Civilinė byla Nr. e2S-78-569/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06688-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.18.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens byloje) E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-13535-251/2019 pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (suinteresuoti asmenys byloje – skolininkas R. J., sutuoktinė E. J. ir antstolė V. Š.).

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja UAB „Legal Balance“ (toliau – ir pareiškėja; išieškotoja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, prašydama nustatyti R. J. (toliau – ir skolininko) turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine E. J. (toliau – ir sutuoktinė), lygią ½, siekiant efektyvaus skolos išieškojimo.

2.       Nurodė, kad antstolė V. Š. (toliau – ir antstolė) vykdo 2017 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nustatė, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su E. J. (vedybų sutartis nėra sudaryta), todėl,  vykdydama vykdomąjį dokumentą, areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą. Skolininkas nevykdo antstolės patvarkymų, todėl antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

3.       Suinteresuotas asmuo byloje E. J. (sutuoktinė) atsiliepimu dėl pareiškėjos prašymo nurodė, kad skolininko sandoris su pareiškėja buvo sudarytas be sutuoktinės žinios ir sutikimo, taip pat sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu bei prieštarauja šeimos interesams. Teismui nustačius, kad skolininkui priklauso ½, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, dalis ir pradėjus vykdyti priverstini skolininko skolos išieškojimą iš sutuoktinės pajamų (turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje), nebebūtų galimybės sumokėti paskolos už šeimos būstą, užtikrinti kitų išlaidų, kurios yra būtinos šeimos ir dviejų bylos šalių (sutuoktinių) nepilnamečių vaikų pragyvenimui, sumokėjimą. Nesumokėjus paskolos už šeimos būstą, bankas nutrauktų kreditą, o du nepilnamečiai vaikai galimai netektų gyvenamosios vietos, t. y. būtų pažeisti vaikų interesai. Be kita ko, sutuoktinė nurodė ir pridėjo rašytinius įrodymus, kad asmeniškai moka būsto paskolą už šeimos turtą, komunalinius mokesčius už šeimos namų ūkio išlaikymą, nes skolininkas (sutuoktinis) jų nemoka ir nekompensuoja; taip pat iš sutuoktinės pajamų yra nuolatos geranoriškai mokamos ir kitos skolininko skolos. Pažymėjo, kad sutuoktinės pajamos per mėnesį sudaro 1 177,18 Eur, o skolininko – 224,29 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė, kad skolininko R. J. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 dalį turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. J..

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą, t. y. priverstinį skolos išieškojimą dėl skolos iš skolininko R. J. išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai. Antstolė iš Gyventojų registro duomenų apie skolininką nustatė, jog skolininkas 2002 m. gegužės 30 d. sudarė santuoką su E. J.. Be to, vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatė, kad bylos šalys būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Skolininkas nuo 2009 m. kovo 23 d. dirba (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai.

6.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja, nes skolininkas antstolei nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Bylos šalys (sutuoktiniai) nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87, 3.88 straipsniai).

7.       Sutuoktinės nurodyta aplinkybė, kad skolininkas be jos sutikimo ir žinios sudarė sandorį, nesusijusi su šeimos poreikių tenkinimu, teismo vertinimu nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie bylos šalių šeimos narių sveikatos būklę, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Sutuoktinės nurodyta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

9.       Teismas konstatavo, kad bylos šalių bendro turto dalys yra lygios ir skolininkui priklauso 1/2 dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine.

10.       Pažymėjo, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jo dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Be to, išieškojimas iš nustatytos skolininko turto dalies galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) E. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Apeliantės nuomone, pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kuomet tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Skolininko su pareiškėja sudarytas sandoris yra asmeninė skolininko prievolė.

11.2.                      Apeliantė įsipareigotų ir toliau mokėti šeimos būsto paskolą ir kitas būtinąsias šeimos pragyvenimo išlaidas, kurios reikalingos bylos šalių dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Be to, ji sudarytų galimybes skolininkui iš jo gaunamo atlyginimo mokėti tik skolas pareiškėjai pagal antstolės patvarkymus ir vykdomuosius dokumentus, taip pat esant finansinėms galimybėms geranoriškai mokėti didesnes įmokas, siekiant greičiau grąžinti skolą.

11.3.                      Apeliantė sutiktų nagrinėjama ginčą perduoti teisminei mediacijai.

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Legal Balance“ prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėja nesutinka su apeliantės argumentais, nes asmeninė skolininko prievolė galėtų būti tenkinama iš skolininkui priklausančio turto, t. y. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

12.2.                      Skolininkas yra sudaręs santuoką su apeliante, vedybų sutartis nėra sudaryta, todėl bylos šalių turtui taikomas įstatyme įtvirtintas sutuoktinių turto teisinis režimas (pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe).

12.3.                      Be to, pareiškėja nesutinka, kad skola yra išieškoma iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, nes išskaitos gaunamos iš darbo užmokesčio yra nereguliarios, nuolat kintančio dydžio, neužtikrinančios nepertraukiamo skolos dengimo. Skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pats skolininkas, o apeliantė – akcininkė.

12.4.                      Pareiškėja taip pat nurodė 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2022-450/2018, kurioje išaiškinta, kad aplinkybė, jog sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

13.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo 2019 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-13535-251/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Antstolė nurodė, kad vykdo 3 vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko atžvilgiu. Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, jog skolininkas dirba, todėl skolos išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas dirba įmonėje, kurios vadovas yra pats skolininkas, o apeliantė – akcininkė.

13.2.                      Taip pat antstolė nustatė, kad bylos šalys turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – tai nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas, bei apeliantės darbo užmokestis, gaunamas 2 darbovietėse.

13.3.                      Antstolės nuomone, apeliantės argumentai dėl išlaikomų dviejų bylos šalių nepilnamečių vaikų galėtų būti pagrindas sumažinti atsiskaitymų dydžius pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, tačiau negalėtų būti pagrindas panaikinti teismo nutartį dėl turto dalies nustatymo.

14.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Skola išieškoma iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau 2019 m. (duomenys neskelbtini) išskaičiavo iš skolininko darbo užmokesčio daugiau, negu priklauso pagal įstatymuose nustatytus dydžius, t. y. išskaičiavo ir pervedė iš viso 584 Eur (antstolei pagal pateiktą skolininko prašymą išskaičiuojama ir pervedama pusė darbo užmokesčio). Skolininko pajamos per mėnesį sudaro 224,29 Eur.

14.2.                      Bylos šalių šeimos finansinė būklė yra sunki dėl vykdomų įsipareigojimų pagal būsto paskolos sutartį ir skolininko sudarytą taikos sutartį, nes neužtenka šeimos pajamų. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16.       Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria nustatyta, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų

17.       Apeliantė ir skolininkas su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2010 m. gruodžio 20 d. susitarimą dėl 2004 m. kovo 29 d. kredito sutarties pakeitimo; el. laišką; 2016 m. birželio 29 d. taikos sutartį su priedais; banko išrašus ir lėšų pervedimo ir mokėjimo nurodymus. 2020 m. sausio 6 d. apeliantė taip pat pateikė naujus įrodymus – tris mokėjimo nurodymus bei savo sąskaitos išrašą.

18.       CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas  papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė ir skolininkas pateiktais įrodymais įrodinėja aplinkybes, kurios buvo tirtos ir buvo vertintos pirmosios instancijos teisme. Be to, byloje nėra duomenų, ar bylos šalys yra susipažinusios su minėtais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priimti naujus rašytinius įrodymus, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė, 2020-01-06 pateikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, apskritai nenurodė, kokias aplinkybes siekia įrodyti.

Dėl išieškojimo iš skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo 2017 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. Išieškotoja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl skolininko turto dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę su sutuoktine, nustatymo, prašydama nustatyti, kad skolininko turto dalis, esanti bendrojoje bylos šalių (sutuoktinių) nuosavybėje su sutuoktine, lygi ½ . 

21.       CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

22.       CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra teisingos.

23.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kuomet tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Skolininko su pareiškėja sudarytas sandoris yra asmeninė skolininko prievolė.

24.       Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekė įrodyti, kad skolininkas R. J. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

25.       Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinės E. J. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog R. J. sandoris, pagal kurį išieškoma, yra sudarytas be E. J. sutikimo ir žinios, nėra teisiškai reikšmingi.

26.        Apeliantė taip pat prašė atsižvelgti, kad ji moka šeimos būsto paskolą, dengia kitas būtinąsias šeimos pragyvenimo išlaidas, moka sutuoktinio skolą pagal taikos sutartį Joniškio kredito unijai. Iš jos sutuoktinio pajamų yra išieškoma skola pareiškėjui, jo pajamos per mėnesį sudaro tik 224,29 Eur, todėl visa šeimos išlaikymo našta iš esmės tenka jai.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Be to, apeliantės gera valia prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymas kitiems kreditoriams negali būti laikomas svarbia aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Priešingai, tokiu atveju būtų pažeistos pareiškėjo, kaip vieno iš skolininko kreditorių, teisė išsiieškoti skolą.

28.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

29.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių bendro turto dalis bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. J. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                Lina Muchtarovienė