Civilinė byla Nr. e2A-643-796/2022

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00001-2022-8

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;

                                                                         2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.2; 

                                             3.3.1.18.1; 3.3.1.20

                                        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo                                              2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 464,61 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23. Bendrovė, atkurdama sugadintą turtą iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 464,61 Eur be PVM remonto išlaidų. Atsakovės prašymu ieškovės darbuotojas buvo atvykęs į vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vietą parodyti elektros kabelių vietos. Atsakovės darbuotojai nurodė, jog žemės kasimo darbai bus vykdomi iki keturių metrų atstumu nuo namo. Ieškovės darbuotojas parodė visus esančius kabelius. Atsakovės darbuotojų paklausus, ar jiems reikia parodyti toliau esančius kabelius, šie atsakė, jog nereikia; 0,4 kV elektros kabelių linija buvo pažeista toliau, nei buvo ieškovo darbuotojo parodyta. Paaiškinime apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą atsakovės darbuotojas V. C. nurodė, kad vykdant kasimo darbus buvo pažeistas 0,4 kV kabelis, kadangi jis buvo parodytas neteisingai. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo buvo kreiptasi į rangovą, jis atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei sąskaitą 433,00 Eur (be PVM) sumai. Ieškovė surašė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių apskaičiavimo pažymą. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad 2021 m. liepos 15 d. buvo užfiksuotas įvykis, jog AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, vykdydamas vandentiekio avarijos likvidavimo darbus (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Būtent dėl neteisėtų veiksmų buvo sugadintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Bendrovės patirta turtinė žala sudaro 464,61 Eur. Ieškovė raštu paprašė atsakovės per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos sumokėti padarytos žalos atlyginimą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo, ieškovei padarytos žalos neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 433,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 433,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ta sprendimo dalimi, kuri skundžiama apeliaciniu skundu:

2.1.       Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis elektros kabelis, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė savo kaltės dėl padarytos žalos nepripažįsta.

2.2.       Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ žemės kasimo darbus vykdė 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažįsta, kad jos darbuotojas žemės kasimo darbus atliko 15 metrų nuo namo sienos atstumu. Teismo posėdžio metu AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojas V. C. teigė, kad jis suderino su ieškovės atstovu žemės kasimo darbų atlikimą ir gavo atstovo pritarimą minėtus darbus atlikti 4 metrų nuo nurodyto namo sienos atstumu, o papildomų kasimo darbų 15 metrų atstumu su ieškovės atstovu atskirai nederino, prieš juos atliekant ieškovės atstovo neinformavo, į jį nesikreipė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojas V. C..

2.3.       Taigi byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai antrą kartą atlikdami žemės kasimo darbus juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos.

2.4.       Teismo vertinimu, atsakovės atlikti veiksmai buvo draudžiami, todėl teismas pripažino, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nors turėjo žinoti, kad vykdo darbus apsaugos zonoje ar visiškai šalia jos, ir imtis visų būtinų priemonių, kad žala neatsirastų. Taigi atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žalos, o tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai.

2.5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. 

2.6.       Įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos, vykdė darbus savavališkai, neįsitikinusi, kad darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, ir taip atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovės nurodytą ir pagrįstą žalą. Tarp atsakovės kaltės ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovė neveikė taip, kaip turėjo pareigą veikti. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas ir ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus; Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatoriaus pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.

3.2.       Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nė viename iš nurodytų teisės aktų nėra numatyta, kokia forma elektros tinklų operatoriaus pritarimas (derinimas) turi būti išreikštas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė pritarė apeliantės ketinamiems atlikti žemės kasimo darbams maždaug 4 metrų atstumu nuo pastato. Elektros kabelių vietas, kurios dažais pažymėtos apie 15 metrų nuo pastato atstumu, parodė ieškovės darbuotojas. Ieškovės darbuotojas A. A. patvirtino, kad būtent jis nurodė elektros kabelių vietas apie 15 metrų nuo pastato, o apeliantės darbuotojai atliko tik techninį darbą – dažais užpurškė ant žemės ieškovės darbuotojo nurodytą elektros kabelių vietą. Toks aktyvus ieškovės darbuotojo veiksmas, apeliantės įsitikinimu, yra pritarimas apeliantės atliktiems žemės kasimo darbams.

3.3.       Apeliantės darbuotojas pažeidė elektros kabelį tik dėl ieškovės darbuotojų veiksmų – klaidingai nurodytos elektros kabelių vietos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Ieškovės darbuotojas A. A. patvirtino, kad atstumas tarp faktiškai apeliantės darbuotojų atliktų žemės kasimo darbų ir ieškovės pažymėto elektros kabelio yra apie 2 metrai, t. y. dvigubai daugiau, nei numatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo normose. Taigi pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantė žemės kasimo darbus vykdė elektros kabelių apsaugos zonoje, – apeliantės darbuotojas žemės kasimo darbus vykdė, kur elektros kabelių neturėjo būti.

3.4.       Atsakovės teigimu, jeigu ieškovės darbuotojas neteisingai nurodė elektros kabelių vietas ir dėl šios priežasties elektros kabeliai buvo pažeisti, apeliantė neturėtų būti už tai atsakinga. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliantė teigia, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Nors apeliantė teigia, jog situacijos dėl žemės kasimo darbų apie 4 metrus nuo pastato ir apie 15 metrų nuo pastato yra analogiškos, iš byloje surinktų faktinių duomenų matyti, jog situacijos nėra tapačios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės darbuotojai antrą kartą atlikdami žemės kasimo darbus juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 metrų nuo namo sienos atstumu.

4.2.       Ieškovė nesutinka su atsakovės pateikta liudytojo A. A. parodymų interpretacija. Liudytojas nurodė, jog atsakovės darbuotojai kasė duobę apie 5 metrus nuo pastato, o jis parodė kabelius maždaug apie 10 metrų nuo pastato ir paaiškino, jog toliau galbūt yra dar kabelių, jų nerodė, nes atsakovės darbuotojai to neprašė.

4.3.       Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, nuotraukas, patvirtinančias elektros kabelio pažeidimo faktą, liudytojai patvirtino, kad 2021 m. liepos 15 d. atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ siekiant likviduoti vandentiekio nuotekų avariją ir vykdant žemės kasimo darbus buvo iškviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas, kad nurodytų elektros kabelio buvimo vietą šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui atvykus į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietą, papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zoną. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui išvykus, paaiškėjo, kad vandentiekio nuotekų sistemos gedimo 4 metrų atstumu nuo namo sienos nėra, ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nusprendė antrą kartą atlikti žemės kasimo darbus – šį kartą 15 metrų atstumu nuo minėto namo sienos. Tačiau į AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojus dėl elektros kabelių vietos parodymo atsakovės darbuotojai jau nebesikreipė.

4.4.       Ieškovė nurodė teisinį reglamentavimą, pagrindžiantį jos poziciją, kad atsakovė privalo atlyginti žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus.

         Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

7.       Iš byloje esančios medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės bylos aplinkybės. 2021 m. liepos 15 d. atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją TR23-SP91 iš transformatorinės TR-23. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo ieškovė kreipėsi į rangovę AB ,,Klaipėdos energetika“, kuri atliko pažeisto elektros kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei sąskaitą 433,00 Eur (be PVM) sumai. Ieškovė surašė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių apskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti, kad atliktų darbų vertė sudaro 464,61 Eur (rangovės suteiktos paslaugos likviduojant / lokalizuojant pažeidimą – 433,00 Eur, darbuotojų darbo laiko išlaidos – 24,90 Eur ir transporto nuomos išlaidos – 4,61 Eur). Ieškovė raštu „Prašymas atlyginti žalą (3858.ESO.E)“ kreipėsi į atsakovę, kad ji atlygintų padarytą žalą per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo, ieškovei padarytos žalos neatlygino.

8.       AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. liepos 15 d. surašė pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, nurodė, kad galbūt administracinį nusižengimą padaręs asmuo V. C., dirbantis AB ,,Klaipėdos vanduo“, vykdydamas žemės kasimo darbus siekiant likviduoti vandentiekio avariją objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją.

9.       Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateikė darbuotojo V. C. 2022 m. sausio 10 d. paaiškinimą, jame nurodyta: ,,2021 m. liepos 15 d. kabelių buvimo vietos užfiksavimui buvo iškviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas, kuris ieškikliu nurodė kabelių vietas nuo pat gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos ir tolyn 15 metrų atstumu. Kabeliai buvo pažymėti dažais ant žemės, o žemės kasimo darbai buvo vykdomi toje vietoje, kur kabelių neturėjo būti, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pagal nužymėjimą kabeliai buvo nurodyti neteisingai.“

10.       Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė darbuotojo A. A. 2021 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimą, jame nurodyta: „2021 m. liepos 15 d. pagal avarinį iškvietimą UV 6165171 rangovui buvo parodytos kabelių linijų trasos ties (duomenys neskelbtini). Kai nuvykau rodyti trasą, rangovas jau buvo pradėjęs kasti po balkonu. Darbuotojai paklausti pasakė, kad kas nuo balkono toliausiai 4 metrai. Kažkur netoliese buvo vandens nutekėjimas. Per GIS „Geoportal“ pažiūrėjau, kad per balkono apačią į namą eina 3 (trys) elektros kabeliai. Vienas į kairę, kitas į dešinę, trečias tiesiai. Parodžiau visus tris kabelius. Aš palaukiau, kol jie atkasė savo vamzdį ir pradėjo su savo aparatūra paiešką, kur prateka vanduo. Paklausiau, ar aš nebereikalingas. Sako: viskas gerai. Toje vietoje neradus nutekėjimo ir man išvykus jie pradėjo kasti už kokių 15 (penkiolikos) metrų nuo tos vietos, kur rodžiau trasą ir pažeidė ten kabelį. Savo kaltės nematau.“

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos už pažeistą elektros kabelį atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Taigi prašo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovė), pareiškęs ieškinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsniai). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standartą, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kaip jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

12.       Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelio linijos apsaugos zonoje buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis elektros kabelis, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė nepripažįsta savo kaltės dėl padarytos žalos. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės darbuotojas vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją, nes kasimo darbus vykdė toje vietoje, kuri nebuvo suderinta su ieškovės atstovu. Atsakovė nesutinka, kad ji pažeidė 0,4 kV kabelių liniją apsaugos zonoje ir nesilaikė toje zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Pasak atsakovės, ieškovės atstovas ieškikliu parodė visas elektros kabelių vietas nuo namo sienos ir tolyn apie 15 metrų atstumu, todėl atsakovė nematė tikslo papildomai derinti su ieškove kabelio vietos nustatymo.

13.       Iš liudytojų, apklaustų posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, A. A.ir V. C. parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 15 d., atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ siekiant likviduoti vandentiekio nuotekų avariją ir vykdant žemės kasimo darbus, buvo iškviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas tam, kad nurodytų elektros kabelio buvimo vietą šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui atvykus į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo sienos, todėl ieškovės darbuotojas AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietą; papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zoną. Parodžius kabelių buvimo vietą, AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui prireikė išvykti pagal kitą iškvietimą, taigi jis paklausė atsakovės darbuotojų, ar dar reikės jo pagalbos parodant elektros kabelius; atsakovės darbuotojai atsakė, kad kasimo darbų jie daugiau nebevykdys, taigi AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas gali nebelaukti; darbuotojas išvyko. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai neinformavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojo apie tai, kad vėliau gali būti vykdomi kasimo darbai 15 metrų atstumu nuo namo sienos. Tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui išvykus, paaiškėjo, kad vandentiekio nuotekų gedimo 4 metrų atstumu nuo namo sienos nėra, ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nusprendė antrą kartą atlikti žemės kasimo darbus – šį kartą 15 metrų atstumu nuo namo sienos; kaip nustatyta, į ieškovės darbuotojus dėl elektros kabelių vietos parodymo jau nebesikreipė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ jau anksčiau buvo pažymėjęs elektros kabelius maždaug apie 15 metrų atstumu, todėl atsakovės darbuotojai papildomai su juo nieko nebederino ir į jį nebesikreipė.

14.       Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai antrą kartą atlikdami žemės kasimo darbus juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos atstumu. Byloje esantys rašytiniai duomenys, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad buvo gautas leidimas vykdyti žemės kasimo darbus 4 metrų nuo namo, (duomenys neskelbtini), sienos atstumu. Teismas pažymėjo, kad atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai, nepranešę AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojams, savavališkai atliko žemės kasimo darbus 15 metrų atstumu nuo namo sienos; darbai negalėjo būti atlikti jų pačių iniciatyva, tad teismas atsakovės teiginius, kad ji turėjo leidimą atlikti kasimo darbus 15 metrų nuo namo sienos atstumu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, papildomai nesuderinus leidimo vykdyti žemės kasimo darbus kitoje vietoje, atsakovės atlikti veiksmai buvo draudžiami, todėl teismas pripažino, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nors turėjo žinoti, kad vykdo darbus apsaugos zonoje ar visiškai šalia jos, ir imtis visų būtinų priemonių, kad žala neatsirastų. Teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žalos; tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos 2010 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, nustatančios specialiuosius žemės naudojimo reikalavimus, yra privalomos ne tik elektros tinklų savininkams, eksploatuojantiems elektros tinklus, bet ir žemės ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų, kuriuose yra elektros tinklai, naudotojams. Vykdant bet kokią ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Elektros tinklų apsaugos taisyklių.

16.       Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, darbus vykdė savavališkai, neįsitikinusi, kad darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, taip atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovės įrodytą žalą. Teismas taip pat konstatavo egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi teismas konstatavo, jog šioje byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovės patirta žala (nuostoliai), atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių), kaltė.

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, jog neatliko neteisėtų veiksmų. Teigia, jog nė viename iš teisės aktų nėra numatyta, kokia forma turi būti išreikštas elektros tinklų operatoriaus pritarimas (derinimas) elektros tinklų apsaugos zonoje numatomiems vykdyti darbams. Atsakovė nurodo, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė pritarė apeliantės ketinamiems atlikti žemės kasimo darbams maždaug 4 metrų nuo pastato atstumu. Elektros kabelių vietas, kurios dažais pažymėtos apie 15 metrų nuo pastato atstumu, parodė ieškovės darbuotojas. Ieškovės darbuotojas A. A. patvirtino, kad būtent jis nurodė elektros kabelių vietas apie 15 metrų nuo pastato, o apeliantės darbuotojai atliko tik techninį darbą – dažais užpurškė ant žemės ieškovės darbuotojo nurodytą elektros kabelių vietą. Toks aktyvus ieškovės darbuotojo veiksmas, apeliantės įsitikinimu, yra pritarimas apeliantės atliktiems žemės kasimo darbams.

18.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta ankstesniame nutarties punkte aptartus atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, tai, kad, kaip nurodo atsakovė, ieškovės darbuotojas parodė elektros kabelius ne tik toje vietoje, kur atsakovė nurodė ketinanti kasti, bet ir toliau, nereiškia, jog ieškovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą dėl kasimo darbų ir kitoje vietoje, nei jai buvo nurodžiusi atsakovė. Kaip nustatyta byloje, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui atvykus į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietą, papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zoną. Parodžius kabelių buvimo vietą, AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui prireikė išvykti pagal kitą iškvietimą, taigi atsakovės darbuotojams nurodžius, kad jo pagalbos nebereikės, kasimo darbų nebevykdys, AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas išvyko. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai neinformavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojo apie tai, kad vėliau gali būti vykdomi kasimo darbai 15 metrų atstumu nuo namo sienos. Taigi ieškovės darbuotojas negalėjo konkliudentiniais veiksmais pritarti numatomai kitai kasimo vietai, apie kurią jam nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovės darbuotojai privalėjo papildomai suderinti su ieškove naują numatomą kasimo vietą ir, tik gavę ieškovės pritarimą tokiems darbams, juos atlikti.

19.       Atsakovės darbuotojai turėjo suvokti, jog vykdo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, ir privalėjo juos atlikti griežtai laikydamiesi teisės aktų reikalavimų tokiems darbams atlikti. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus (25 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose, negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje (taisyklių 16 punktas). Atsakovės darbuotojų veikla, nesuderinus su ieškovės atstovu kasimo darbų papildomoje vietoje, neįsitikinus, jog numatomoje kasti vietoje nėra elektros kabelių, vertintina kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, rūpestingo ir atidaus elgesio elektros tinklų apsaugos zonoje standarto, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žalos.

20.       Atsakovė laikosi pozicijos, jog jos darbuotojas pažeidė elektros kabelį tik dėl ieškovės darbuotojo veiksmų – klaidingai nurodytos elektros kabelių vietos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atsakovės argumentą kaip neįrodytą. Kaip nustatyta iš liudytojų, apklaustų posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, A. A.ir V. C. parodymų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietą, papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zoną. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui išvykus, paaiškėjo, kad vandentiekio nuotekų gedimo 4 metrų atstumu nuo namo sienos nėra, ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nusprendė antrą kartą atlikti žemės kasimo darbus – šį kartą 15 metrų atstumu nuo namo sienos. Atsakovė iš esmės laikosi pozicijos, jog kasė šalia tos vietos, kur dar buvo pažymėta kabelio buvimo vieta; ten, kur buvo kasta, kabelio neturėjo būti, taigi ieškovės darbuotojas neteisingai nurodė kabelio buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsakovės darbuotojams papildomai nesuderinus su ieškovės atstovu naujos kasimos vietos, nėra pagrindo teigti, jog buvo kasta ten, kur kabelio neturėjo būti. Kaip parodė ieškovės darbuotojas, jis nurodė kabelio vietą ten, kur atsakovė teigė ketinanti kasti, ir dar papildomai apie 10 metrų. Atsakovė antrą kartą teigia kasusi apie 15 metrų nuo namo atstumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės kasimo vieta, kurioje buvo pažeistas elektros kabelis, patenka į zoną, kurioje buvo pažymėta elektros kabelių buvimo vieta, – tai yra bylos medžiaga nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ji kasė toje vietoje, kur pagal ieškovės nurodytą kabelio buvimo vietą kabelio neturėjo būti. Kaip jau minėta, ieškovės darbuotojas papildomai nurodė apie 10 metrų kabelio nuo iš pradžių numatytos kasimo vietos (4 metrų atstumu nuo namo), ieškovė kasė apie 15 metrų atstumu nuo namo.

21.       Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų neteisėtų atsakovės veiksmų fakto. Kadangi byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų kilusios sprendime apskaičiuoto dydžio žalos atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

23.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Kristina Domarkienė