Civilinė byla Nr. e2A-206-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00463-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reiz Tech“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reiz Tech“ ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, skolos už papildomus darbus priteisimo atsakovėms valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ForIT“, ir pagal atsakovės valstybės įmonės Registrų centro priešieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo pažeidimų pripažinimo ir delspinigių priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reiz Tech“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Reiz Tech“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Alna Software“) pareiškė ieškinį atsakovėms valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija), prašydama:
1.1. pakeisti 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp šalių sudarytą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (toliau – VIRSIS) kūrimo ir diegimo paslaugų viešojo pirkimo sutartį (toliau – ir Sutartis), laikant, kad ieškinyje nurodyti darbai yra papildomi darbai ir jų kaina didinama 108 898,79 Eur;
1.2. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 108 898,79 Eur už papildomus darbus ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarė Sutartį, kurios dalykas yra VIRSIS kūrimo ir diegimo paslaugos pagal Sutarties priedą Nr. 1. Ieškovė pagal VĮ Registrų centro prašymą ir sutikimą atliko papildomus darbus VIRSIS detalios analizės ir projektavimo etapuose, kurių neapima Sutarties ir 2020 m. rugsėjo 8 d. susitarimo Nr. VSR-339 „Dėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. ST-123 (5.7e) / VSR-77“ (toliau – Susitarimas) kaina. Papildomiems darbams atlikti ieškovė sugaišo 1 858 valandas, vienos valandos kainą ieškovė vertina vidutiniu 59 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) įkainiu, todėl bendra papildomų darbų kaina yra 109 622 Eur (be PVM). Ieškovė gera valia papildomų darbų kainą sumažino ir ieškiniu prašo priteisti 108 898,79 Eur (89 999 Eur plius PVM). Atsakovė nesutiko, kad ieškovės atlikti darbai yra papildomi ir atsisakė už juos sumokėti.
3. Atsakovė VĮ Registrų centras priešieškiniu ieškovei UAB „Reiz Tech“ prašo pripažinti ieškovę vykdžius esminę Sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais (reikšmingais vėlavimais), priteisti iš ieškovės 8 624,84 Eur delspinigius už praleistą bandomosios eksploatacijos etapo terminą pagal Sutartį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė VĮ Registrų centras priešieškinyje nurodo, kad pagal Sutartyje ir techninėje specifikacijoje nustatytų VIRSIS kūrimo ir diegimo paslaugos etapų terminų nesilaikymas yra esminė Sutarties sąlyga. Bandomosios eksploatacijos etapo pabaigos terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau ieškovė vėluoja jį įgyvendinti net 497 dienas (pusantrų metų). Vėlavimas yra itin reikšmingas, paslaugų rezultatas svarbus viešojo intereso poreikiams. Ieškovei vėluojant suteikti paslaugas Sutartyje nustatytais terminais, atsakovei kyla rizika netekti paskirto beveik pusės milijono eurų (419 985,83 Eur) vertės Europos socialinio fondo finansavimo. Dėl šių priežasčių teismas turėtų pripažinti, kad ieškovė vykdė Sutarties esminę sąlygą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais (reikšmingais vėlavimais) ir patenkinti reikalavimą priteisti iš ieškovės netesybas (delspinigius).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė pripažinti ieškovę UAB „Reiz Tech“ vykdžius esminę Sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais (reikšmingais vėlavimais), priteisti iš ieškovės UAB „Reiz Tech“ 8 624,84 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (8 624,84 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2022 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 319 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei VĮ Registrų centrui, grąžinant atsakovei VĮ Registrų centrui 35 Eur žyminį mokestį.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negali pakeisti Sutarties dėl papildomų darbų, nes Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nėra numatytas toks pagrindas. Ieškovė neįrodė, kad vykdant šalių sudarytą Sutartį ji atliko papildomus ir į viešųjų pirkimo objekto apimtį neįeinančius darbus su atsakovių žinia ir pritarimu bei turi teisę į jų apmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, padarė išvadą, kad viešojo pirkimo sutarčiai netaikomi CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.660, 6.661 straipsniai, nes tai reikštų Sutarties pakeitimą iš esmės.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės paslaugos pateko į pradinės Sutarties apimtį. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pakeisti ginčo Sutarties kainą vienašališkai jau po paslaugų atlikimo pagal savo pačios nustatytą kainą, kuriai aiškiai nepritarė atsakovės.
8. Ieškovė neįrodė, kad vykdant šalių sudarytą Sutartį ji atliko papildomus ir į viešųjų pirkimo objekto apimtį neįeinančius darbus su atsakovių žinia ir pritarimu bei turi teisę į jų apmokėjimą.
9. Bandomosios eksploatacijos etapas ir jo rezultatai turėjo būti baigti iki 2020 m. gruodžio 1 d. Ginčo dėl to, kad ieškovė vėlavo suteikti paslaugas Sutartyje numatytu terminu, nėra. Ieškovė priešieškinio pareiškimo teisme dieną vėlavo atlikti bandomosios eksploatacijos etapo rezultatus ir pasirašyti šio etapo priėmimo perdavimo aktą net 497 dienas (pusantrų metų). Sutartyje numatyta galutinė VIRSIS kūrimo ir diegimo ataskaita, žyminti visų paslaugų suteikimą, tarp šalių buvo pasirašyta 2022 m. gegužės 5 d. Teismas nustatė, kad paslaugas bandomosios eksploatacijos etape ieškovė pavėlavo suteikti 520 dienų (daugiau nei 17 mėnesių).
10. Sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga ir jos nesilaikymą teismas vertino kaip esminį sutarties pažeidimą. Įvertinus Sutartyje numatytus terminus, ieškovė paslaugas suteikti vėlavo itin reikšmingai. Taigi, teismas pripažino ieškovę vykdžius esminę sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais (reikšmingais vėlavimais).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus: apeliantės 2022 m. lapkričio 24 d. paklausimą dėl UAB „Reiz Tech“ viešojo pirkimo sutarties vykdymo, į kurį UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pateikė pažymą dėl UAB „Reiz Tech“ viešojo pirkimo sutarties vykdymo.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Nepaisant to, kad už papildomus darbus teismas nepriteisė papildomo užmokesčio, papildomi darbai lėmė Sutarties įvykdymo terminų (įskaitant ir bandomosios eksploatacijos etapo (toliau – BE) praleidimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas netyrė ir nevertino, kad Sutarties vykdymo terminams (įskaitant BE etapą) įtakos turėjo ir atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai (neveikimas) projekte. BE termino praleidimas nėra esminis Sutarties pažeidimas. Delspinigių reikalavimas patenkintas nepagrįstai, nes Sutarties BE terminas praleistas dėl atsakovės VĮ Registrų centro neveikimo ir papildomų darbų atlikimo (nepaisant to, kad už juos ieškovei nepriteista papildoma suma). BE termino praleidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, nes VIRSIS buvo baigta kurti ir galutinai perduota iki galutinio finansavimo termino. Taigi, finansavimas nebuvo prarastas ir abi atsakovės nepatyrė neigiamų pasekmių.
11.2. Faktiškai apeliantė patiria esmines neigiamas pasekmes (įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašus ir ribojimas 3 metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose). Apeliantės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašus iš esmės reikštų viso verslo sužlugdymą. Pati atsakovė VĮ Registrų centras vertina apeliantę ir Sutarties vykdymo problematiką (iš esmės dėl to, kad apeliantė pareikalavo atlyginti už papildomus darbus), o ne tai, kad apeliantė yra nekompetentinga, negebanti vykdyti įsipareigojimų tiekėja ir kitos perkančiosios organizacijos turėtų vengti sutartinių santykių su apeliante.
11.3. Vykdant Sutartį, BE terminas buvo praleistas dėl atsakovės VĮ Registrų centro neveikimo (sąlygų tinkamai vykdyti Sutartį nesudarymo). Sutarties vykdymui paskirti specialistai pačios atsakovės VĮ Registrų centro nurodymu buvo atitraukiami nuo Sutarties vykdymo (ir darė kitas šios atsakovės nurodytas užduotis). Atsakovė VĮ Registrų centras perviliojo dirbti apeliantės (darbuotojo duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras neužtikrino nuolatinės techninės priežiūros (toliau – ir TP) dalyvavimo projekte. Apeliantė negalėjo vykdyti veiklų priėmimo testavimo etape, nes jame (ir kituose) TP dalyvavimas būtinas. Nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. vasario 25 d. ir nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. nebuvo galiojančios sutarties dėl TP. Be kita ko, sutartis dėl TP galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centras formaliai neleido pereiti į kitą etapą (fazę) dėl to, kad projektas vykdomas nuosekliuoju (angl. waterfall) metodu, nes BE galėjo būti pradėta tik gavus teigiamus priėmimo testavimo, diegimo gamybinėje aplinkoje bei mokymų etapų rezultatus. Tai neatspindi faktinio projekto vykdymo situacijos, kurioje kai kurios veiklos pačios atsakovės VĮ Registrų centro pritarimu buvo lygiagretinamos. Priėmimo testavimo etape atsakovė VĮ Registrų centras nuolat teikė pastabas, kurios savo esme reiškia ankstesniuose etapuose užfiksuotų sprendinių keitimą, o to daryti testavimo etape negalima. Atsakovė VĮ Registrų centras nesilaikė TS taisyklių dėl dokumentų derinimo iteracijų (procesas, kuriame instrukcijų ar struktūrų rinkinys pakartojamas tam tikrą skaičių kartų arba tol, kol įvykdoma sąlyga, arba vėl vykdomas pirmasis instrukcijų rinkinys) skaičiaus, terminų.
11.4. Atsakovė VĮ Registrų centras priešieškinio reikalavimus grindžia būtent BE termino praleidimu, tačiau prieš tai buvusių etapų užtęsimai turėjo tiesioginę įtaką ir BE terminui. Detalios analizės etape atsakovė VĮ Registrų centras nesilaikė pastabų teikimo derinimui terminų, dokumentai derinti daugiau nei 2 iteracijomis (išskyrus veiklos procesų specifikaciją), nepaisant dokumento suderinimo ir pasirašymo, performuluodavo kitaip poreikius. Projektavimo etape atsakovė VĮ Registrų centras nesilaikė pastabų teikimo derinimui terminų, dokumentai derinti daugiau nei 2 iteracijomis, dėl 2021 m. kovo mėn. pasikeitusios Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos integracijos apeliantė turėjo grįžti prie jau atliktų darbų ir kai kuriuos juos koreguoti. Kūrimo etape prototipas buvo derintas ilgiau nei 6 mėnesius, nors buvo numatyta jį parengti per 3 mėn. Esminis prototipo derinimas užsitęsė dėl veiklos procesų reikalavimų specifikacijos pasikeitimo (ekraninės formos derinimas, pakeitimų poreikiai). Diegimo testavimo aplinkoje etape apeliantė tenkino nei Sutartyje, nei TS ar kituose dokumentuose nenumatytą atsakovės VĮ Registrų centro norą testavimo scenarijus parengti itin aukštu detalumu – iki rezultato aprašymo po kiekvieno atlikto veiksmo. Diegimo gamybinėje aplinkoje etape diegimus vykdė atsakovės VĮ Registrų centro administratoriai, nes apeliantė negali vienašališkai įdiegti versijos. Procesas nebuvo sklandus dėl atsakovės VĮ Registrų centro duomenų bazių versijų nesuderinamumo (apeliantė vystymo ir testavimo aplinkoje dirbo su viena Oracle duomenų bazės versija, o atsakovės VĮ Registrų centro produkcinė versija buvo senesnė, taigi, strigo versijų įdiegimas į produkcinę aplinką, kuris galėjo būti tik 1 kartą per savaitę ir ne darbo laiku. Apeliantė patyrė papildomas sąnaudas ir laiko resursus, privalėdama palaikyti dvi sistemos versijas, tinkančias skirtingoms aplinkoms.
11.5. Papildomi darbai atlikti atsakovės VĮ Registrų centro prašymu (sutikimu), apeliantė negali būti įpareigota juos realizuoti per tą patį Sutarties terminą. Taigi, apeliantė, realizavusi papildomus darbus, negali būti pripažinta praleidusia Sutarties (BE etapo) terminą dėl nuo jos priklausančių priežasčių.
11.6. Delspinigiai skaičiuotini nuo pradinės Sutarties kainos (217 799 Eur), o ne nuo padidintos kainos (239 578,78 Eur), t. y. į ją neįtraukiant Susitarimu padidintos sumos.
11.7. Apeliantė turi teisę į papildomą 108 898,79 Eur atlygį už papildomus darbus, nes Sutartyje nenumatyti darbai turi būti kvalifikuojami papildomais ir apeliantė neprisiėmė jų atlikimo rizikos savo sąskaita. Taigi, atsakovei VĮ Registrų centrui tenka papildomų darbų rizika.
11.8. Teismas nepagrįstai vadovavosi TP ataskaitoje pateiktomis išvadomis, kad papildomi darbai nelaikytini papildomais. TP ataskaita negali būti laikoma objektyvia, nes TP yra priklausoma nuo atsakovės VĮ Registrų centro, nedaromas skirtumas tarp nenumatytų darbų ir perdarytų darbų, išvados techniniu aspektu yra nepagrįstos.
11.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negali pakeisti Sutarties dėl papildomų darbų, nes nėra tokio VPĮ pagrindo.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo skundą atmesti ir nepriimti naujų įrodymų, nes jie neturi ryšio su Sutarties vykdymo ypatumais ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo nebuvo nutraukta. Dėl šios priežasties apeliantės nurodomi teismų praktikos išaiškinimai nėra aktualūs ir reikšmingi šiai bylai, kadangi pateikti visiškai kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste. Terminai Sutartyje yra aiškiai apibrėžti kaip esminė Sutarties sąlyga. Viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, neleidžiama pakeisti pirkimo sąlygas (šiuo atveju netaikyti tiekėjai Sutartyje numatytų netesybų), nes būtų iškreiptas Sutarties turinys.
12.2. Ieškovė galimai patirs ir patiria neigiamas pasekmes, nes tai yra pačios ieškovės veiksmų rezultatas. Įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime nereiškia, kad ieškovė eliminuojama iš viešųjų pirkimų ir ieškovės pasiūlymai automatiškai bus atmetami.
12.3. Apeliantės nurodomi darbai nėra papildomi, nes patenka į Sutarties apimtį. Atsakovės neužsakė jokių papildomų paslaugų ir nesutiko su apmokėjimu už tokius darbus, jokia informacija apie darbų, kurie nepatenka į Sutarties apimtį, ir atlikimo įkainį atsakovėms nebuvo pateikta.
12.4. Atsakovės VĮ Registrų centro teikiamos pastabos ir jų kiekis, derinimo procesas, perėjimo į kitą etapą (fazę) aplinkybės yra pačios apeliantės veiksmų rezultatas.
12.5. Delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo Sutarties kainos.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kultūros ministerija prašo apeliantės UAB „Reiz Tech“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Šiuo atveju už papildomus darbus, kurie VPĮ pagrindu laikytini papildomais darbais, ir kurie iš tiesų buvo atlikti kaip papildomi darbai vykdant Sutartį, apeliantei buvo papildomai sumokėta Susitarimo pagrindu. Be to, apeliantė neturėjo pareigos atlikti darbų, kuriuos tik ji pati laikė papildomais (Sutartyje nenumatytais), jei su tuo nesutiko atsakovės, ir būtent apeliantė turėjo pareigą įgyvendinti Sutartyje ir jos 1 priede (Techninėje specifikacijoje) nustatytus reikalavimus. Sudarant Susitarimą, apeliantė neprašė papildyti Sutarties jokiais kitais papildomais darbais, taip pat neprašė pratęsti Sutarties vykdymo termino. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina, kad Sutarties šalys, įskaitant ir apeliantę, suprato, kokius papildomus darbus turės įvykdyti Sutartyje nustatytais terminais.
13.2. Apeliantės paslaugų teikimo metu suteiktų dokumentų peržiūroje dalyvavo techninės priežiūros vykdytojas UAB „ForIT“. Taigi, pati apeliantė žinojo ir sutiko su tuo, kad UAB „ForIT“ yra tinkamas Sutarties techninės priežiūros subjektas. Vien tai, kad techninės priežiūros UAB „ForIT“ atstovai pateikė apeliantei nepalankias išvadas, nėra pagrindas abejoti UAB „ForIT“ patikimumu bei objektyvumu.
13.3. Vis nukeliant VIRSIS sukūrimo datą, Kultūros ministerija, būdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, atsakinga už valstybės politikos visuomenės informavimo srityje formavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą, dėl apeliantės netinkamo veikimo negalėjo tinkamai įgyvendinti jai priskirtų funkcijų bei tinkamai įvykdyti įsipareigojimų, tiek numatytų Vyriausybės programoje bei strateginio planavimo lygmens dokumentuose, tiek teisės aktuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. lapkričio 24 d. paklausimą dėl UAB „Reiz Tech“ viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pažymą „Dėl UAB „Reiz Tech“ viešojo pirkimo sutarties vykdymo“.
16. Apeliantė nurodė, kad nauji įrodymai pagrindžia, jog UAB „Reiz Tech“ yra patikima tiekėja perkančiosioms organizacijoms, todėl nėra pagrindo jos įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašus. Nauji įrodymai gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, jų apimtis nedidelė, teikiami kartu su apeliaciniu skundu, todėl bylos nagrinėjimo neužvilkins, o kiti proceso dalyviai turės objektyvias galimybes dėl jų pasisakyti atsiliepimuose.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Apeliantė naujais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti, kad jos įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcinga sankcija, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sutarties, sudarytos tarp apeliantės ir atsakovių, pakeitimo ir jos (ne)tinkamo vykdymo. Tai, kad ieškovė tinkamai vykdo viešųjų pirkimų sutartis, sudarytas su kitais užsakovais, nepagrindžia tinkamo ginčo Sutarties vykdymo. Taigi, apeliantės pateikti nauji įrodymai nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija juos atsisako priimti.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkinti jos reikalavimai pakeisti Sutartį ir priteisti solidariai iš atsakovių užmokestį už papildomai atliktus darbus, vykdant tarp šalių sudarytą Sutartį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės atliktų darbų nepripažino papildomais ir netinkamai paskirstė papildomų darbų kainos atlikimo riziką.
21. Byloje sprendžiamas šalių ginčas, kilęs iš Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, ir dėl tokių sutarčių vykdymo, būtina atsižvelgti ne tik į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, todėl teismai sutarties turinį turi nustatyti tirdami bei vertindami paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022).
22. Nustatyta, kad ginčo šalys 2019 m. rugpjūčio 5 d. viešojo pirkimo būdu sudarė Sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo teikti VIRSIS kūrimo ir diegimo paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje (Sutarties 2.1, 3.1.1 punktai). Iš esmės Sutartimi apeliantė įsipareigojo sukurti ir įdiegti VIRSIS. Šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė, kad Sutarčiai taikomi kainos su peržiūra ir fiksuoto įkainio su peržiūra apskaičiavimo būdai. Maksimali Sutarties kaina su PVM yra 217 799,99 Eur, iš kurios PVM sudaro – 37 800 Eur. Šalys 2020 m. rugsėjo 8 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo susitarė padidinti Sutarties 6.1 punkte numatytą bendrą Sutarties kainą 21 778,79 Eur su PVM, t. y. iki 239 578,78 Eur su PVM.
23. Ginčo šalių sudarytos Sutarties 3.1.6 punkte nustatyta, kad apeliantė įsipareigoja vykdyti teisėtus atsakovės nurodymus, susijusius su Sutarties vykdymu ir, jeigu ieškovė mano, kad atsakovės nurodymai viršija Sutarties reikalavimus, įsipareigojo apie tai pranešti atsakovei per 5 kalendorines dienas nuo tokio nurodymo gavimo dienos.
24. VIRSIS sukūrimo ir diegimo darbo reglamente (toliau – Darbo reglamentas), kurio pagrindu apeliantė įsipareigojo teikti paslaugas, taip pat aptarta ir projekto paslaugų pakeitimų valdymo procedūra. Darbo reglamentas – Sutarties šalių susitarimo dokumentas. Pagal Darbo reglamento 3.4.1 punktą sprendimą dėl projekto pakeitimų, turinčių įtakos projekto apimčiai ir (arba) biudžetui priima (vertina ir tvirtina (atmeta)) Projekto valdymo priežiūros grupė (toliau – PVPG). Darbo reglamento 3.6 poskyryje nurodyta, kad pakeitimų valdymo tikslas – valdyti projekto pakeitimo eigą. Pakeitimo poreikį gali inicijuoti paslaugų gavėja arba vykdytoja, kai atsiranda pakeitimų poreikis, turintis didelę įtaką projekte numatytiems darbams, t. y. projekto darbų terminams, grafikui bei reikalaujamam sistemų funkcionalumui. Pakeitimas išnagrinėjamas, įvertinamas jo poveikis ir, jei vykdytoja ir paslaugų gavėjai sutinka, pakeitimas įgyvendinamas. Jei tai turi įtakos numatytoms projekto veikloms, planams, jų atlikimo laikui ar biudžetui, tuomet atnaujinamas Darbo reglamentas bei grafikas. Jei dėl pakeitimo reikia keisti Sutarties sąlygas, jos keičiamos Sutartyje numatyta tvarka.
25. Taigi, Sutarties ir jo pagrindu sudarytų susitarimų turinys leidžia daryti išvadą, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog poreikį keisti projektą vertina ir tvirtina (arba atmeta) PVPG, vykdanti projekto įgyvendinimo priežiūrą, ir pakeitimai, turintys didelę įtaką projekto darbų apimčiai, įskaitant biudžetą, gali būti įgyvendinami tik šalių susitarimu. Apeliantė taip pat įsipareigojo nedelsdama informuoti atsakovę VĮ Registrų centrą apie nurodymus (pavedimus), viršijančius Sutarties reikalavimus.
26. Apeliantė teigia, kad projekto detalios analizės ir projektavimo etapuose atliko Sutarties techninėje specifikacijoje nenumatytus darbus, taip pat analizės, projektavimo dokumentuose aprašytus, atsakovės VĮ Registrų centro priimtų sprendinių perdarymo vėlesniuose etapuose darbus, kurie laikyti papildomais. Ginčo dėl to, kad apeliantė atliko ieškinio 20 punkte nurodytus darbus, byloje nėra, tačiau šalys skirtingai vertina atliktų darbų pobūdį. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ginčo darbai yra papildomi, todėl yra pagrindas pakeisti Sutartį, padidinant Sutartyje nustatytą kainą. Atsakovės su apeliante nesutinka, teigia, kad papildomų darbų neužsakė ir nesutiko už juos sumokėti, informacija apie darbus, kurie galimai nepatenka į Sutarties apimtį ir nustatytą kainą nebuvo pateikta. Ginčo darbai patenka į Sutartį, todėl nėra pagrindo juos laikyti papildomais.
27. Sutartiniai santykiai grindžiami šalių sąžiningumu, sąžininga dalykine praktika, pareiga bendradarbiauti (CK 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai). Pagal bendrąsias taisykles tiek paslaugų, tiek rangos darbų kaina po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.720 straipsnio 1 dalis, 6.724 straipsnis, 6.653 straipsnio 4 dalis).
28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rangovas apie, jo manymu, papildomus ir į viešojo pirkimo sutarties apimtį nepatenkančius darbus turi pranešti perkančiajai organizacijai iš anksto, prieš atlikdamas tokius darbus. Rangovas, iš anksto negavęs perkančiosios organizacijos pritarimo papildomiems darbams ir nesant sutarimo dėl jų atlikimo, kainos ir kitų sąlygų, bet juos atlikęs vienašališkai, veikia savo rizika bei neturi teisės į papildomą atlyginimą (apmokėjimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja, kad Sutartyje nustatyta tvarka būtų informavusi atsakoves apie poreikį atlikti papildomus darbus, teigdama, jog šiuo atveju išankstinis informavimas neprivalomas.
30. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad Sutartyje nustatyta išankstinio informavimo ir sutikimo gavimo tvarka taikytina tik tuomet, kai pati vykdytoja mano, jog reikia atlikti papildomus darbus už papildomą kainą ginčo situacijai netaikytina, nes papildomus darbus užsakė atsakovė VĮ Registrų centras, vertina kritiškai. Pirma, nei Sutartyje, nei kituose šalių susitarimuose, nėra nustatyta išimčių dėl išankstinio informavimo sąlygų netaikymo. Antra, apeliantė nepagrindė, kad atsakovė VĮ Registrų centras VIRSIS projekte būtų užsakiusi darbus, kuriuos iki jų atlikimo apeliantė būtų vertinusi kaip papildomus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliantė iki darbų, kuriuos laiko papildomais, atlikimo, neinformavo atsakovės, kad jie nenumatyti Sutartyje ir (ar) viršija Sutarties apimtį bei kainą, Darbo reglamente nustatytos projekto pakeitimo procedūros neinicijavo, šalys iš anksto nesitarė dėl ginčo darbų kainos, darbams atlikti reikalingo laiko, įkainio, Sutarties pakeitimo galimybių. Dalį ginčo darbų apeliantė atliko iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Susitarimo pasirašymo, kuriuo buvo padidinta Sutarties kaina, tačiau nenurodė, kad dar yra kitų paslaugų, už kurias turi būti papildomai atlyginta. Apie tai, kad apeliantė projekte atliko papildomus darbus, pirmą kartą atsakovei užsiminė tik 2021 m. birželio 21 d. rašte, o darbų, kurie apeliantės vertinimu, viršija projekto apimtį, detalizavimą ir reikalavimą už juos sumokėti, atsakovei pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte, t. y. kai darbai iš esmės jau buvo atlikti, o tai neatitinka šalių bendradarbiavimo pareigos, Sutarties ir kitų šalių susitarimų nuostatų.
31. Apeliantės nurodyta ginčo darbų kaina ir jų atlikimo trukmė neabejotinai turėtų esminę įtaką projekto apimčiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės nesaisto Darbo reglamento sąlygos, nustatančios tokio pobūdžio projektų pakeitimo ir įgyvendinimo tvarką. Vien tai, kad Sutarties kaina apskaičiuojama taikant fiksuotos kainos ir įkainio su peržiūra būdus, nepaneigia apeliantės (vykdytojos) pareigos laiku informuoti atsakoves (užsakoves) apie aplinkybes, sudarančias pagrindą padidinti Sutarties kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.724 straipsnis) ir atitinkamai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės, atsisakydamos sumokėti už ginčo darbus, siekia projektą įgyvendinti ieškovės sąskaita.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė Sutartyje nustatyta tvarka iš anksto nepranešė atsakovei, jog ginčo darbus laiko papildomais darbais, neinicijavo projekto pakeitimo procedūros, klausimą dėl darbų pripažinimo papildomais iškėlė tik po darbų atlikimo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčo darbų rizika tenka apeliantei, todėl atsakovės neturi pagrindo už juos mokėti. Teisėjų kolegija taip pat pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantei nevykdant pareigos informuoti apie projekto darbus, kurie apeliantės vertinimu nepatenka į Sutarties apimtį ir (ar) ją viršija, atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, jog jie nepatenka į Sutarties kainą.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo darbai nėra papildomi darbai.
34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo darbų (ne)pripažinimą papildomais, rėmėsi TP VIRSIS papildomų poreikių vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita), kuri parengta siekiant atlikti apeliantės 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodytų ginčo darbų poreikio vertinimą. Ataskaitoje pateikta išvada, kad ginčo darbus nėra pagrindo vertinti kaip papildomus. Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad paslaugos teikėja (apeliantė) 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte pateikia daugiau nei vienerių metų senumo Jira (programinės įrangos kūrimo projektams valdyti ir projekto eigai stebėti) užduotis kaip papildomų darbų pagrindimą. Nors apeliantė teigia, kad Ataskaita neobjektyvi, nes TP priklausoma nuo atsakovės VĮ Registrų centro, Ataskaitoje nedaromas skirtumas tarp nenumatytų darbų ir perdarytų darbų, išvados nepagrįstos techniniu aspektu, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
35. Pažymėtina tai, kad pagal Darbo reglamento 3.4, 3.10 punktų nuostatas TP vykdytoja UAB „ForIT“ dalyvauja visose projekto veiklose, taip pat ir paslaugų rezultatų pateikimo ir peržiūros priėmimo procedūroje, t. y. vertina vykdytojos (apeliantės) atliktų darbų rezultatus ir dokumentus. TP turi reikiamą kvalifikaciją atlikti VIRSIS projekto kūrimo ir diegimo priežiūros paslaugas (atsakovių atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 4, 5). Taigi, Ataskaita ir joje pateikta išvada parengta specialiųjų žinių turinčio subjekto, vykdančio VIRSIS projekto techninę priežiūrą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja abejoti. Antra, apeliantė kitos specialiųjų žinių turinčio subjekto išvados (ekspertinio akto ar pan.), galinčios paneigti Ataskaitos išvados pagrįstumą, nepateikė (CPK 12 ir 178 straipsniai).
36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad ginčo šalys projekto vykdymo laikotarpiu tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo ir (ar) apeliantė iki ginčo darbų pradžios būtų išreiškusi poziciją, kad ieškinyje nurodyti funkcionalumo ir perdarymo darbai nepatenka į Sutarties ribas. Priešingai, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė atlikdama ieškinyje vadinamus nenumatytus darbus ir perdarymo darbus, jokių prieštaravimų dėl projekto funkcionalumo (visų duomenų administravimo funkcionalumo ir Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistemos (toliau – JADIS) duomenų apdorojimo tikslinimo), reikiamų rolių įtraukimo, jų apjungimo ir (ar) išskyrimo, sąsajų (ne)privalomumo, bendraturčių atvaizdavimo, dokumentų šablonų korekcijų, dokumentų atvaizdavimo ir kitų ieškinio 20 punkte nurodytų darbų tikslinimo (pakeitimų, korekcijų) naujumo nereiškė, o tai leidžia spręsti, kad pati ieškovė ginčo darbų nelaikė papildomais, nepatenkančiais į Sutarties ir techninės specifikacijos ribas. Be to, Techninės specifikacijos 130 punkte nustatyta, kad ieškovės su perkančiąja organizacija suderinti dokumentai turi (gali) būti keičiami vėlesnių etapų metu, jeigu yra vykdomi kuriamos informacinės sistemos pakeitimai, atsižvelgiant į priėmimo testavimo bei bandomosios eksploatacijos rezultatus, kitas projekto veiklas ir aplinkybes, kurios susijusios su pateiktos dokumentacijos turiniu. Projekto dokumentacija turi būti aktualizuojama (atnaujinama) ir galutinės versijos pateiktos iki VIRSIS pridavimo etapo pabaigos (galutinio perdavimo priėmimo akto pasirašymo). Apeliantė, teikdama paslaugas, įsipareigojo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų paslaugų gavėjų (atsakovių) interesus, glaudžiai bendradarbiauti, vadovautis jų pastabomis, atsižvelgti į keliamus kokybės ir kitus techninius reikalavimus, nedelsiant raštu pranešti apie bet kokius nukrypimas nuo Sutarties sąlygų, paslaugas teikti tinkamai, paslaugų gavėjoms (atsakovėms) pareikalavus, savo sąskaita ištaisyti bet kokius trūkumus, susijusius su paslaugomis (Sutarties 3.1.3, 3.1.6, 3.1.16 punktai). Taigi, nėra pagrindo nuspręsti, kad korekcinio pobūdžio darbai savaime laikytini papildomais.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo darbai yra papildomi darbai. Be to, nustačius, kad apeliantė, atlikdama ginčo darbus, veikė savo rizika, ieškinio reikalavimas pakeisti Sutartį ir priteisti iš atsakovių užmokestį už papildomus darbus, negali būti tenkinamas, nes byloje nėra įrodymų, leidžiančių ginčo darbus kvalifikuoti papildomais darbais, apie kuriuos Sutartyje nustatyta tvarka nebuvo įspėta atsakovė VĮ Registrų centras. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio netenkinimo nėra reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstą apeliantės ieškinį dėl Sutarties pakeitimo ir skolos už papildomus darbus priteisimo, šią ginčo dalį išsprendė teisingai.
Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
39. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino BE užbaigimo termino pažeidimą esminiu Sutarties pažeidimu, neįvertino atsakovės veiksmų (neveikimo) įtakos Sutarties projekte, todėl nepagrįstai pripažino apeliantę vykdžius esminę Sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, nepagrįstai priteisė delspinigius. Sutarties vykdymo pažeidimų pripažinimas apeliantei sukelia neproporcingas pasekmes.
40. Nagrinėjamu atveju atsakovė VĮ Registrų centras reikalavimą pripažinti Sutarties vykdymo pažeidimą grindė tuo, kad ieškovė vėluoja įgyvendinti projekto BE, akcentuodama, jog vėlavimas pasiekti BE rezultatus ir pasirašyti šio etapo priėmimo perdavimo aktą yra esminė Sutarties sąlyga (Sutarties 4.3.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė reikšmingai vėlavo suteikti paslaugas, todėl pažeidė esminę Sutarties sąlygą ir jos nesilaikymą vertino esminiu Sutarties pažeidimu.
41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Sutarties pažeidimas yra esminis, padarė tik formaliai pacituodamas Sutarties nuostatas ir termino praleidimo trukmę, tačiau nevertino šalių elgesio Sutarties vykdymo metu, ieškovės nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su priešieškinio reikalavimais, kitų reikšmingų aplinkybių, vertinant Sutarties termino praleidimo priežastis.
43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad BE nebuvo užbaigtas iki Sutartyje nustatyto termino, tačiau šalys skirtingai vertina šio pažeidimo pobūdį. Nors ginčo šalių sudarytos Sutarties 4.3.3 punkte nustatyta, kad vėlavimas pateikti BE rezultatus ir pasirašyti šio etapo priėmimo perdavimo aktą laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovei (paslaugų gavėjai) vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau atsakovė Sutarties 4.3.3 punkte įtvirtinta teise nesinaudojo, t. y. nuo termino pažeidimo pradžios iki Sutarties įvykdymo Sutarties nutraukimo neinicijavo, reikalavimo pašalinti esminį Sutarties pažeidimą, kaip tai nustatyta Sutarties 7.4.4 punkte, nereiškė, Sutarties 10.3 punkte nustatytų netesybų (baudos) nereikalavo. Reikalavimą sumokėti ir priteisti delspinigius grindė bendru Sutarties 10.2 punktu, kuris nėra siejamas su esminiu Sutarties pažeidimu. Tai leidžia prieiti išvadą, kad atsakovė BE įgyvendinimo termino pažeidimo nelaikė esminiu ir ilgą laiką pažeidimą toleravo. Nustatyta, kad BE, nors ir vėluojant, tačiau yra užbaigtas, t. y. šalys pasirašė galutinę VIRSIS kūrimo ir diegimo ataskaitą. Taigi, galutinis Sutarties tikslas pasiektas, ieškovė Sutartį įvykdė. Atsakovės nuogąstavimai dėl grėsmės prarasti finansavimą nepasitvirtino. Byloje esanti medžiaga taip pat nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovė vilkino BE užbaigimą ir (ar) tyčia būtų pažeidusi šį terminą.
44. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, kad vėlavimą užbaigti BE lėmė ne tik ieškovės, bet ir atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai.
45. Apeliantė nurodė, kad su atsakove VĮ Registrų centru bendradarbiauja ilgą laiką, kartu sukūrė Nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos (toliau – NETSVEP), JADIS, Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos (toliau – JAREP), Licencijų informacinės sistemos (LIS) ir kitas sistemas. Projekto vykdymo metu ieškovė pagal atsakovės VĮ Registrų centro prašymą ir sutikimą 2020 m. neplanuotai ir skubos tvarka modernizavo JAREP ir JADIS sistemas, kurios užtikrino nuotolinį paslaugų suteikimą pandemijos laikotarpiu, ieškovės darbuotojai neplanuotai ir skubos tvarka konsultavo atsakovės specialistus, atstatant NETSVEP, JAREP ir JADIS sistemų veikimą po VĮ Registrų centro duomenų centro veiklos sutrikimo. Dėl šio sutrikimo ieškovė negalėjo vykdyti visų atsakovės sistemų, įskaitant VIRSIS kūrimo, modernizavimo ir vystymo darbų. Ginčo šalių susitarimu ieškovė sutiko, kad atitinkama jos komandos dalis terminuotai būtų įdarbinta VĮ Registrų centre, tam, kad atsakovė galėtų išspręsti tam tikrus informacinių technologijų klausimus ir įgyvendintų projektus. Tačiau, pasibaigus įdarbinimo terminui, ieškovės (darbuotojo duomenys neskelbtini) pasiliko dirbti pas atsakovę, o tai turėjo tiesioginę įtaką ieškovės galimybei vykdyti projektą, jo spartai ir terminams. Ilgiau nei numatyta užsitęsė prototipo ir kitų klausimų derinimas su atsakove, nesutapo šalių pozicijos dėl (ne)galimumo pereiti į BE, dėl atsakovės turimos duomenų bazės versijos nesuderinamumo strigo diegimo darbai, šiuos darbus ieškovė galėjo atlikti tik vieną kartą per savaitę ir ne darbo metu, atsakovės detalios analizės etape nesilaikė pastabų derinimo tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors aptartos aplinkybės nėra pakankamos visiškai pateisinti termino praleidimą, tačiau yra reikšmingos, vertinant Sutarties pažeidimo pobūdį ir priežastis.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė ilgą laiką toleravo BE termino užbaigimo praleidimą, vienašališko sutarties nutraukimo neinicijavo, Sutarties 4.5.3 ir 10.3 punktuose nurodytų pasekmių netaikė, projektas yra užbaigtas, ginčo šalys pasirašė galutinę VIRSIS kūrimo ir diegimo ataskaitą, atsakovės prielaidos dėl ateityje galinčių kilti neigiamų pasekmių (finansavimo praradimo) nepasitvirtino, taip pat įvertinusi šalių elgesį ir termino praleidimo priežastis, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovę vykdžius esminę Sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais (reikšmingais vėlavimais). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės siekiamos Sutarties vykdymo pažeidimų pripažinimo pasekmės (apeliantės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą), esant užbaigtai ir įvykdytai Sutarčiai, apeliantei sukeltų Sutarties pažeidimui neproporcingas pasekmes.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovę vykdžius esminę Sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais (reikšmingais vėlavimais), tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius.
48. Atsakovės teisė reikalauti sumokėti delspinigius apeliantei vėluojant suteikti paslaugas per Sutartyje nustatytus terminus, numatyta Sutarties 10.2 punkte. VIRSIS projekto BE užbaigimo terminas praleistas, todėl atsakovė turi teisę taikyti netesybų institutą ir reikalauti priteisti iš apeliantės delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
49. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo pradinės, o ne nuo Susitarimu padidintos Sutarties kainos. Sutarties 10.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina sutartinė nuostata, kad tiekėja (ieškovė) įsipareigoja mokėti 0,02 proc. nuo Sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą suteikti paslaugas dieną. Tai, kad šalys vėliau sudarė Susitarimą, kuriuo padidino Sutarties kainą, nesuteikia pagrindo aptartos sutartinės nuostatos taikyti ir aiškinti kitaip. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2018 m. Sutarčių keitimo gairėmis (toliau – Gairės). Gairių 12–14 puslapiuose pateikti išaiškinimai dėl VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų, reglamentuojančių sutarčių pakeitimo sąlygas, taikymo, tačiau VPT dėl delspinigių skaičiavimo jokiu aspektu nepasisakė. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą priteisti iš apeliantės delspinigius, kurių dydis atitinka Sutarties 10.2 punktą ir Susitarimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
50. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstą apeliantės ieškinį dėl Sutarties pakeitimo ir skolos už papildomus darbus priteisimo, taip pat tenkindamas priešieškinio reikalavimą priteisti delspinigius, iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovę vykdžius esminę Sutarties sąlygą su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, todėl sprendimas pakeičiamas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
51. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
52. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
53. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidas, patirtas reiškiant atsakovėms reikalavimus dėl Sutarties pakeitimo ir skolos už papildomus darbus priteisimo.
54. Atsakovės VĮ Registrų centro priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., todėl UAB „Reiz Tech“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 146 Eur teisinių paslaugų išlaidas, rengiant procesinius dokumentus dėl atsikirtimų į priešieškinį, todėl ieškovei iš atsakovės VĮ Registrų centro priteisiamos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos.
55. Atsakovė VĮ Registrų centras 2022 m. spalio 21 d. pateikė prašymą (DOK-37765) priteisti iš ieškovės 15 354 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 3 214 Eur priešieškinio parengimas, 229 Eur žyminis mokestis už ieškinį dėl delspinigių priteisimo; 2 611 Eur dubliko dėl delspinigių priteisimo parengimas, 4 800 Eur atsiliepimo dėl papildomų darbų parengimas; 2 500 Eur tripliko dėl papildomų darbų parengimas; 2 000 Eur atstovavimas teismo posėdyje. Ieškovė argumentų dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio nereiškė. Atsakovei grąžinamas 35 Eur žyminis mokestis kaip permoka. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, atsakovei VĮ Registrų centrui iš ieškovės priteisiamos 11 809,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (7 300 Eur už procesinių dokumentų parengimą į ieškovės ieškinį, 2 912,50 Eur už priešieškinį ir dubliką, 1 500 Eur atstovavimo teisme išlaidos, 97 Eur žyminis mokestis).
56. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad ieškovės išlaidas sudaro 1 961 Eur žyminis mokestis ir 6 969,60 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas buvo rengiamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto tiek dėl ieškovės ieškinio, tiek dėl atsakovės priešieškinio, teisėjų kolegija prieina išvadą, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus priteisti dydžius.
57. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinio skundo dalis, kuria reikalavimai buvo reiškiami abiem atsakovėms, atmestas. Priešieškiniu ieškovei reikalavimus reiškė tik atsakovė VĮ Registrų centras. Taigi, nėra pagrindo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių lygiomis dalimis.
58. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovės VĮ Registrų centro priteisiama 2 232,65 Eur (25 proc.) bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 742,40 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos ir 490,25 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui (juridinio asmens kodas 124110246) 8 624,84 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 84 centus) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 624,84 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2022 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 809,50 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reiz Tech“ (juridinio asmens kodas 300067863).
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Reiz Tech“ (juridinio asmens kodas 300067863) 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro (juridinio asmens kodas 124110246).
Grąžinti atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui (juridinio asmens kodas 124110246) 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2022 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3017“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Reiz Tech“ (juridinio asmens kodas 300067863) 2 232,65 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro (juridinio asmens kodas 124110246).
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė