko atsakovės atskirojo skundo argumentus.
13. Atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“, atskirąjį skundą atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį. Atsiliepimas į trečiojo asmens atskirąjį skundą grindžiamas atsakovės atskirojo skundo argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus – 1) pirkimo sutartį; 2) trečiojo asmens atliktų darbų nuotraukas; 3) atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroninį laišką; 4) 2024 m. balandžio 22 d. teritorijos apžiūros aktą; 5) medienos pirkimo sąskaitą. UAB „Enila“ pateiktais naujais įrodymais įrodinėja, kad įvykus Pirkimui ir sudarius Pirkimo sutartį, ji jau pradėjo vykdyti krantotvarkos darbus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei sukelia trečiajam asmeniui nuostolius.
17. Ieškovė UAB „Raguvilė“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus: 1) 2023 m. kovo 6 d. krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPS-3; 2) 2022 m. lapkričio 28 d. skelbimą apie pirkimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimas“. 3) Ataskaitą apie pirkimą Nr. 630194. Teikiamais įrodymais ieškovė siekia paneigti atskiruosiuose skunduose akcentuojamą poreikį kuo skubiau įvykdyti Pirkimą.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo neprašo priimti prie atsiliepimo į atskiruosius skundus bei prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės UAB „Raguvilė“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus bei kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą.
20. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
21. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Apeliantės atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minėtų sąlygų egzistavimo. Atsižvelgiant į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
23. Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“, kelia ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nevertino ir dėl jos egzistavimo nepasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju ieškinio prima facie yra nustatytas.
24. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta (nors tai tiesiogiai ir nenurodyta), jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti.
26. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų (dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo) panaikinimo. Ieškovės teigimu, UAB „Enila“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl nepagrįstai pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Ieškovė ieškinyje nurodo faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo, pateikė šiuos argumentus turinčius pagrįsti teiginius, prie ieškinio pridėjo reikiamus įrodymus, tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė pasinaudojo privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, įtvirtinta CPK ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ). Ieškovės suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjų, galbūt, pažeistų teisių gynimo būdus, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymą.
27. Ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Tai, ar ieškovės ginčijami perkančiosios organizacijos priimti sprendimai yra teisėti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus ginčą iš esmės. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Enila“ atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, turės būti vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės, todėl jie nelemia išvados, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šiuo aspektu, pagrįstai sprendė, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai preliminariai pagrįsti.
Dėl grėsmės, galbūt, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
28. Apeliančių vertinimu, neegzistuoja ir kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo, galbūt, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, pozicija dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos – grėsmės būsimo ieškovei, galbūt, palankaus teismo sprendimo įvykdymui – (ne)egzistavimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos ir pirkimo laimėtojas įgyvendintų projektą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodė, jog perkančioji organizacija jau sudarė su UAB „Enila“ Pirkimo sutartį ir jau pradėjo ją vykdyti, nors ir žinojo, kad dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais nustatytas Pirkimo laimėtojas, yra kilęs ginčas. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, trečiojo asmens patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant, galbūt, palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus teismuose, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
30. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
32. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės taip pat išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2024 m. kovo 8 d. paskelbė Pirkimą, kurio objektu yra krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos Kuršių nerijoje (kopagūbrio defliacinių formų bei šlaitų tvirtinimas ištisiniais šakų klojiniais; lentinių takų atnaujinimas (remontas); laiptų atnaujinimas (remontas). Pirkimo sąlygos nustatė, kad sutarties trukmė 8 mėnesiai be galimybės pratęsti jos vykdymo terminą.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Pirkime numatytų paslaugų pirkimas yra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė ir trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas poreikiu iki turistinio sezono pradžios sutvarkyti rekreacines teritorijas – atstatyti audrų suniokotą infrastruktūrą ir nuplautą kopagūbrio šlaitą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių dėstomos aplinkybės, nepagrindžia, kad susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant turi būti suteiktas prioritetas visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą. Pažymėtina, kad atsakovė teigia, jog Pirkimo darbus būtina atlikti iki turistinio sezono pradžios, tačiau atsakovė skelbimą apie pirkimą paskelbė tik 2024 m. kovo mėnesį bei nustatė, kad sutarties vykdymo trukmė 8 mėnesiai, tai savaime paneigia skunduose dėstomas aplinkybes apie egzistuojantį neatidėliotiną poreikį atlikti krantotvarkos darbus iki turistinio sezono pradžios, kuris prasideda birželio mėnesį.
36. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymo skaidrumu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnis), į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galbūt galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri, galbūt, kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
37. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė