(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Vytauto Kursevičiaus,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Granterma“ atstovams A. L. ir advokatui Aisčiui Damulevičiui,

atsakovės UAB „Rempijus“ direktoriui J. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Rempijus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Granterma“ ieškinį atsakovei UAB „Rempijus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Rempijus“ priešieškinį dėl rangos sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Granterma“ kreipėsi į teismą ieškinio pareiškimu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rempijus“ 75211,72 Lt skolą, 827,33 Lt delspinigius, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei teismo išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl apšiltintos konteinerinės katilinės pagaminimo, ieškovė sutartį įvykdė, tačiau atsakovė su ja neatsiskaitė.

Atsakovė UAB „Rempijus“ su pareikštais reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti sudarytos sutarties 2.1 punktą, bei priteisti 1488,43 Lt netesybas ir procesines palūkanas. Nurodė, kad pasirašant sutartį buvo suklaidinta dėl kainos, o ieškovė neatliko tinkamai savo pareigų, nepridavė atliktų darbų, nesurašė darbų atlikimo akto, todėl neturi teisės gauti pilno apmokėjimo pagal sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio pareiškimą tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Rempijus“ ieškovei UAB „Granterma“ 75211,72 Lt skolą, 827,33 Lt delspinigius, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2281 Lt žyminį mokestį ir 2900 Lt už advokato pagalbą.

Atmesdamas priešieškinį teismas nurodė, kad neaišku, kuo pasireiškė ieškovės UAB „Granterma“ nesąžiningumas ar klaidinimas pasirašant sutartį, kadangi tarp šalių vyko derybos būtent dėl sutarties kainos, tai patvirtino susirašinėjimas tarp šalių, atsakovė turėjo teisę nepasirašyti jai pateiktos sutarties. Teismas konstatavo, kad sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, vykusios derybos dėl sutarties sąlygų, elgesys po sutarties sudarymo, kai apmokėti pagal sutartį buvo prašoma jau po katilinės paruošimo darbui, leidžia teigti, jog sutartyje yra užfiksuoti tikrieji šalių ketinimai.

Tenkindamas ieškovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.654 str., tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos yra mažesnės, nei buvo numatyta nustatant atliekamų darbų kainą, jam išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje, jeigu užsakovas neįrodo, jog ekonomija turėjo neigiamos įtakos sutartyje numatytai darbų kokybei, tačiau pretenzijų dėl įrengtos katilinės darbo pareikšta nebuvo, o atsakovės nurodyti trūkumai katilinės darbo kokybei gali būti šalinami CK 6.665, 6.666 str. numatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ginčo subrangos sutartis yra susijusi su kita rangos sutartimi, sudaryta tarp atsakovės UAB „Rempijus“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos. Ši sutartis yra įvykdyta, šalys tarpusavyje visiškai atsiskaitė ir pretenzijų viena kitai nereiškia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, esant pilnai įvykdytai rangos sutarčiai tarp generalinio rangovo ir užsakovo, nėra galimybės tvirtinti, jog sutartis tarp generalinio rangovo ir subrangovo nėra įvykdyta.

    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė UAB „Rempijus“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti iš dalies, priteistą skolą sumažinti iki 44161,04 Lt, priešieškinį patenkinti visiškai – pakeisti 2011 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „Rempijus“ ir UAB „Granterma“ sudarytos Sutarties Nr. 11/19 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip: „UAB „Rempijus“ sumoka rangovui UAB „Granterma“ už panaudotas medžiagas ir atliktus darbus pagal pateikus ir šalių tarpusavyje suderintus darbų atlikimo aktus, atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekiams atitinkant projektinėje dokumentacijoje numatytus, o įkainiams atitinkant įprastą kainą, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis“. Taip pat prašo priteisti UAB „Rempijus“ iš UAB „Granterma“ 1488,43 Lt netesybų, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4517,81 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2792 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme (192 Lt žyminis mokestis, 2600 Lt atstovavimo išlaidos); 1725,81 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (1025,81 Lt žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą, 700 Lt atstovavimo išlaidų). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.         Apeliantė nurodo, kad teismas, atmesdamas priešieškinį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193-6.195 straipsniuose, kadangi klaidingai nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus, apsiribodamas pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties kainą nustatė ne viena šalis (UAB „Granterma“), o abi sutarties šalys. Visuose procesiniuose dokumentuose ir teisme atsakovės atstovas teigė, kad sutarties punktas dėl kainos ne tik pažeidžia šalių valią, sutartinių prievolių pusiausvyrą, bet ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, atsakovė sutartį pasirašė suklaidinta ieškovės, jokios derybos dėl kainos nevyko, kainą į sutartį vienašališkai įrašė ieškovė.

2.         Taip pat nurodo, kad UAB „Granterma“, įrašydama atliekamų darbų vertę tvirta suma, nesiedama jos su projektinėje dokumentacijoje nurodytais medžiagų ir darbų kiekiais, neįrašydama į sutarties tekstą žodžiu susitartos sąlygos, kad apmokėjimas vyks pagal pateiktus dokumentus – nurodytus ir pagrįstus, o ne padidintus įkainius, pasielgė nesąžiningai, todėl sutartis turėtų būti aiškinama ne ieškovės, t. y. sutartį ruošusios šalies, naudai.

3.         Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.653 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų dispozityviųjų teisės normų, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Sudarydamos rangos sutartį šalys numatė preliminarią kainą, bet to, žodžiu susitarė, kad sutartyje nurodyta suma turės būti pagrįsta, kad bus padaryta detali ir pagrįsta sąmata, o užsakovas rangovui apmokės už atliktus darbus pateikus darbų atlikimo aktus.

4.         Taip pat mano, kad teismas neteisingai vertino įrodymus. Kad šalys tikrai susitarė apmokėti ieškovei ne sutartyje nurodytą tvirtą 192995 Lt sumą, o pagal Darbų atlikimo aktus, rodo tai, kad atsakovė ne kartą reikalavo iš ieškovės pateikti sąmatą ir darbų atlikimo aktus SISTELA programoje. Jeigu ieškovė laikė, kad sutartyje nurodyta tvirta kaina neginčytina, darbų atlikimo aktų ir sąmatos, nors ir pavėluotai, iš viso nebūtų pateikusi. Be to, kad sutarties kaina turės būti pagrįsta dokumentais įrodo ir tai, kad atsakovė pateikė Šiaulių rajono savivaldybei sąmatą katilinės įrengimui 175000 Lt ir tokį apmokėjimą gavo. Mano, kad būtų nelogiška susitarti dėl įsipareigojimo sumokėti ieškovei 192995 Lt, pačiai atsakovei iš užsakovo gavus apie 20000 Lt mažiau.

5.         Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nesant aiškiai nustatytos sutarties kainos, taptų neaišku, kaip įvykdyti šios sutarties 1.2 p. ir 4.1 p., kadangi apmokėjimas pagal šiuos punktus yra susijęs būtent su vienareikšmiškai nustatyta sutarties kaina. Atsakovė mano, kad teismas klaidingai vertino šias sutarties sąlygas, nes jose numatytas tik procentas nuo sumos, kuris galėtų būti skaičiuojamas ir nuo faktiškai atliktų darbų vertės, pagrįstos dokumentais ir Darbų atlikimo aktais.

6.         Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įvykdė sutartį tinkamai ir laiku, todėl nepagrįstai nepriteisė netesybų. Rangovas darbus pradėjo 2011 m. rugsėjo mėnesio viduryje. 2011-09-19 rangovas atvežė ir sumontavo katilinę–konteinerį, tačiau sutartyje numatytu terminu (2011-10-04) visų darbų nebaigė. Aktas, kad katilinė gali būti naudojama pagal paskirtį, surašytas 2011 m. gruodžio 13 d. Be to, teismas sprendime neįvertino, kad ieškovė iki šiol pastato–katilinės atsakovei neperdavė, darbų perdavimo-priėmimo aktas nėra surašytas, dokumentai nėra pateikti, todėl nepagrįstai nepriteisė atsakovei netesybų.

7.         Apeliantė mano, kad teismas nurodydamas, jog atliktų darbų trūkumai gali būti pašalinti CK 6.665, 6.666, 6.697 str. numatyta tvarka, neatskleidė priešieškinio esmės, nes netesybų buvo prašoma dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Sutarties 5.1 p. numatyta, kad rangovui uždelsus atlikti darbus šalių suderintu laiku, užsakovas turi teisę pareikalauti, o rangovas privalo sumokėti 0,02 % dydžio baudą nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Atsakovė prašė ne įpareigoti pašalinti trūkumus, o taikyti sankcijas už sutarties neįvykdymą laiku.

8.         Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino ieškovės sutarties pažeidimų, konstatuotų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2012-09-14 rašte „Dėl katilinės dokumentacijos pateikimo ir trūkumų pašalinimo“, todėl nepagrįstai nekonstatavo sutarties pažeidimų fakto bei nepagrįstai netaikė jos nuostatų dėl teisinės atsakomybės.

9.         Mano, kad tenkindamas ieškinį, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino, kad sutartyje nurodyta 192995 Lt kaina, nesiejant su konkrečių rangos darbų ir panaudotų medžiagų kiekiais ir įkainiais, neatitinka protingumo kriterijų, nes leidžia nepagrįstai praturtėti vienai sutarties šaliai (rangovui) ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, atitiktį projektinei dokumentacijai), tikrai nėra verta mokėti už įvykdymą. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė reikalauja priteisti jai skolą, nors yra esminiai nukrypimai nuo jos paties pateiktos „išklotinės“ (67 b. l.), kurioje nurodyta, kad ieškovė įrengs konteinerį, kurio sienos 100 mm akmens vata, kaina 46 000 Lt, tačiau įrengto konteinerio sienos perpus plonesnės (50 mm), o tuo pačiu ir pigesnės. Be to, ieškovė, vykdydama sutartį, ją pažeidė, nes panaudojo senus įrenginius bei medžiagas. Taip ieškovė įgijo neprotingai didelį pranašumą, suklaidinusi atsakovę dėl tikrųjų sutarties sąlygų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Granterma“ nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovė teigia, kad atsakovės pateiktos pozicijos dėl tariamo suklaidinimo nepagrįstumą atspindi ir šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad UAB „Rempijus“ atstovas suvokė ir pritarė tam, kad už UAB „Granterma“ atliktą darbą šiai bendrovei bus sumokama fiksuota 192995 Lt suma. Dėl to atsakovės teiginys, kad ieškovė į sutartį kainą įrašė vienašališkai, kad atsakovė nesuprato kainos, neva kaina yra per didelė, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, jis paneigtinas tarp šalių vykusiu žodiniu bendravimu, atsakovės patirtimi sutartiniuose santykiuose, el. laišku dėl ieškovės kainos pasiūlymo. Ieškovė taip pat nurodo, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog statybos darbai priimti 2011-09-27, kadangi atskiro darbų pridavimo-priėmimo ši sutartis nenumatė, o sutartyje buvo numatyta, jog atsiskaitoma paruošus katilinę darbui (sutarties 4.1. p.), o ne nuo jos oficialios eksploatavimo pradžios, kaip savo apeliaciniame skunde bando įrodyti atsakovė. Nurodo, kad trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas teisme žodžiu patvirtino, kad katilinė įrengta pagal projektą, todėl atmestini bet kokie apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė UAB „Granterma“ iš esmės pažeidė sutartį – sudėjo ne tokias medžiagas, kokias reikėjo sudėti, naudojo senus įrenginius, ar įrengė ne tokio storio sienas, kaip reikėjo įrengti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės UAB „Rempijus“ direktorius J. R. palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, o ieškovės UAB „Granterma“ atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pažymi, kad  apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

Šalių ginčas apeliacinėje instancijoje apima aplinkybes, susijusias su subrangos sutarties sudarymu, jos įvykdymu ir atsikaitymu pagal šią sutartį, nes atsakovė UAB „Rempijus“ ginčija skundžiamu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimu ieškovei UAB „Granterma“ priteistos skolos dydį ir 2011-08-03 sutarties Nr.11/19, 2.1 punkte nustatytą statybos darbų kainą.

Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2011-08-03 sutartį Nr.11/19 tarp šalių susiklostė apšiltintos konteinerinės-katilinės (duomenys neskelbtini) statybos darbų subrangos teisiniai santykiai ir pripažįsta byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nėra pilnai atsiskaičiusi su subrangove UAB „Granterma“ pagal minėtą subrangos sutartį, tačiau prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą skolą iki 44161,04 Lt ir tenkinti byloje pareikštus priešieškinio reikalavimus, pakeičiant ginčo sutarties 2.1 punkto nuostatas, reglamentuojančias sutarties kainą. 

Statybos rangos sutartis – viena iš rangos sutarčių rūšių. Statybos rangos santykius reglamentuoja specialios CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Šiose normose nenurodyti statybos darbų kainos nustatymo ypatumai. Darbų kaina – tai rangovo (taip pat ir subrangovo) turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys leidžia sutarties šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad subrangovo ir generalinio rangovo sutarta konkreti konteinerinės-katilinės statybos darbų kaina – 1192995 Lt.

Teismas už šalis negali nustatyti sutarties sąlygų, nes tai prieštarautų sutarties laisvės ir konsensualizmo principams (CK 6.154 str., 6.156 str.), todėl šalys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, nes įstatymas tokiu atveju nenumato galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal pateiktus įrodymus nustatatęs šalių tikrąją valią ir teisiškai įvertinęs tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.198 straipsnio 2 dalies ir keisti sutarties kainą, todėl apeliantės argumentus, susijusius su byloje pareikštais priešieškinio reikalavimais, teisėjų kolegija atmeta remdamasi CK 6.156, 6.198 str. 2 d., 6.189, 6.653, 6.654 straipsnių ir 2011-08-03 sutarties Nr. 11/19 2.1., 5.2. punktų nuostatomis.

Apeliaciniame skunde atsakovė ginčo sutarties 2.1 punktą, kuriame nustatyta sutarties suma, įvardija kaip pažeidžiantį šalių valią, sutartinių prievolių pusiausvyrą, vertina sutarties sąlygą dėl kainos kaip neatitinkančią sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, tačiau neginčija šios sutarties sąlygos įstatymo nustatyta tvarka (CK 1.78 str.). Tokią nenuoseklią ir prieštaringą atsakovės poziciją teisėjų kolegija vertina kaip siekimą sau naudingo rezultato, ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sutarties kaina, atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Byloje nustatyta, kad, baigus vykdyti 2011-07-25 rangos sutartį Nr. SRZ-701 „Dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rekonstravimo“(užsakovė – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, gen. rangovas – UAB „Granterma“), Statybos užbaigimo komisija, sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjo, pavaduojančio skyriaus vedėją, A. D. potvarkiu Nr. P3-2019-(19.1) 2011-09-20 atliko statinių statybos užbaigimo procedūras. Komisijos pasirašytu 2011-09-27 Statybos užbaigimo aktu ginčo statinys – konteinerinė-katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas atitinkančiu statinio projekto sprendinius, statinio bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinkančiais faktinius. Šiuo aktu, kurį pasirašė ir statinio statybos vadovas, atsakovės UAB „Rempijus“ direktorius J. R., konstatuota, kad statyba baigta ir katilinė tinkama naudoti. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti užsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovė UAB „Rempijus“ yra baigusi konteinerinės katilinės statybos darbus ir pretenzijų dėl katilinės gen. rangovui nereiškiama (1 t., 148–153 b. l.).

Vadovaujantis 1996-03-19 LR Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 7, 8 dalių nuostatomis pastatas-konteinerinė katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (1 t. 155-157 b. l.), įregistravimo pagrindas – minėtas 2011-09-27 Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-1870(19.34). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (1996-09-24 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys neginčija nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų teisingumo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto priešpriešiniai reikalavimai dėl neatliktų darbų ir netesybų yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepaneigė ieškovės argumentų, susijusių su prievolės sumokėti 75211,72 Lt pagal 2011-08-03 statybos subrangos sutartį Nr. 11/19 įvykdymu. Šios bylos kontekste aktualios aplinkybės, susijusios ir su Mažeikių rajono apylinkės teisme iškelta civiline byla Nr. 2-1056-785/2013 pagal ieškovės UAB „Rempijus“  ieškinį atsakovei UAB „Granterma“ dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo ir patirtų 16046,67 Lt išlaidų atlyginimo. Minėtoje byloje ieškinį pareiškusi UAB „Rempijus“ vienareikšmiškai pripažino 75211,72 Lt įsiskolinimą subrangovui UAB „Granterma“ pagal 2011-08-03 sutartį, nurodydama, kad sutinka, jog „iš atsakovui privalomos sumokėti sumos 75211,72 Lt būtų minusuota ieškovo patirtos išlaidos 16046,67 Lt suma“ (2 tomas, 117–123 b. l.).

Iš apeliacinio skundo turinio, kiek tai liečia CPK 185 straipsnio nuostatų taikymą, matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad teisi yra atsakovė atsipiepime į apeliacinį skundą nurodžiusi, jog apeliantės argumentai, susiję su sutartyje įrašyta, neva, nepagrįsta ir šalių nesuderinta kaina, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta. Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir pakartotinai nepasisako dėl kitų skunde pateiktų argumentų, kurių dalis net neįtakoja priimto teismo sprendimo teisėtumo. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB „Rempijus“ priteistinos ieškovei dokumentais pagrįstos 1500 Lt UAB „Granterma“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98 str.). 

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 

n u t a r i a : 

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rempijus“ (įmonės kodas 144775029, buveinė: Žalgirio g. 2, LT–77139, Šiauliai, a. s. Nr. LT 30718000000246800, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800) 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Granterma“ (įmonės kodas 300584298, buveinė: Draugystės g. 30 – 30, LT-89765, Mažeikiai, a. s. Nr. LT 894010040700224611, AD DNB bankas, banko kodas 40100).

Kolegijos pirmininkė                                                                                        Danutė Burbulienė

Teisėjai                                                                                                            Birutė Simonaitienė

                                                                                                                        Vytautas Kursevičius