Administracinė byla Nr. ATP-780-327/2013
Proceso Nr. 4-69-3-02015-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
39.3.; 48.8.; 52.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo L. A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu L. A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir nubaustas 400 Lt bauda už tai, kad 2013 m. vasario 25 d., apie 01.10 val., į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, pranešdamas, kad namuose jo žmonai O. K. yra psichinis priepuolis, tačiau atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad L. A. K. žmona yra sveika ir elgiasi adekvačiai, todėl jai medicininė pagalba nereikalinga.
L. A. K. apeliaciniame skunde prašo 2013-05-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą administracinėje byloje panaikinti. Nurodo, kad specialiąją tarnybą išsikvietė, manydamas, jog būtina tos tarnybos pagalba, todėl jo veika neatitinka ATPK 186 str. dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Pažymi, kad žmona, liudydama pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog ją ištiko isterija, ji pradėjo verkti, jai drebėjo rankos, balsas. Mano, kad esant tokiai situacijai, jis galėjo pagrįstai nerimauti dėl žmonos savijautos ir psichinės būklės, todėl ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos medicinos darbuotojus, kad jie įvertintų žmonos būklę ir esant būtinoms sąlygoms paskirtų gydymą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas.
L. A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.
Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas L. A. K. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., yra nepagrįstas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, galinčių neginčytinai patvirtinti L. A. K. kaltę padarius šį pažeidimą.
Nėra ginčo dėl nustatyto fakto, kad L. A. K. 2013 m. vasario 25 d., apie 01.10 val., į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, pranešdamas, kad namuose jo žmonai O. K. yra psichinis priepuolis. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad L. A. K. žmona yra sveika ir elgiasi adekvačiai, kad jai medicininė pagalba nereikalinga.
Atsakomybę pagal ATPK 186 str. užtraukia žinomai melagingas šiuo atveju greitosios medicinos pagalbos iškvietimas. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas “žinomai melagingas” atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. A. K. suvokė, kad specialiųjų tarnybų pagalba buvo nereikalinga, tačiau ją iškvietė. Tačiau bylos medžiaga to nepatvirtina. Savo pirminiame paaiškinime L. A. K. nurodė, jog greitąją medicinos pagalbą iškvietė, nes jo žmonai buvo nervinis stresas (b. l. 3). Teisme jis nurodė analogiškas aplinkybes pridurdamas, kad manė, jog žmonai buvo ir pogimdyvinė depresija (b. l. 13). Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius iš esmės patvirtino ir jo žmona, nurodžiusi, kad buvo pradėjusi verkti, puolusi į isteriją, drebėjo balsas ir rankos, todėl vyras pagalvojo, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą (b. l. 22). Iš Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto pokalbio garso įrašo (b. l. 27) matyti, kad pagalbą kviečiančio asmens balsas yra natūraliai susijaudinęs, nekantrus. L. A. K. nėra medikas, todėl neprivalo žinoti nervinių ligų simptomų. Darytina išvada, kad L. A. K. pagrįstai galėjo manyti, jog jo žmoną ištiko nervinis priepuolis. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra pakankamai pagrindo spręsti, jog greitąją medicinos pagalbą L. A. K. iškvietė reaguodamas į O. K. tuo metu buvusią būklę, o ta aplinkybė, kad L. A. K. nevisiškai tiksliai suvokė žmonos nervinę būklę ir todėl kvietė greitąją pagalbą, gali būti paaiškinama pastarojo specialių medicinos žinių neturėjimu. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą apie L. A. K. tiesioginę tyčią padaryti jam inkriminuotą pažeidimą.
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus aukštesnysis teismas, daro išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog L. A. K. padarė ATPK 186 str. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamu teismo nutarimu jis buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r i a:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą ir L. A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Viktoras Preikšas