Administracinė byla Nr. A-823-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00059-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Impeksservis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. GT-74(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. GT-74(13)-S).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis (verslo vertintojas) UAB „Impeksservis“ vardu vertinimo užsakovo  AB „Ūkio bankas“ prašymu įkeitimo bankui tikslu 2011 m. gruodžio 30 d. parengė UAB „Žalgirio sporto arena“ (buveinės adresas: Rinktinės g. 3, Vilniaus m.) verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje naudojimo pajamų vertės metodu nustatė, kad UAB „Žalgirio sporto arena“ (toliau – ir vertinimo objektas) akcijų rinkos vertė yra  470 830 000 Lt. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir TVPT, Tarnyba, atsakovas) ir prašė įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, geranoriškai bendradarbiaudamas su atsakovu, raštu ir žodžiu pateikė visą prašomą informaciją ir paaiškinimus. Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. Garbės teismui pateikė išvadą Nr. GT-87-(13)-I „Dėl vertintojo K. K. veiksmų rengiant UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo ataskaitą“ (toliau – ir TVPT išvada Nr. GT-87-(13)-I) ir teikimą Nr. GT-87(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ (toliau – ir TVPT teikimas Nr. GT-87(13)-T). Garbės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. GT-74(13)-S priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas (vertintojas) rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Vertinimo metodika) (galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d.) reikalavimų, nepagrindė nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų vertės, todėl skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą.

Dėl Ataskaitos teisėtumo pareiškėjas paaiškino, kad jis AB „Ūkio bankas“ užsakymu pagal 2011 m. gruodžio 19 d. vertinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 257 įvertino UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertę. Vertinimo tikslas – UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertės nustatymas įkeitimo bankui tikslu pagal užsakovo reikalavimą taikant naudojimo pajamų vertės metodą. Pagal TVVPĮ 7 straipsnio 3 punktą ir Vertinimo metodikos 21.3 punktą, naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas taikomas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė, šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje.  Atlikdamas vertinimą pareiškėjas atsižvelgė į tai, kad UAB „Žalgirio sporto arena“ turtas bus naudojamas investiciniam projektui vystyti: komercinei, biurų, gyvenamųjų namų ir požeminės parkavimo aikštelės statybai. Taikė Vertinimo metodikos 2.15 punkte nustatytą maksimalaus ir geriausio panaudojimo principą – labiausiai tikėtiną ir pateisinamą, įstatymų leidžiamą ir finansiškai naudingą turto fizinį panaudojimą, kada vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę. Pareiškėjas teigė, kad  jis atliko vertinimą, vadovaudamasis TVVPĮ 23 straipsniu ir Vertinimo  metodikos 76–85 punktais, parengė Ataskaitą ir nustatė UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo rinkos vertę. Ataskaita atitinka visus teisės aktuose nustatytus formos reikalavimus ir, remiantis TVVPĮ 24 straipsnio 1 dalimi, turi juridinę galią. TVVPĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nei TVVPĮ, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (toliau – ir Garbės teismo nuostatai) nesuteikia teisės Garbės teismui vertinti Ataskaitos turinio ir nustatytos turto vertės pagrįstumo. Tokia kompetencija suteikta tik teismui. Kol Ataskaita nenuginčyta teisme, tiek ji, tiek joje  nurodyta UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė laikomos teisingomis ir Ataskaita turi juridinę galią. TVVPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis. Ataskaitos 1.7 skyriuje „Ribojančios sąlygos ir vertintojo atsakomybės ribos“ nurodyta: „Vertintojas patvirtina savo išvadų pagrįstumą dėl verslo vertės pagal verslo plane pateiktas prognozes. Joms nepasitvirtinus ar nevykdant verslo plano, vertintojas neprisiima atsakomybės dėl apskaičiuotos verslo vertės. Vertintojas neprisiima įsipareigojimų dėl verslo vertės iš esmės pasikeitus vykdomo verslo būklei ar po įvykių bei verslo vadybos sprendimų, kurie galėjo ir gali atsirasti po ataskaitos pateikimo vertinimo užsakovui“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. I ketvirtyje užsakovui AB „Ūkio bankas“ nepradėjus vystyti 2012–2020 m. verslo plane numatyto projekto, t. y. nebevykdant Ataskaitoje nurodytų sąlygų, vertinto verslo vertė galėjo pasikeisti ir Ataskaita tapti negaliojančia.

Dėl nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertės pagrįstumo pareiškėjas teigė, kad Garbės teismas Sprendime Nr. GT-74(13)-S nepagrįstai nurodė, jog vertintojas (pareiškėjas), apskaičiuodamas UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, pažodžiui rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, o esant tokiai situacijai, UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė negali būti laikoma pagrįsta.  Pareiškėjas,  vadovaudamasis TVVPĮ 2 straipsnio 5, 8 dalimis, 8 straipsnio 3 punktu, Vertinimo metodikos 2.5, 2.7, 9, 49–75, 80 punktais, paaiškino, kad  turto vertinimo ataskaitos apimtis ir turinys nustatomi vertinimo užsakovo ir vertintojo susitarimu. Užsakovo pageidavimu buvo susitarta, jog verslo rinkos vertė bus nustatyta naudojimo pajamų požiūriu. Ataskaitoje akcijų rinkos vertė apskaičiuota pagal naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodą. Šis metodas vertintojui, turinčiam pakankamai profesinės patirties ir kompetencijos, kurią patvirtina nustatyta tvarka išduotas kvalifikacinis turto vertinimo pažymėjimas, suteikia galimybę nustatyti veikiančios įmonės kaip nedalomos visumos vertę, kurią suformuoja įmonės verslo generuojamų laisvųjų pinigų srautų teikiama nauda, kuri gali būti išreiškiama per jų panaudojimą verslo plėtojimo investicijoms ir panašiai; nagrinėjamu atveju pinigų srautą sudarė pajamų, planuojamų gauti išnuomojus ir pardavus statinių kompleksą, ir išlaidų, kurias planuojama patirti dėl šių statinių komplekso statybos, skirtumas, kuris, taikant diskonto normą, perskaičiuojamas į UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę. Pareiškėjas, vertinimo metu prognozuodamas pinigų srautus, vadovavosi ne tik 2012–2020 m. verslo plane pateiktais duomenimis, bet ir UAB „Žalgirio sporto arena“ finansinės atskaitomybės dokumentais: 2008–2011 m. balansais, pelno (nuostolių) ataskaitomis, aiškinamaisiais raštais, 2011 m. trijų ketvirčių balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, materialaus turto sąrašu, nuosavybės dokumentais bei UAB „Impeksservis“ duomenų baze apie tokio tipo verslo rinkos vertę Lietuvoje, praktikoje turto vertintojų plačiai naudojamu UAB „Sistela“ 2011 m. „Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu NTK 2011 VII „Gyvenamieji pastatai. Negyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Kainynas), įregistruotu valstybės įmonėje Statybos produkcijos sertifikavimo centre bei valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir Registrų centras), Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, rinkos tendencijomis, savo žiniomis ir patirtimi bei kitais šaltiniais. Vertino, kad 2012–2020 m. verslo plane pateikti duomenys yra patikimi, pateiktos statybos ir nekilnojamojo turto pardavimų kainos atitiko tuo metu rinkoje buvusias vidutines statybos ir pardavimų kainas; tai patvirtino ir Kainyne nurodyti duomenys, kurie sutapo su 2012–2020 m. verslo plane pateiktais duomenimis. Be to, Registrų centro vertintojai 2009 m. birželio 1 d. atliko UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti. Registrų centro 2009 m. birželio 1 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. VZ-168(2009/06) UAB „Žalgirio sporto arena“ turtas įvertintas 463 000 000 Lt. Registrų centras papildomai nurodė, kad vertinamo turto rinkos vertė, nustatyta 2009 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, svyruoja nuo 463 000 000 Lt iki 489 000 000 Lt. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Analogiškai tuos pačius klausimus reglamentuoja ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis. Pareiškėjo nustatyta UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė (470 830 000 Lt) praktiškai nesiskiria nuo Registrų centro nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamojo turto vertės (463 000 000 Lt). Be to, pareiškėjo žiniomis, turto vertintojai UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2011 m. gruodžio 13 d. (keletą savaičių iki pareiškėjo atlikto turto vertinimo) taip pat vertino UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamąjį turtą ir nustatė 458 milijonų litų šios įmonės nekilnojamojo turto vertę. Taigi pareiškėjo nustatyta UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė yra pagrįsta ir atitiko tuo metu rinkoje buvusias sąlygas.

Remdamasis TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, Garbės teismo nuostatų 3.5, 35, 36 punktais, pareiškėjas teigė, kad Sprendimu Nr. GT-74(13)-S jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda – panaikintas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimas - yra neproporcinga ir sukelia akivaizdžiai neteisingas bei neadekvačias pasekmes, nepagrįstai nutraukusias jo profesinės veiklos tęstinumą, socialinį užtikrinimą ir pajamų stabilumą. Įsigaliojus Sprendimui Nr. GT-74(13)-S, taip pat bus laikomas panaikintu visų pareiškėjo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų, t.y. 2000 m. gegužės 25 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000185 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), 2000 m. liepos 25 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacinio pažymėjimo Nr. A 000201 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), 2000 m. vasario 23 d. išduoto turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000208 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), 2000 m. vasario 23 d. išduoto turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000209 (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir 2000 m. vasario 23 d. išduoto turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000251 (verslo vertinimo sritis), galiojimas. Garbės teismas, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, neatsižvelgė ir neįvertino, jog dėl pareiškėjo nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertės nekilo jokių neigiamų pasekmių. Nepaisant to, jog vertinimas buvo atliktas įkeitimo bankui tikslu, pagal pareiškėjo nustatytą vertę UAB „Žalgirio sporto arena“ neįgijo jokių turtinių įsipareigojimų bankui ir šios įmonės rinkos vertė nepanaudota esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymo bankui užtikrinimui. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nuo 2000 m. verčiasi turto vertintojo profesine veikla, visada dirbo sąžiningai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir Turto vertintojo profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), nebaustas.  Pareiškėjo nuomone, net jeigu Garbės teismas Ataskaitoje ir būtų nustatęs formalius pažeidimus, atitinkamai turėtų būti įvertintas pažeidimų mastas, atsižvelgta į tai, jog nekilo jokių pasekmių, ir taikoma proporcinga drausminė nuobauda. Garbės teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino drausminei atsakomybei kilti visų reikšmingų aplinkybių ir skyrė neproporcingą drausminę nuobaudą. Pareiškėjas neteko galimybės užsiimti ilgą laiką praktikuojama profesine veikla, nukentėjo jo dalykinė bei verslo reputacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 139–145) paaiškino, kad Ataskaitoje taikytas naudojimo pajamų vertės metodas, kurio taikymą reglamentavo TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 7 straipsnio 3 punktas ir Vertinimo metodikos 49–75 punktai. Naudojimo pajamų vertės metodo esmė – planuojamų pajamų perskaičiavimas į dabartinę vertę. Nagrinėjamu atveju planuojamos pajamos į UAB „Žalgirio sporto arena“ vertę perskaičiuojamos taip: planuojamos išlaidos, kurios bus patirtos dėl statinių komplekso statybos; planuojamos pajamos, kurios bus gautos iš statinių komplekso nuomos ir pardavimo; iš planuojamų pajamų atimamos planuojamos išlaidos; gautas skirtumas, taikant matematinę formulę, kurios esmė – konkreti diskonto normos procentinė reikšmė, perskaičiuojamas į UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę. Esminę reikšmę nustatant, ar apskaičiuota įmonės rinkos vertė gali būti laikoma pagrįsta TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme, turi būti: planuojamų išlaidų pagrindimas; planuojamų pajamų pagrindimas; pasirinktos konkrečios diskonto normos procentinės reikšmės pagrindimas. Išnagrinėjęs surinktą informaciją, Garbės teismas priėjo prie išvadų, kad vertintojas pažeidė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris reikalauja pagrįsti nustatytą UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė (statybos, griovimo, pardavimų ir nuomos kainos bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės), nėra pagrįsti nei Ataskaitoje, nei UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane, nei paaiškinimuose Tarnybai bei Garbės teismui. Apskaičiuodamas UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę pareiškėjas aklai rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, kurie UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane nėra pagrįsti. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Ataskaitos juridinės galios, kadangi, viena vertus, jie yra prieštaringi (skunde pateikiami Ataskaitos juridinę galią patvirtinantys ir paneigiantys argumentai), antra vertus, Garbės teismas dėl Ataskaitos juridinės galios Sprendime Nr. GT-74(13)-S nepasisakė. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad teisės aktuose Garbės teismui nesuteikta teisė vertinti Ataskaitos turinio ir nustatytos turto vertės pagrįstumo, bei pažymėjo, jog Garbės teismui TVVPĮ suteikta teisė spręsti, ar vertintojai laikosi turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų (TVVPĮ, Vertinimo metodikos ir kt.) reikalavimų ir, nustačius pažeidimus, skirti vertintojams drausmines nuobaudas. Sprendime Nr. GT-74(13)-S neginčijamas nustatytos vertės dydis, t. y. nėra nurodoma, kad Ataskaitoje nustatytas vertės dydis turėtų būti kitoks, o tik konstatuojama, jog vertintojas, rengdamas Ataskaitą, nesilaikė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos fundamentalios pareigos turto vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą. Dėl TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą atsakovas pastebėjo, kad tuo atveju, jeigu verslo plane nurodyti skaičiai (statybos, griovimo, pardavimų ir nuomos kainos bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės) būtų buvę pagrįsti, nustatyta UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė taip pat būtų pagrįsta, tačiau įmonės verslo plane nėra šių esminių duomenų, kurių pagrindu skaičiuojama jos rinkos vertė, pagrindimo, t. y. UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane pateikiamos galutinės griovimo, statybos ir pardavimo ir nuomos kainų reikšmės, taip pat galutinės 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės, nepateikiant šių skaičių pagrindimo. Tokio pagrindimo nėra ne tik vertinamos įmonės verslo plane, bet ir pačioje Ataskaitoje. Aplinkybė, kad vertinimas naudojimo pajamų vertės metodu atliktas užsakovo pageidavimu, nepanaikina TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą. Vertinimo metodikos tekste vartojamų pavienių žodžių negalima aiškinti neatsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir į aukštesnės juridinės galios teisės aktus, kurių įgyvendinimui skirtas šis aktas. Vertinimo metodikoje vartojamas žodis „prielaida“, tačiau tai nereiškia, jog atliekant vertinimą galima remtis nepagrįstomis prielaidomis. Vertinimo metodikos 61, 70 ir 75 punktuose kalbama būtent apie pagrįstas prielaidas, 58 punkte aiškiai nurodyta, kad prielaidos turi būti pagrįstos kruopščia analize, 72 punkte nurodoma apie tokias prielaidas, kurias pagrįsti yra sunku. Apibendrinant Vertinimo metodikos nuostatas, kuriose vartojamas žodis „prielaida“, galima daryti vienareikšmę išvadą, jog visos prielaidos, kuriomis grindžiamas vertinimas, turi būti pagrįstos. Argumentas, jog vertę galima nustatyti remiantis nepagrįstomis prielaidomis, yra nesuderinamas su TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimu vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą. Argumentas, kad prognozuojant pinigų srautus vadovautasi ne tik vertinamos UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane pateiktais duomenimis, bet ir šios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nėra esminis – vertinimo esmę sudarė būtent aklas rėmimasis pačios vertinamos įmonės verslo planu, kuriame nepagrįsti duomenys apie griovimo, statybos, nuomos ir pardavimo kainas bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmes. Ataskaita iš esmės tėra UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plano kopija: išlaidų prognozės, pajamų prognozės, projekto finansinis modelis, diskonto norma ir visi skaičiavimai be jokių pakeitimų, paaiškinimų ar analizės nukopijuoti į Ataskaitos dalį „UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo vertės nustatymas“. Taip pat yra nepagrįstas skundo argumentas, kad prognozuojant pinigų srautus, vadovautasi ne tik vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, bet UAB „Sistela“ kainynu, nes Ataskaitoje nė žodžiu neužsimenama apie UAB „Sistela“ kainyną. Kainynas nepaminėtas nei Ataskaitos 1.4 dalyje „Informacijos šaltiniai, metodologiniai dokumentai“, nei 5.6 dalyje „Pagrindinių teisinių, metodologinių ir informacinių šaltinių sąrašas“, nei kitoje Ataskaitos dalyje. Įrodymų, kad apskaičiuojant kainas remtasi UAB „Sistela“ kainynu, pareiškėjas nepateikė ir teismui. Be to, yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, esą 2012–2020 m. verslo plane pateikti duomenys yra patikimi, pateiktos statybos ir nekilnojamojo turto pardavimų kainos atitiko tuo metu rinkoje buvusias vidutines statybos ir pardavimų kainas. TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad įrodinėjimo našta, susijusi su nustatytos vertės pagrindimu, tenka vertinimą atliekančiam vertintojui. Toks pagrindimas turi būti pateikiamas būtent vertinimo ataskaitoje, bet tai nepadaryta. Pareiškėjas nepagrindė, kad išlaidos, susijusios su griovimo ir statybos darbais, bei pajamos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu, atitinka rinkos sąlygas. Tai, kad kitų vertintojų nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamojo turto (ne akcijų) rinkos vertės dydžiai yra panašūs į pareiškėjo nustatytą minėtos įmonės akcijų rinkos vertės dydį, nereiškia vertintojo parengtoje Ataskaitoje bei kitų vertintojų parengtose ataskaitose pateikto vertės nustatymo pagrindimo, taip pat nerodo, ar vertintojas laikėsi TVVPĮ nustatytos pareigos pateikti vertinimo Ataskaitoje vertės nustatymo pagrindimą.

Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo atsakovas paaiškino, kad nepaisant to, jog pareiškėjas anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, jo padarytų pažeidimų mastas, pasekmės, pobūdis ir aplinkybės buvo pakankamos taikyti griežčiausią drausminę atsakomybę. Pažeidimų mastas (apimtis, dydis) išsamiai aprašytas Sprendimo Nr. GT-74(13)-S 4 dalyje „Dėl drausminės nuobaudos“. Iš esmės visi UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertės apskaičiavimui naudoti duomenys aklai nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, kuriame esantys duomenys nėra pagrįsti, todėl UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė nėra pagrįsta. Nepagrįsta UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė yra itin didelė, t. y. siekia beveik pusę milijardo litų. Vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu. Pareiškėjas pripažino, kad apskaičiavo ne UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę, šios aplinkybės pareiškėjas skunde neginčija, vadinasi, sutinka su tokiu vertinimu. Turto vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmių nereikėtų tapatinti su pasekmėmis, kurias vėliau sukelia parengta vertinimo ataskaita. Vertinimo metu padaryti pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su parengta Ataskaita. Priklausomai nuo padarytų pažeidimų, pasekmės vertinimo ataskaitai iš esmės gali būti dvejopos: vertinimo ataskaita gali būti koreguotina, taisytina arba, esant esminiams pažeidimams, nekoreguotina ir netaisytina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos Ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą, t. y. iš Ataskaitos neįmanoma nustatyti, kaip vertintojas apskaičiavo griovimo, statybos kainas, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimų bei konkrečias 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentines reikšmes. Esant tokiai situacijai, neįmanoma įsitikinti apskaičiuotos vertės pagrįstumu. Vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtai Ataskaitai yra esminės: nesant esminės informacijos, kurios pagrindu apskaičiuota rinkos vertė, likęs Ataskaitos turinys yra beprasmis. Atsakovo įsitikinimu, švelnesnės nuobaudos (pastabos, papeikimo arba kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo ir kvalifikacijos patikrinimo) skyrimas būtų neadekvatus padarytiems pažeidimams vien todėl, kad turto arba verslo vertintojo profesija yra viena iš teisės aktuose reguliuojamų profesijų, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai, o būtent šių standartų pareiškėjas nesilaikė. Griežtas turto arba verslo vertintojo profesijai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, pagarbos turto vertintojo darbo rezultatams ir pačios profesijos išlaikymui. Pareiškėjo parengta Ataskaita sudarė tretiesiems asmenims pagrindą abejoti pareiškėjo kvalifikacija ir pareiškėjo parengto dokumento teisingumu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (II t., b. l. 118–130) pareiškėjo K. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjui išlaikius verslo vertintojo egzaminą, 2003 m. spalio 7 d. jam buvo išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000322 (I t., b. l. 118; II t., b. l. 45) (Audito, apskaitos ir turto vertinimo tarybos 2003 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 10-2). Pareiškėjas UAB „Impeksservis“ vardu, vertinimo užsakovo AB „Ūkio bankas“ prašymu įkeitimo bankui tikslu 2012 m. sausio 6 d. parengė UAB „Žalgirio sporto arena“ (adresas: Rinktinės g. 3, Vilniaus m.) verslo (100 proc. PVA paketo) vertinimo ataskaitą, kurioje, naudodamas pajamų vertės metodą, nustatė, kad UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė – 470 830 000 Lt (vertės nustatymo data – 2011 m. gruodžio 30 d.) (I t., b. l. 19–122; I t., b. l. 146 – II t., b. l. 49). Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2012 m. kovo 22 d. raštu Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir informuoti Lietuvos banką apie išvadas ir (arba) sprendimus (II t., b. l. 50–53). Tarnyba 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštais Nr. T(1.13)A2-1491(13) ir Nr. T(1.13)A2-1492(13) (II t., b. l. 54–56, 57–59)  kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Impeksservis“ dėl paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo.  Tarnyba 2013 m. rugsėjo 4 d. gavo UAB „Impeksservis“ raštą Nr. 1-13/33, su kuriuo buvo pateikti pareiškėjo paaiškinimai, UAB „Žalgirio sporto arena“ Verslo plano priedas Nr. 2 (II t., b. l. 64) ir Ataskaita. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 6 d. gavo pareiškėjo paaiškinimus dėl Ataskaitos (II t., b. l. 61–63), o 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1733(13) kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo (II t., b. l. 65–66). Papildomus pareiškėjo paaiškinimus gavo 2013 m. spalio 21 d. (II t., b. l. 67–68). Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. išvadoje Nr. GT-87(13)-I (I t., b. l. 123–127; II t., b. l. 69–73), be kita ko, priėjo prie šių išvadų: 1) pareiškėjas neanalizavo UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plano ir atsiribojo nuo vertinimo rezultatų, jeigu verslo prognozės nepasitvirtins; pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas teiginys, kad verslo planas „analizuotas“ iš esmės, reiškia, kad, atliekant vertinimą, pažodžiui remtasi UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plano duomenimis; esant tokiai situacijai, turto vertės pagrindimas iš esmės priklauso nuo to, ar UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane pagrįsti esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama vertė; nesant esminių kriterijų pagrindimo, vertė negali būti laikoma pagrįsta TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme; 2) pareiškėjas pažeidė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota verslo vertė (planuojamos išlaidos ir pajamos) nepagrįsti nei Ataskaitoje, nei Verslo plane, o paaiškinimuose Tarnybai pareiškėjas planuojamas pajamas ir išlaidas grindžia tik prielaidomis; 3) pareiškėjas pažeidė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą vertę, kadangi Ataskaitoje nepagrįstos 10,2 proc. diskonto normos reikšmės sudėtinės dalys, tiesiogiai susijusios su vertės nustatymo pagrindimu; pareiškėjas nėra nuoseklus, nes, viena vertus, teigia, kad UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane nurodyti skaičiai nebuvo koreguoti, antra vertus, apskaičiuodamas diskonto normą, priešingai negu UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane, nurodo, kad planuojamos statybos bus finansuojamos 70 proc. UAB „Žalgirio sporto arena“ lėšomis (ne 30 proc., kaip nurodyta UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane); 4) Ataskaitoje nurodomos statybos 2012 m.–2013 m. negali būti finansuojamos iš pasiskolintų lėšų, o tai kelia abejonių vertinimo pagrindo – UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plano – realumu; pareiškėjo paaiškinimai pernelyg nekonkretūs, kad jais būtų galima pagrįsti Ataskaitoje nurodomas statybas 2012 m.–2013 m. Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. teikime Nr. GT-87(13)-T Garbės teismui, be kita ko, nurodė, jog, vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalimi, teikiama iškelti drausmės byla K. K., su teikimu pateikė bylos medžiagą (be kita ko, Ataskaitą, pareiškėjo paaiškinimus ir papildomus paaiškinimus, Išvadą Nr. GT-87(13)-I) (I t., b. l. 128–129; II t., b. l. 74–75). Garbės teismas 2013 m. spalio 24 d. parengiamajame posėdyje nutarė iškelti drausmės bylą ir ją nagrinėti  2013 m. lapkričio 14 d. posėdyje (II t., b. l. 76)). Pareiškėjas apie iškeltą drausmės bylą, jos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, apie teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga informuotas Tarnybos 2013 m. spalio 24 d. pranešimu (I t., b. l. 130; II t., b. l. 77), be to, pareiškėjui 2013 m. spalio 30 d. jo elektroninio pašto adresu išsiųstos TVPT išvados Nr. GT-87(13)-I ir TVPT teikimo Nr. GT-87(13)-T kopijos (II t., b. l. 78). Garbės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. posėdyje (dalyvaujant pareiškėjui ir Tarnybos atstovui), išnagrinėjęs pareiškėjo drausmės bylą, vadovaudamasis TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, vienbalsiai nutarė skirti pareiškėjui griežčiausią drausminę nuobaudą – panaikinti 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimą (Garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo Nr. GT-52(13)-P išrašas (II t., b. l. 79–82), Sprendimas Nr. GT-74(13)-S (I t., b. l. 10–17; II t., b. l. 83–90)).

Garbės teismas Sprendime Nr. GT-74(13)-S dėl Įmonės verslo plano, dėl išlaidų ir pajamų pagrindimo bei dėl diskonto normos pagrindimo priėjo prie išvadų, analogiškų nurodytoms TVPT išvadoje Nr. GT-87(13)-I (Sprendimas Nr. GT-74(13)-S (I t., b. l. 10–17; II t., b. l. 83–90)). Sprendime Nr. GT-74(13)-S, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas parengė Ataskaitą nesilaikydamas TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto fundamentalaus reikalavimo pagrįsti nustatytą vertę. Pažymėta, jog vertinimo veikla pareiškėjui yra profesine veikla, todėl vertinimas turi būti atliktas pagal šiai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, vertintojas privalo veikti sąžiningai ir protingai, jam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai: tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Garbės teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar pareiškėjas vertinimo paslaugas teikė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimo paslaugų teikimą, taikydamas turto vertinimo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia turto vertinimo praktika, bet ir nustatyti, ar vertinimo paslaugos teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos griežtumo, Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad: iš esmės visi UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertės apskaičiavimui naudotini duomenys nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, netikrinant jame pateiktų duomenų pagrįstumo; UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė nėra pagrįsta; nepagrįsta UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė yra itin didelė – siekia beveik pusę milijardo litų; vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu; pareiškėjas pripažino, jog apskaičiavo ne UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę. Sprendime Nr. GT-74(13)-S vadovautasi TVVPĮ  10 straipsnio 11 dalimi bei nutarta, įsigaliojus šiam Garbės teismo sprendimui dėl 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimo panaikinimo, laikyti panaikintu visų pareiškėjo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000185 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. gegužės 25 d.; turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000201 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. liepos 25 d.; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000208 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. vasario 23 d.; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000229 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. vasario 23 d.; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000251 (verslo vertinimo sritis), išduotas 2000 m. vasario 23 d.) galiojimą. Tarnyba su 2013 m. gruodžio 2 d. raštais Nr. T(1.13)A2-1994(13) (II t., b. l. 91) ir Nr. T(1.13)A2-1995(13) (II t., b. l. 92) pareiškėjui ir UAB „Impeksservis“ išsiuntė patvirtintas Sprendimo Nr. GT-74(13)-S kopijas.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. GT-74(13)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, t.y. panaikintas 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Garbės teismo galimybės priimti Sprendimą Nr. GT-74(13)-S, teismas pabrėžė, jog Garbės teismas šiuo sprendimu nenaikino Ataskaitos ir dėl jos juridinės galios nepasisakė. Garbės teismo misija – vertinti turto arba verslo vertintojų drausmę, todėl šiuo aspektu Garbės teismas pagal teisės aktus turi galimybę skirti vertintojams drausmines nuobaudas, be kita ko, vertinti vertintojų elgesį, sudarant tokio pobūdžio ataskaitas. TVVPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos Garbės teismo pareigos: 1) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; 2) kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose, nagrinėjant jų drausmės bylas; 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. TVVPĮ 28 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta Garbės teismo teisė kreiptis į Priežiūros įstaigą dėl informacijos (turto arba verslo vertintojo rašytinio paaiškinimo; turto arba verslo vertinimo įmonės rašytinio paaiškinimo ir dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu; kitos su turto arba verslo vertintojo drausmės byla susijusios informacijos), reikalingos turto arba verslo vertintojo drausmės bylai iškelti ir (arba) nagrinėti. Ši teisė reiškia, kad Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, turi įvertinti turto arba verslo vertinimo kokybę, be kita ko, ir ataskaitų pagrįstumą. TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte (1999 m. gegužės 25 d. redakcija, galiojusi Ataskaitos sudarymo metu) buvo nustatyta, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas, o tai reiškia, jog Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, privalo patikrinti, ar ataskaitos atitinka minėtą TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto (1999 m. gegužės 25 d. redakcija) reikalavimą, t. y. patikrinti ne ataskaitoje nurodytos turto vertės dydį, bet šio dydžio pagrindimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo teiginius, esą Garbės teismas negali vertinti Ataskaitos turinio ir turto vertės pagrįstumo, vertino kaip nepagrįstus.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų teismas, atsižvelgdamas į TVVPĮ 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, bei aplinkybes, kad Tarnyba  2013 m. spalio 23 d. surašė teikimą Nr. GT-87(13)-T dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui bei  išvadą Nr. GT-87(13)-I (II t., b. l. 74–75, 69–73),  konstatavo, kad TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies reikalavimas Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti drausmės bylą pateikti ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus buvimo nebuvo pažeistas. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Pažymėjo, kad pirminės informacijos apie galimus vertintojo padarytus pažeidimus gavimo iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos data (2013 m. kovo 22 d. raštas Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458.II t., b. l. 50–52), nėra termino, nurodyto TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje, atskaitos pradžia, nes informacija apie padarytus pažeidimus paaiškėja tik visiškai ją surinkus ir pateikus išvadą (šiuo atveju TVPT 2013 m. spalio 23 d. išvadą Nr. GT-87(13)-I (II t., b. l. 69–73)). TVPT 2013 m. spalio 23 d. išvadą Nr. GT-87(13)-I ir rašytinį teikimą Nr. GT-87(13)-T Garbės teismas gavo 2013 m. spalio 23 d., o parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta vertintojui kelti drausmės bylą, įvyko 2013 m. spalio 24 d. (II t., b. l. 76). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad TVVPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas taip pat nebuvo pažeistas.

Pareiškėjo teiginius, esą jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai gintis Garbės teismo posėdyje, taip pat dėl šio teismo nario K. K. šališkumo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Motyvavo tuo, kad Tarnyba 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1819(13) (II t., b. l. 77) informavo pareiškėją apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką, vietą, pareiškėjas dalyvavo Garbės teismo posėdyje, teikė paaiškinimus (II t., b. l. 79–82),  Tarnybos 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1819(13) (II t., b. l. 77) pareiškėjui  buvo išaiškintos jo teisės (susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, vienam arba kartu su atstovu (gynėju) dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus). Be to, pareiškėjo pateiktas abejones dėl garbės teismo K. K. šališkumo teismas vertino kaip pagrįstas pareiškėjo prielaidomis.

Dėl vertintojo pareigos Ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą, teismas pažymėjo, kad  TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte (1999 m. gegužės 25 d. redakcija, galiojusi Ataskaitos sudarymo metu) nustatyta, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas. Vadinasi, Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, privalo patikrinti, ar ataskaitos atitinka TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą, t. y. patikrinti ne ataskaitoje nurodytos turto vertės dydį, bet šio dydžio pagrindimą. Sprendime Nr. GT-74(13)-S konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė  TVVPĮ  23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą, nes: a) apskaičiuodamas įmonės rinkos vertę vertintojas pažodžiui rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, esant tokiai situacijai, UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertės pagrindimas iš esmės priklauso nuo to, ar įmonės verslo plane pagrįsti visi duomenys, kuriais remdamasis pareiškėjas apskaičiavo UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, o tokio pagrindimo nesant, pagal TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė negali būti laikoma pagrįsta; b) pareiškėjas pažeidė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris reikalauja pagrįsti nustatytą įmonės (šiuo atveju – UAB „Žalgirio sporto arena“) rinkos vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė (statybos, griovimo ir pardavimų kainos), nepagrįsti nei Ataskaitoje, nei UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane, nei paaiškinimuose Tarnybai bei Garbės teismui; tokio pobūdžio duomenys turi būti pagrindžiami ne „esant reikalui“ paaiškinimuose Tarnybai ar Garbės teismui, bet Ataskaitoje, kad būtų galima įsitikinti apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu; pareiškėjas statybos, griovimo ir pardavimų kainas grindžia prielaidomis, spėliojimais ir tikėjimu, jog pati vertinama įmonė jas tinkamai apskaičiavo; c) pareiškėjas pažeidė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą  pareigą pagrįsti nustatytą įmonės (šiuo atveju – UAB „Žalgirio sporto arena“) rinkos vertę, kadangi nei Ataskaitoje, nei UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane, nei pareiškėjo paaiškinimuose Tarnybai ir Garbės teismui nepagrindžiamos 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių (30 proc. nuosavo kapitalo ir 20 proc. nuosavo kapitalo kainos, 70 proc. skolintų lėšų ir 6 proc. skolintų lėšų kainos) procentinės reikšmės, tiesiogiai susijusios su UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertės pagrindimu.

Teismas nustatė, kad Ataskaitoje nėra pagrindimo, t. y. detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių įmonės vertę, o Ataskaitoje pateikti duomenys leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, iš esmės rėmėsi tik verslo planu. Pareiškėjo bandymus teismo posėdyje pateikti detalius apskaičiavimus teismas vertino kaip nepagrįstus bei, sutikdamas su Garbės teismo Sprendimo Nr. GT-74(13)-S motyvais, pabrėžė, jog tokio pobūdžio duomenys turi būti grindžiami ne „esant reikalui“ paaiškinimuose Tarnybai ar Garbės teismui (taip pat teismui), bet Ataskaitoje, kad būtų galima įsitikinti apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu. Teismas ypač pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti skaičiai iš valstybės įmonės Registrų centro tėra „pliki“ skaičiai, nes nepakanka nurodyti vertės dydį (dėl jo net nėra ginčo), tačiau jis turi būti detaliai pagrįstas.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė sušvelninti jam skirtą drausminę nuobaudą, atsižvelgiant į skunde pateiktus argumentus. Iš Sprendimo Nr. GT-74(13)-S teismas nustatė, jog spręsdamas dėl drausminės nuobaudos griežtumo Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad: iš esmės visi UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertės apskaičiavimui naudotini duomenys nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, netikrinant jame pateiktų duomenų pagrįstumo; UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė nėra pagrįsta; nepagrįsta UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė yra itin didelė – siekia beveik pusę milijardo litų; vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu; pareiškėjas pripažino, jog apskaičiavo ne UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tai nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Garbės teismo paskirta pareiškėjui drausminė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, tai Sprendime Nr. GT-74(13)-S detaliai argumentuota. Ataskaitos sudarymas pažeidė viešąjį interesą, nes vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu, o kreditavimo paslaugos susijusios su visais Lietuvos gyventojais, nes neatsakingas paskolų finansavimas gali padaryti neigiamą įtaką visai Lietuvos finansinei sistemai. Tai, kad faktiškai žala nepadaryta, nereiškia, jog pareiškėjas nepadarė šiurkštaus TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimo. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas priėjo prie išvadų, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas pareiškėjui nepasiektų ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Remdamasis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nusprendė,  kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. GT-74(13)-S pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

Nepatenkinęs pareiškėjo skundo, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi,  netekino ir jo prašymo priteisti teismo išlaidas.

III.

Pareiškėjas K. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 137–147) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino jo nurodytas faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka, kad TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas nebuvo pažeistas. Apelianto nuomone, TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pradžios momentas sietinas jei ne su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos kreipimusi į Tarnybą, tai su UAB „Impeksservis“ ir pareiškėjo paaiškinimų gavimu Tarnyboje 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d., kai Tarnyba galėjo įvertinti Ataskaitos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Į Garbės teismą atsakovas kreipėsi 2013 m. spalio 23 d., t. y. pažeisdamas TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 darbo dienų terminą.
2. Vertintojas  privalo vadovautis bei vykdyti TVVPĮ bei kitas turto ar verslo vertinimo atlikimą reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą, numatantį Ataskaitoje pateikti verslo vertės nustatymo pagrindimą. Apeliantas pažymi, kad jam rengiant 2012 m. sausio 6 d. Ataskaitą, iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusioje TVVPĮ redakcijoje nebuvo nurodyta pareiga turto vertės nustatymo pagrindimą visais atvejais susieti su skaičiavimais. Tokią išvadą suponuoja ir sisteminis minėtos TVVPĮ normos bei Vertinimo metodikoje suformuluotų taisyklių aiškinimas. TVVPĮ numatė bendro pobūdžio įpareigojimą pagrįsti vertinamo turto vertę, o Vertinimo metodika šį reikalavimą detalizavo, tačiau nei įstatymas, nei Vertinimo metodika nenumatė kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, koks pagrindimas yra laikomas tinkamu ir pakankamu. Tai, apelianto manymu, reiškia, kad aplinkybė dėl to, ar vertinamo verslo vertė ir Ataskaitoje nurodyti duomenys yra pagrįsti ar nepagrįsti, yra vertinamojo pobūdžio, dėl ko Tarnyba, kurios darbuotojai neturi turto vertintojų kvalifikacijos, nustatydama, ar vertinamo verslo vertė yra pagrįsta, iš esmės rėmėsi savo subjektyviu atitinkamų Vertinimo metodikos nuostatų aiškinimu, kuris, pasak apelianto, yra klaidingas. Apeliantas pažymi, kad vertinimas buvo atliktas, be kita ko, vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais (skelbiami interneto svetainėje www.ivsc.org), kurie plačiai įtvirtina prielaidų vartojimą. Kadangi teisės aktai iki 2012 m. gegužės 1 d. neapibrėžė, koks vertinamo turto vertės pagrindimas yra tinkamas ir pakankamas, Tarnyba, nepaisydama Viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų, formuoja ydingą praktiką, kai atlikusi subjektyvią ataskaitose nustatytų vertinamo turto verčių pagrindimo analizę, bet kurią ataskaitą gali pripažinti neatitinkančia TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto. Vertinimo metodikos taisyklės, sietinos su turto vertės nustatymu naudojimo pajamų vertės metodu (pinigų srautų diskonto būdu), yra daugiausia rekomendacinio pobūdžio bei itin abstrakčios. Ataskaitoje matyti, kad  vertintojas (pareiškėjas) skyriuje „UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo vertės nustatymas“ detaliai apibūdino, kaip buvo nustatoma vertinto objekto – UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo (100 proc. PVA paketo) rinkos vertė, kartu nurodydamas taikytas formules, formulėse naudotas reikšmes ir jas papildomai paaiškindamas, tokiu būdu nuosekliai pagrįsdamas gautą galutinį (vertės) rezultatą. Todėl apeliantas nesutinka su Sprendime Nr. GT-74(13)-S pateikta išvada, kad jis pažeidė TVVPĮ ir Vertinimo metodikos reikalavimą, nes neva tik perrašė įmonės verslo plane nurodytus skaičius. Apelianto teigimu, iš Ataskaitos turinio ir jos priedų matyti, kad jam buvo pateikti išsamūs faktiniai duomenys (Ataskaitos priedai: 2009, 2010, 2011 metų balansai; piniginių srautų ataskaitos; nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos; pelno (nuostolių) ataskaitos), kuriais vertintojas (apeliantas) pagrįstai vadovavosi. Taip pat buvo pateiktas UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo planas. TVVPĮ ir Vertinimo metodikoje nėra pateikta jokių nuorodų bei instrukcijų, kaip detaliai vertintojas privalėtų tikrinti įmonės pateiktus duomenis ir šią analizę pavaizduoti rengiamoje Ataskaitoje. UAB Žalgirio sporto arena“ verslo vertės skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis užsakovo paruoštu 2012–2020 metų verslo planu, darant esminę prielaidą, kad verslo planas yra tinkamai paruoštas, teisingai atspindi rinkos situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2011 metų pabaigoje, kad verslo plane pateikti skaičiavimai yra teisingi. Apeliantui suteikta kvalifikacija leidžia teigti, kad šie pradiniai skaičiai – verslo plane nurodyti jų dydžiai yra teisingi ir nereikalauja atskiro pagrindimo. Verslo plano skaičiavimai nėra nuginčyti. Vertintojas, teigdamas, kad verslo planas paruoštas tinkamai, Ataskaitoje rėmėsi pagrindiniais verslo plano duomenimis, apskaičiuojant UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo vertę. Ataskaitoje yra pateiktos verslo vertės skaičiavimo formulės, aprašymai, komentarai bei pagrindimas, todėl negalima teigti, jog nėra vertės pagrindimo. Skaičiavimai atlikti teisingai, tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir  atsakovo atstovas. Remiantis Vertinimo metodikos 80 ir 81 punktų nuostatomis, Ataskaitos apimtis tėra tik rekomendacinė, tačiau neprivaloma. TVVPĮ 7 straipsnio 5 punkte numatyta, kad vertinant turtą gali būti naudojami ir kiti nustatyta tvarka aprobuoti bei tarptautinėje praktikoje pripažinti metodai, vadinasi, ir ekspertinis metodas. Ataskaitoje diskonto normos apskaičiavimo formulėje naudoti įvairūs dydžiai bei jų reikšmės galėjo būti nustatytos ekspertiniu būdu, tam tikslui apeliantui (kurio turimos žinios teisine prasme neabejotinai suprantamos kaip specialios žinios) panaudojant savo sukauptą patirtį, šios srities žinias, t. y. kompetenciją, su tuo sietiną mokslo doktriną. Apeliantas  pažymėjo, kad jo  2013 m. gruodžio 3 d. papildomai parengti Ataskaitoje  naudoto statybos, griovimo darbų, pardavimo kaimų bei diskonto normos papildomi pagrindimai  rodo, kad  vertinimo metu daryta esminė prielaida, jog pagrindiniai skaičiai ir diskonto norma atitinka 2011 metų nekilnojamojo turto rinkos sąlygas ir yra teisingi.
3. Ataskaita nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Ataskaitos 27 puslapyje esančios Techninės užduoties 4 punkte suformuluotas turto vertinimo tikslas – „UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo (100 proc. paprastų vardinių akcijų paketo (PVA) rinkos vertės nustatymas, užsakovui pageidaujant naudojimo pajamų vertės metodu“. Ataskaitos 2 ir 4 puslapiuose bei išvadoje vertintojas suklydo rašydamas vertinimo tikslą, klaidingai nurodydamas, kad vertinimas atliekamas „įkeitimo bankui tikslu“. Techninė užduotis yra aukštesnis dokumentas, patvirtinantis vertinimo tikslą tarp vertintojo ir užsakovo, todėl UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo rinkos vertė yra apskaičiuota „užsakovui pageidaujant“, bet ne įkeitimo tikslu. Apskaičiuota rinkos vertė yra pagrįsta 2011 metų nekilnojamojo turto rinkoje visuotinai žinomais, buvusiais rinkos duomenimis, todėl negali būti laikoma investicine verte, skirta tik vienam konkrečiam investuotojui. Užsakovas vertinimo ataskaitą gali naudoti savo reikmėms, vidiniam naudojimui, galbūt siekdamas pasitikrinti turimo turto rinkos vertę, bet ne įkeitimo tikslu. Apskaičiuotas rinkos vertės dydis yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomas. Todėl Ataskaita negalėjo padaryti žalos viešajam interesui dėl galimo įkeitimo bankui ir neva neteisingai apskaičiuotos nepagrįsto turto (verslo) rinkos vertės dydžio. Garbės teismas, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad dėl pareiškėjo nustatytos įmonės akcijų rinkos vertės nekilo jokių neigiamų pasekmių, t. y. pagal pareiškėjo nustatytą vertę įmonė neįgijo jokių turtinių įsipareigojimų, įmonės rinkos vertė nebuvo panaudota esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymo bankui užtikrinimui.

          4. Teismas visapusiškai bei objektyviais neištyrė ir neįvertino drausminei atsakomybei kilti visų reikšmingų aplinkybių ir nepanaikino neproporcingos nuobaudos, dėl to pareiškėjas (apeliantas) neteko galimybės užsiimti ilgą laiką praktikuojama profesine veikla, nukentėjo jo dalykinė bei verslo reputacija. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba, atlikusi jo parengtos 2014 m. gegužės 16 d. vertinimo ataskaitos Nr. 14/003 (vertinimo objektas –  UAB paprastųjų vardinių akcijų paketas)  atitikimą TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimams,  2014 m. rugpjūčio 11 d. pateikė išvadą Nr. T-23(14)-1, kad ataskaita atitinka šiuos reikalavimus.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 169–181) pateikiami tokie atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentai:

1. Pagal LVAT formuojamą praktiką, TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytas 10 darbo dienų terminas, per kurį Tarnyba turi kreiptis į Garbės teismą, pradedamas skaičiuoti ne nuo pirminės informacijos apie  galimus pažeidimus gavimo dienos ar nuo vertintojo paaiškinimų gavimo dienos, o nuo Tarnybos išvados, kurioje konstatuojami vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo dienos (žr. LVAT 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Pirmosios instancijos teismas  sprendime teisingai pažymėjo, kad Tarnybos išvada dėl pareiškėjo veiksmų rengiant Ataskaitą Garbės teismui buvo pateikta nepraleidus termino. Pažeidimo paaiškėjimo diena negali būti laikoma Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašto gavimo Tarnyboje diena, kadangi šiame rašte išdėstyti tik įtarimai dėl galimų pažeidimų, be to, jie yra apibendrinamojo pobūdžio, sietini su net 56 vertinimo ataskaitomis. Pažeidimo paaiškėjimo diena negali būti laikoma ir vertintojo paaiškinimų gavimo Tarnyboje diena, kadangi vertintojas paaiškinimuose nepripažino padaręs kokius nors pažeidimus. Sprendimas Nr. GT-74(13)-S  buvo priimtas nepažeidė  nepažeidus termino, nes į Garbes teismą Tarnyba kreipėsi nepraleidusi 10 darbo dienų termino nuo išvados dėl pareiškėjo veiksmų surašymo (nuo pareiškėjo padarytų pažeidimų paaiškėjimo) dienos. Garbės teismas nepraleido Sprendimui Nr. GT-74(13)-S priimti nustatyto 60 dienų termino, skaičiuojamo nuo drausmės bylos iškėlimo dienos. Sprendimo Nr. GT-74(13)-S priėmimo dieną nebuvo suėjęs ir 3 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo pareiškėjo pažeidimų padarymo (Ataskaitos surašymo) dienos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl terminų nesilaikymo yra atmestini kaip nepagrįsti.
2. Pareiškėjui drausminė atsakomybė taikyta  ne už skaičiavimų Ataskaitoje nepateikimą, o už esminių kriterijų, naudojamų apskaičiuojant įmonės rinkos vertę, nepagrindimą. Iš Ataskaitoje esančios informacijos nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjas teigia, jog būsimos išlaidos, pajamos bei diskonto normos sudėtinės dalys bus būtent tokios, kokios nurodytos Ataskaitoje, t. y. šių kriterijų dydžiai Ataskaitoje nėra pagrįsti. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu dėl pagrindimo pakankamumo bei nurodo, kad vertinimo ataskaitoje vertė turi būti pagrįsta taip, kad būtų galima patikrinti, ar vertė nustatyta teisingai. Vertės nustatymas tokiu būdu, kai jos negalima patikrinti, laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą vertę. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nepagrįstos būsimos pajamos, išlaidos ir diskonto norma, todėl įsitikinti jų pagrįstumu ir įmonės rinkos vertės pagrįstumu neįmanoma. Vertinimą reglamentuojantys teisės aktai suteikia laisvę vertintojams pasirinkti, kaip nustatyti įvairius vertės skaičiavimuose naudojamus kriterijus, tačiau neatleidžia nuo fundamentalios pareigos pagrįsti nustatytą vertę. Vertintojas jau vien dėl savo kvalifikacijos turi žinoti, kokio išsamumo pagrindimą pateikti vertinimo atskaitoje, kad pagrindimas būtų pakankamas ir neperteklinis. Tarnybos nuomone, tiesiogiai su rinkos vertės apskaičiavimu susijusios prielaidos (tokios, kaip prielaidos apie būsimas pajamas, išlaidas ir diskonto normos sudėtines dalis) turi būti pagrįstos vertinimo ataskaitoje. Argumentas, jog vertę galima nustatyti remiantis nepagrįstomis prielaidomis, yra iracionalus ir nesuderinamas su aukštesnės juridinės galios teisės aktu, kuriam įgyvendinti skirta Metodika, o būtent – su TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu reikalavimu vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą. Atsakovo nuomone, Metodikos tekste vartojamo žodžio „prielaida“ negalima aiškinti neatsižvelgiant į jo vartojimo kontekstą ir į aukštesnės juridinės galios teisės aktus, kurių įgyvendinimui Metodika yra skirta. Pareiškėjo cituojamas Metodikos 58 punktas aiškiai nurodo, kad prielaidos turi būti pagrįstos kruopščia analize. Metodikos 61, 72, 75 punktuose taip pat kalbama apie pagrįstas prielaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad vertinimas buvo atliktas vadovaujantis esmine prielaida, jog pati vertinama įmonė verslo plane teisingai įsivertino nekilnojamojo turto rinkos situaciją, pati teisingai apskaičiavo statybos darbų bei griovimo darbų kainas (išlaidas) bei pastatų (patalpų) pardavimo ir nuomos kainas (pajamas). Tarnybos nuomone, tokiu būdu pareiškėjas (apeliantas) aiškiai pripažino vertinimo neatlikęs, nes esminius kriterijus, naudotus rinkos vertės skaičiavimuose, nustatė ne jis, o pati vertinama įmonė. Pareiškėjas tik nukopijavo šiuos skaičius nuo vertinamos įmonės verslo plano, kuriame šie skaičiai taip pat nepagrįsti (t. y. pateikiamos tik galutinės jų reikšmės („pliki skaičiai“)), be pagrindimo į Ataskaitą, t. y. neatliko vertinimo veiksmų. Apeliantas ekspertinį vertinimo būdą aiškina įstatymui prieštaraujančiu būdu, t. y., jo nuomone, ekspertinis vertinimo būdas leidžia ką nors teigti be pagrindimo, nors TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas reikalauja pagrįsti nustatytą vertę vertinimo atskaitoje, o ne „mintyse“. Be kita ko, tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys turto vertinimą, vertintojams nustato pareigą parengti tokias vertinimo ataskaitas, kurių turinys (taigi ir pagrindimas) būtų suprantamas asmenims, neturintiems jokių žinių apie turtą ar vertinimo veiklą (žr. 2012 m. Europos vertinimo standartų 5 standarto (EVS 5) 4.1.5 paragrafą; vertinimo metu galiojusių 2009 m. Europos vertinimo standartų 5 standarto (EVS 5) 4.3 paragrafą). Todėl apelianto argumentas, esą vertės skaičiavimuose naudojami esminiai koeficientai gali būti suvokti tik ekspertų, yra nepagrįstas. Ataskaitoje neužsimenama apie glaustą jos formą, nėra jokių nuorodų į Vertinimo metodikos 80 ir 81 punktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ataskaita yra normalios (ne glaustos) apimties. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su galimybe rengti glaustos formos ataskaitą, yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, net ir glaustos apimties ataskaitoje turi būti pateikiamas vertės pagrindimas. Tai numato TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas, tokios pozicijos laikėsi LVAT 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad apeliantas su vertinimo užsakovu negalėjo susitarimu susiaurinti TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo vertinimo ataskaitoje pateikti vertės pagrindimą. Šioje byloje ginčo dėl vertės dydžio nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl rinkos vertės svyravimo yra teisiškai nereikšmingi. Ataskaitoje 4 vietose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Ataskaita parengta įkeitimo bankui tikslu, todėl Tarnyba apelianto argumentus dėl rašymo apsirikimo, nurodant vertinimo tikslą, vertina kaip nepagrįstus.

              3. Nors pareiškėjas (apeliantas) nebuvo anksčiau patrauktas drausminėn atsakomybėn, atsakovas mano, kad jo padarytų pažeidimų mastas (apimtis, dydis) suteikė pagrindą skirti griežčiausią drausminę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Turto ir verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. GT-74(13)-S, kuriuo pareiškėjui (vertintojui) paskirta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta drausminė nuobauda – panaikintas 2003 m. spalio 10 d. išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, apeliaciniame skunde kelia kreipimosi į Garbės teismą termino pažeidimo klausimą (TVPPĮ 29 straipsnio 2 dalis), nesutinka, kad Ataskaitą parengė pažeisdamas TVPPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą, taip pat teigia, kad jam paskirta  neadekvati (pernelyg griežta) drausminė nuobauda.

Pareiškėjas  prašė nagrinėti jo apeliacinį skundą  žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973 redakcija, galiojanti  nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas prašymą dėl  jo apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grindė argumentais, kad byla sudėtinga, didelės apimties, o žodinis bylos nagrinėjimas padėtų teismui  objektyviai įvertinti aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su savo atstovu (advokatu). Taigi pareiškėjas  yra pasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis, tarp jų teise pateikti teismui savo paaiškinimus (ABTĮ 53 straipsnis, 82 straipsnio 6 dalis) ir būti išklausytam teismo. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo  ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus,   nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės  dėl  apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio  proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad  apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Nagrinėjamam ginčui  aktualų  verslo vertinimą pareiškėjas atliko  ir ginčui aktualią UAB „Žalgirio sporto arena“ (buveinės adresas: Rinktinės g. 3, Vilniaus m.) verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo 2011 m. sausio 6 d. ataskaitą surašė galiojant  Turto ir verslo pagrindų įstatymui (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) bei Vyriausybės 1996 m.  vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, priimtu vykdant  TVVPĮ 21 straipsnio 3 dalį, patvirtintai Turto vertinimo metodikai (nuo 2012 m. gegužės 1 d. neteko galios). 

Drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui (vertintojui) procedūra, susijusi su 2011 m. sausio 6 d. Ataskaita,  buvo inicijuota 2013 m. spalio mėnesį, t.y. galiojant naujos redakcijos  Turto ir verslo pagrindų įstatymui (2011 m. birželio 22 d. įstatymas Nr. XI-1497, įsigaliojęs nuo 2012 m. gegužės 1 d.). Atsižvelgiant į tai, drausminės atsakomybės turto vertintojams taikymo procedūrų ir taisyklių prasme yra aktualus teisinis reguliavimas, galiojęs drausmės bylos pareiškėjui inicijavimo metu, tačiau vertintojo veiksmai atliekant ginčui aktualų vertinimą ir surašant Ataskaitą atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi būti nagrinėjami atitikties iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusiam teisiniam reguliavimui kontekste.

Įstatymų leidėjas nuo 2012 m. gegužės 1 d. pakeitė turto ir verslo vertintojų valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją ir drausminės atsakomybės turto ir verslo vertintojams taikymo procedūrą. Iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojęs  TVVPĮ 27 straipsnis nustatė, kad  turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių  veiklos valstybinę priežiūrą atlieka  Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas. Pagal šios redakcijos įstatymo 28 straipsnį minėta turto vertintojų ir turtą vertinančių  veiklos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, be kita ko, turėjo teisę panaikinti ar sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą (TVVPĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

           Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Turto ir verslo pagrindų įstatymas nustatė, kad turto  arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka  Priežiūros įstaiga ( TVVPĮ 25 straipsnis), o  turto ir verslo vertintojų drausmės bylas nagrinėja ir sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto vertintojams priima Turto arba verslo vertintojų  garbės teismas (TVVPĮ 28 straipsnio 5 dalis).  Įstatymų leidėjas  minėtos redakcijos įstatymu  drausminės atsakomybės  turto vertintojams  taikymo funkciją  atskyrė nuo  Priežiūros įstaigai priskirtų  funkcijų ir delegavo  Garbės teismui, kurio sudėtis (iš penkių narių) formuojama TVPPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: tris narius, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją skiria asociacijos, vienijančios vertintojus (1 p.); du narius, valstybės tarnautojus, turinčius ne mažesnį trejų metų valstybės tarnybos stažą ir turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, skiria Finansų ministerija (2 p.).

              Turto ir verslo pagrindų įstatymo 25 straipsnyje nurodyta Priežiūros įstaiga nuo 2012 m. gegužės 1 d.  yra Turto vertinimo priežiūros tarnyba.  Į minėtoje įstatymo normoje nurodytą  Priežiūros įstaigą  buvo pertvarkyta  pagal ankstesnės redakcijos TVVPĮ veikusi turto ir verslo vertintojų valstybinę priežiūros  institucija (Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 230, Finansų ministro  2012 m. kovo 26 d. įsakymas Nr.1K-116).

             Turto vertinimo priežiūros tarnybos kompetenciją nustato TVVPĮ 26 straipsnis. Šioje įstatymo normoje, be kita ko nustatyta, kad Priežiūros įstaiga nagrinėja paklausimus dėl turto  arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas).  Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. kovo 22 d. raštas Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 Turto vertinimo priežiūros tarnybai, kuriame pateikta informacija apie įvairių įmonių atliktus turto ir verslo vertinimus (tarp jų UAB „Impeksservis“ dėl UAB „Žalgirio sporto arena“  100 proc. akcijų paketo vertinimo ataskaitos) ir prašoma pateikti informaciją, ar atlikti turto ir verslo vertinimai atitiko  teisės aktų reikalavimus bei informuoti Lietuvos banką apie išvadas, TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalyje numatytų Priežiūros įstaigos funkcijų prasme laikytinas paklausimu (TVVPĮ 26 str.2 d.3 p.), kurį Priežiūros tarnybą turėjo išnagrinėti Ataskaitos atitikties TVVPĮ 23 straipsnio (iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) reikalavimams aspektu.

           Pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojantį Turto ir verslo pagrindų įstatymą Priežiūros įstaigai dėl turto ir verslo vertintojų drausminės atsakomybės turi teisę tik inicijuoti drausmės bylos iškėlimą turto ar verslo vertintojui.  Pagrindas Priežiūros įstaigai rašytiniu teikimu kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo gali atsirasti pagal suinteresuotų  asmenų pateiktą informaciją arba pačios Priežiūros įstaigos turimą informaciją,  gautą atliekant  turto arba  verslo vertintojų ir  turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą (TVVPĮ 25 str., 26 str.2 d.). Be to, Priežiūros tarnyba gali kreiptis į Garbės teismą tik dėl TVVPĮ 29 straipsnio 1  dalyje nurodytų teisės aktų (Turto ir verslo pagrindų įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų,  Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertintojų profesinės etikos kodekso) galimų pažeidimų. TVVPĮ 29 straipsnio 8 ir 13 dalyse įtvirtinta, kad  įsigalioję turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai privalomi turto arba verslo vertintojams, turto arba verslo vertinimo įmonėms ir Priežiūros įstaigai.

          Turto arba verslo vertintojų  garbės teismo kompetenciją nustato Turto ir verslo pagrindų įstatymo 28 ir 29 straipsniai. Garbės teismas, gavęs iš Priežiūros įstaigos rašytinį teikimą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo, per 10 dienų turi priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo (TVVPĮ 29 straipsnio 3 dalis); nagrinėja turto arba verslo vertintojų drausmės bylas ir turi per 60 dienų nuo drausmės bylos iškėlimo priimti sprendimą dėl drausminių nuobaudų, numatytų TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje, skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo (TVVPĮ 28 straipsnio  5 dalis, 29 straipsnio 4 ir dalys).

               Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką  (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis)  dėl Turto ir verslo pagrindų įstatyme numatytų Priežiūros įstaigos ir  Garbės teismo kompetencijos  atribojimo savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Priežiūros įstaiga nagrinėja paklausimus dėl turto ar verslo atitikties TVVPĮ 22 straipsniui, kuris nustato turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinio reikalavimus, o Garbės teismas tiria, ar vertinat turtą arba verslą ir rengiant ataskaitą  nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų (Turto ir verslo pagrindų įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų,  Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertintojų profesinės etikos kodekso) reikalavimai. Garbės teismo sprendimas yra orientuotas į vertintojo subjektines teises, o  Priežiūros įstaigos išvada, kad vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, yra reikšminga jos panaudojimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose:2014 m. balandžio 10 d. Nr.A492-821/2014,  2014 m. liepos 17 d. nutartį Nr.A662-1328/2014, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr.A552-1247/2014 ir kt.).

                 Pirmosios instancijos teismas dėl Garbės teismo kompetencijos priimti 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. GT-74(13)-S, pasisakė iš esmės teisingai. Iš minėto Garbės teismo sprendimo turinio matyti, kad Garbės teismas vertino, ar pareiškėjas (vertintojas), rengdamas ginčui aktualią Ataskaitą, laikėsi iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusių teisės aktų (TVVPĮ ir Turto vertinimo metodikos)  reikalavimų.

            Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje kelia procedūrinį klausimą dėl  TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Ši įstatymo norma reglamentuoja, kad turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatytas  terminas per kurį Priežiūros įstaiga  turi parengti ir pateikti Garbės teismui rašytinį teikimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo. Šis terminas siejamas su  informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) diena. TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad  Priežiūros įstaiga  turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų (tarp jų ir iš turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių) informaciją, reikalingą turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių vertinimui atlikti arba Turto arba verslo vertintojų garbės teismui pateikti, ir dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu (turto arba verslo vertinimo ataskaitos ir kitų), kopijas, naudotis savo tvarkomos Kompiuterizuotosios turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemos ir kitų juridinių asmenų valdomų ir tvarkomų registrų ir duomenų bazių informacija.  Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta nuostata, suteikianti Priežiūros įstaigai teisę rinkti informaciją, reikalingą pateikti  Garbės teismui pateikti,  tačiau nesusieta su jokiu terminu, leidžia daryti išvadas, kad  viešojo administravimo subjektas, taikantis šią įstatymo normą,  turi paisyti protingo termino  ir gero viešojo administravimo principo. Dėl TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies taikymo pažymėtina, kad informacijos apie turto arba verslo vertintojo galimai padarytus TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus gavimo diena negali būti tapatinama su  tokios informacijos paaiškėjimo diena, nors jos gali ir sutapti. Tais atvejais, jei Priežiūros įstaiga, vykdydama TVPTĮ 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas funkcijas  ir atlikdama  turto arba verslo vertintojų patikrinimus nustato aplinkybes, suteikiančias pagrindą kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo, informacijos gavimo ir paaiškėjimo diena sutampa. Nuo 2014 m. gegužės 22 d. tai nurodyta ir TVVPĮ nuostatas įgyvendinančiame  poįstatyminiame teisės akte. Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių (Finansų ministro 2014 m.  gegužės 14  d. įsakymo Nr. 1K-146 redakcija) 20 punkte nustatyta, kad įsigaliojus patikrinimo aktui, surašytam esant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pažeidimams, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Priežiūros įstaiga kreipiasi su rašytiniu teikimu į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą. Tais atvejais, kad Priežiūros įstaiga informaciją apie  galimus TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus gauna iš asmenų, suinteresuotų  atliktu turto ar verslo vertinimu, Priežiūros įstaiga turi įvertinti informacijos pakankamumą kreiptis į  Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo ir, nustačiusi, kad pateikta informacija nepakankama, pasinaudoti teise dėl papildomos informacijos rinkimo (TVVPĮ 26 straipsnio 8 dalis). Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus  2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Paklausimų nagrinėjimo taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad vertindama turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiktį TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, Tarnyba turi teisę teikti paklausimą turto arba verslo vertinimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui bei turto arba verslo vertinimo įmonei, kurios vardu parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita, prašydama pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos rengimo ir nurodydama atsakymo pateikimo Tarnybai terminą. Paklausimų nagrinėjimo taisyklių 13 punkte nurodyta, kad Tarnyba, išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus bei išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, esant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, parengia ir pateikia Turto arba verslo vertintojų garbės teismui  teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui, kurį pasirašo Tarnybos direktorius.

             Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. kovo 22 d. rašto Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 gavimo Priežiūros tarnyboje dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis raštas negali būti  vertinamas kaip dokumentas, nuo kurio gavimo Priežiūros įstaigoje dienos turi būti skaičiuojamas TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas 10 dienų terminas.  Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad minėtame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašte Priežiūros įstaigai buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie įvairių turto arba verslo vertinimo įmonių ataskaitas, kuriose galimai nustatytos nepagrįstai didelės vertinimo objektų vertės. Ginčui aktualus vertinimas paminėtas kaip vienas iš jų. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašte nurodyta, kad ši informacija buvo pateikta, atsižvelgiant į audito bendrovės  UAB „KPMG Baltics“ atliktą AB Ūkio banko finansinį vertinimą ir pateiktas išvadas, jog kai  kurių paskolų užtikrinimo priemonių vertės, nustatytos nepriklausomų turto vertinimo bendrovių, buvo nepagrįstai didelės, ir neatitiko verčių, kuriomis tokį  turtą būtų galima parduoti rinkoje. Iš minėto Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašto matyti, kad  prie jo buvo pridėtas tik turto vertinimo ataskaitų, kuriose galimai nustatytos nepagrįstai didelės objektų vertės, sąrašas (iš viso 55 atvejai). Byloje nustatyta, kad Priežiūros įstaiga, gavusi minėtą Lietuvos banko Priežiūros tarnybos paklausimą, naudojosi TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta teise ir rinko informaciją. Apelianto nurodytos datos 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d. pagal bylos medžiagą yra pareiškėjo ir UAB „Impeksservis“ pirmųjų paaiškinimų pateikimo Priežiūros  įstaigoje gavimo laikas, tačiau byloje nustatyta, kad Priežiūros įstaiga, atsižvelgdama į šiuos paaiškinimus ir Ataskaitos turinį, 2013 m. spalio 9 d. paprašė, kad vertintojas iki 2013 m. spalio 21 d. pateiktų papildomus paaiškinimus nurodytais klausimais. Pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. paaiškinimus atsakovas gavo 2013 m. spalio 21 d. Teikimas Garbės teismui dėl drausmės bylos iškėlimo surašytas praėjus dviem dienoms nuo šio paaiškinimo gavimo, t.y. nepažeidžiant termino.

Atsižvelgdama į tai, kad įstatymas nenustato termino per kurį Priežiūros įstaiga gali naudotis TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytomis teisėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadoms kad atsakovas šiomis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

               Minėta, kad pagal TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalį procedūrinis dokumentas, kuriuo Priežiūros įstaiga kreipiasi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo yra Priežiūros įstaigos rašytinis teikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamasi Turto ir verslo pagrindų įstatymo 29 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra akcentavęs, kad šiame įstatyme nustatyta garbės teismo kompetencija yra savarankiška. Įstatyme nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto vertintojo padarytų teisės aktų pažeidimų tik tada, kai gauna Priežiūros įstaigos išvadą dėl ataskaitos neatitikimo šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Priešingai, Garbės teismas tiria tik tai, ar vertina turtą ar verslą bei surašant vertinimo ataskaitą nebuvo pažeisti TVPPĮ 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisės aktų reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014, 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį  administracinėje byloje Nr.A552-1247/2014 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad Priežiūros įstaiga pateiktų Garbės teismui išvadą dėl ataskaitos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, gavęs Lietuvos banko Priežiūros skyriaus paklausimą ir surinkęs informaciją (paskutinis dokumentas pagal bylos medžiagą  gautas 2013 m. spalio 21 d.), surašė 2013 m. spalio 23 d. išvadą, kuri pagal bylos aplinkybes  laikytina 2013 m. spalio 23 d. teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo (TVVPĮ 29 str.2 d.) sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus pagrįstai nusprendė, kad TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nepažeistas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad  specialiajame  Turto ir verslo pagrindų įstatyme, kuris, be kita ko,  numato turto arba verslo vertintojų drausminę atsakomybę, nėra nustatytas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, yra pažymėjęs, kad negalima tokia situacija, kai asmeniui, galimai padariusiam drausminį nusižengimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė. Vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nesant specialaus įstatymo, nustatančio turto vertintojo drausminės atsakomybės terminą, taikytinas ginčo santykiams panašius santykius reguliuojantis teisės aktas – Valstybės tarnybos įstatymas – ir šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatytas trejų metų terminas, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013). Ginčui  aktuali Ataskaita surašyta 2012 m. sausio 6 d., drausminė nuobauda paskirta 2013 m. lapkričio 14 d. t.y. nepraleidus minėto termino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Garbės teismas išnagrinėjo drausmės pažeidimo bylą nepažeisdamas pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato TVVPĮ.

Pagal  nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Turto ir verslo pagrindų įstatymą buvo numatyta daugiau drausminės atsakomybės rūšių, t.y. vietoj iki 2012 m. gegužės 1 d. numatytų (TVPPĮ 28 str.1 d. 2 p.) dviejų atsakomybės rūšių (kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo ar galiojimo sustabdymo) buvo numatytos keturios drausminės  atsakomybės rūšys: pastaba; papeikimas; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas;  turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas (TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 1-4 punktai). Taigi vertinant vien tik pagal galimas taikyti drausminės atsakomybės rūšis nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojantis Įstatymas  turto arba verslo vertintojams yra palankesnis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors  įsigaliojusiame nuo 2012 m. gegužės 1 d. TVVPĮ nenumatyta atgalinio veikimo galia, tačiau sprendžiant klausimą, ar vėliau įsigaliojęs teisinis reguliavimas yra palankesnis pareiškėjui ir jo teisinei padėčiai, lyginant su galima turto arba verslo vertintojo atsakomybe už ataskaitą, kuri buvo parengta pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusią Įstatymo redakciją, yra būtina įvertinti ne tik tai, ar objektyviai vėliau įsigaliojęs reguliavimas numatė švelnesnį reguliavimą, bet šiuo atveju būtina atsižvelgti į individualiai susiklosčiusią pareiškėjo situaciją ir įvertinti, ar nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi TVVPĮ redakcija, kurioje buvo numatyta daugiau atsakomybės formų, švelnino pareiškėjo padėtį. Siekiant įsitikinti, ar nebuvo pažeistas lex retro non agit principas, t. y. ar pareiškėjui buvo pritaikytas švelnesnis įstatymas, svarbu įvertinti ne tik taikytinas sankcijas, tačiau ir aplinkybę, ar už šiuo atveju nustatytus pažeidimus pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį reglamentavimą pareiškėjui apskritai kiltų kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. ar už tokio pobūdžio ir sunkumo pažeidimus, kurie buvo nustatyti, pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį reglamentavimą pareiškėjui būtų taikyta atsakomybė ir panaikintas turto vertintojo pažymėjimo galiojimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014).  

Nagrinėjamu atveju Garbės teismas skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą už tai, kad  atklikdamas vertinimą ir rengdamas Ataskaitą jis nesilaikė TVVPĮ (įstatymo redakcija iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo nurodyti turto vertinimo ataskaitoje turto vertės nustatymo pagrindimą, nepateikė išlaidų ir pajamų pagrindimo pagal Turto vertinimo metodikos 49-75 punktus, taikomus kai vertinimas atliekamas taikant šios redakcijos Įstatymo 7 straipsnio  3 punkte numatytą naudojimo pajamų vertės  (pajamų kapitalizavimo  arba pinigų srautų diskonto) metodą.

Turto ir verslo pajamų įstatymo, galiojusio iki 2012 m. gegužės 1 d., 23 straipsnis nustatė turto vertinimo ataskaitos turinio reikalavimus, t.y. nustatė, kad  be bendrųjų rekvizitų (TVVPĮ 23 str.2 d. 1-5 punktai), ataskaitoje turi būti: išvada dėl turto vertės (6 p.); sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos  turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta (7 p.); vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai (8 p.); vertinamo turto aprašymas (9 p.); turto vertės nustatymo pagrindimas (10 p.). Pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalį  turto arba verslo vertinimo ataskaitoje (be bendrųjų rekvizitų, nustatytų 1-8 punktuose),  turi būti nurodyta:  turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos (9 p.); sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus (10 p.);  turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai) (11 p.);  vertinamo turto arba verslo aprašymas (12 p.); turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (13 p.); išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.).

Iš Minėto teisinio reguliavimo matyti, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Turto ir verslo pagrindų įstatymas numato detalesnius  vertinimo  ataskaitos turinio reikalavimus. Dėl ginčui aktualaus  Garbės teismo sprendime nurodyto reikalavimo, kad  vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas (Įstatymo iki 2012 m. gegužės 1 d. 23 str. 2 d. 10 p.), naujos redakcijos įstatyme nustatytas reikalavimas, kad  vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas  turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (įstatymo nuo 2012 m. gegužės 1 d. 22 str. 13 p.). Šie įstatymo nuostatų  skirtumai yra redakcinio pobūdžio, nes pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą vertinant turtą ir vertinimo ataskaitoje nurodant turto vertę  atlikti  skaičiavimus reikalavo iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Turto vertinimo metodika (vertinant  naudojimo pajamų metodu,  Metodikos 52, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 63, 64, 66, 67, 68, 69 punktai). Taigi, reikalavimai turto vertintojui turto vertinimo ataskaitoje nurodyti skaičiavimais pagrįstą turto ir verslo vertės pagrindimą buvo numatyti    tiek pagal iki  2012 m. gegužės 1 d. galiojusį, tiek ir pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą. Vadinasi, įstatymo pakeitimas nepašalino vertintojo (šiuo atveju apelianto) atsakomybės už   turto ar vertės nustatymo nepagrindimą vertinimo ataskaitoje.

Pažymėtina, kad  pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį TVVPĮ (6  straipsnis), tiek pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį TVVPĮ (5  straipsnis)  įtvirtinant turto vertės nustatymo principus nurodyta, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, laikantis apdairumo ir atsargumo principų. Analogiškas iš esmės teisinis reguliavimas įtvirtintas ir dėl  turto vertintojų pareigų. TVVPĮ 12  straipsnis (įstatymo redakcija iki 2012 m. gegužės 1 d.) ir 15 straipsnis (redakcija nuo 2012 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad turto vertintojas savo veikloje privalo, be kita ko, sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą.

Esminis ginčui aktualaus vertinimo ir Ataskaitos trūkumas kurį  nustatė Garbės teismas 2014 m. lapkričio 14 d.  sprendime Nr. GT-74 (13)–S, yra tas, kad vertintojas netikrino Įmonės verslo plane pateiktų duomenų, kurių pagrindų apskaičiavo Įmonės rinkos vertę. Iš Garbės teismo posėdžio protokolo, taip pat vertintojo rašytinių paaiškinimų Priežiūros įstaigai matyti, kad vertintojas to neneigė. Naudojimo pajamų vertės metodo esmė – būsimo pinigų srauto perskaičiavimas į dabartinę vertę. Garbės teismas nustatė, kad  vertintojas Ataskaitoje nepateikė išlaidų ir pajamų, kurie yra būtinoji sąlyga nustatytai Įmonės rinkos vertei pagrįsti, taip pat nepagrindė  diskonto normos. Kitaip tariant, Ataskaitos nepagrindimas pagal minėtas pozicijas  reiškia, kad negalima patikrinti, ar Įmonės vertė nustatyta pagrįstai. Apeliantas akcentuoja, jog teisės aktai leidžia daryti prielaidas. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovu, kad Turto vertinimo metodika reikalavo  prielaidas  pagrįsti. Garbės teismo nustatyti teisės aktų pažeidimai  nėra formalaus pobūdžio, o susiję su  vertinimo esme. Garbės teismo sprendimas motyvuotas, apelianto argumentai Garbės teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas  neturėjo pagrindo naikinti Garbės teismo 2014 m. lapkričio 14 d.  sprendimą Nr. GT-74 (13)–S.

Dėl apelianto argumento, esą buvo suklysta nurodant vertinimo tikslą, teisėjų kolegija pažymi, kad  nepaisant vertinimo tikslo (paskirties), vertinimas turi būti atliekamas ir vertinimo ataskaita surašoma laikantis pirmiau minėtų  turto ar verslo vertės nustatymo principų, įstatyme nustatytų Ataskaitos turiniui keliamų reikalavimų, rūpestingai atliekant vertintojo pareigas.

Pareiškėjas byloje taip pat kėlė klausimą, kad paskirta  drausminė nuobauda yra pernelyg griežta. Garbės teismas griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimą motyvavo  akivaizdžiu vertintojo nerūpestingumu, kurį siejo su ta aplinkybe, kad vertintojas esminius duomenis, kuriais  remiantis apskaičiuojama  rinkos vertė, paėmė iš Įmonės verslo plano, kurio duomenų netikrino;   grubiu vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu; nepagrįstai nustatyta Įmonės rinkos  verte (itin didelė); vertinimo tikslu (įkeitimo bankui). Pirmosios instancijos teismas  vertino, kad paskirta drausminė  nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija, sutikdama su Garbės teismo sprendimo argumentais, kad Sprendime Nr. GT-74 (13)–S  nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas skirti drausminę nuobaudą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad  su teisingumo principu būtų nesuderina tai, kad  nebūtų  atsižvelgta į  aplinkybių visumą.  Apeliantas akcentuoja, kad jis turi 18 metų  vertintojo patirtį, niekada nebuvo baustas. Garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.  Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad pareiškėjas turi ilgametę vertintojo patirtį ir šioje byloje ginčijamu Garbės teismo sprendimu yra baudžiamas pirmą kartą (tą pripažįsta ir atsakovas),  atsižvelgdama į tai, kad dėl  ginčui aktualaus vertinimo neigiamų pasekmių nekilo,  vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra pagrindas Garbės teismo 2014 m. lapkričio 14 d.  sprendimu  Nr. GT-74 (13)–S paskirtą nuobaudą - turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto  2003 m. spalio 10 d., galiojimo panaikinimą  (VTVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 4 punktas) pakeisti į švelnesnę drausminė nuobaudą, numatytą Turto ir verslo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte - turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto  2003 m. spalio 10 d., galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimas į  švelnesnę  yra suderinamas su teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą neišvengiamumu, teisinės atsakomybės prevenciniais tikslais, nes taikyta teisinės atsakomybės priemonė yra individualizuota atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies, t.y. pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Turto ir verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu  Nr. GT-74 (13)–S vertintojui K. K. paskirtą nuobaudą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad  atsakovas turėjo pagrindą skirti drausminę nuobaudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo K. K. skundą patenkinti iš dalies. Turto ir verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu  Nr. GT-74 (13)–S vertintojui K. K. paskirtą nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2003 m. spalio 10 d., galiojimo panaikinimą  pakeisti į  drausminę nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2003 m. spalio 10 d., galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Irmantas Jarukaitis