Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02240-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 57 379, 76 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos. Jis nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2008 m. gegužės 29 d. pateikė nepagrįstą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme ir Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskyrė ieškovui griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d., nepagrįstai taikęs BPK 122 straipsnį. Ieškovo teigimu, baudžiamosios bylos procesas truko pernelyg ilgai, todėl jam padaryta turtinės ir neturtinės žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1240 Lt turtinės ir 5637,67 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, konstatavo, kad Kauno apygardos teismas, 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pakeisdamas G. A. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į suėmimą iki nuosprendžio įsigaliojimo, suimant teismo salėje, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vertindamas kardomosios priemonės ieškovui paskyrimo teisėtumą, teismas sprendė, kad ši procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo skirta nepagrįstai, nes baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei teismų praktika analogiškose bylose, teismas sprendė, kad patirta neturtinė žala vertintina 5637,67 Lt.
Teismas atmetė, kaip nepagrįstą, reikalavimą priteisti 35 599,76 Lt už suėmimo laiku negautas ieškovo įmonės (G. A. IĮ) pajamas. Teismas rėmėsi tuo, kad iš į bylą pateikto įrodymo – G. A. IĮ 2007 metų pajamų-sąnaudų ataskaitos matyti, kad G. A. IĮ 2007 metų pajamos - 65 296,04 Lt susijusios su 91 060,02 Lt sąnaudomis, taigi, ieškovo įmonės 2007 ūkinių metų veiklos rezultatas - 25 709,98 Lt nuostolis. Ši pažyma neįrodo, kad ieškovo įmonė ieškovo suėmimo metu turėjo galimybę gauti pozityvių (viršijančių sąnaudas) pajamų.
Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 21 780 Lt advokato išlaidų, teismas konstatavo, kad advokato darbas, susijęs su ieškovo interesų gynimu nuo tų veiksmų, už kuriuos kyla valstybės prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą, prasidėjo maždaug nuo baudžiamosios bylos (kurioje ieškovas buvo išteisintas) proceso vidurio, ir sprendė, kad 1240 Lt užmokestis už advokato pagalbą ginantis nuo be pagrindo paskirto suėmimo laikytinas protingu, pagrįstu ir teisingu. Kitos ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti, teismo vertinimu, priežastiniu ryšiu nesusijusios su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2014 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį pakeitė, padidindama ieškovui iš atsakovės priteistos turtinės žalos dydį iki 11 000 Lt.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi pirmiau nurodytą nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui, kasacinis skundas dėl šios nutarties buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į suėmimą ir suėmė teismo salėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl kardomosios priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendį, ieškovo veiką perkvalifikavo į veiką pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi šis nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Ieškovas buvo suimtas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. (199 dienas).
Teismas nurodė, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamuoju nuosprendžiu nustatė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Kardomosios priemonės tikslas – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esanti medžiaga nesudarė pagrindo išvadai, jog ieškovas būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ar trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, taip pat nebuvo požymių, kad ieškovas būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus, todėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimas ir nepanaikinimas nėra atidaus ir rūpestingo elgesio pavyzdys.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti siejamas su Vyriausybės nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu. Teismas konstatavo, kad ieškovas dėl neteisėto suėmimo patyrė tam tikrus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos pagrįstai ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė negautų pajamų ir nepateikė įrodymų apie įmonės pridėtinę vertę per jo suėmimo laikotarpį.
Vertindamas ieškovo pateiktą 21 780 Lt sąskaitą faktūrą advokato pagalbai apmokėti, teismas nurodė, kad iš jos nematyti, kokias konkrečias paslaugas ieškovui suteikė advokatas. Atsižvelgdamas į tai, kad advokato pagalba gynybai nuo neteisėto sulaikymo sudarė maždaug ½ dalį paslaugų, ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį iki 11 000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas G. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria atmesti jo reikalavimai dėl 46 379,76 Lt turtinės ir 94 362,33 Lt neturinės žalos, ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl neturtinės žalos dydžio. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, rėmėsi Vyriausybės nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu ir, atsižvelgdami į tai, kad ieškovas buvo suimtas 199 dienas, o minimalioji mėnesinė alga sulaikymo metu buvo 850 Lt, priteisė 5637,67 Lt neturtinės žalos, kitą reikalavimų dėl neturtinės žalos dalį (94 362,33 Lt) atmetė.
Kasatoriaus nuomone, minimalioji alga negali būti kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, nes asmenį sulaikius daugiau nei pusę metų, t. y. apribojus esminę jo teisę į laisvę, buvo padaryta didelė neturtinė žala. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, įvertindamas patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, bet ir kitais kriterijais, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).
Nagrinėjamu atveju teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktika nustatant neturtines žalos dydį ir jį siejo su netinkamu rodikliu – minimaliojo atlyginimo dydžiu. Šis dydis nustato ne neigiamų dvasinių išgyvenimų mastą, bet reglamentuoja atsiskaitymą už asmens atliktus darbus darbdaviui, vykdant jo pavedimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala vertinama kiekvienu atveju individualiai ir negali būti susieta su konkrečiu dydžiu. Ieškovas dėl neteisėtų institucijų veiksmų gyveno nuolatinėje streso, nežinios ir panikos būsenoje, bijojo, kad niekas nepasirūpins jo individualia įmone, kad bus pradėtos taikyti ekonominės ir kitokios sankcijos. Ieškovui atgavus laisvę, įmonės veiklos atkurti nebepavyko, t. y. įmonė dėl ilgo stagnacijos laikotarpio neteko klientų, užsakymų, patyrė nuostolių, todėl yra likviduojama. Griežčiausios procesinės prievartos priemonės paskyrimas ir taikymas neigiamai paveikė ieškovo šeimą, nes jis negalėjo dalyvauti vaikų auklėjime, matyti, kaip jie auga, rūpintis jų moraline ir materialine gerove. Be to, buvo sugadinta jo reputacija, o atskyrus ieškovą nuo įprastų gyvenimo sąlygų, jam esant nekaltam, sukeltos itin neigiamos emocijos, dvasiniai išgyvenimai.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, akivaizdu, kad ieškovui daugiau nei pusę metų išbuvus įkalinimo įstaigoje dėl neatidaus ir nerūpestingo teisėsaugos institucijų darbo 5637,67 Lt neturtinės žalos atlyginimas negali būti laikomas teisinga, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkančia kompensacija už patirtus išgyvenimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybė netiesiogiai vienos dienos laisvės atėmimo bausmę baudžiamajame įstatyme yra įvertinusi 260 Lt (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatydama, kad viena arešto para lygi 2 MGL dydžio baudai. Todėl atsižvelgiant į tai, 199 dienų suėmimas vertintinas 51 740 Lt. Be to, kasacinio teismo praktikoje net už mažesnį teisinės vertybės pažeidimą (dėl nepagrįstai ilgo proceso) priteisiama daugiau neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m, gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-196/2007; 2007 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009). Šiuo atveju buvo pažeista žymiai didesnė teisinė vertybė – neteisėtai apribota asmens laisvė, todėl teismų sprendimai akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Manytina, kad ieškovo prašytas priteisti neturtinės žalos dydis (100 000 Lt) atitiko protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Dėl turtinės žalos. Ieškovas prašė priteisti 57 379,76 Lt turtinės žalos, patirtos dėl neteisėto sulaikymo, kurią sudarė 35 599,76 Lt individualios įmonės negautų pajamų ir 21 780 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Kasatorius savo darbo vietoje (G. A. IĮ) dėl sulaikymo negalėjo būti nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d., todėl negavo pajamų, kurių dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į per praėjusius metus gautas pajamas (2007 m. metų G. A. IĮ pajamos buvo 65 296,04 Lt / 365 d. x 199 d. = 35 599,76 Lt). Pažymėtina, kad individualiosios įmonės turtas nėra atskirtas nuo dalyvio turto, todėl sunku apskaičiuoti, kokios galėtų būti įmonės negautos pajamos. Tai, kad įmonė 2007 m. dirbo nuostolingai, savaime nereiškia, kad taip ji būtų dirbusi ir 2008 m. Be to, jei būtų veikusi nuostolingai, ieškovas būtų ėmęsis kitos veiklos pajamoms gauti, kad galėtų išlaikyti šeimą. Reikalaujama atlyginti suma (35 599,76 Lt) apskaičiuota pagal praeitų finansinių metų pajamas, laikytina įmonei padaryta žala, nes tokių pajamų įmonė negavo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš pateiktų įrodymų į bylą įrodymų neįmanoma nustatyti įmonei padarytos žalos, yra nepagrįstas, nes iš pelno ir nuostolių ataskaitų matyti vidutinis įmonės pelningumas dirbant ieškovui ir tuo metu, kai jis buvo suimtas. Šių dydžių skirtumas yra individualiosios įmonės nuostoliai, patirti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Be to, net jeigu negalima nuostolių tiksliai nustatyti, tai nėra priežastis jų nepriteisti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė nuostolių dydžio, konstatuodami, kad ieškovas nepateikė duomenų dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Kasatoriaus vertinimu, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad negautos pajamos negali būti priteistos, nes įmonė neturėjo pelno, yra nepagrįsta, nes nors įmonė ir dirbo nepelningai, tačiau gaunant pajamų mažėja jos skolos ir (ar) išlaidos, taip pat rizika dėl įmonės bankroto ar likvidavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad negautos pajamos – tai pajamos (o ne pelnas), kurias buvo pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai. Jeigu pajamos būtų sutapatinamos su įmonės pelnu, tai nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į atlyginimą žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais neteisėtais veiksmais, padidinusiais įmonės nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600).
Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad ieškovas galėjo savo kaip įmonės valdytojo įgaliojimus perduoti kitiems asmenims, nepagrįsti, nes ieškovas tikėjosi, kad jam nebus skirta kardomoji priemonė, o ją paskyrus, bus greitai panaikinta, įsitikinus jo nekaltumu ir neketinimu slėptis. Kita vertus, naujo asmens supažindinimas su verslu, jo apmokymas būtų užtrukęs ne vieną mėnesį.
Teismai nepagrįstai konstatavo, kad advokato darbas, susijęs su ieškovo interesų gynimu nuo tų teismo veiksmų, už kuriuos kyla valstybės prievolė atlyginti kasatoriui padarytą žalą, prasidėjo maždaug nuo baudžiamosios bylos (kurioje kasatorius buvo išteisintas) proceso vidurio, todėl užmokesčio už advokato darbą dalis yra susijusi su kasatoriui padaryta žala nuo apeliacinio skundo dėl 2008 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio surašymo. Toks aiškinimas nepagrįstas, nes išteisinimo faktas reiškia, kad baudžiamasis procesas (bent jau teismine tvarka) buvo pradėtas nepagrįstai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai vykdant savo funkcijas, atidžiai ir rūpestingai atliekant savo pareigas bei tinkamai įgyvendinant turimas teises, dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios buvo galima konstatuoti, kad įtarimai nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas kasatoriaus atžvilgiu galėjo būti nutrauktas. Tokiu atveju nebūtų taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir kasatoriui nebūtų buvusi reikalinga advokato teisinė pagalba, taigi kasatoriaus patirtą žalą ir neteisėtus valstybės institucijų veiksmus sieja priežastinis ryšys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, yra nurodyta, kad jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Taigi, vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, asmeniui privalo būti atlyginti visi nuostoliai, o bylą nagrinėję teismai nuo šios praktikos nukrypo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, nebepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, o tampa nuostoliais, nes jos buvo patirtos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Dėl proceso teisės normų (CPK 12, 181 straipsniai) pažeidimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nebuvo pakankami ieškiniui tenkinti, nes pats teismas iš esmės apribojo ieškovo teisę jas įrodinėti, taip pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles. Siekdamas įrodyti individualiosios įmonės veiklos žlugimo sąsajas su neteisėtais valstybės veiksmais, ieškovas prašė kaip liudytoją apklausti G. A. individualiosios įmonės buhalterę, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir to niekaip nemotyvavo. Dėl šių priežasčių laikytina, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12, 181 straipsnių nuostatas ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, pagrįstai konstatavo, kad piniginė kompensacija už dvasinius ir fizinius praradimus parinktina atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu galiojusias aktualijas. Susiejant žalos atlyginimą su šalies ekonomikos veiksniais, objektyviausiu kriterijumi pripažintinas Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Tokio dydžio kompensacija už suėmimo laiką atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąžiningai, teisingai ir protingai kompensuoja ieškovo praradimus dėl jo laisvės suvaržymo be būtino reikalo. Vertinant kasatoriui priteistinos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir G. A. kaltumo ar varžė jo procesines teises.
Kasatoriaus nurodomos BK 65 straipsnio nuostatos yra aktualios sudedant ar keičiant bausmes, todėl negali būti taikomos civiliniams santykiams, priteisiant po 260 Lt už kiekvieną dieną.
Dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Pajamų, negautų dėl neteisėto veiklos sutrikdymo, apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai įvertinami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad netektas ar sužalotas turtas buvo skirtas parduoti ir iš to gauti pajamas. Tokiu atveju negautas pajamas sudarytų skirtumas tarp kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, ir daikto įsigijimo (sukūrimo) vertės. Pažymėtina, kad nurodyto veiksmo rezultatas tik sąlyginai gali būti apibūdinamas kaip grynasis pelnas, visiškai atsiribojant nuo mokesčių teisėje vartojamos šios sąvokos definicijos. Tokio sąlyginio grynojo pelno sąvokos vartojimo tikslas gali būti tik vienas – pabrėžti, kad tai pinigų suma, kuri lieka įmonei kaip uždarbis ir dėl įmonės ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė. Tačiau net ir remiantis mokesčių teisėje taikoma (pvz., Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 punktas, 17 straipsnis) sąnaudų definicija, teisinė ekonominė logika lemia jų apibrėžtį kaip išlaidas, būtinas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Nepriklausomai nuo to, ar pajamos negautos dėl daiktų sunaikinimo (sugadinimo) ir šiuo atveju jų vertė kompensuojama tiesioginių nuostolių atlyginimo forma, ar jos negautos dėl įmonės prastovos dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir šiuo atveju tiesioginis neigiamas poveikis parduoti skirtiems daiktams nepadarytas, negautos pajamos yra tik dėl ekonominės veiklos sukuriama pridėtinė vertė. Ją ne visada galima tiksliai nustatyti, todėl tokiais atvejais teisinga būtų apskaičiuoti vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę laikotarpiu, kai buvo dirbta įprastinėmis sąlygomis, padauginus iš dienų, kai veikla buvo sutrikdyta dėl kitos sutarties šalies neteistų veiksmų (neveikimo), skaičiaus. Toji kaip dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė ir būtų negautos pajamos, priteistinos CK 6.249 straipsnio pagrindu žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad įmonei dirbant nepelningai, bet gaunant pajamų, mažėja įmonės skolos ar išlaidos. Kasacinėje praktikoje pažymima, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pridėtinė vertė, kuri nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju įmonės sąnaudoms viršijant uždirbtas pajamas negautos pajamos negali būti priteisiamos.
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vadovautis vien atliktais mokėjimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008), ir atsižvelgti į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Byloje nustatyta, kad advokatas ieškovą ginti baudžiamojoje byloje pradėjo surašydamas apeliacinį skundą dėl 2008 m birželio 9 d. nuosprendžio ir vėlesnėse šios bylos nagrinėjimo stadijose. Apeliacinės instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai nurodė, kad advokatas buvo atlikęs apytiksliai pusę darbo, už kurį ieškovas jam sumokėjo 21 780 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinio įrodymo (laiko sąnaudų pagrindimo atstovaujant teismuose, surašant procesinius dokumentus, kelionės išlaidas, ieškovo konsultacijas), kuris pagrįstų būtent tokį dydį (21 780 Lt). Nesant šių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priteistina 11 000 Lt gynėjo atstovavimo išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl byloje nustatytų valstybės neteisėtų veiksmų apimties
Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo kasatorius grindė šiais, jo manymu, neteisėtais ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuroro ir teismo (toliau – teisėsaugos institucijos) veiksmais: 1) nepagrįstu kaltinimo pakeitimu teisme Kauno apygardos prokuratūrai 2008 m. gegužės 29 d. pateikus Kauno apygardos teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo; 2) neteisėtu suėmimu; 3) pernelyg ilga baudžiamosios bylos trukme.
Pirmosios instancijos teismas neteisėtais pripažino šiuos teisėsaugos institucijų veiksmus: 1) 2008 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta kasatoriui taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį, kuria atmestas kasatoriaus gynėjo skundas dėl kardomosios priemonės – suėmimo; 3) Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, nepakeista ieškovui taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisė pirmiau nurodytais neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais kasatoriui padarytą žalą. Kartu teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinimo pakeitimas teisme buvo neteisėtas ar kad baudžiamosios bylos procesas truko pernelyg ilgai, todėl konstatavo, kad pareiga atlyginti žalą šiais pagrindais valstybei nekyla.
Kasatorius, teikdamas apeliacinį skundą, pirmiau nurodyto teisėsaugos institucijų veiksmų kvalifikavimo (teisėtumo vertinimo) neskundė, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo, sutiko su pirmosios instancijos teismo atlikta jų kvalifikacija, t. y. pripažino, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla dėl neteisėto suėmimo, nes baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kasatorius būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus, todėl jo laisvės suvaržymas baudžiamosios bylos proceso metu turėjo būti minimalus.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad vieninteliai neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai yra susiję su nepagrįstu kasatoriaus laisvės apribojimu nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. Teismų procesinių sprendimų dalių, susijusių su kitų teisėsaugos institucijų veiksmų (kaltinimų pakeitimu bei per ilgu bylos procesu) kvalifikavimu kasatorius niekada (įskaitant ir kasacinį skundą) neskundė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti ir dėl jų pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymu, bus vertinami tik tiek, kiek jie susiję su nagrinėjamoje byloje neteisėtais pripažintais veiksmais.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog kasatoriaus laisvė buvo apribota šiais laikotarpiais:
1) nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki 2005 m. birželio 23 d. – suėmimo laikotarpis, kuris vėliau buvo įskaitytas į bausmės laiką (minėta, kad ginčo dėl kasatoriaus laisvės apribojimo šiuo laikotarpiu nėra);
2) nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. Kasatoriaus laisvės apribojimas šiuo laikotarpiu, pagal jo teisinį pagrindą, skirstytinas į du sąlyginai savarankiškus laikotarpius:
a) nuo 2008 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo kasatorius nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki 2008 m. lapkričio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo kasatorius nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
b) nuo 2008 m. lapkričio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo kasatorius nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams iki 2008 m. gruodžio 24 d., kai atlikęs laisvės atėmimo bausmę kasatorius buvo išleistas į laisvę. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. kasatoriaus laisvės apribojimo teisinis pagrindas buvo ne pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų neteisėta pripažinta kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo priėmimo dienos įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad „ieškovo suėmimas, skirtas pirmosios instancijos teismui nevykdant pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, truko nuo 2008 06 09 iki 2008 12 24, t. y. 199 dienas“, ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „ieškovas buvo suimtas nuo 2008 06 09 iki 2008 12 24, t. y. 199 dienas“, laikytinos teisiškai netiksliomis. Kita vertus, atsakovės kasacinio skundo, grindžiamo minėtu netikslumu, negauta. Laikotarpis, kurį dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų buvo suvaržyta asmens laisvė, yra svarbus sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio (žr. toliau), o kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Todėl spręsdama dėl kasacinio skundo argumentų kuriais ginčijamas teismų priteistas žalos dydis, ir vertindama vieną iš žalos dydį lemiančių aplinkybių – suėmimo trukmę, teisėjų kolegija vertins visą laikotarpį, kurį kasatorius praleido laisvės atėmimo vietoje nuo kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo 2008 m. lapkričio 28 d. iki kasatoriaus išėjimo į laisvę 2008 m. gruodžio 24 d., įskaitant laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d., kai kasatoriaus laisvė buvo suvaržyta įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Nagrinėjamoje byloje, nustatydamas neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto suėmimo, dydį, pirmosios instancijos teismas, nors ir paminėjo šio dydžio nustatymo kriterijų įvairovę, tačiau vadovavosi iš esmės vieninteliu kriterijumi – minimaliąja mėnesine alga, nurodydamas, kad susiejant žalos atlyginimą su šalies ekonomikos veiksniais, objektyviausiu kriterijumi pripažintinas Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris pagal Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ yra 850 Lt. Teismo vertinimu, išmoka pinigais, proporcinga minimaliajam darbo užmokesčiui, kompensuotų ieškovo praradimus dėl neteisėto suėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius dėl neteisėto suėmimo patyrė tam tikrų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, kuriuos pagrįstai ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų bei nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Kasatorius, ginčydamas priteistos neturtinės žalos dydį, teigia, kad minimaliojo darbo užmokesčio kriterijumi pagrįstas neturtinės žalos apskaičiavimas neatspindi jo patirtų neigiamų išgyvenimų masto, todėl nėra teisingas, prašo apskaičiuojant neturtinės žalos dydį pagal analogiją vadovautis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d, nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-196/2007; kt.). Be šių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, informacijos apie neteisėtą nuteisimą, neteisėtą kardomąjį kalinimą (suėmimą), neteisėtą sulaikymą, neteisėtą procesinių prievartos priemonių pritaikymą ar neteisėtą administracinės nuobaudos – arešto paskyrimą viešą paskelbimą ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.
Nors pirmiau nurodytos aplinkybės yra aktualios apskaičiuojant neturtinės žalos, kompensuojamos ne teismo tvarka, dydį (3 straipsnio 9 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, jos laikytinos teisiškai reikšmingomis ir sprendžiant teisminius ginčus dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kaip jau minėta, šių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl „kitokios aplinkybės“ turėtų būti susijusios su konkretaus asmens išgyvenimais ir nepatogumais, patirtais dėl neteisėto laisvės apribojimo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (be pirmiau nurodytos suėmimo trukmės, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.297 straipsnis).
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dauguma iš pirmiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių yra nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Nors nėra nustatyta, ar informacija apie kasatoriaus suėmimą buvo paviešinta (ar informacija apie suėmimą buvo paskleista, jei taip, – kokiomis priemonėmis ir kokiai visuomenės daliai), kokia kasatoriaus turtinė padėtis, dalis suėmimo padarinių (ar suėmimas paveikė kasatoriaus sveikatą, įskaitant psichinę), teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės nenustatytos dėl to, jog kasatorius ir atsakovė jomis nesirėmė ir jų neįrodinėjo, todėl kasacinis teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti, o naujų įrodymų rinkimas kasacinės instancijos teisme negalimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).
Nepaisant to, kad esminės neturtinės žalos dydžiui reikšmingos aplinkybės byloje buvo nustatytos, tačiau iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nustatydami neturtinės žalos dydį teismai rėmėsi iš esmės vieninteliu kriterijumi – MMA. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis kriterijus, kaip ir bet koks kitas statistinis ar valstybės institucijų nustatomas dydis savaime nėra tinkamas apskaičiuojant neturtinę žalą, nes nėra susijęs su konkretaus asmens patiriamais išgyvenimais, todėl jis laikytinas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių valstybės ekonominę padėtį. Dėl šios priežasties iš dalies sutikdama su kasatoriumi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, nustatydami neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo, dydį, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir nevertino kitų ginčo santykiui reikšmingų aplinkybių, tačiau nepagrįstais laiko kasatoriaus argumentus dėl BK 65 straipsnio taikymo pagal analogiją, nes šiame straipsnyje įtvirtintas dydis taip pat nepriklauso nuo individualių asmens patirtų išgyvenimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytus faktus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kasacinis teismas gali ištaisyti teismų padarytą teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo žemesniosios instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Todėl atsižvelgdama į pirmiau nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: neteisėto laisvės apribojimo trukmę (199 dienos); suėmimo skyrimo aplinkybes (kasatoriaus suėmimas buvo grindžiamas ne reikšmingais ir pakankamais motyvais, o formaliais pagrindais, duomenų apie suėmimo skyrimo motyvus ne tik nepateikta teismų sprendimuose – jų nenustatyta ir bylos medžiagoje); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (apriboti šeimos ryšiai su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais); suėmimo padarinius kasatoriaus profesiniam gyvenimui (apribota galimybė užsiimti įprasta profesine veikla – dirbti individualiojoje įmonėje); padarytos turtinės žalos dydį (turtinė žala nukentėjusiajam atsirado tik dėl turėtų išlaidų advokatui (žr. toliau šioje nutartyje); kasatoriaus kaltės dėl suėmimo nebuvimą; valstybės ekonominę padėtį – neteisėto suėmimo laikotarpiu MMA buvo 800 Lt per mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2151,70 Lt per mėn., remdamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą iš dalies pakeisti apeliacinės instancijos nutarties dalį dėl neturtinės žalos ir ją padidinti nuo 5637,67 Lt iki 12 000 Lt.
Dėl turtinės žalos
Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavo priteisti jam iš valstybės suėmimo laiku negautas jo įmonės (G. A. IĮ) pajamas – 35 599,76 Lt bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad kasatorius kitokios turtinės žalos (negautas darbo užmokestis, prarastas galimybė įsidarbinti) neįrodinėjo ir tokios aplinkybės, galėjusios turėti įtakos patirtai turtinei žalai, byloje nenustatytos.
Minėta, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008). Įrodinėjimo priemonės, kuriomis buvo įrodinėjamos negautos pajamos – G. A. IĮ 2007 metų pajamų ir sąnaudų ataskaita (b. l. 62) ir paties kasatoriaus paaiškinimai. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad G. A. IĮ 2007 m. pelno negavo, 2007 finansinių metų veiklos rezultatas – 25 709,98 Lt nuostolis, sprendė, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti įrodymai nėra pakankami daryti vienareikšmiškas išvadas dėl įmonės negautų pajamų. Dėl šios priežasties kasatoriui, kuriam tenka pareiga pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, nepateikus pakankamai duomenų, iš kurių objektyviai būtų galima matyti, kad būtent kasatoriaus sulaikymas turėjo įtakos jo įmonės finansiniams rodikliams, teismai pagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl turtinės žalos, grindžiamos individualiosios įmonės negautomis pajamomis, atlyginimo.
Pasisakydami dėl kasatoriaus patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismai atsižvelgė į sąskaitos faktūros už advokato paslaugas išrašymo momentą ir turinį, advokato veiksmus baudžiamojoje byloje ir nustatė, kad advokato darbas, ginant kasatorių nuo tų jo teisių pažeidimų, už kuriuos šiuo sprendimu priteisiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas (nepagrįsto suėmimo), prasidėjo surašant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir vėlesnėse šios bylos nagrinėjimo stadijose. Iki šios stadijos advokatas buvo atlikęs maždaug pusę darbo, už kurį kasatorius jam sumokėjo užmokestį (21 780 Lt.) Kasaciniame skunde kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo priteistą sumą, teigdamas, kad jam kaip turtinė žala turėtų būti atlygintos advokato išlaidos už atstovavimą visame procese. Šis kasatoriaus argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-75/2010, yra konstatavęs, kad jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas vienintelis neteisėtas valstybės institucijų veiksmas kasatoriaus atžvilgiu – suėmimas. Kitus ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuroro ir teismo veiksmus proceso metu (kaltinimų kasatoriui pakeitimą, proceso trukmę) teismai pripažino teisėtais ir šios sprendimų dalys nebuvo skundžiamos, todėl kasacinis teismas neturi pagrindo jų vertinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio ar bylos nutraukimo priėmimo nėra preziumuojamas ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007). Net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir pats savaime nėra pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jei atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-439/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi teisėsaugos institucijų veiksmai baudžiamajame procese buvo neteisėti, darytina išvada, kad kasatorius, reikalaudamas atlyginti išlaidas advokatui, patirtas viso proceso metu, iš esmės reikalauja, kad valstybė atlygintų žalą, padarytą ne tik neteisėtais veiksmais, bet ir tais veiksmais, kurie nepripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. BPK nenumato advokato išlaidų atlyginimo išteisinamojo nuosprendžio atveju, o specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – nustatyta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 straipsnis).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2010 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje teismai pripažino, jog dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą (Konvencijos 6 straipsnis), t. y. konstatuotas pažeidimas apima visą baudžiamojo proceso laikotarpį, per kurį asmuo patyrė iš viso 3540 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad teisėsaugos institucijų veiksmai baudžiamajame procese buvo teisėti, išskyrus veiksmus (sprendimus), susijusius su nepagrįstu kasatoriaus suėmimu (Konvencijos 5 straipsnis), trukusiu ne visą baudžiamąjį procesą, o tik dalį jo. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad advokato pagalba gynybai nuo neteisėto sulaikymo sudarė tik maždaug ½ dalis paslaugų, už kurias kasatorius bendrai sumokėjo 21 780 Lt. Tai reiškia, kad skiriasi kasatoriaus nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų ir advokato teiktų paslaugų apimtis, todėl bylos nelaikytinos analogiškomis ar panašiomis.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus reikalavimas priteisti visas jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismų pagrįstai buvo atmestas kaip teisiškai nepagrįstas. Dėl šių išlaidų paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria kasatoriui iš atsakovės priteista 11 000 Lt turtinės žalos, susijusios su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Kasatoriaus teigimu, siekdamas įrodyti individualiosios įmonės veiklos žlugimo sąsajas su neteisėtais valstybės veiksmais, jis prašė kaip liudytoją apklausti G. A. individualiosios įmonės buhalterę, tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai šio prašymo netenkino, todėl laikytina, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12, 181 straipsnių nuostatas ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas 2012 m. kovo 21 d., vėliau ne kartą tikslintas, tačiau jame prašymas apklausti buhalterę nebuvo pareikštas. Pasirengimas bylos nagrinėjimui truko iki 2012 m. liepos 9 d., kai teismo nutartimi buvo nuspręsta bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, o prašymas apklausti buhalterę kaip liudytoją pareikštas tik 2013 m. gruodžio 12 d. bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas šį prašymą atmetė ir, priešingai nei teigia kasatorius, savo sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui yra baigtas, kasatoriaus atstovas turėjo galimybę pateikti šį prašymą iki pasirengimo bylos nagrinėjimui pabaigos. CPK 112 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio nagrinėjimo metu. Pagal CPK 226 straipsnį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, taip pat nurodyti aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasatorius pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu prašymo dėl buhalterės apklausos nepateikė. CPK 245 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Tai reiškia, kad teismas turėjo teisę nuspręsti, kad prašymo apklausti buhalterę tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir pagrįstai atmetė šį prašymą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad proceso teisės normos nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasaciniame teisme patirta 23,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos proporcingai atmestų kasatoriaus reikalavimų daliai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniu skundu ieškovas G. A. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria atmesti jo reikalavimai dėl 46 379,76 Lt turtinės ir 94 362,33 Lt neturinės žalos ir ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis teismas papildomai, lyginant su apeliacinės instancijos teismu, ieškovui priteisė 6362,33 Lt (12 000 – 5637,67=6362), t. y. patenkino 4,5 proc. reikalavimų (6362,33/(46 379,76+94 362,33) x 100 %=6,7%) ir atitinkamai atmetė 95,5 proc. reikalavimų. Todėl valstybės naudai iš ieškovo priteistina 22,39 Lt (23,44 Lt x 95,5%=22,39) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos pakeisti ir padidinti ieškovui G. A. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 12 000 Lt.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo G. A. (duomenys neskelbtini) 22,39 Lt (dvidešimt du litus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys