Civilinė byla Nr. e2-37965-820/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23329-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1;
(S)
2.6.8.10.; 3.2.3.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 6 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio įmonei „SKYUP MT Limited“ dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Skycop.com“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės užsienio įmonės „SKYUP MT Limited“ (toliau – ir atsakovė):
1.1. 2 400 EUR kompensaciją;
1.2. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
1.3. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 6 keleivių atžvilgiu, kurie reikalavimo teisę perleido atsakovei.
3. Nurodyta, kad keleivius buvo atsisakyta skraidinti skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini), turėjusiu vykti 2024 m. gruodžio 29 d. maršrutu Šarm el Šeichas (SSH) - Vilnius (VNO). Ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, bet atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo, todėl yra skolinga ieškovei 2400 EUR kompensacijos.
4. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 1627 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 1573 EUR išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 54 EUR žyminis mokestis.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas atsakovės prašymas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutinka tik su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų bei prašo atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti įvertinus šabloninį bylos pobūdį ir faktinį darbo mastą.
6. Nurodė, kad remiantis horizontaliąja teismų praktika, byloje pateikus šabloninį ieškinį, kurį ruošiant nereikėjo analizuoti didelės apimties teisės aktų, teismų praktikos ir pan., o advokatui iš esmės pakeitus tik duomenis pagal individualią keleivio situaciją, ieškovės reikalaujamos priteisti patirtos išlaidos advokato pagalbai turėtų būti sumažintos iki minimalios, realiai patirtos pagrįstos sumos.
III. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
7. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose inter alia nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, nes darbo laiko sąnaudos ieškiniui paruošti priklauso nuo keleivių skaičiaus, o atsakovė nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 23 d. 13.30 val. Taip pat nustatė šalims terminą iki 2025 m. spalio 20 d. pateikti prašymus teismui bylą nagrinėti žodinio proceso forma, taip pat pareikšti nušalinimus teismo sudėčiai.
9. Atsakovė 2025 m. spalio 21 d. teismui pateikė pranešimą dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas spalio 23 d. nutartimi atidėjo sprendimo paskelbimą 2025 m. lapkričio 6 d. 15.00 val.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
14. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažįsta (materialiuosius jo reikalavimus), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.
15. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Nr. C-204/08, jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi, ieškovo nuožiūra, tos valstybės narės teismas, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydis buvo į Vilnių.
16. Iš byloje pateiktų keleivių bilietų matyti, kad 6 keleiviai: Ž. V., M. V., L. V., L. V., J. K. ir J. J. turėjo bilietus skrydžiui iš Šarm el Šeicho į Vilnių (Failas 1 / p. 5 – 7). Ieškovės pateikti įrodymai apie skrydžio sutrikimą ir keleivių komentaras patvirtina, kad atsakovės 2024 m. gruodžio 29 d. vykdytas skrydis iš Šarm el Šeicho tarptautinio oro uosto (SSH) į Vilniaus tarptautinį oro uostą (VNO) Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavo atvykti, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo numatyta jų kelionės dokumentuose (Failas 1 / p. 13).
17. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
18. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 EUR visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 EUR visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 EUR visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Atstumas tarp Vilniaus ir Šarm el Šeicho yra 3065,72 km, todėl nurodyti keleiviai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės kiekvienam iš jų išmokėti 400 EUR dydžio kompensaciją.
19. Nustatyta, kad nurodyti keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 už pavėluotą 2024 m. gruodžio 29 d. skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei (Failas 1 / p. 20-31). Duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ir išmokėjo kompensacijas keleiviams arba ieškovei, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
20. Atsakovei neįrodžius (ir neįrodinėjant), kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, bei iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė jai sumokėtų keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą priklausančią 400 EUR kompensaciją (vienam keleiviui). Atsižvelgiant į tai, ieškinys laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės iš viso 2 400 EUR dydžio kompensaciją (6 keleiviai po 400 EUR).
21. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 400 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
23. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. III ketvirtį, todėl taikant 2025 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 337,70 EUR, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5 844,25 EUR suma.
25. Ieškovė prašo atlyginti jai 1 573 EUR bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, vertimą į lietuvių ir anglų kalbas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje; ieškovė taip pat patyrė 54 EUR išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti. Ieškovės prašymas grindžiamas 2025 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita faktūra ir 2025 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymu.
26. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžiu ir laiko jį neproporcingu bei nepagrįstu, atsižvelgiant į ieškovės procesinio elgesio pobūdį, konkrečios bylos turinį bei faktines aplinkybes. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi apie 180 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą Nr. 261/2004; tapačios struktūros ir turinio ieškiniais; tik minimaliai techniškai redaguotais duomenimis (pavyzdžiui, keleivių pavardės, užsakymo numeriai, skrydžių datos). Atsakovė pateikia eilę horizontalių precedentų.
27. Teismuose yra eilė horizontalių precedentų, kur ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo mažinamos ir ne mažesnė eilė, kur išlaidos nebuvo mažinamos, todėl horizontalus precedentas nėra galutinai susiformavęs. Yra suformuotas vertikalus precedentas, kuris yra privalomas pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025, buvo nagrinėjama analogiška situacija. Minėtos nutarties 26 punkte apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad abi bylos šalys yra verslo įmonės, ginčijamų bylinėjimosi išlaidų sumą nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio (pagal pareigas) mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taigi, pagal vertikalų precedentą, nėra pagrindo mažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir buvo priteista 726 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, kad ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų. Darbo laiko sąnaudos ieškiniui ir jo priedams paruošti priklauso nuo keleivių skaičiaus, kurių šiuo atveju buvo net 6, todėl faktinių aplinkybių įvertinimas bei priedų parengimas galėjo užimti daugiau laiko nei panašiose byloje. Be to, ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovės neveikimo, kas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, t. y. atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ikiteismine tvarka, neginčydama reikalavimų, savo prievolių nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pačios atsakovės kaltės. Be to, ieškovė galėjo kreiptis į teismą 6 savarankiškais ieškiniais, siekdama padidinti bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė, veikdama sąžiningai, kreipėsi vienu jungtiniu ieškiniu, todėl 1 573 EUR suma, kas sudarytų 262,16 EUR (1 573 / 6) už vieną perimtą reikalavimą, yra minimali, todėl negali būti mažinama.
29. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 627,00 EUR sudaro: 54 EUR žyminis mokestis ir 1 573 EUR teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagrįstos, pateiktos laiku, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) iš atsakovės užsienio įmonės „SKYUP MT Limited“ (j. a. k. C103645) 2 400,00 EUR (du tūkstančius keturis šimtus euro) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2400,00 EUR (dviejų tūkstančių keturių šimtų euro) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 627,00 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt septynis euro) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda