VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Minola“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė, Įmonė) pateikė teismui skundą (b. l. 22–25), prašydama panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas, NTAKD) 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. ATK2-36/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, paskirta 1 000 Eur bauda. Su Nutarimu pareiškėja nesutinka, mano, kad jis turėtų būti panaikintas.

Skunde paaiškina, kad Nutarimas priimtas remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 52-S-1609 ir Alytaus AVPK 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 52-ANRN-326-2018. Iš protokolo turinio matyti, kad darbuotoja kaltinama tuo, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 2 val., dirbdama naktiniame bare (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Naktinis baras) barmene, iš Naktinio baro pirkėjui pardavė uždarytais kamšteliais tris butelius alaus „Utenos“ išsinešimui. Bendrovė su tokiu kaltinimu nesutinka, aiškina, kad tokios veikos barmenė nepadarė. Protokole patvirtino, kad tą dieną bare dirbo ji, tačiau negalėjo prisiminti, ar tokiu alumi buvo bare prekiaujama, o nepatikrinus buhalterinių duomenų, to patvirtinti neįmanoma.

Pareiškėja nurodo, jog alumi išsinešimui neprekiauja, visuomet butelių kamštelius atidaro, ir užtikrina, kad alus būtų vartojamas vietoje. Protokole buvo nurodyta, jog savo veika barmenė pažeidė AKĮ straipsnio 3 dalies 3 punktą. Bendrovės teigimu, barmenė neprekiavo nei masiniame renginyje, nei mugėje, nei parodoje. Pareiškėjos manymu, nutarime nurodyta pažeidimo esmė prieštarauja jo kvalifikavimui, kas įrodo, kad policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nesigilino į aplinkybes, į tariamo pažeidimo esmę, protokolo turinį.

Pareiškėjos teigimu, byloje nėra neginčijamų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent barmenė L. M. naktį pardavė 3 neatkimštus butelius alaus, t. y. nėra veikos padarymo fakto. Policija, sulaikiusi asmenis, kurie neva pirko alų, neatvyko į įvykio vietą nei šiai aplinkybei paaiškėjus, nei vėliau. Nurodė, jog į policijos komisariatą buvo pakviesta 2018 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo minėto įvykio.

Pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo barmenei buvo skirta 25 Eur bauda, ir Nutarimas buvo surašyti tą pačią dieną, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių. Policijos pareigūnai ir Departamentas remiasi netiesioginiais įrodymais (liudytojų, kurie įvykio naktį buvo sulaikyti neblaivūs parodymais), kurie pareiškėjo nuomone, nusižengimo fakto nepagrindžia.

Papildomai nurodo, jog asmenys buvo sulaikyti darantys teisės pažeidimą (duomenys neskelbtini) (spardė automobilius), už 600 m nuo Naktinio baro. Sulaikymo metu pas įtariamuosius buvo rasti 3 buteliai alaus. Po dviejų mėnesių pareiškėja gavo šaukimą į komisariatą dėl tariamo pažeidimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys davė parodymus policijos pareigūnams nebūdami pirkimo-pardavimo vietoje, todėl šie įrodymai, pareiškėjos manymu, pripažinti objektyviais ir tinkamais įrodymais byloje negali.

Pareiškėjos įsitikinimu, UAB „Sanitex“ raštas dėl Bendrovės pirktų prekių (tame tarpe ir „Utenos“ alaus) pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras nepatvirtina alaus turėjimo ir pardavimo fakto. Teigia, jog tiriant galimą pažeidimą nebuvo patikrinta, ar 2017 m. rugsėjo 8 d. pirktos prekės nebuvo išparduotos iki įvykio, kadangi tai galėtų eliminuoti net prielaidą apie neturimos prekės pardavimą. 

Nurodo, kad alaus pardavimo faktas Naktiniame bare buvo grindžiamas ant alaus butelio esančiu tokiu pačiu kodu (duomenys neskelbtini) kaip ir iš UAB „Sanitex“ pareiškėjos įsigyto „Utenos“ alaus kodas, kuris buvo nurodytas 2017 m. rugsėjo 8 d. sąskaitose-faktūrose Nr. CC0691 Nr. 0012649, 0012650. Pareiškėja, siekdama paneigti šį faktą, el. paštu kreipėsi į prekės gamintoją UAB „Švyturys-Utenos alus“ (toliau – ir Gamintojas). Atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Gamintojas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra produkto brūkšninis kodas (BAR arba EAN), naudojamas šias prekes žymėti (būtent „Utenos“ alui). Ant produkto etiketės nėra specialiųjų žymų, kurios leistų identifikuoti, kokiam didmenininkui ar prekybos centrui produktas tiekiamas. Šį kodą naudoja gamintojas, platindamas savo produkciją, ir jis yra vienodas visoms toms pačioms prekėms žymėti, nepriklausomai nuo to, kam parduodamas.

Paaiškina, jog Gamintojas šį kodą „Utenos“ alui naudoja Gamintojas, platindamas savo produkciją, ir jis yra vienodas visoms toms pačioms prekėms žymėti, nepriklausomai nuo to, kam yra parduodamas. Pareiškėjos vertinimu, „Utenos“ alaus buteliukus su EAN produkto brūkšniniu kodu (duomenys neskelbtini)  turi visi pirkėjai, kurie įsigijo šią prekę, kas paneigia byloje laikytą įrodymą apie neva šio prekės kodo priskyrimą tik UAB „Minola“ pirktoms prekėms.

Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog Departamentui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Bendrovės direktorė turėjo išvykti į suplanuotą kelionę, todėl prie pateikto prašymo pateikė kelionės bilietą. Departamentas, įvertinęs šį prašymą, nustatė, jog pateiktas kelionės bilietas buvo išduotas 2018 m. kovo 24 d., kuomet pareiškėja jau buvo informuota apie bylos nagrinėjimą Departamente. Tuo pačiu pažymėjo, jog pranešimas Nr. S-585(3) ir 2018 m. vasario 20 d. protokolas Nr. ATK2-045, 2018 m. vasario 20 d. buvo įteiktas pareiškėjos atstovui, todėl laikydamas, jog vadovė turėjo pakankamai laiko įgalioti atstovauti Įmonę kitus darbuotojus, pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nusprendė netenkinti.

Pareiškėjos manymu, turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog nebuvo įrodyta, kad ginčo prekė buvo įsigyta Naktiniame bare, todėl turėtų būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–47).

Nurodo, jog pareiškėjos argumentai yra gynybinio pobūdžio, nemotyvuoti. Atsakovo priimtas Nutarimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, visapusišku ir objektyviu jų įvertinimu.

Kritiškai vertina Įmonės teiginius, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, buvo remiamasi tik netiesioginiais įrodymais, nepagrįstai vadovautasi neblaivių liudytojų paaiškinimais. Pažymi, jog bylos medžiaga nuosekliai patvirtina, kad pas pirkėją L. O. ir jo draugus buvo rasta po vieną butelį alaus „Utenos“ (0,5 l talpos, alk. 5 proc. tūrio). L. O. bei jo draugai L. L. ir M. B. policijos pareigūnų buvo apklausti pažeidimo naktį. Pastarieji paaiškino, kad alų jiems pardavė apie 50 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų pardavėja, dirbusi pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje. Nurodo, jog policijos pareigūnai asmenis, pirkusius alų, sulaikė išėjusius iš Įmonės viešojo maitinimo vietos ir einančius (duomenys neskelbtini) g. Patvirtina, jog šie asmenys nurodė detalias faktines aplinkybes, jų paaiškinimai tarpusavyje neprieštaravo.

Departamento vertinimu, nėra pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu, kadangi minėti įrodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir vienas kitą papildantys bei įrodantys, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 02.00 val. Pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje Įmonės darbuotoja L. M. pirkėjui   L. O. pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Utenos“ (alkoholio koncentracija 5 proc. tūrio, 0,5 l talpos).

Mano, jog teisės aktai nedraudžia tiriant administracinį nusižengimą vadovautis ir kitais įrodymais (pvz. netiesioginiais įrodymais), kadangi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog galimai padarytas pažeidimas buvo pradėtas tirti ne iš karto. Departamento nuomone, šiuos pareiškėjos teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai, kadangi galimo pažeidimo padarymo naktį buvo apklausti pirkėjai. Apklausos protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybės, paimti alkoholiniai gėrimai, nufotografuoti. Vėliau atliktas asmens atpažinimas ir surašytas asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys sutampa su L. O. ir kitų pirkėjų nurodytomis aplinkybėmis.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai dėl policijos pareigūnų suinteresuotumo byla nėra nepagrįsti jokiomis bylos aplinkybėmis, kadangi tiek policijos pareigūnų, tiek L. O. bei jo draugų paaiškinimai vertintini kaip patikimi ir pagrindžiantys byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Departamentas nesutinka su teiginiais, kad tuo pačiu alkoholiniu gėrimu, kuris rastas pas pirkėjus, gali būti prekiaujama bet kurioje kitoje viešojo maitinimo vietoje. Atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Sanitex“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atitikties deklaracijos nuosekliai patvirtina, kad Įmonė prekiavo tokio paties pavadinimo, išpilstymo, alkoholio koncentracijos, tinkamumo vartoti termino alkoholiniais gėrimais, kurie buvo rasti pas pirkėją L. O. ir jo draugus.

Nurodo, kad į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 8 punkto 2 dalyje.

Mano, jog NTAKD pagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir tuo Įmonės teisės pateikti paaiškinimus nepažeidė, kadangi direktorei kelionės bilietas išduotas tada, kai Įmonė jau buvo informuota apie bylos nagrinėjimą Departamente. Pareiškėja nepateikė Departamentui jokios informacijos apie tai, kad Įmonės direktorei bilietai dovanoti gimtadienio proga ar kitas pan. aplinkybes, nenurodė, kodėl bylos nagrinėjimo atidėjimas yra reikšmingas, nedalyvavimo posėdyje priežastys svarbios.

Akcentuoja, jog vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, institucijos bylas privalo išnagrinėti ir baudas skirti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, todėl atsakovą saisto sąlyginai trumpi bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos skyrimo terminai. Prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė prieš pat bylos nagrinėjimą, todėl, Departamento nuomone, pareiškėja kaip sąžininga ir rūpestinga proceso šalis, netinkamai naudojosi savo teisėmis. Nurodė, jog buvo pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nutarimo skirti pareiškėjai 1 000 Eur baudą už AKĮ pažeidimus teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB „Minola“ 2013 m. spalio 28 d. išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 12).

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus pareigūnai nustatė, jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val., Įmonės viešojo maitinimo vietoje, Įmonės darbuotoja L. M., veikdama Įmonės vardu ir interesais, pirkėjui L. O. pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Utenos“ (0,5 tūrio, alk. 5 proc. tūrio, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuos pastarasis išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (b. l. 12–13).

Alytaus AVPK Reagavimo skyrius 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. 52-ANR k-127-2018 kreipėsi į UAB „Sanitex“ su prašymu pateikti 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 parduotų alkoholinių gėrimų atitikties deklaracijų kopijas (b. l. 108).

Departamentas 2018 m. vasario 12 d. el. paštu kreipėsi į UAB “Sanitex” prašydamas pateikti 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 parduotų alkoholinių gėrimų atitikties deklaracijų kopijas (b. l. 121) 

UAB “Sanitex” 2018 m. vasario 13 d. pateikė 2017 m. rugpjūčio 16 d. atitikties deklaracijos Nr. 902247891 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. atitikties deklaracijas 902261212 kopijas, kurios patvirtino, jog pas L. O., L. L. ir M. B. rasto alaus „Utenos” tinkamumo vartoti terminai 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. sausio 7 d. sutampa su Įmonės pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 įsigyto ir turėto alaus „Utenos” tinkamumo vartoti terminais (b. l. 122–124).

NTAKD 2018 m. vasario 20 d. surašytame protokole Nr. ATK2-045 (b. l. 51) užfiksavo, jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val., Įmonės viešojo maitinimo vietoje, Įmonės darbuotoja L. M., veikdama Įmonės vardu ir interesais, pirkėjui L. O. pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Utenos“ (0,5 tūrio, alk. 5 proc. tūrio, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuos pastarasis pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

Departamentas 2018 m. balandžio 10 d. el. paštu gavo pareiškėjos prašymą atidėti bylos Nr. ATK2-36/18 nagrinėjimą dėl Įmonės direktorės L. M. kelionės nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki balandžio 18 d. (b. l. 125–126). Atsakovas, 2018 m. balandžio 11 d. išnagrinėjęs šį prašymą nustatė, jog Įmonės direktorei kelionės bilietas buvo išduotas 2018 m. kovo 24 d., t. y. tuomet, kai Įmonė jau buvo informuota apie bylos nagrinėjimą NTAKD, todėl prašymo atidėti nagrinėjimą netenkino (b. l. 125). 

Departamentas 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. ATK2-36/18 už AKĮ 18 straipsnio                 3 dalies 13 punkto, pažeidimus paskyrė pareiškėjai 1 000 Eur baudą (b. l. 12–16).

Pareiškėja neigia pažeidusi AKĮ reikalavimus ir kelia ginčą dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (aktuali redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) 18 straipsnio nuostatos. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Ginčijamu Nutarimu pareiškėjai ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta todėl, kad UAB „Minola“ priklausiančiame Naktiniame bare,                2017 m. lapkričio 19 d. draudžiamu metu (apie 1.00 val.) prekiauta alkoholiniais gėrimais išsinešimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama ginčui aktualią AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą (ankstesnėje AKĮ redakcijoje buvusią įtvirtintą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte), yra nurodžiusi, kad iš normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastebėtina, jog pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Pasisakydama dėl antrosios sąlygos būtinos išimčiai taikyti – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, teisėjų kolegija pažymėjo, jog siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis minėtoje AKĮ įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą, vien objektyvaus fakto (kad alkoholis buvo išsineštas iš baro) nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas. Būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtuoju pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje                        Nr. A858-351/2013).

Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu nustatyto draudimo matyti, kad šios nuostatos pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, jog mažmeninės prekybos vietoje pirmadienį–šeštadienį buvo prekiaujama iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadienį iki 10 val. ir nuo 15 val., t. y. draudžiamu laiku. Teismas pažymi, kad nurodytos nuostatos pažeidimo konstatavimui nėra numatyta papildomų sąlygų, siejamų su alkoholio pardavimo būdu ar forma, pats pažeidimas siejamas tik su pardavimo vieta ir alkoholio pardavimo laiku. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, jog pareiškėjos patalpos, kuriose yra parduodamas alkoholis, laikytinos mažmeninės prekybos vieta, todėl pažeidimo vertinimui svarbu nustatyti alkoholio pardavimo draudžiamomis valandomis faktą.

Departamento 2018 m. vasario 20 d. surašytame protokole Nr. ATK2-045 užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. Įmonės viešojo maitinimo vietoje, darbuotoja L. M., veikdama Įmonės vardu ir interesais, pirkėjui L. O. pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Utenos“ (0,5 tūrio, alk. 5 proc. tūrio, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. 2017 m, lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-13485 nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 19 d. (apie 1 val. 18 min.) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), trys tamsiai apsirengę jaunuoliai niokoja automobilius. Atvykus į įvykio vietą, rasti jaunuoliai, niokoję automobilius. Buvo nustatyta, jog visi trys asmenys (L. O., L. L. ir M. B.) savo rankose laikė po 1 neatidarytą „Utenos“ (alkoholio koncentracija 5 proc. tūrio, 0,5 l talpos) alaus butelį (stiklinės taros partijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi minėti asmenys buvo pristatyti į Alytaus AVPK. L. O. apklausos metu paaiškino, kad alų jiems pardavė apie 50 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų pardavėja, dirbusi pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje. Nurodė, jog policijos pareigūnai asmenis, pirkusius alų, sulaikė išėjusius iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos ir einančius (duomenys neskelbtini) g. Šie asmenys nurodė detalias faktines aplinkybes, jų paaiškinimai tarpusavyje neprieštaravo. Šios aplinkybės užfiksuotos apklausos protokole (b. l. 78–79) ir byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 83–85).

Skunde nurodyta, jog policijos pareigūnai ir atsakovas remiasi netiesioginiais įrodymais (liudytojų, kurie įvykio naktį buvo sulaikyti neblaivūs parodymais), kurie, pareiškėjos nuomone, nusižengimo fakto nepagrindžia.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu, kadangi jie išsamūs, nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja. Nors Departamentas remiasi liudytojų, kurie įvykio naktį buvo sulaikyti neblaivūs, parodymais, tačiau įrodymų visuma patvirtina, jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje Įmonės darbuotoja L. M. pardavė 0,5 l talpos 3 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Utenos“. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Gamintojas „Utenos“ alaus kodą „(duomenys neskelbtini)“ naudoja platindamas savo produkciją, ir jis yra vienodas visoms toms pačioms prekėms žymėti, nepriklausomai nuo to, kam parduodamas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu                       Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 8 punkto 2 dalyje nustatyta, jog produktas turi būti tiksliai aprašytas, kad deklaraciją galima būtų susieti su minimu produktu: turi būti nurodoma produkto kategorija (įvardyta Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose) ir komercinis pavadinimas, partijos numeris (vietoj partijos numerio gali būti nurodomas tinkamumo vartoti terminas nekoduota data, nurodant bent dieną ir mėnesį), produkto kiekis talpykloje ir talpyklų skaičius, jeigu reikia, kita svarbi informacija.

Iš byloje pateiktos 2018 m. vasario 13 d. UAB „Sanitex” 2017 m. rugpjūčio 16 d. atitikties deklaracijos Nr. 902247891 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. atitikties deklaracijos Nr. 902261212 kopijų matyti, jog pas L. O., L. L. ir M. B. rasto „Utenos” alaus tinkamumo vartoti terminai 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. sausio 7 d. sutampa su Įmonės pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 įsigyto ir turėto alaus „Utenos” tinkamumo vartoti terminais. Pažymėtina, kad būtent pareiškėja šiuo atveju turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovo padarytas išvadas, tačiau jų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šie Bendrovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos teigimu, pareiškėja į policijos komisariatą buvo pakviesta 2018 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo minėto įvykio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant AKĮ                              35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesio termino. Šioje dalyje nurodyta, kad AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (šiuo atveju atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesio terminas. Aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą).

Šiuo atveju atsakovas, iš policijos gavęs medžiagą apie galimai padarytą AKĮ pažeidimą, pareiškėjai 2018 m. vasario 20 d. surašė protokolą Nr. ATK2-045, o nutarimą skirti sankciją priėmė 2018 m. birželio 12 d., todėl atsižvelgiant į AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nepraleido įstatyme numatyto baudos skyrimo termino.

Pareiškėja mano, kad Departamentas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, neatsižvelgė į tai, jog direktorės L. M. kelionė nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki  2018 m. balandžio 18 d. buvo suplanuota dar prieš informuojant pareiškėją apie bylos nagrinėjimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos direktorė L. M. 2018 m. kovo 24 d. buvo įsigijusi kelionės bilietus į Antaliją nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 18 d.  (b. l. 10). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai 2018 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. S-585(3) iki 2018 m. balandžio 5 d. buvo pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo, todėl, teismo nuomone, šie pareiškėjos argumentai atmestini.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas inter alia (lot. be kita ko) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ bei Tabako kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini ūkio subjekto padarytais pažeidimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, t. y. apie 1.00 val. uždarytoje pakuotėje pardavė pareiškėjos barmenė, taip pažeisdama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog šis faktas buvo patvirtintas administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-241-317/2018 Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi (b. l. 93–96), kuria Naktinio baro barmenės L. M. apeliacinis skundas buvo netenkintas, o Alytaus apylinkės teismo rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartis palikta nepakeista.

Pažymėtina, kad barmenė yra UAB „Minola“ vardu veikiantis asmuo. Prekių pardavimas yra tiesioginės jos funkcijos. Taigi, vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, barmenės padarytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas šiuo atveju laikytinas kartu ir pareiškėjos padarytu pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės nebuvo efektyvios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-500-525/2017). Tai reiškia, kad pažeidus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą barmenės ir pareiškėjos kaltės išraiškos nurodyti nereikia.

Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde neteikė argumentų dėl paskirtos sankcijos dydžio, todėl šiuo aspektu teismas papildomai nepasisako.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir mastą, jo padarymo aplinkybes, todėl ginčijamas Departamento 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. ATK2-36/18 yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                       Rūta Miliuvienė