Administracinė byla Nr. A-412-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00364-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (2.3)-NO-2-1960; 2) nustatyti juridinį faktą, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, kadangi pareiškėjas Tarnybai buvo skolingas 1 360,64 Lt, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 50 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi (b. l. 40–41) priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 sprendimo Nr. (2.3)-NO-2-1960 panaikinimo ir dėl 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o pareiškėjo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vertino kaip tiesiogiai susijusį su skundžiamu administraciniu aktu, todėl nelaikė savarankišku reikalavimu.

3.       Pareiškėjas skunde paaiškino, kad su 2019 m. kovo 20 d. prašymu, kuris Tarnyboje gautas 2019 m. kovo 21 d., kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pripažinti faktą, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam skyrė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, taip pat prašė išspręsti klausimą dėl patirtos žalos, kurią patyrė dėl Tarnybos veiksmų, kompensavimo. Pareiškėjas nebuvo sumokėjęs už teiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl Klaipėdos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu neturėjo teisės jam skirti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau Tarnyba skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas neįgyvendino savo teisės apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, kurioje pareiškėjui buvo priteista sumokėti atsakovui advokatui J. L. teismo išlaidų 2 000 Lt (580 Eur), ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas ir atsakovo naudai priteista sumokėti 1 000 Lt (290 Eur) teismo išlaidų. Todėl antstoliai atskaito pusę pareiškėjo neįgalumo pensijos. Taip pat dėl atsakovo kaltės iš pareiškėjo buvo priteista sumokėti Tarnybai 2 755,50 Lt (798,05 Eur) už teiktą antrinę teisinę pagalbą. Dėl atsakovo kaltės pareiškėjas buvo priverstas bylinėtis su atsakovu nuo 2014 metų, dėl to turėjo vertimo, pašto ir kitų išlaidų, už kurių atlyginimą prašo priteisti 50 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė stresą, nepatogumų, todėl jam buvo padaryta moralinė žala, kurią vertina 100 Eur.

5.       Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (b. l. 44–46) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovai nurodė, kad Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos tarnyboje 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta advokato išvada dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, todėl 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktu ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. kovo 21 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašė pripažinti juridinį faktą, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybai nėra suteikta teisė nustatyti (pripažinti) tam tikrus juridinius faktus, todėl ji pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo neskundė. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos skyriui buvo pateikęs prašymą panaikinti Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, tačiau Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. raštu jį informavo, kad neturi teisinio pagrindo keisti 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21-279-609/2018 šį Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą.

7.       Atsakovų manymu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 82–85) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas nustatė, kad:

9.1       Pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pripažinti faktą, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir išspręsti klausimą dėl patirtos žalos sumažinimo.

9.2       Tarnyba skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendime nurodė, jog ji sprendžia klausimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, neteikimo, nutraukimo, paskirto advokato pakeitimo ir pan., tačiau nesprendžia klausimų, susijusių su tam tikrų juridinių faktų pripažinimu ar konstatavimu. Nurodė, jog pareiškėjas Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminu neapskundė. Nustačius, jog jis neturėjo teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, ja piktnaudžiavo, 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, Tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama iš pareiškėjo priteisti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudarė 798,05 Eur. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 tenkino Klaipėdos tarnybos prašymą, įvertindamas ne tik Klaipėdos tarnybos priimto 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą, bet ir Klaipėdos tarnybos priimto 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą. Skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymu prašė panaikinti Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, Tarnyba 2017 m. spalio 4 d. raštu jį informavo, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos atsakymu, jį apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-279-609/2018 Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą. Teismas toje byloje konstatavo, kad Tarnybai nesuteikta teisė panaikinti savo sprendimo. 

2.       Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, reglamentuojantis Tarnybos funkcijas, nenumato, kad Tarnyba turi teisę pakeisti savo priimtus sprendimus, pripažinti, kad, priimdama atitinkamus sprendimus, pažeidė teisės aktus. Tokią išvadą yra padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4693-624/2018, nagrinėtoje pagal pareiškėjo V. S. skundą.

3.       Teismas vertino, kad pareiškėjas Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl nėra pripažinta, jog jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus. Teismas sprendė, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pripažinimo fakto, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Teismo vertinimu, sprendime Tarnyba pareiškėjui nurodė, kokiais Tarnybos ir teismo sprendimais iš jo reikalaujama atlyginti išlaidas už teiktą antrinę teisinę pagalbą, sprendime nurodytos tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės, skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

4.       Spręsdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Nustatęs, kad skundžiamas Tarnybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. (2.3)-NO-2-1960 yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Todėl, nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teismas vertino kaip nepagrįstą.

III.

5.       Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde (b. l. 88–95) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

6.       Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas yra šališkas, formalus, turint aiškų tikslą – pateisinti atsakovo veiksmus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra abstraktus ir formalus, taip pat pakartoja aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo prašymo esmė yra gauti iš atsakovo konkretų atsakymą į klausimą, kodėl pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. nebuvo taikyta atitinkama procedūra, nagrinėjant jo prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą kasacinėje instancijoje civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, kaip tai numato Įstatymas. Tačiau atsakovas skundžiamame akte atsisakė vykdyti savo tarnybines pareigas, patikrinti aplinkybes, kurios buvo išdėstytos pareiškėjo kreipimesi.

7.       Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, ir Tarnyba atsiliepime (b. l. 103) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą bei mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

8.       Ginčas byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (2.3)-NO-2-1960 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

9.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pripažinimo fakto, kad Klaipėdos tarnyba, priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą vertino kaip nepagrįstą.

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, priėmė formalų sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, kurias buvo nurodęs Tarnybai ir kurių, jo nuomone, ji nepatikrino, todėl mano, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra abstraktus ir formalus. Pareiškėjas taip pat dėsto aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

11.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui 2019 m. kovo 21 d. pateikė prašymą (b. l. 47–50). Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamu 2019 m. kovo 27 d. sprendimu (b. l. 15) pareiškėjo prašymo netenkino. Minėtame Tarnybos sprendime nurodyta, kad pareiškėjas prašo pripažinti juridinį faktą, jog Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą.

12.       Iš byloje esančios pareiškėjo Tarnybos Klaipėdos skyriui teikto prašymo kopijos (b. l. 47–50) matyti, kad dalis šio prašymo teksto yra ne lietuvių kalba, minėto dokumento pabaigoje suformuluotas prašymas, kuris išdėstytas trijuose punktuose, taip pat yra ne lietuvių kalba. Ne lietuvių kalba esančios prašymo dalies vertimo byloje nėra.

13.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. ABTĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.

14.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodoma, kad teismas negali remtis į lietuvių kalbą neišverstais dokumentais. Įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia ABTĮ 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1380/2010).

15.       Pažymėtina, kad bylos dalyką nustato ne tik teismui paduodamo skundo turinys. Dokumentas, kuriuo kreipiamasi į viešojo administravimo subjektą, yra svarbus dokumentas, pagal kurį sprendžiama dėl administracinės bylos nagrinėjimo dalyko. Tai lemia teismo pareiga tikrinti administracinio sprendimo teisėtumą ir spręsti viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str.). Būtent dokumentas, į kurį atsakė viešojo administravimo subjektas byloje ginčijamu sprendimu, atskleidžia tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Tarnybos) kilusio ginčo turinį, jo esmę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo ir Tarnybos ginčą, turėjo vertinti pareiškėjo kreipimosi turinį. Tačiau, kaip minėta, dalis pareiškėjo prašymo teksto bei jame suformuluoti reikalavimai surašyti ne lietuvių kalba, todėl, byloje nesant prašymo vertimo į lietuvių kalbą, nėra galimybės įvertinti jo turinį bei spręsti dėl skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kokias aplinkybes ir reikalavimus buvo išdėstęs minėtame prašyme, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad būtent šias aplinkybes ir reikalavimus pareiškėjas buvo išdėstęs atsakovui teiktame prašyme, kurį išnagrinėjęs atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą.

16.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, įrodymų leistinumo taisykles, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Šis procesinės teisės normų pažeidimas pripažintinas esminiu, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Konstatavus minėtą procesinės teisės normų pažeidimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kilusio ginčo esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė