Proceso Nr. 1-04-0-00070-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.1.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis bausmę Marijampolės PN, Sporto g. 7, Marijampolė, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2011-01-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; 2) 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn., 2014-03-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2013-12-04 nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 3 metams, 2016-02-05 paleistas iš Alytaus pataisos namų; 3) 2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį - laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, pirmuosius penkerius iš kurių atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose, bausmės pradžia 2016 m. rugsėjo 22 d., neatlikta bausmės dalis 2020-06-11 – 9 (devyni) metai 3 (trys) mėnesiai ir 11 (vienuolika) dienų, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
R. K. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą: 2019-12-03, apie 14.10 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, kalėjimo rėžimo ir areštinės nuteistųjų bausmės atlikimo patalpose esančioje asmeninio nuteistųjų priėmimo patalpoje sudavė su dešine ranka sudavė vieną kartą G. K. į kairės rankos žastą, padarydamas jam kairio žasto kraujosruvą, sukeldamas fizinį skausmą ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas kaltinamuoju R. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-02-12 atvyko į Marijampolės PN, kur atlieka bausmę. Serga cukriniu diabetu. Buvo įsitikinęs, kad pataisos namų gydytojas jį netinkamai gydė, kadangi nėra endokrinologas ir šios srities specialistas. Patekimas pas gydytoją taip pat buvo ribotas. Todėl kilo nepasitenkinimas tokiomis sąlygomis. Todėl ne kartą skundėsi į įvairias institucijas, kreipėsi į administracinį teismą. Buvo patekęs į įkalinimo įstaigų ligoninę, kur suprato, kaip turėtų būti gydomas tinkamai. Todėl buvusiu gydymu dar labiau liko nepatenkintas. 2019-12-03 Marijampolės PN buvo eilinį kartą nuvestas pas gydytoją. Dėl gydymo tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuomet labai supyko. Nežino, kas pasidarė, aptemo nuo pykčio akyse ir ranka sudavė nukentėjusiajam. Taigi, buvo nepatenkintas gydymu ir susinervinęs vieną kartą smūgiavo gydytojui. Sudavė kumščiu jam į rankos žastą. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Suprato, kad fizinio smurto naudojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta, tačiau nesutinka su jo dydžiu. Mano, kad 1000 eurų yra neadekvati suma, kuria vertinama jo sukelta neturtinė žala nukentėjusiajam.
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apklausos protokolo matosi, kad dirba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje veiklos adresu Marijampolės pataisos namai, šeimos gydytoju. 2019-12-03 pagal nuteistųjų rašytinius prašymus apžiūrinėjo nuteistuosius kalėjimo rėžimo asmenų priėmimo patalpoje. Apie 14.10 val. bendravo su nuteistuoju iš kalėjimo rėžimo R. K.. R. K. atėjo bei pradėjo reikšti pretenzijas dėl gydymo ir tyrimų. Jam paaiškino, kad tyrimai gali būti daromi jo prašymu, kurių jis nebuvo pateikęs. Nurodė, kad tyrimai gali būti padaryti. R. K. pasakė, kad paduos jį į teismą. R. K. paaiškino, kad teismui taip pat pateiks duomenis dėl labai didelio kiekio medikamentų išėmimo iš R. K. kameros, kas reiškia, kad jis paskirtų medikamentų nevartoja. Tuomet R. K. supyko, pasakė žodžius „dabar tau bus“. R. K. atsistojo, suspaudė kumščius ir bandė jam smogti į veidą su dešine ranka. Suspėjo užsidengti veidą savo kaire ranka, dėl to kaltinamasis jam pataikė ne į veidą, o į kairio žasto sritį. Tuomet Marijampolės PN saugumo valdymo specialistas T. Č., kuris stovėjo prie patalpos durų, sulaikė nuteistąjį R. K. ir išvedė iš patalpos. Ankstesnių apžiūrų metu, 2019-11-16, R. K. jau buvo grasinęs žodžiais „aš tau padarysiu savo teismą“. Dėl to dalį priėmimų R. K. buvo priimamas tik su antrankiais. Pastaruoju metu tokių grasinimų R. K. nebuvo išreiškęs, dėl to neprašė, kad pastarąjį kartą pareigūnai uždėtų antrankius. Tačiau buvo jų prašęs apžiūros bei vizitų metu būti greta (b. l. 15-16).
Iš liudytojo T. Č. apklausos protokolo matosi, jog dirba Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu. 2019-12-03 buvo paskirtas budėti kalėjimo rėžime. Apie 14.10 val. atvedė šeimos gydytojui G. K. užsirašiusį priėmimui iš kalėjimo režimo kameros Nr. 2 nuteistąjį R. K.. Stovėjo prie kalėjimo režimo ir areštinės asmenų priėmimo patalpos durų, stebėjo aplinką. G. K. prašė, jog apžiūrint ir bendraujant jam su nuteistuoju R. K., jis būtų greta. Girdėjo G. K. ir R. K. pokalbį apie R. K. išrašytus vaistus. R. K. kažką sumurmėjo po nosimi, atsistojo eiti ir staigiai užsimojo, rodos dešine ranka, smogti G. K. į veidą. Smogė, tačiau G. K., užsidengdamas savo kaire ranka, išvengė smūgio, todėl R. K. pataikė į G. K. kairę ranką. Tai pastebėjęs, staigiai griebė R. K. savo dešine ranka už kaklo, o kaire ranka laikėsi įsikibęs į patalpos durų staktą ir atitraukė R. K. nuo G. K.. R. K. buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs. Jį paguldė ant grindų prie patalpos durų. Tuomet į pagalbą pribėgo jaunesnysis specialistas N. Š. ir abu R. K. rankas užvedė už nugaros bei uždėję antrankius, R. K. uždarė į laikino sulaikymo kamerą (b. l. 37-39).
Iš liudytojo N. Š. apklausos protokolo matosi, kad dirba Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu. 2019-12-03 buvo paskirtas budėti į kalėjimo rėžimą kartu su jaunesniuoju specialistu T. Č.. Apie 13.30 val. į kalėjimo rėžimą - areštinę atėjo šeimos gydytojas G. K. ir pradėjo pagal nuteistųjų prašymus pastaruosius kviesti apžiūroms. Apie 14.10 val. pas G. K. iš kalėjimo rėžimo kameros Nr. 2 buvo atvestas nuteistasis R. K.. Jis pats tuo metu buvo greta esančioje poilsio patalpoje, o T. Č. stovėjo prie priėmimo patalpos ir stebėjo R. K.. Netrukus išgirdo triukšmą ir išbėgęs pamatė, kad T. Č. parvertęs nuteistąjį R. K. ant žemės prie priėmimo patalpos durų. Jam padėjo užvesti nuteistojo R. K. rankas už nugaros bei uždėti antrankius. Pokalbio, vykusio tarp gydytojo G. K. ir nuteistojo R. K., negirdėjo. Nuvedus nuteistąjį R. K. į laikino sulaikymo kamerą, pastarasis toliau reiškė nepasitenkinimą G. K. atžvilgiu. Kiek pamena, ankščiau R. K. buvo vedamas pas G. K. uždėjus minėtam nuteistajam antrankius, nes R. K. buvo agresyviai nusiteikęs R. K. atžvilgiu (b. l. 43-44).
Specialisto išvada Nr. G 680/2019 (09), iš kurios matyti, kad G. K. konstatuota kraujosruva kairio žasto srityje. G. K. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuota, kad G. K. kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir sužalojimo padarymo metu jis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 60).
2019-12-03 protokolu – pareiškimu, kad Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, 2019-12-03 apie 14.10 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytojui G. K. priimant vizitui nuteistąjį R. K., pastarasis sudavė G. K. vieną smūgį savo dešinės rankos kumščiu į G. K. kairę ranką, žasto sritį, dėl ko šeimos gydytojas patyrė fizinį skausmą (b. l. 5-6).
2019-12-03 Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų T. Č. ir N. Š. tarnybiniu pranešimu „Dėl kalėjimo režimo kameros Nr. 2 nuteistojo R. K. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo“, iš kurio matyti, kad 2019-12-03, apie 14.10 val., palydėjus kalėjimų režimo kameros Nr. 2 nuteistąjį R. K. pas sveikatos priežiūros viršininką G. K., R. K. atsistojęs ranka kirto G. K. į veido sritį, bet šis spėjo ranka užsidengti veidą, taip išvengdamas smūgio. Todėl minėtam nuteistajam buvo užvestos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Nuteistasis buvo palydėtas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje būdamas šaukė: „Užmušiu aš tą daktarą“ (b. l. 10).
2019-12-03 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 6 - ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas T. P. savanoriškai pateikė kompaktinį diską su įvykio vaizdo medžiaga (b. l. 47-48).
2019-12-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas ir matoma, kaip R. K. atsistojo, užsimojo dešine ranka ir trenkė G. K. (b. l. 52-53).
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta pilnai ir neginčytinai. Pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog R. K. 2019-12-03, apie 14.10 val., G. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vienintelį smūgį, todėl iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 13-33). Nurodo, kad kaltinamojo padarytas sužalojimas sukėlė fizinį skausmą, kurį juto apie 2 savaites, kol dingo poodinė kraujosrūva. Be fizinio skausmo patyrė didelį psichologinį stresą. Per 28 darbo metus pataisos namuose, jam buvo smogta pirmą kartą. Nešioja akinius, kumščiu buvo taikyta į veidą. Neapleidžia mintis, kas būtų buvę, jeigu būtų nesureagavęs ir neužsidengęs veido. Akinių šukės galėjo sužaloti akis, negrįžtamai pažeisti regą. Smūgį ranka patyrė be jokio konflikto. Konfliktai su visko reikalaujančiais ir viskuo nepatenkintais nuteistaisiais yra kasdienybė. Gydytojo darbe betarpiškas kontaktas su pacientais, šiuo atveju nuteistaisiais, neišvengiamas. Atsirado baimė eiti į darbą, kontaktuoti su nuteistaisiais. Nors po užpuolimo praėjo keletas mėnesių, baimę ir įtampą jaučia kasdien. Patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Yra jautrus, todėl sutriko miegas. Buvo priverstas kreiptis į šeimos gydytoją dėl psichotropinių medikamentų skyrimo miego korekcijai. Jaučia pažeminimą. Kaltinamasis visiems nuteistiesiems giriasi ir didžiuojasi, kad sumušė gydytoją. Tai pablogino jo reputaciją tarp kitų nuteistųjų. Sumažėjo bendravimo galimybės, tapo uždaresnis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.
Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, t. y. ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į kairės rankos žąstą, padarydamas jam kairio žąsto kraujosrūvą, sukeldamas fizinį skausmą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-393-489/2017 ir kt., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). 1 000 ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį.
Teismas neabejoja, kad dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų bei patirtų sužalojimų nukentėjusysis be fizinio skausmo patyrė didelį psichologinį stresą, atsirado baimė eiti į darbą, kontaktuoti su nuteistaisiais, jis jaučia pažeminimą, kadangi kaltinamasis visiems nuteistiesiems giriasi ir didžiuojasi, kad sumušė gydytoją. Teismas taip pat neabejoja, kad įvykis pablogino nukentėjusiojo reputaciją tarp kitų nuteistųjų, sumažėjo bendravimo galimybės, jis tapo uždaresnis. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Prie ieškinio nėra pridėta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškinyje esančius teiginius, kad buvo sutrikdytas nukentėjusiojo miegas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susidariusi kraujosruva jau seniai išnyko, nebuvo ilgalaikė (pats nukentėjusysis nurodo, kad ji išnyko per dvi savaites), rando ar kitokios buvusio smurto žymės neliko, nukentėjusiajam nebuvo suduoti daugybiniai smūgiai, kaulų lūžiai nepadaryti. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
R. K. teistas 3 kartus, atlieka ilgalaikę bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose, kas rodo jo visišką nenorą stoti į pasitaisymo kelią. Charakterizuojamas itin neigiamai, jam konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis baustas 12 kartų, turi 12 galiojančių drausminių nuobaudų, neskatintas. Jis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistu.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam, kaip recidyvistui, nagrinėjamą veiką įvykdžiusiam bausmės atlikimo metu ir vietoje, skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės dydis skirtinas artimas sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinas BK 641 str. ir bausmė mažintina trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrintina su šiuo metu atliekamos bausmės neatlikta dalimi. Kadangi kaltinamasis atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė neskirtina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
R. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems)mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies (2020-06-11 dienai – 9 (devyni) metai 3 (trys) mėnesiai ir 11 (vienuolika) dienų) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, pirmuosius penkerius iš kurių atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-04-23, o bausmės atlikimo kalėjime terminą skaičiuoti nuo jo faktinio pradėjimo atlikti dienos pagal 2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš R. K. G. K. naudai priteisti 450,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Laimondas Noreika