Civilinė byla Nr. e2-5317-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16533-2022-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1.

 (S)

dalyvaujant ieškovei K. R., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. P.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Teismas

ieškovė K. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Eur sumokėto avanso, 5000 Eur netesybų (baudą), 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė K. R. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė Preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Sudarytos Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė (pardavėja) įsipareigojo pastatyti butą (Preliminariosios sutarties 1.2. punktas), apibūdintą Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) kv.m. ploto, esantį pirmame statomo daugiabučio (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila ir parkavimo vieta iki 2022-05-31 (Preliminariosios sutarties priedo Nr. 1. 4.1. punktas) ir iki 2022-06-30 (Preliminariosios sutarties priedo Nr. 1. 4.2. punktas) sudaryti su ieškove minėto turto Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu už bendrą 51 990 Eur sumą ieškovei turėjo būti parduotas minėtas butas su daline apdaila ir parkavimo vieta. Ieškovė atsakovei 2021-03-03 sumokėjo 500 Eur rezervacijos mokestį, o 2021-03-09 – 4500 Eur avansą. 2022-01-11 atsakovė parašė ieškovei laišką, kuriuo pareikalavo sumokėti didesnį avansą, nei numatyta Preliminariojoje sutartyje, kadangi atsakovė „netelpa“ į savo nurodytą biudžetą. 2022-04-06 atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti 2022 m. birželio mėnesį notarinį sandorį dar neturint pilno baigtumo (baigtumas sudarytų 80 proc.), tačiau ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko, nurodė, kad pageidauja, jog statyba būtų užbaigta 100 procentų. 2022-04-12 atsakovė atsiuntė ieškovei raštą, kuriuo pareikalavo sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą. Patikslinimui ieškovė atsakovei 2022-04-14 laišku pranešė, kad: „Kaip ir susirašinėjome mes sutinkame eiti į kompromisus pervesti 20 000 Eur pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį notariškai, su sąlyga, kad galutinis atsiskaitymas būtų namą pridavus statybų inspekcijai“. Vartydama skelbimų portalus, ieškovė pastebėjo, kad atsakovė analizuojamą butą pardavinėja kitiems asmenims už didesnę kainą. 2022-07-04 atsakovė atsiuntė ieškovei raštą, kuriuo ieškovę informavo, kad, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 4.5. punktu, ieškovei nevykdant Preliminariosios sutarties 4.1.1. punkte nurodytų įsipareigojimų (nesumokėjus avanso), atsakovė vienašališkai dėl pirkėjos kaltės nutraukia Preliminariąją sutartį ir savo dispozicijoje pasilieka pirkėjos sumokėtą 5000 Eur avansą. Atsakovė, sugalvojusi formalią bei faktinių aplinkybių neatitinkančią priežastį, kad atsakovė neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo 20 000 Eur papildomo avanso, vienašališkai nutraukė Preliminariąją sutartį ir pasiliko atsakovės sumokėtą 5000 Eur avansą. Šalys jokio rašytinio susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, įskaitant papildomą ieškovės mokamą 20 000 Eur avansą, sudariusios nebuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei K. R. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Eur sumokėto avanso, 5000 Eur netesybų (baudą), 5 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos (10 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-08-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022-12-07.

2023-01-10 teisme gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, kuris patikslintas 2023-01-18. Atsakovė paaiškino, kad nurodė ieškovei situaciją, dėl ko prašomas avansas. Atsakovė pasiūlė pagerinti Preliminariosios sutarties sąlygas ieškovės naudai ir avansą įforminti sudarant notarinę sutartį (pagrindinę). Ieškovė akceptavo atsakovės ofertą (raštu). Likusią sumą ieškovė įsipareigojo pervesti po galutinio namo pridavimo. Atsakovės nuomone, šalys buvo sudariusios papildomą susitarimą, kad ieškovė sumokės papildomą 20 000 Eur avansą po notarinės sutarties pasirašymo. Ieškovė nevykdė susitarimo sąlygų, atsakovė negavusi avanso negalėjo atsiskaityti už prekes ir darbus. Vadovaudamasi Preliminarios sutarties 4.5 punktu, atsakovė nusprendė nutraukti sutartį. Ieškovė yra kalta dėl sutarties nevykdymo.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad rašytinė pakeista preliminarioji sutartis, kurioje numatytas papildomo 20 000 Eur avanso atsakovei sumokėjimas, realiai neegzistuoja. Pagal Preliminariąją sutartį atsakovė įsipareigojo iki 2022-05-31 pastatyti sutartyje aptartą nekilnojamojo turto objektą ir iki 2022-06-30 sudaryti su ieškove pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu už bendrą 51 990 Eur sumą ieškovei turėjo būti parduotas preliminariojoje sutartyje aptartas nekilnojamojo turto objektas su daline apdaila ir parkavimo vieta. Priešingai nei teigia atsakovė, ne ieškovė vengė notarinio pagrindinės sutarties sudarymo, o būtent atsakovė. Šalys tik tarėsi dėl galimybės ieškovei sumokėti atsakovei papildomą 20 000 Eur avansą. Pažymėtina, kad Preliminariosios sutarties 11.8. punkte nurodyta, kad visi šios sutarties pakeitimai šalių susitarimu turi būti sudaromi raštu. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-24 nutartimi tenkino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.  

2023-04-25 teismo posėdžio metu ieškovė, ieškovės atstovas advokato padėjėjas Artūras Venckus nurodė, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus (sumokėjo rezervacijos mokestį ir avansą). Objektas turėjo būti baigtas statyti iki 2022-05-31, Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022-06-30. Iš susirašinėjimo matyti, kad 2022-01-11 atsakovė pradėjo raginti sumokėti papildomą 20 000 Eur sumą, kurios pagal sutartį ieškovė nebuvo prisiėmusi. Ieškovė nurodė, kad neketina sumokėti, ragino vykdyti Preliminarią sutartį. Joks kitoks susitarimas nebuvo sudarytas. Šalys sulaukė 2022-05-31, statyba nebuvo baigta, pastato nepastatė, jis nebuvo priduotas. Šalys vedė derybas, kol atsakovė parašė raštą 2022-07-04, kad nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės, nes ji neįvykdė Preliminarios sutarties – nesumokėjo papildomo avanso. Nėra ginčo, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Nesudaryta dėl atsakovės kaltės: 1) iki numatytos datos pastatas nepastatytas – tai atsakovės kaltė; 2) dėl nesumokėto papildomo avanso – nebuvo rašytinio susitarimo dėl preliminarios sutarties pakeitimo, nėra ieškovės parašo; elektroninio laiško inicialai nėra elektroninis parašas. Ieškovė, norėdama įsigyti butą, buvo ypatingai lanksti šioje situacijoje, pasibaigus 2022-06-30 terminui dar derėjosi dėl įsigijimo, sutiko sumokėti su sąlyga, kad bus sudaryta notarinė sutartis pagal faktinį baigtumą. Dėl nesudarytos pagrindinės sutarties yra atsakovės kaltė, pasinaudojo fizinio asmens nepatyrimu ir nepagrįstai nutraukė sutartį, negrąžino net avanso. Nukentėjo ieškovė. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje numatė netesybas (5.8 punktas). 2022-04-12 elektroniniame laiške yra atsakovės ir ieškovės diskusija dėl papildomos galimybės (siūlymas sumokėti 20 000 Eur), bet tai nevirto šalių įsipareigojimu. Nurodė sąlygas, kokiu atveju atsakovė sutiktų sumokėti. Buvo iš anksto (prieš mėnesį) (duomenys neskelbtini) pas notarą, (duomenys neskelbtini). Iki grįžimo į Lietuvą ieškovė skambino notarei, kuri nurodė didesnę sutarties sumą. Buvo tartasi vykti pas notarą apie liepos 11 d. Notarė nurodė pilną kainą. Pas notarę dokumentuose buvo 56 proc. baigtumas. Atsakovė neatsiuntė kadastrinių matavimų bylos, nors buvo 85 proc. baigtumas, nežinojo kvadratūros. Notarė apie jokį didesnį avansą nežinojo. 2022 m. birželio 27 d. 12:08 val. elektroniniam laiške ieškovė nurodė, kad susisiekė su notare, yra neatitikimų. Atsakovė nurodė, kad kaina 51 400 Eur. Gegužės 31 d. objektas turėjo būti baigtas, o birželio 27 d. kalbama apie 56 proc. baigtumą. Liepos 11 d. būtų sudariusi galutinę sutartį, bet notarė nurodė didesnę sumą nei sutartyje. Vis klausdavo atsakovės, kada atvykti į Lietuvą. Vyko į Lietuvą dėl buto. Atsiuntė 85 proc. baigtumą, tačiau tik 5 psl. iš 19 psl. Kvadratūrą pamatė tik skelbime. Pirko kaip (duomenys neskelbtini). Dėl avanso padidėjimo atsakovės atstovas sakė, kad jei nesumokės, nutrauks sutartį. Kadangi norėjo įsigyti, sutiko sudaryti sutartį pas notarę. Notarė rengė pagrindinę sutartį, bet nesudarė, nes neatitiko Preliminarios sutarties kainos, nebuvo naujausių kadastrinių duomenų. Notarė pasakė, kad turi duomenis apie 56 proc. baigtumą. Prašė atsakovės patikslinti duomenis, bet nepatikslino ir sutartį nutraukė. Pas notarę suma gal buvo apie 1400 Eur daugiau. Ieškovė norėjo viską daryti pagal sutartį. Avanso nepadidino, nes laukė, kada reiks atvykti pas notarą. 

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pozicija išdėstyta atsiliepime. Papildomai paaiškino, kad tuo metu tikrai buvo sudėtingas momentas statyboms (Covid, karas), prašė klientų papildomų avansų. Ieškovė taip pat pažadėjo sumokėti, bet sutarto avanso negavo. Pasibaigė Preliminarios sutarties galiojimas. Bandė liepos mėn. sudaryti Pagrindinę sutartį ar papildomo avanso sutartį. Notarei buvo nusiųsti visi dokumentai. Ieškovė neatvyko pas notarę. Įmonė nedidelė, nebuvo laiko daugiau laukti. Ieškovė pažeidė sutarties įsipareigojimus – nepervedė papildomo avanso, neatvyko sudaryti notarinės pagrindinės sutarties. Siuntė dokumentus dėl 85 proc. baigtumo ieškovei. Jei ir trūko dokumentų, tai netrukdė sudaryti sutarties. Galutinai pabaigė butą 2023 m. kovo mėnesį, tuomet buvo 100 proc. baigtumas. Kadastriniai duomenys buvo birželio mėnesį. Avansas buvo labai svarbus. Statybos pradėtos 2020 m. Preliminari sutartis sudaryta pandemijos pradžioje. 2022-01-11 rinkoje buvo pokyčiai, buvo medžiagų brangimas. Todėl pradėjo komunikaciją su klientais. Tuo metu neįvardino priežasčių. Dėl 20 000 Eur rašė 2022-04-12, kai prasidėjo karas. Turi daugiau negu (duomenys neskelbtini) m. statybos patirtį. Toks didelis projektas – pirmas. Įgyvendino sėkmingai. Kiti geranoriškai sumokėjo. Avansą ieškovė sutiko sumokėti, derino vykimą pas notarą. Derino su notare, siuntė notarei duomenis. Datą turėjo nurodyti ieškovė. Tikslios datos nebuvo. Ieškovė nurodė, kad bus liepos 6-13 d. Konkreti valanda pas notarę nebuvo suderinta. Ieškovė turėjo pasakyti laiką. Siuntė pranešimą dėl nutraukimo, kada neatvyko į notarų biurą. Nutraukta nuo rugpjūčio 4 d. Kadangi elektroninis laiškas liepos 6 d. – tada pas notarę tarėsi anksčiau. Notarė informavo, kad ieškovė atsisakė atvykti. Dėl to nutraukė atsakovė bendradarbiavimą. Iki 2022-06-30 turėjo būti Pagrindinė sutartis – pirmoje stadijoje rangovas turi sukurti sąlygas notarinei sutarčiai (unikalus numeris, adresas), po to – sutartas 80-85 proc. baigtumas; trečia, komisija – nustato namo 100 proc. baigtumą. Pagal Preliminariąją sutartį buvo sutartas parduodant 80-85 proc. baigtumas. Toks baigtumas fiksuotas (duomenys neskelbtini). Sutartį nutraukė, nes nesumokėjo sutarto avanso. Pagal sutartį avansas turi būti sumokėtas per savaitę. Tikėjosi, kad sumokės pagal preliminarią sutartį. Pagrindinę sutartį sudaryti numatyta buvo iki 2022-06-30. Todėl norėjo anksčiau avanso. Su skirtingais pirkėjais – skirtingos datos. Sakė, kad grįš liepos mėn., bet atšaukė, neatvyko. Nesutiko bendradarbiauti. Sutartį pažeidė ieškovė, nes nesumokėjo 20 000 Eur avanso. Avansas buvo svarbi proceso dalis, tikėjosi gauti, nes susitarė. Pagal sutartį turėjo parduoti 80-85 proc. baigtumo, dalinė apdaila. Pranešimas sutarties 8.6 punkte yra deklaratyvaus pobūdžio, nes sandorio sudarymas vyksta etapais: 1) pirkėjui praneša apie dokumentus, 2) siunčia dokumentus notarui, 3) pirkėjui leidžiama suderinti datą su notaru. Vadovavosi protingumo principu, kad būtų patogu klientui. Sutarties sąlygas rengė atsakovė. Butas parduotas po 3-4 mėnesių. Skelbimas buvo įdėtas birželio 30 d., nes ieškovė atrašė, kad netinka kaina dėl kvadratūros, nusprendė patikrinti vertę rinkoje. Gali būti, kad notarė tuo metu VĮ „Registrų centras“ pamatė senus duomenis dėl 56 proc. baigtumo, todėl juos nurodė ieškovei.

Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko ieškinį. Dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra – kad buvo Preliminari sutartis, joje numatyta, kada sudaryti pagrindinę sutartį. Ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltės. Ieškovės kaltės nėra. Objektas turėjo būti baigtas gegužės 31 d., faktas, kad taip neįvyko. Atsakovės nurodytos aplinkybės nėra priežastis nesudaryti pagrindinės sutarties. Preliminari sutartis sudaryta per pandemiją, prisiėmė riziką atsakovė, nesugebėjo įgyvendinti sutarties. Šalis, kuri tinkamai ir laiku neįvykdo, laikoma kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ieškovė įrodė, kad atsakovė objekto neužbaigė ir nebuvo galimybės sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovei pagal sutartį buvo numatyta galimybė pratęsti, bet nesinaudojo šia teise. Tai patvirtina atsakovės kaltę. Nustojus galioti Preliminariajai sutarčiai, šalys dar tarėsi dėl galimybės sudaryti pagrindinę sutartį. Vertinant kaltę, ta kaltė tenka atsakovės pusei. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Atsakovė įrodinėjo ieškovės kaltę, neva pažeidė 4.1.1 punktą, nes nepervedė numatyto avanso, tačiau susitarimo nebuvo, buvo derybos dėl to. Nėra rašytinio susitarimo dėl avanso. Dėl to nepagrįstai nutraukė sutartį. Suprantama, kad verslas susiduria su kliūtimis, bet ieškovė už tai neatsako. Verslas paremtas rizika. Liepos 4 d. elektroninis laiškas: „(duomenys neskelbtini). Liepos 11 d. esu pasiruošusi eiti pas notarą“. Atsakovė nutraukė bet kokias derybas, neteikė papildomų duomenų, o kai ieškovė sutiko atvykti pas notarę, atsakovė nutraukė sutartį. Ieškovės kaltės nėra, ji norėjo pirkti butą, tikrino duomenis, ką daro apdairus pirkėjas. Atsakovė vengė tikslinti duomenis. Preliminarios sutarties 9.6 punkte nustatyta, kad jei pirkėjas neatvyksta pas notarę, pardavėjas įspėja pirkėją ne daugiau kaip 30 d. pažeidimui pašalinti. Tokių veiksmų nebuvo. Jei atsakovė būtų sąžininga, būtų avansą grąžinusi.

Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad jei sutartis nesudaryta, avansas lieka pardavėjui. Dėl baigtumo nurodė, kad baigtumas ieškovei nesukėlė jokių klausimų. Klausimas buvo dėl kainos. Tai buvo pagrindinis akcentas, dėl ko ieškovė vengė sudaryti sutartį. Į sutartį reikia žiūrėti kaip į visumą. 7.1 punkte numatyta, kad pagrindinės sutarties sudarymui užtenka 85 proc. baigtumo. Dokumentus perdavė notarei, ieškovė susisiekė su notare. Liepos mėnesį jau galėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Turi būti lankstumas sutarties datoms. Atsakovė sudarė sąlygas sudaryti pagrindinę sutartį – pateikė notarei dokumentus, leido ieškovei suderinti datą, bet nesuderino, dėl to neįvyko sandoris. Liepos 6 d. elektroninis laiškas yra atsakas į ieškovės neatvykimą pas notarę.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė K. R. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė Preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Sudarytos Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė (pardavėja) įsipareigojo pastatyti butą (Preliminariosios sutarties 1.2. punktas), apibūdintą Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) kv.m. ploto, esantį pirmame statomo daugiabučio (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila ir parkavimo vieta iki 2022-05-31 (Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 1 4.1. punktas) ir iki 2022-06-30 (Preliminariosios sutarties priedo Nr. 1 4.2. punktas) sudaryti su ieškove minėto turto Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už bendrą 51 990 Eur sumą ieškovei turėjo būti parduotas butas su daline apdaila ir parkavimo vieta. 

Nustatyta, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą 5000 Eur avansą ir 5000 Eur netesybų, nes dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė. Ieškovės teigimu, atsakovė be jokios objektyvios priežasties vienašališkai nutraukė Preliminariąją sutartį, taip užkertant kelią pagrindinės sutarties sudarymui, be to, 2022-06-28 butas dar nebuvo pastatytas, nors butas pilnai baigtas statyti turėjo būti iki 2022-05-31, taigi, notarinės sutarties preliminariosios sutarties numatytais terminais nebuvo galima sudaryti dar ir todėl, kad atsakovė numatytais terminais buto nepastatė. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ieškovė nesumokėjo papildomo 20 000 Eur avanso, todėl pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1.1. punktą ir dėl šio pažeidimo Preliminarioji sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė pasiliko ieškovės sumokėtą avansą kaip sutartines netesybas. Atsakovės teigimu, šalys susitarė dėl 20 000 Eur papildomo avanso sumokėjimo, tuo tarpu ieškovė nurodo, kad joks rašytinis susitarimas dėl papildomo avanso nebuvo sudarytas.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, svarbu nustatyti aplinkybes apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už Preliminariojoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, apie tai, dėl kokių priežasčių ir dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 27 punktas). Sutarties laisvės principas, išskyrus įstatymo leidėjo nustatytus ribojimus (CK 6.183 straipsnis, 6.192 straipsnio 4 dalis), lemia taip pat sutarties šalių teisę nutraukti sutartį, ją papildyti arba bendru susitarimu ją pakeisti (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas). 

Pagal Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktą, kai pirkėjas sumoka pardavėjui 500 Eur rezervacijos mokestį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui avansą 4500 Eur, kuris įvardintas Sutarties Priede Nr. 1, per 3 darbo dieną nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Rezervacijos mokestis ir avansas pagal šią Sutartį atlieka pirkėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, o šalims sudarius Pagrindinę sutartį bus įskaitomas į Turto kainos mokėjimus pagal Pagrindinę sutartį (Preliminarios sutarties 4.1.1 punktas). Likusią turto kainos dalį, t. y. 46 990 Eur, pirkėja (ieškovė) įsipareigojo sumokėti pagal Pagrindinę sutartį (Preliminarios sutarties 4.1.2. punktas). Ieškovė savo pareigą dėl rezervacijos mokesčio ir avanso sumokėjimo įvykdė tinkamai, atsakovei 2021-03-03 sumokėjo 500 Eur, o 2021-03-09 – 4500 Eur. Šalys Preliminarioje sutartyje susitarė sudaryti Pagrindinę sutartį iki šios Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos (Preliminarios sutarties 9.1 punktas). Iš Priedo Nr. 1 nustatyta, kad Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo iki 2022-06-30, teismo posėdžio metu šalys šias aplinkybes patvirtino. Byloje nėra ginčo, kad iki 2022-06-30, kaip numatyta Preliminarioje sutartyje, nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis.

Iš pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad 2022-01-11 atsakovės atstovas teiravosi, ar ieškovė turi galimybę sumokėti didesnį avansinį mokėjimą nei kad buvo sutarta (el. b. l. 12). Atsakydama į šį laišką ieškovė informavo, kad neturi galimybių papildomai sumokėti avansą. Bylos duomenimis, atsakovė 2022-04-12 prašė per 7 dienas informuoti, ar sutinka pervesti papildomą 20 000 Eur avansą ir pasirašyti notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė 2022-04-14 atsakovei siųstame laiške nurodė, kad sutinka pervesti 20 000 Eur, pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį notariškai, su sąlyga, kad galutinis atsiskaitymas būtų namą pridavus statybų inspekcijai kaip numatyta Preliminarioje sutartyje (el. b. l. 39). Iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2022-06-23 šalys derino vėlesnę nei 2022-06-30 datą sudaryti sandorį pas notarą. Iš 2022-06-27 susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė susisiekė su notare dėl sandorio sudarymo laiko, informavo atsakovės atstovą, kad pas notarą pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti galės 2022 m. liepos 11 d. (el. b. l. 192). Remiantis susirašinėjimu, iškilo neatitikimų tarp sulygtų šalių Preliminariosios sutarties sąlygų ir notarei perduotų duomenų sandorio tvirtinimui: ieškovės teigimu, jos rezervuota parkavimo vieta buvo Nr. 19, o pas notarą – Nr. 16; buto baigtumas, notarės duomenimis, buvo 56 proc. (turėjo būti 85 proc.), galutinė kaina neatitiko sutarties, neaiški atsiskaitymo tvarka (el. b. l. 191-192). Atsakovės atstovas 2022-06-27 nurodė, kad keitėsi aikštelių numeracija (aikštelė liko panašioje vietoje), baigtumas buvo 85 proc., bet registruotas 56 proc., vyksta įregistravimas 85 proc. (el. b. l. 192). Byloje pateiktos dvi Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos: vienoje iš jų – buto statybos 2021 m. baigtumas nurodytas 56 proc. (kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-18) (el. b. l. 160-167), kitoje – daugiabučio gyvenamojo namo statybos pabaigos metai 2022 m. – baigtumas 85 proc. (kadastro duomenų nustatymo data 2022-06-10) (el. b. l. 168-186). Pažymėtina, kad 2022-06-27 atsakovės atstovas elektroniniam laiške nurodė, jog turi spėti iki liepos 11 d., nes kils rizika prarasti butą, kreditoriai svarstė nutraukti išankstines sutartis dėl pasikeitusių rinkoje aplinkybių (el. b. l. 192). Ieškovė laišku patvirtino, kad sąlygos tinka jai pagal pasirašytą Preliminariąją sutartį (el. b. l. 193). 2022-06-30 iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad skelbimas dėl atsakovės rezervuoto buto pardavimo buvo įkeltas www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt svetainėse, atsakovės atstovo teigimu, tokiu būdu buvo siekiama patikrinti rinkos kainą (el. b. l. 48-55).

Nustatyta, kad atsakovė 2022-07-04 Pranešimu dėl preliminarios sutarties nutraukimo nuo 2022-08-04 dėl ieškovės kaltės nutraukė Preliminariąją sutartį ir pasiliko ieškovės pervestą avansą, motyvuodama tuo, kad ieškovė pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1.1. punktą, todėl atsakovė pasinaudojo Preliminariosios sutarties 4.5. punktu ir sutartį nutraukė (el. b. l. 59-60).

Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą bylose, kuriose sprendžiami civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį klausimai, yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį sudaryti Pagrindinę sutartį, aktyviai domėjosi statybų eiga, dokumentais, analizavo juos, derino atvykimo pas notarą laiką su atsakovės atstovu, su notare (el. b. l. 42-43). Atsakovės atstovo teigimu, jis leido ieškovei pasirinkti jai patogų laiką pasirašyti sandorį ir suderinti jį su notare, bet, pasak atsakovės, ieškovė nesuderino, dėl to neįvyko sandoris. Pažymėtina, kad Preliminarios sutarties 8.6. punkte nustatyta pardavėjos (atsakovės) pareiga nurodyti pirkėjai (ieškovei) Pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą. Pagal Sutartį, jeigu pirkėjas atsisako atvykti į notarų biurą ir/ar nepateikia notaro reikalaujamų dokumentų ir/ar atsisako pasirašyti Pagrindinę sutartį 8.6. punkte nurodytu terminu, tai laikoma šios Sutarties esminiu pažeidimu. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šalių susirašinėjimą, Sutarties nuostatas, atsakovės argumentas, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, jog ieškovė nesuderino sandorio pasirašymo laiko su notare, laikytinas nepagrįstas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų laiku ir tinkamai pagal Preliminariąją sutartį – nepabaigė objekto statybos iki 2022-05-31. Vadovaujantis protingumo principu, atsakovė turėjo numatyti, kad dėl nebaigtų statybos darbų, nesutvarkytos dokumentacijos, iki 2022-06-30 nepavyks sudaryti Pagrindinės sutarties; nors pagal Sutartį objektas turėjo būti baigtas iki 2022-05-31, galutinai pabaigtas 2023 m. kovo mėnesį, tačiau atsakovė nepasinaudojo Preliminarioje sutartyje numatyta teise, esant objektyvioms priežastims, sutartyje nustatytus terminus atsakovės (pardavėjo) iniciatyva pratęsti protingam terminui (Preliminarios sutarties 5.3-5.6. punktai). Atsakovės ketinimas ir valia sudaryti Pagrindinę sutartį su ieškove kelia abejonių, kadangi atsakovė, suprasdama, kad neįgyvendins savo pareigos laiku pastatyti objektą, terminų Preliminarioje sutartyje nepratęsė. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovė, tikėdamasi, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta, neprieštaravo vėlesniam nei Sutartyje numatytam terminui sudaryti Pagrindinę sutartį.

Atsakovės teigimu, Pagrindinė sutartis nesudaryta, nes ieškovė nesumokėjo sulygto 20 000 Eur papildomo avanso, t. y. pažeidė Sutarties 4.1.1 punktą. Pagal Preliminarios sutarties 4.5. punktą, jeigu pirkėjas neįvykdo ar netinkamai įvykdo Sutarties 4.1.1. ar 4.1.2. punkto įsipareigojimų, t. y. nesumoka avanso ar likusios turto kainos dalies nustatytais terminais, Pardavėjas turi teisę ne teismo tvarka rašytiniu pranešimu įspėjęs pirkėją prieš 30 kalendorinių dienų šią Sutartį nutraukti bei reikalauti Sutarties 4.1.1. punkte nurodyto dydžio netesybų. Jeigu Pirkėjas Sutarties 4.1.1 punkte nurodytus įsipareigojimus Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo metu yra įvykęs tik iš dalies, sumokėtas avansas lieka Pardavėjo nuosavybėje, o likusią nesumokėtą netesybų dalį Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui ne vėliau, kaip Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dieną. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas konstatuoti, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, šalys nebuvo sudariusios susitarimo, kad ieškovė sumokės papildomą 20 000 Eur avansą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys derėjosi dėl galimybės sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą (el. b. l. 12, 13, 39, 46), tačiau galutinai nebuvo susitarta, nebuvo pasirašytas ir rašytinis susitarimas. Preliminariosios sutarties 11.8. punkte nurodyta, kad visi šios Sutarties pakeitimai daromi šalių susitarimu ir turi būti sudaromi raštu, išskyrus atvejus, jei Preliminariojoje sutartyje aiškiai nurodyta kitaip. Bylos duomenimis, atsakovė, vadovaudamasi minėtu pagrindu, 2022-07-04 pranešimu nuo 2022-08-04 nutraukė Preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomo 20 000 Eur avanso sumokėjimo, t. y. nebuvo pakeistas Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktas, Preliminarioji sutartis nutraukta nepagrįstai. Teismas atkreipia dėmesį, kad Preliminariosios sutarties 4.1.1 punkte numatytas sumas (500 Eur rezervacijos mokestį ir 4500 Eur avansą) ieškovė sumokėjo laiku, šių aplinkybių atsakovė neginčijo, Sutartyje nebuvo numatyta kitų sumų (20 000 Eur avanso mokėjimas), byloje nėra įrodymų, kad Preliminarioji sutartis buvo pakeista ar papildyta rašytiniu šalių susitarimu dėl 20 000 Eur avanso sumokėjimo. Teismas konstatuoja, kad ieškovė savo pareigą dėl Preliminariosios sutarties 4.1.1. punkto yra įvykdžiusi tinkamai ir laiku, todėl atsakovės veiksmai dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo yra nepagrįsti ir vertintini kaip atsakovės atsisakymas sudaryti Pagrindinę sutartį.

Teismas deklaratyviu pripažįsta atsakovės atstovo argumentą, kad papildomo avanso būtinumą lėmė COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje. Pažymėtina, kad Preliminarioji sutartis sudaryta 2021-03-03, t. y. pandemijai tęsiantis metus. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.), taip pat dėl prasidėjusio karo su neigiamais padariniais susidūrė beveik visi gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien šios aplinkybės savaime negali būti laikomos pateisinančiomis sutarties nevykdymą. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Teismas pažymi, kad pagal tarp šalių sudarytą Preliminariąją sutartį, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės nurodomas priežastis kaip objektyviai kliudžiusias aplinkybes sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis.

        Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad ieškovė ne kartą pabrėžė, jog yra pasirengusi pasirašyti Pagrindinę sutartį. Kadangi 2022 m. atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), sudaryti sandorio ji atvyko į Lietuvą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovei 2022-07-04 elektroniniu laišku patvirtinus, kad (duomenys neskelbtini), liepos 11 d. yra pasirengusi vykti pas notarą bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė 2022-07-06 atsiuntė 2022-07-04 pranešimą dėl Preliminarios sutarties nutraukimo. Teismas, įvertinęs Preliminariosios sutarties sąlygas, šalių paaiškinimus, šalių elgesį po Preliminarios sutarties pasirašymo, sprendžia, jog visuma į bylą pateiktų įrodymų patvirtina, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl netinkamų atsakovės veiksmų bei kaltės, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.8 punktu, CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, atsakovė privalo grąžinti sumokėtą avansą pagal Sutarties 4.1.1 punktą. Kadangi ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 5000 Eur, ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 5000 Eur avanso.

Ieškovė taip pat prašo priteisti netesybas už sutarties pažeidimą.  Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 8 punktas). Minėta, kad Preliminariosios sutarties 5.8. punkte, be kita ko, numatyta, kad jeigu pardavėjas nutraukia Sutartį ar atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį nesant šios Sutarties esminio pažeidimo, pirkėjui sumoka ir 5000 Eur baudą, kaip sutartines netesybas. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus atsakovės veiksmus, konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Preliminariąją sutartį, numatytu terminu neatliko statybos darbų, nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5000 Eur baudą, kaip sutartines netesybas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistina 5000 Eur avanso ir 5000 Eur bauda, iš viso – 10 000 Eur (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

        Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-08-16, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 2082,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 275 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 1600 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (150 Eur už susipažinimą su šalių sudaryta preliminariąja sutartimi ir teisinis jos įvertinimas, 600 Eur už ieškinio parengimą, 450 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, 400 Eur už pasirengimą atstovauti teisme), 207,62 Eur vykdymo išlaidų antstolei pradėjus vykdymo veiksmus. 

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Ieškovės nurodytos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 1600 Eur atstovavimo išlaidų.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismui patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 207,62 Eur vykdymo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 2082,62 Eur (275 Eur + 1600 Eur + 207,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 20,08 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) netesybų (baudą), 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos (10 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2082,62 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus, 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,08 Eur (dvidešimt eurų, 8 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Jurgita Rimeikienė