Administracinė byla Nr. eA-672-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01037-2017-4

 Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. B. (Č. B.) ir T. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjai K. S. ir G. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu (vėliau – su patikslintu skundu) į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5) (toliau – ir ginčijamas sprendimas), 2017 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 1SS-1163-17.5 (toliau – ir ginčijamas raštas) ir įpareigoti NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintą Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą atkurti mirusiai S. K., kurio įpėdiniai yra pareiškėjai, nuosavybės teises į šį žemės sklypą.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu sprendimu NŽT atsisakė nagrinėti jų skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, motyvuodama tuo, jog NŽT jau yra priėmusi administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir nebuvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti šį sprendimą.

3.       Pareiškėjai gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. kovo 24 d. pranešimą Nr. 48SD-3715-(14.48.104) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Šiuo Įsakymu buvo pakeistos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 (toliau – ir Projektas1), suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, plotas ir taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Iš Įsakymu patvirtinto priedo Nr. 1 matyti, kad buvo sumažintas pareiškėjams Projektu1 suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. Projektu1 suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintas Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

4.       Pareiškėjai, nesutikdami su Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, apskundė NŽT Vilniaus rajono skyriaus priimtą Įsakymą NŽT direktoriui. Tarnyba 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo dėl Įsakymo panaikinimo nagrinėjimą iki kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. e2-3085-643/2017 (nagrinėjama administracinė byla), motyvuodama tuo, kad Įsakymu yra tikslinami žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos ir kad teisme nagrinėjami reikalavimai taip pat ir dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir ribų, t. y. kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

5.       Pareiškėjai skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, be kita ko, grindė tuo, kad nėra pagrindo mažinti pareiškėjams Projektu1 suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir keisti jo ribas, priskiriant šiame sklype esantį sodu užimtą plotą Č. B. 

6.       NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintame Projekte1 pareiškėjams suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp pareiškėjų ir Č. B. vėliau kilo ginčas dėl šių dviejų žemės sklypų dydžio ir ribų, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius sprendė klausimą dėl Projekto1 patikslinimo perprojektuojant Projekte1 suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir galiausiai priėmė Įsakymą, kuriuo patikslino Projektą1.

7.       Šiuo metu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) yra rengiamas Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (toliau – Projektas2). Projekte2 Č. B. (nors Projekte1 nurodyta, kad žemės sklypas suprojektuotas T. B.) projektuojamas namų valdos žemės sklypas (Projekte1 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Č. B. namų valdos žemės sklypas), priskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui Projekte1 pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose esantį sodu užimtą plotą, atitinkamai koreguojant ribas. Pareiškėjai 2016 m. liepos 8 d. buvo nuvykę į Vilniaus rajono skyrių susipažinti su rengiamo Projekto2 planine ir kita medžiaga. Pareiškėjai, nesutikdami su rengiamo Projekto2 sprendiniais, pateikė skundą NŽT, kuriuo prašė: 1) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakeisti Projekto2 sprendinius ir, laikantis teisės aktų reikalavimų, suprojektuoti Č. B. namų valdos žemės sklypą pagal faktinį žemės naudojimą, t. y. nepriskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui sodo ploto, o sodu užimtą žemės plotą projektuoti kaip asmeninio ūkio žemės sklypą, numatomą įskaityti į pareiškėjams grąžinamos natūra žemės plotą; 2) netvirtinti Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, pagal kurio sprendinius sodu užimtas plotas yra priskiriamas Č. B. projektuojamam namų valdos žemės sklypui.

8.       NŽT ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjų skunde keliamus klausimus jau nagrinėjo ir į juos buvo atsakyta 2013 m. spalio 17 d. rašte Nr.1SS-(7.5.)-2222 bei 2014 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2121, todėl pareiškėjų skundo nenagrinės. Po to NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą, kuriuo pakeitė Projektą1.

9.       Pareiškėjai skundą NŽT grindė teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti formavimą ir pardavimą (nuomą) be aukciono, pažeidimu, teisėto pagrindo projektuoti padidintą Č. B. namų valdos žemės sklypą nebuvimu, aplinkybėmis apie faktinį sodo naudojimą bei tikslių duomenų apie sodo išpirkimą nebuvimu. Nė viena iš šių aplinkybių NŽT nebuvo vertinta ir į jas nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl rengiamo Projekto2 tikslinimo būtinumo. Nuo 1995 m. (kai 1995 m. namų valdos žemės sklypo planuose buvo nustatytos ir suderintos S. K. ir Č. B. (Projekte1 nurodyta T. B.) faktiškai naudojamų namų valdų žemės sklypų ribos) nebuvo kilę abejonių dėl projektuojamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (0,32 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,19 ha) ribų tinkamumo. Pareiškėjai ir T. B. sutiko su jiems Projekte1 suprojektuotų žemės sklypų ribomis ir vieta, pasirašydami nustatytos formos žiniaraštyje, pareiškėjai atitinkamai – 2007 m. sausio 11 d., T. B. – 2006 m. gruodžio 15 d. Tačiau po Projekto1 patvirtinimo buvo nuspręsta, kad sklypų ribos neracionalios, nepatogios naudoti, todėl sodą reikia priskirti Č. B. formuojam namų valdos žemės sklypui. Pareiškėjai buvo tik informuoti, kad bus tikslinami Projekto1 sprendiniai, t. y. perprojektuojami žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,32 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,19 ha) ir kad su Projekto1 patikslinimo medžiaga bus supažindinti asmeniškai. Tačiau niekas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų argumentų, kad nėra jokio pagrindo Projekto1 tikslinimui ir suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (0,32 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,19 ha) ribų keitimui. Nė viename iš ginčijamame NŽT sprendime nurodytų raštų nėra atsakoma į pareiškėjų skunde pateiktus argumentus, kad: 1) Č. B. (T. B.) namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nėra neginčijamas pagrindas projektuoti namų valdos žemės sklypą būtent tokio dydžio ir ribų, kadangi turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktų reikalavimus dėl projektuojamo žemės ploto reikalingumo ir tokio žemės ploto faktinio naudojimo; 2) Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylų (1990 m. ir 1992 m.) eksplikacijose nėra minimas sodo plotas; 3) 1992 m. gegužės 1 d. sprendimas, kuriuo buvo leista Č. B. pasididinti namų valdos žemės sklypą, apskritai prieštaravo tuo metu galiojantiems teisės aktams; 4) rengiant 1995 m. namų valdos žemės sklypų planus, pagal kuriuos sodas priskirtas S. K. namų valdos žemės sklypui, buvo laikytasi visų jų rengimą reglamentuojančių teisės aktų, ir jokio ginčo dėl sklypų ribų nebuvo; 5) nėra neginčijamų įrodymų, kad Č. B. yra sumokėjęs būtent už sodu užimtą žemės plotą; 6) įmanoma nustatyti, kas iš tiesų faktiškai visą laiką naudojosi sodu.

10.       Projekte2 Č. B. namų valdos žemės sklypas suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti (įskaitant namų valdos (sodybos) žemės sklypų), formavimą ir pardavimą (nuomą) be aukciono, reikalavimus. Pareiškėjai nesutiko ir su jiems suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinimu ir jo ribų pakeitimu, priimant Įsakymą ir pakeičiant Projektą1. Nesutarimas buvo tik dėl sodu užimto žemės ploto, tačiau Įsakymu be jokio pagrindo yra tikslinama ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, kuri Įsakyme ribojasi su suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba.

11.       Pareiškėjai pažymėjo, kad yra parengtos dvi Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylos. Pirmoji yra parengta 1990 m. liepos 4 d., šioje byloje esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtos namų valdos žemės sklypo ribos be sodo ploto, t. y. sodo teritorija nėra priskirta Č. B. namų valdai pagal 1990 m. parengtą techninės apskaitos bylą. Antroje techninės apskaitos byloje, parengtoje 1992 m. rugsėjo 24 d., esančiame žemės sklypo plane, Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su minėtu sodu, t. y. sodas įtrauktas į namų valdos žemės sklypo ribas. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo tikslinta namų valdos techninės apskaitos byla, nes šių dviejų bylų duomenys yra prieštaringi, kadangi nei 1990 m. techninės namų valdos apskaitos byloje, nei 1992 m. techninės namų valdos apskaitos byloje esančiose žemės sklypo eksplikacijos formose nėra minimas sodas, kaip namų valdos žemės sklypo sudėtinė dalis, todėl vienareikšmiškai teigti, kad 1992 m. techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane sodas teisėtai ir pagrįstai priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, negalima. Be to, tais pačiais 1992 m., kuriais buvo parengta antroji Č. B. namų valdos techninės apskaitos byla, Vyriausybės įgaliotinis 1992 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. K-1234-13, skirtame Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos pirmininkei, apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovui, nustatė, kad visą laiką žemės sklypu-sodu, dabar priskirtu Č. B., naudojosi S. K., kuri 2000 m. teisę į nekilnojamojo turto atkūrimą perleido pareiškėjams. Tame pačiame rašte teigiama, kad apylinkės tarybos sprendimas padidinti Č. B. sklypą S. K. esamos valdos ribose, pažeidžia S. K. teises ir yra nepagrįstas, todėl negali būti įteisintas be savininkų sutikimo. Vyriausybės įgaliotinio rašte minimas Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1992 m. gegužės 1 d. sprendimas, kuriuo leidžiama Č. B. pasididinti namų valdos žemės sklypą, prieštarauja šio sprendimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, nuostatoms. Teisės aktuose buvo numatyta galimybė didinti parduodamą ar išnuomojamą namų valdos žemės sklypo plotą tik tuo atveju, jeigu faktiškai naudojamas namų valdos žemės ploto dydis yra didesnis už namų valdų žemės sklypams teisės aktuose nustatytus maksimalius dydžius. Taigi, pagal teisės aktus Č. B. namų valdos žemės sklypas 1992 m. negalėjo būti didinamas prie jo prijungiant Č. B. nenaudojamą žemės plotą – kitų asmenų naudojamą sodą, todėl Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos sprendimas negalėjo ir negali būti pagrindu Projekte2 projektuoti padidintą namų valdos žemės sklypą, į kurio ribas įtraukiamas statinių savininko Č. B. niekada namų valdos reikmėms nenaudojamas sodo plotas.

12.       Be to, 1995 m. buvo parengti abiejų ginčo sklypų – Č. B. namų valdos žemės sklypo ir S. K. namų valdos žemės sklypo planai M1:1000, kuriuose sodas yra priskirtas S. K. namų valdos žemės sklypui, o Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos suprojektuotos pagal faktinį naudojimą, t. y. be sodo. Abiejų sklypų planai yra pasirašyti tiek Č. B., tiek S. K., ir šie planai yra suderinti su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vaidotų agrarinės reformos tarnyba. Č. B. namų valdos žemės sklypo planas yra dokumentas, kuriuo pagrindu gali būti formuojamas (tvirtinami kadastro duomenys) Č. B. namų valdos žemės sklypas. Č. B. namų valdos žemės sklypo plane yra suprojektuotos žemės sklypo ribos atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą sodybos statiniams eksploatuoti.

13.       Jokių teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu sodas 1992 m. techninės apskaitos byloje yra priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, nėra pateikta ir Č. B. jų neturi. Ta aplinkybė, kad Č. B. už valstybinę žemę yra sumokėjęs investiciniais čekiais, nėra pagrindas sodą priskirti Č. B. namų valdos žemės sklypui. Be to, Č. B. NŽT pateiktuose mokėjimo dokumentuose nėra nurodyti jokie žemės, už kurią Č. B. sumokėjo, duomenys, todėl pagal pateiktus mokėjimo pranešimus neįmanoma identifikuoti, kad Č. B. 1992 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo būtent už namų valdos žemės sklypą, įskaitant ir sodą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, įmokos už valstybinės žemės plotą sumokėjimas nereiškia, kad valstybės institucija, formuodama parduodamą/išnuomojamą žemės sklypą, neturi laikytis teisės aktų reikalavimų, t. y. nevertinti statinių buvimo atitinkamame žemės plote, šiems statiniams būtino žemės ploto dydžio, faktinio žemės naudojimo ir pan., t. y. pinigų ar valstybės vienkartinių išmokų įmokėjimas neidentifikavus pagal teisės aktus civilinių santykių objekto (nesuformavus žemės sklypo) negarantuoja asmeniui būtent tokio ploto, už kurį buvo sumokėta, žemės sklypo suformavimo ir pardavimo (išnuomojimo).

14.       Pareiškėjai pažymėjo, kad sodo plotu visą laiką naudojosi jie, sodino jame vaismedžius, šias aplinkybes gali patvirtinti vietiniai gyventojai. Tačiau NŽT darbuotojai, nagrinėdami klausimą dėl sodo ploto faktinio naudojimo ir teigdami, kad negalima nustatyti, kas naudojasi sodo plotu, piktybiškai nevertina parengtų ir pateiktų dokumentų, taip pat atsisako imtis veiksmų išsiaiškinti tikruosius sodo ploto naudotojus.

15.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė NŽT skundą dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme projektuojamų žemės sklypų. NŽT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1SS-476-(7.5) pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. prašymą paliko nenagrinėtą, nes NŽT pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skunde keliamus klausimus jau nagrinėjo ir pareiškėjams atsakė dėl projekte pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Č. B. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos bei dėl ginčo žemės ploto (sodo) projektavimo. Anksčiau pareiškėjams teikti atsakymai nebuvo apskųsti teisės aktuose nustatyta tvarka.

17.       NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-567-(l4.48.2.) buvo pakeistos projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, plotas ir taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nesutikdami su minėtu įsakymu, pareiškėjai 2017 m. balandžio 7 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydami jį panaikinti. NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1SS-1163-(7.5)(Nr. 1SS-M63-(7.5) pareiškėjų skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, jog jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Šis įsakymas yra galiojantis, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti pagal projektą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priimti sprendimą atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į šį žemės sklypą, yra nepagrįstas.

18.       Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir Č. B. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

19.       Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime dėsto argumentus dėl ginčo žemės sklypų ploto ir ribų, sodo naudojimo aplinkybių bei jo priskyrimo Č. B. teisėtumo, taip pat nurodo, kad pareiškėjams nuosavybės teisės atkurtos pilnai, ir jie neturi teisės pretenduoti į ginčo sodą.

20.       Pažymėjo, kad NŽT direktorius 2014 m. rugsėjo 14 d. pavedė Vilniaus rajono skyriui spręsti klausimą dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, susijusių su pareiškėjams suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, patikslinimo, šio žemės sklypo ribose esantį sodu užimtą žemės plotą priskiriant Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui. Šis pavedimas buvo įvykdytas NŽT vedėjui 2017 m. kovo 16 d. priėmus įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams iki šio įsakymo priėmimo buvo pilnai atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjų reikalavimas suformuoti pagal Projektą1 suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą atkurti jiems nuosavybės teises į šį žemės sklypą turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II.

21.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą iš dalies tenkino, panaikino NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5) ir NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5), likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

22.       Teismas, vertindamas ginčijamo NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1SS-476-(7.5) teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad juo pareiškėjai buvo informuoti, jog pagal VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatas jų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundas nebus nagrinėjamas, nes tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimus (2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-2222 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2121) tuo pačiu klausimu, t. y. Vilniaus rajono skyriui pavesta patikslinti pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Č. B. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrą ribą, ginčo žemės plotą (sodą) priskiriant prie Č. B. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebuvo pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Ginčijamame NŽT sprendime nurodytais sprendimais buvo atsakyta į pareiškėjų 2013 m. liepos 24 d. skundą ir pareiškėjų atstovės Ž. S. 2014 m. liepos 5 d. prašymą bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo advokato A. R. 2017 m. balandžio 22 d. prašymą.

23.       Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundas gali būti vertinamas kaip pakartotinis 2013 m. liepos 24 d. skundo ir 2014 m. liepos 5 d. prašymo atžvilgiu, svarbu atkreipti dėmesį į minėtų pareiškėjų kreipimųsi dalyką, t. y., ko šiais raštais kreipdamiesi į NŽT siekė pareiškėjai. Pareiškėjai 2013 m. liepos 24 d. skundu prašė pripažinti neteisėtu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. liepos 4 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-4971, taip pat įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus sprendžiant nuosavybės teisių į 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 suformuotus žemės sklypus atkūrimo klausimą. Pareiškėjai, pateikę pastabas dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto ir negavę į jas atsakymo bei reaguodami į 2014 m. birželio 20 d. atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2014 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT direktorių išreikšdami abejones dėl perprojektavimo principų ir dar kartą prašė užbaigti darbus, reikalingus tam, kad nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimas piliečiams būtų įteisintas (kaip galima suprasti iš kreipimosi turinio – pagal 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintą projektą). Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundu prašė: 1) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakeisti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) patvirtinto projekto sprendinius ir, laikantis teisės aktų reikalavimų, suprojektuoti Č. B. namų valdos žemės sklypą pagal faktinį žemės naudojimą, t. y. nepriskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui sodo ploto, o sodu užimtą žemės plotą projektuoti kaip asmeninio ūkio žemės sklypą, numatomą įskaityti į pareiškėjams grąžinamos natūra žemės plotą; 2) netvirtinti Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, pagal kurio sprendinius sodu užimtas plotas yra priskiriamas Č. B. projektuojamam namų valdos žemės sklypui. Taigi, iš paminėtų pareiškėjų skundų turinio akivaizdu, kad, priešingai nei ginčijamame sprendime teigia atsakovas, visų jų dalykai skiriasi. Nors pareiškėjų skunduose keliami klausimai dėl to paties objekto, t. y. pareiškėjų ir Č. B. bei T. B. ginčo žemės sklypų, tačiau tiek pareiškėjų reikalavimai, tiek tų reikalavimų pagrindas iš esmės skiriasi. Pakartotiniu pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo negalima laikyti ir dėl tos priežasties, kad nuo 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. liepos 5 d. pareiškėjų rašytų skundų ginčo situacija iš esmės pasikeitė, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2) nuspręsta rengti naują žemėtvarkos projektą. Būtent šio administracinio akto teistumo ir pagrįstumo kontrolė ir yra esminis pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo siekis, dėl kurio NŽT anksčiau, t. y. 2013 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5.)-2222 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-2121, nebuvo ir negalėjo būti pasisakiusi.

24.       Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju NŽT neturėjo faktinio pagrindo taikyti VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atsisakyti nagrinėti pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, todėl panaikino NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5.) bei pažymėjo, jog NŽT turi pareigą išnagrinėti pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą iš esmės ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.

25.       Teismas, vertindamas ginčijamo NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1165-17.5 teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad šiuo raštu NŽT, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, nurodė pareiškėjams, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) buvo patikslintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos, bei tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjami reikalavimai taip pat ir dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir ribų, t. y. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl skundo dėl įsakymo panaikinimo nagrinėjimas yra sustabdomas, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-3085-643/2017.

26.       Teismas pabrėžė, kad VAĮ 23 straipsnis nuo 2017 m. kovo 31 d. neteko galios. Taigi, ginčijamas raštas yra pagrįstas negaliojančia teisės norma, todėl negali būti laikomas teisėtu, kaip prieštaraujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

27.       Teismas pažymėjo, kad administracinės procedūros sustabdymą reglamentuoja VAĮ 27 straipsnis, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju taikyti VAĮ 27 straipsnio nuostatas ir stabdyti pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo nagrinėjimą nebuvo pagrindo. Ginčijamas raštas pareiškėjams pateiktas atsakant į jų 2017 m. balandžio 7 d. skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2). Teismas akcentavo, kad skundas buvo paduotas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 punkte įtvirtintą tvarką, kuri nustato privalomą NŽT teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundimo NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Taigi, NŽT nagrinėjamu atveju neabejotinai turėjo pareigą pareiškėjų skundą išnagrinėti ir priimti sprendimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą NŽT argumentą, kad teisme yra nagrinėjamas tas pats klausimas, nes administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 yra nagrinėjamas ne ginčo žemės sklypų ploto ir ribų klausimas ir, juolab, ne NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o NŽT sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjų kreipimąsi kaip pakartotinį teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia pareiškėjų teisę į teisminę savo galimai pažeistų teisių gynybą, yra neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl naikintinas, o NŽT įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) ir priimti tuo klausimą administracinį sprendimą.

28.       Teismas nenustatė galimybės šioje tarp šalių kilusio ginčo stadijoje išnagrinėti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintą Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą atkurti mirusiai S. K., kurio įpėdiniai yra pareiškėjai, nuosavybės teises į šį žemės sklypą.

III.

29.       Atsakovas NTŽ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1SS-476-(7.5) ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

30.       Atsakovas pažymi, kad teismas, vertindamas NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1SS-476-(7.5) teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Minėtame NŽT sprendime nurodyta, kad „atsakydami dėl rengiamo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio rengiamo pradžia nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.), sprendinių, informuojame, kad šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypai Jums neprojektuojami“, taip pat, jog „Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas šį pavedimą, parengė žemėtvarkos projekto patikslinimo dokumentus ir pakvietė Jus atvykti į Vilniaus rajono skyrių juos suderinti. Jums atsisakius derinti pirmiau minėtus patikslinimus, Vilniaus rajono skyrius 2016-08-04 raštu Nr. 48SD-99710-(14.48.104.) Jums pateikė žemėtvarkos projekto pakeitimo dokumentus. Taigi, Vilniaus rajono skyrius tik iš dalies įvykdė pavedimus dėl žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo, todėl vadovaujantis Metodikos 108 punkto nuostatomis, Vilniaus rajono skyrius dar turi parengti įsakymą, kuriuo patvirtintų parengtą pirmiau minėtą žemėtvarkos projekto patikslinimą.“

31.       Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie pasikeitusias aplinkybes, nes Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurio rengimo pradžia nustatyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.), pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo projektuojami jokie ginčo žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai pareiškėjams ir buvo paaiškinta ginčijamame sprendime. Ginčo žemės sklypai buvo suprojektuoti Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, kuris pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo nagrinėjimo metu nebuvo patikslintas. Taigi, pareiškėjų 2013 m. liepos 24 d., 2014 m. liepos 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateiktų skundų dalykas ir siekis yra Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, sprendiniai, kurie buvo išsamiai išnagrinėti tiek 2013 m. spalio 17 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2222 „Dėl skundo nagrinėjimo“, tiek ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2121 „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“.

32.       Pareiškėjai atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33.       Pareiškėjai nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintame Projekte1 pareiškėjams buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių Projekto1 sprendinių pareiškėjai pretenzijų neturėjo ir jų niekada neginčijo. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundu, priešingai nei iki tol teiktais 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. liepos 5 d. skundais, į NŽT kreipėsi būtent dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymo pagrindu rengiamo Projekto2 sprendinių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad po pareiškėjų NŽT teiktų 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. liepos 5 d. skundų situacija kardinaliai pasikeitė, kadangi 2016 m. sausio 8 d. įsakymu buvo nuspręsta rengti naują žemėtvarkos projektą.

34.       Teismas sprendimą panaikinti NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą motyvavo ne vien tuo, kad yra pasikeitusios aplinkybės, bet taip pat ir tuo, jog skiriasi visų pareiškėjų teiktų skundų dalykai. NŽT apeliaciniame skunde dėl šių teismo išvadų iš esmės nepasisakė, nesigilindama ir tik formaliai nurodydama, kad pareiškėjų skundų dalykas ir siekis yra Projekto1 sprendiniai. Tai reiškia, kad teismas pagrįstai nustatė ir vienu iš pagrindų, paneigiančių 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo pakartotinumą, laikė tai, kad visų skundų dalykai skiriasi, o NŽT, nepateikdama jokių argumentų dėl šių išvadų nepagrįstumo, to nepaneigė.

35.       Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

36.       Atsakovas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo kontekste, nes šiuo įsakymu nebuvo spręsta dėl ginčo sklypų. Be to, pareiškėjų teismui pateikto skundo motyvuose ir reikalavimuose taip pat nebuvo kalbama apie minėtą įsakymą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai taip pat nekėlė klausimo dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent šio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė ir yra esminis pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo siekis, dėl kurio NŽT anksčiau, t. y. 2013 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5.)-2222 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-2121, nebuvo ir negalėjo būti pasisakiusi, prieštarauja bylos medžiagai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

37.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1SS-476-(7.5) ir 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1163-17.5, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjai taip pat buvo suformulavę reikalavimą įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintą Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą atkurti mirusiai S. K., kurio įpėdiniai yra pareiškėjai, nuosavybės teises į šį žemės sklypą.

38.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjų skundą iš dalies tenkino, panaikino NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5) ir NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5), likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

39.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1SS-476-(7.5) panaikinimo ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų 2013 m. liepos 24 d., 2014 m. liepos 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateiktų skundų dalykas ir siekis yra Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, sprendiniai, kurie buvo išsamiai išnagrinėti tiek 2013 m. spalio 17 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2222 „Dėl skundo nagrinėjimo“, tiek ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2121 „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“, o Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurio rengimo pradžia nustatyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.), pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo projektuojami jokie ginčo žemės sklypai, kas pareiškėjams ir buvo paaiškinta ginčijamame sprendime.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti ginčijamo NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1SS-476-(7.5) teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.

42.       Ginčijamu sprendimu (II t., b. l. 119–120) atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą (II t., b. l. 112–118) nurodydamas, jog pareiškėjų keliamu klausimu anksčiau yra priėmęs 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-2222 (II t., b. l. 43–46) ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2121 (II t., b. l. 77–83) dėl atitinkamai pareiškėjų 2013 m. liepos 24 d. skundo (II t., b. l. 41–42) ir 2014 m. liepos 5 d. prašymo (II t., b. l. 59–60).

43.       Teisinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 23 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

44.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015). Taigi iš VAĮ 23 straipsnio 6 dalies matyti, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-736/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, analizuojama, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 23 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

45.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad visų prieš tai paminėtų pareiškėjų rašytų skundų (prašymų) dalykai yra skirtingi. Pareiškėjai 2013 m. liepos 24 d. skunde prašė pripažinti neteisėtu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. liepos 4 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-4971, taip pat įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus sprendžiant nuosavybės teisių į 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 suformuotus žemės sklypus atkūrimo klausimą. Pareiškėjai, pateikę pastabas dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto ir negavę į jas atsakymo bei reaguodami į 2014 m. birželio 20 d. atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2014 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT direktorių išreikšdami abejones dėl perprojektavimo principų ir dar kartą prašė užbaigti darbus, reikalingus tam, kad nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimas piliečiams būtų įteisintas. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. skunde prašė: 1) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakeisti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) patvirtinto projekto sprendinius ir, laikantis teisės aktų reikalavimų, suprojektuoti Č. B. namų valdos žemės sklypą pagal faktinį žemės naudojimą, t. y. nepriskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui sodo ploto, o sodu užimtą žemės plotą projektuoti kaip asmeninio ūkio žemės sklypą, numatomą įskaityti į pareiškėjams grąžinamos natūra žemės plotą; 2) netvirtinti Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, pagal kurio sprendinius sodu užimtas plotas yra priskiriamas Č. B. projektuojamam namų valdos žemės sklypui. Atitinkamai skiriasi ir nurodytų skundų (prašymų) reikalavimų pagrindas. Taigi, atsakovas nepagrįstai laikė pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą pakartotiniu 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. liepos 5 d. pareiškėjų rašytų skundų (prašymų) atžvilgiu, todėl priėmė neteisėtą ginčijamą sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pakartotiniu pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo negalima laikyti ir dėl tos priežasties, jog nuo 2013 m. liepos 24 d. ir 2014 m. liepos 5 d. pareiškėjų rašytų skundų ginčo situacija iš esmės pasikeitė, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2) nuspręsta rengti naują žemėtvarkos projektą. Būtent šio administracinio akto teistumo ir pagrįstumo kontrolė ir yra esminis pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo siekis, dėl kurio NŽT anksčiau, t. y. 2013 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5.)-2222 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-2121, nebuvo ir negalėjo būti pasisakiusi.

47.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad ginčijamame sprendime paminėjo, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) pareiškėjams ginčo žemės sklypai neprojektuojami, tačiau ši sprendime nurodyta aplinkybė laikytina informacinio pobūdžio, nepaneigiančia paties sprendimo esmės – atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą kaip pakartotinį, juo labiau, kad šiame skunde, be kita ko, buvo suformuluotas aiškus reikalavimas pakeisti minėtu įsakymu patvirtinto projekto sprendinius.

48.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.