Civilinė byla Nr. e2A-1858-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14861-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. S. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Legator“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės I. S. (toliau – ir atsakovė) 29 484,94 Eur turtinės žalos atlyginimą, 975,91 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. liepos 26 d. vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu padaryta žala transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudėja – atsakovė. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo atsakingas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas, ieškovei teko pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Buvo išmokėta 58 969,87 Eur dydžio draudimo išmoka. Sudarytos Draudimo sutarties 1.5.2 punkte šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama 1.5.2.1 punkte nurodytomis sąlygomis, t. y. transporto priemonei nebus išduoti nuolatiniai valstybiniai numeriai. Draudimo sutarties sudarymo metu automobiliui buvo išduoti laikinieji numeriai, tačiau eismo įvykio metu šis automobilis jau buvo su nuolatiniais numerio ženklais. Ieškovės teigimu, atsakovė su ja nesikooperavo ir nevykdė pareigos pateikti draudikui visą informaciją, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui. Pažeidusi draudimo sutarties sąlygas atsakovė privalo grąžinti 50 procentų išmokėtos išmokos dalies t. y. 29 484,94 Eur.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė faktinio ieškinio pagrindo. Ieškovės pateikta sutarties kopija patvirtina, jog sutartis tarp atsakovės ir ieškovės, atstovaujamos UADBB ,,Legator“, sudaryta 2019 m. liepos 1 d., draudimo laikotarpis nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Sutarties 1.1. punkte nurodomas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutarties turinys paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad sutarties sudarymo metu automobiliui buvo išduoti laikinieji numeriai, nes nurodytas nuolatinis automobilio valstybinis numeris. Nurodė, kad draudimo klausimus tvarkė jos sūnus per tarpininką, ieškovės atstovą UADBB ,,Legator“. 2019 m. liepos 10 d. tarp ieškovės, atstovaujamos „Legator“ ir atsakovės buvo sudaryta nauja privalomojo draudimo sutartis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. Visur dokumentuose nurodomas automobilio neterminuoto galiojimo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Naujoje sutartyje nurodoma 2019 m. liepos 1 d. sutarties nutraukimo data – nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. Tai patvirtina, jog ieškovei iki eismo įvykio buvo žinoma, kad automobiliui išduotas nuolatinis valstybinis numeris. Ieškovė nereikalavo didinti įmokos ar keisti 2019 m. liepos 1 d. draudimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 425 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

5.       Nustatė, kad 2019 m. liepos 26 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei, vairuojamas L. P., susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pirmoji sutartis sudaryta 2019 m. liepos 1 d., įsigaliojo 2019 m. liepos 3 d., tačiau 2019 m. rugpjūčio 3 d. sutartis nutraukta, sudaryta nauja sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu galiojo 2019 m. liepos 1 d. sudaryta Privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 

6.       Konstatavo, kad šalys 2019 m. liepos 1 d. sudarytos Privalomojo draudimo sutarties 1.5.2 punkte sutarė, jog draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama 1.5.2.1 punkte nurodytomis sąlygomis – jei nebus išduoti neterminuoto galiojimo (nuolatiniai) valstybiniai numeriai. Nustatė, kad pagal ieškovės nuostatas, atsakovė (draudėja) privalėjo informuoti ieškovę (draudiką) apie draudimo rizikos padidėjimą, kadangi eismo įvykio metu atsakovės automobiliui buvo išduoti neterminuoto naudojimo (nuolatiniai) valstybiniai numeriai, tačiau atsakovė apie tai draudiko neinformavo.

7.       Vertino, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog sudarant sutartis automobiliui iš viso buvo išduoti laikinieji numeriai. Nurodė, kad Privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojo 2019 m. liepos 3 d., kai buvo vykdoma automobilio registracija, ir turėjo galioti iki 2020 m. liepos 2 d. Tačiau įregistravus automobilį 2019 m. liepos 10 d. buvo sudaryta nauja sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalių sutarimu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. Konstatavo, kad tiek 2019 m. liepos 1 d. sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini), tiek nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. įsigaliojusioje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas tas pats automobilio numeris – (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad atsakovės pateiktoje 2021 m. balandžio mėnesio valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ išduotoje pažymoje nurodyta, jog 2019 m. liepos 3 d. registruojant kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu buvo išduoti valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) ir, kad duomenų apie minėtai transporto priemonei išduotus laikinuosius numerius nėra. VĮ ,,Regitra“ suteikė automobiliui valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Operacijos data“ nurodė 2019 m. liepos 3 d., o skiltyje „Operacija“ padarė įrašą: ,,Užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas“.

8.       Sprendė, kad 2019 m. liepos 3 d. transporto priemonei buvo suteiktas neterminuoto galiojimo (nuolatinis) valstybinis numeris ir ieškovė apie tai turėjo žinoti. Teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė, kaip draudimo verslo rinkos profesionali dalyvė bei susiklosčiusių teisinių santykių stipresnioji pusė, 2019 m. liepos 7 d. gavusi duomenis, kad automobiliui jo registravimo dieną 2019 m. liepos 3 d. iš karto buvo išduoti neterminuoto naudojimo valstybiniai numeriai, privalėjo kooperuotis ir bendradarbiauti su atsakove, inicijuoti papildomos įmokos sumokėjimą arba reikalauti pakeisti draudimo sutartį, arba ją nutraukti, kadangi bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos yra abipusės.

9.       Nurodė, kad nors ieškovė neigė bet kokias sąsajas su brokerių įmone UADBB ,,Legator, tačiau byloje pateiktoje sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini) ši bendrovė įvardijama kaip ieškovės atstovė. Vertino, kad ir per šią įmonę ieškovei turėjo būti žinoma informacija apie atsakovei išduotus nuolatinius numerius, todėl atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės ir UADBB ,,Legator“ neatsakingą bendradarbiavimą jų tarpusavio santykiuose.

10.       Teismas ieškinio netenkino ir kitu pagrindu – nesant civilinės atsakomybės sąlygų. Vertino, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymais nepagrindė, kaip nepranešimas apie nuolatinio valstybinio numerio išdavimą, yra susijęs su 2019 m. liepos 26 d. įvykusiu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis, kai tai įvyko atsakovės automobilį vairavusiam asmeniui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Sprendė, kad atsakovei negali atsirasti prievolė atlyginti ieškovės reikalaujamą draudimo išmokos dalį. 

                                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

11.1.       Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, draudimo teisinius santykius ir atstovavimo institutą.

11.2.       Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė tinkamai informavo draudiką apie transporto priemonei išduotus nuolatinius valstybinius numerius. Ieškovės teigimu, draudėjas galėtų būti laikomas tinkamai įvykdęs savo pareigą pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą tik tuomet, jei informaciją būtų pateikęs pačiam draudikui ar įgaliotam draudiko atstovui. Teigia, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso nuostatas, draudimo brokerių įmonė, t. y. tokia, kokia šioje byloje yra UADBB „Legator“, negali būti laikoma draudiko (šiuo atveju apeliantės) atstovu, nes tarp šių dviejų subjektų nesusiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, ir nors UADBB „Legator“ tarpininkavo sudarant draudimo sutartį su atsakove, tačiau ši bendrovė veikė ne kaip ieškovės atstovas, o kaip savarankiškas ūkio subjektas, nepriklausomas tarpininkas. Pažymi, kad pagal UADBB „Legator“ tinklapyje pateiktą veiklos aprašymą (https (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši bendrovė klientams siūlo ne tik ieškovės draudimo produktus, bet ir kitų draudimo bendrovių, kas reiškia, kad UADBB „Legator“ neturi pareigos, kuri tenka įgaliotam atstovui, veikti išimtinai ieškovės interesais. Ieškovės teigimu, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 4 dalimi, atsakovė turi prisiimti riziką to, kad ji nepranešė ieškovei apie transporto priemonei išduotus nuolatinius valstybinius numerius. 

11.3.       Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad kreipimasis dėl naujos draudimo sutarties sudarymo turėtų būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas apie atitinkamos aplinkybės egzistavimą. Darant tokią išvadą, neįvertinta tai, kad: pirma, tokie duomenys buvo perduoti ne tiesiogiai ieškovei, o draudimo brokerių bendrovei; antra, atitinkama informacija buvo teikiama siekiant sudaryti naują draudimo sutartį vėlesniam laikotarpiui, o ne siekiant įgyvendinti pareigą pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą. Į šias itin reikšmingas aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė.

11.4.       Teismas nepagrįstai pareigą domėtis ar nėra pasikeitusios draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, kuriomis naudojama apdrausta transporto priemonė, perkėlė ieškovei. Apeliantės teigimu, teisinis reglamentavimas pareigą pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimus numato būtent draudėjui, nes draudikas objektyviai neturi galimybės sužinoti tokios informacijos. CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.

11.5.       Ieškovė į bylą buvo pateikusi duomenis apie draudimo įmokų dydžius tuo atveju, kai byloje minima transporto priemonė yra apdraudžiama su sąlyga, jog jai nebus išduoti nuolatiniai valstybiniai numeriai, bei tuo atveju, jeigu jai nuolatiniai numeriai būtų išduoti. Byloje taipogi buvo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių nuolatinių valstybinių numerių išdavimas transporto priemonei yra vertinamas kaip padidėjusi rizika, apie kurią draudėjas privalo informuoti draudiką. Apeliantės teigimu, teismas nei vieno iš šių įrodymų nevertino priimdamas teismo sprendimą ir spręsdamas apie atsakovės, kaip draudėjos, pareigų vykdymą.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.       Tiek 2019 m. liepos 1 d. Draudimo sutarties, tiek 2019 m. liepos 10 d. Draudimo sutarties rekvizituose aprašant sutarties šalis, UADBB „Legator“ yra nurodoma kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovė. Atsižvelgiant į tai, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti vertintini ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog nors UADBB „Legator“ tarpininkavo sudarant draudimo sutartį su atsakove, tačiau ši bendrovė veikė ne kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, o kaip savarankiškas ūkio subjektas, nepriklausomas tarpininkas.

12.2.       Sutinka su teismo išvada, jog ieškovei informacija apie atsakovės automobiliui išduotus nuolatinius valstybinius numerius turėjo būti žinoma ir per šią brokerių įmonę, todėl atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės ir UADBB „Legator“ neatsakingą bendradarbiavimą jų tarpusavio santykiuose.

12.3.       Ieškovės atstovė, byloje teikdama paaiškinimus, patvirtino, jog informaciją apie nuolatinių numerių išdavimą draudimas gauna automatiškai iš registrų. Taip pat patvirtino, jog draudiko duomenų sistemoje informacija apie tai, kad byloje minimam automobiliui yra išduoti nuolatiniai numeriai gauta dar 2019 m. liepos 7 d. Taigi, dar 2019 m. liepos 7 d. ieškovė turėjo ir galėjo žinoti apie automobiliui išduotus nuolatinius valstybinius numerius ir galėjo siūlyti keisti sutarties sąlygas ar ją nutraukti.

12.4.       Byloje nustatyta, jog laikinieji numeriai byloje minimam automobiliui (duomenys neskelbtini) niekada išduoti nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. balandžio 27 d. teismui pateikta VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, jog atsakovei priklausančiam automobiliui nuolatiniai valstybiniai numeriai buvo išduoti 2019 m. liepos 3 d., o duomenų apie išduotus laikinus numerius nėra.

12.5.       Apeliaciniame skunde nepateikta nuomonė dėl teismo sprendimo motyvų, jog ieškinys netenkintas ir kitu pagrindu – nesant civilinės atsakomybės sąlygų.

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kitais teisės aktais).

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Taigi, tiek pagal bendrąjį draudimo teisinius santykius nustatantį reguliavimą, tiek ir pagal TPVCAPDĮ civilinės atsakomybės draudimo tikslai sutampa.

18.       Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalis įtvirtina imperatyvią pareigą draudėjui sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, tuoj pat apie tai pranešti draudikui. Kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Tai fiduciarinė sutartis, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio pasitikėjimo principu. Dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-78/2010).

19.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 26 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis atsakovei, vairuojamas L. P., patyrė eismo įvykį, t. y. susidūrė su kitu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pirmoji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2019 m. liepos 1 d., įsigaliojo 2019 m. liepos 3 d., sutarties termino pabaiga numatyta 2020 m. liepos 2 d. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 10 d. buvo sudaryta nauja Privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojimo terminas 2019 m. rugpjūčio 3 d., sutarties termino pasibaigimo data 2020 m. rugpjūčio 2 d. Abiejose sutartyse nurodyta, kad privalomuoju draudimu draudžiama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu galiojo 2019 m. liepos 1 d. sudaryta Privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalį (visos išmokėtos draudimo išmokos suma – 58 969,87 Eur.), kadangi atsakovė jos neinformavo apie sutarties metu padidėjusią sutartyje numatytą riziką – sutarties 1.5.2. punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nebus naudojama 1.5.2.1 punkte nurodytomis sąlygomis – automobiliui nebus išduoti neterminuoto galiojimo (nuolatiniai) valstybiniai numeriai. Taip pat ieškovės teigimu, atsakovė su ja nebendradarbiavo, nevykdė pareigos pateikti draudikui visą informaciją, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad, sudarant draudimo sutartis, automobiliui apskritai buvo išduoti laikinieji numeriai. Sprendė, kad 2019 m. liepos 3 d. transporto priemonei buvo suteiktas neterminuoto galiojimo (nuolatinis) valstybinis numeris ir ieškovė apie tai turėjo žinoti. Apylinkės teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė, kaip draudimo verslo rinkos profesionali dalyvė bei susiklosčiusių teisinių santykių stipresnioji pusė, 2019 m. liepos 7 d. gavusi duomenis, kad automobiliui jo registravimo dieną (2019 m. liepos 3 d.) buvo išduoti neterminuoto naudojimo valstybiniai numeriai, privalėjo kooperuotis ir bendradarbiauti su atsakove, inicijuoti papildomos įmokos sumokėjimą arba reikalauti pakeisti draudimo sutartį, arba ją nutraukti. Taip pat apylinkės teismas ieškinio netenkino ir kitu pagrindu – nesant civilinės atsakomybės sąlygų.

21.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas sprendimu netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, draudimo teisinius santykius ir atstovavimo institutą. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsakovė tinkamai informavo draudiką apie transporto priemonei išduotus nuolatinius valstybinius numerius. Ieškovės teigimu, draudėjas galėtų būti laikomas tinkamai įvykdęs savo pareigą pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą tik tuo atveju, jei informaciją būtų pateikęs pačiam draudikui ar įgaliotam draudiko atstovui. Šiuo atveju atsakovė neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką (nuolatinių valstybinių numerių išdavimą), tuo pažeisdama draudimo sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia vertinant ar atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie padidėjusią draudimo riziką (kad buvo išduoti nuolatiniai valstybiniai numeriai), turi būti nustatyta ar Privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu (2019 m. liepos 1 d.) atsakovės automobiliui apskritai buvo išduoti laikinieji numeriai. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, o konkrečiai – 2019 m. liepos 1 d. sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 10 d. sudaryta (įsigaliojusi 2019 m. rugpjūčio 3 d.) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), šiose abiejose draudimo sutartyse yra nurodytas tas pats automobilio numeris – (duomenys neskelbtini). Taip pat reikšmingu įrodymu laikytina VĮ „Regitra“ 2021 m. balandžio mėnesio pažyma, kurioje nurodyta, kad 2019 m. liepos 3 d. registruojant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės vadu buvo išduoti valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), o duomenų apie minėtai transporto priemonei išduotus laikinuosius registracijos numerius nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė fakto, kad atsakovės automobiliui iš viso kada nors buvo suteikti laikinieji numeriai.

22.       Pažymėtina, kad abiejose Privalomojo draudimo sutartyse nurodyta, kad jos sudarytos tarp atsakovės ir ieškovės, atstovaujamos UADBB „Legator“. Taigi, transporto priemonę 2019 m. liepos 3 d. įregistravus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o 2019 m. liepos 10 d. su ieškovę atstovaujančia UADBB „Legator“ sudarius naują Privalomojo draudimo sutartį, kurioje nurodyti nuolatiniai valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), laikytina, kad ieškovei informacija apie atsakovei išduotus nuolatinius numerius turėjo būti žinoma per UADBB „Legator“. Įvertinus nurodytas aplinkybes atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad UADBB „Legator“ nors ir tarpininkavo sudarant draudimo sutartį su atsakove, tačiau ši bendrovė veikė ne kaip ieškovės atstovas, o kaip savarankiškas ūkio subjektas, nepriklausomas tarpininkas. Papildomai pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie teisiniai santykiai siejo ją su UADBB „Legator“ bei kokiu pagrindu UADBB „Legator“ aptartose draudimo sutartyse nurodoma kaip ieškovės atstovė, o ne kaip tarpininkė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime teisingai nurodė, jog atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės ir UADBB ,,Legator“ neatsakingą bendradarbiavimą jų tarpusavio santykiuose. Be to, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad byloje esantys įrodymai (susirašinėjimas el. paštu) patvirtina, jog ieškovei apie atsakovei išduotus nuolatinius numerius buvo žinoma nuo 2019 m. liepos 7 d., kadangi šią informaciją draudikas automatiškai gauna iš registrų.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės automobiliui 2019 m. liepos 3 d. išduotą neterminuoto naudojimo (nuolatinį) valstybinį numerį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pažeidė sutarties reikalavimus nepranešdama apie draudimo rizikos padidėjimą, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

26.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 22 d. iš atsakovės gauti įrodymai dėl 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai – 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2423/2021 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. bankinio mokėjimo išrašas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos atsakovės nurodytos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 517,4 Eur = 1 972,62 Eur), todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

             palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą.

             Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Gintautas Koriaginas

                                                                                                                Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė