Byla Nr. 1S-220/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.16.1.2.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Česlovui Norinkevičiui,
gynėjui advokatui Laimonui Judickui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. P. gynėjų skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuria B. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. liepos 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo B. P. gynėjo prašymas pakeisti kardomąją priemonę - suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundais,
n u s t a t ė:
B. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., padarymu.
B. P. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo broliu Lietuvos Respublikos piliečiu M. P. ir Lietuvos Respublikos piliečiu T. G. , 2010 m. spalio 28 d., apie 19 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitinę - ties valstybės sienos ženklu Nr. 1090, per Vilnios upelį, tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės, jam permetant dėžes su cigaretėmis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, o T. G. ir M. P. jas gaudant jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 14 970 pakelių cigarečių „Premjer7“ ir 500 pakelių „Winston Silver super slims“, be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 111 170,60 Lt.
2011 m. balandžio 20 d. B. P. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas tęsiamas iki dabar.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi kaltinamajam B. P. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog B. P. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, iki sulaikymo gyveno ir dirbo užsienio valstybėje, ten turi šeimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį B. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Apygardos teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad kaltinamasis ir jo gynėjas prašė kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į 10000 Lt užstatą, tačiau teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad, paskyrus kaltinamajam B. P. švelnesnę kardomąją priemonę, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai.
Kaltinamojo B. P. gynėjas 2011 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones – 10000 Lt piniginį užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei namų areštą.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi kaltinamojo B. P. gynėjo prašymą pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, atmetė. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas turi būti pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones, byloje nenustatyta. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, kad B. P. giminaitis sutinka kaltinamąjį priimti pas save gyventi, nesudaro pagrindo suėmimą keisti į švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi tai nėra B. P. nuolatinė gyvenamoji vieta, kaltinamasis susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais užsienio valstybėje, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad nepagrįstas yra kaltinamojo gynėjo argumentas, jog B. P. negalės išvykti į užsienį, kadangi kaltinamojo dokumentai paimti. Dokumento paėmimas B. P. išvykimą iš Lietuvos Respublikos daro teoriškai neįmanomą, tačiau faktiškai nesudaro kliūčių kaltinamajam pasislėpti nuo teismo. Taip pat skundžiamoje nutartyje pažymima, jog kaltinamojo gynėjo pasiūlyta 10000 Lt užstato suma, įvertinus B. P. inkriminuojamas sumas, yra aiškiai per maža.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. liepos 21 d. buvo gautas kaltinamojo B. P. gynėjo advokato L.Judicko skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, bei 2011 m. liepos 25 d. buvo gautas kaltinamojo B. P. gynėjo advokato M. T. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo B. P. gynėjo prašymas pakeisti kardomąją priemonę - suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo B. P. gynėjas advokatas L.Judickas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam B. P. švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamojo gynėjas advokatas M. T. skundu taip pat prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir paskirti kaltinamajam B. P. švelnesnes kardomąsias priemones – 30000 Lt užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštą (sūnėno J. P. gyvenamojoje vietoje, adresu Musninkų g. 24 – 21 Vilnius).
Gynėjai skunduose nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis, kuria kaltinamajam B. P. partęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisės normas bei akivaizdžiai nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos įstatymų taikymo praktikos. Gynėjų teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis iš esmės yra motyvuojama tik tuo, kad B. P. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Anot gynėjų, pirmosios instancijos teismo manymas, kad kaltinamasis B. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo yra formalaus pobūdžio, nepatvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga, pagrįstas išimtinai teismo prielaidomis ir spėlionėmis. Gynėjai skunduose pažymi, kad B. P. iš tiesų yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas be laisvės atėmimo bausmės numato ir alternatyvią bausmę – baudą. Gynėjų teigimu, vien tik gresiančios bausmės griežtumu prognozuoti tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negalima, tuo labiau, kad byloje ir kitų aplinkybių, kurios sumažina tikimybę, kad B. P. gali imtis negatyvių veiksmų, t. y. kaltinamojo gera reputacija bei glaudūs šeiminiai ir socialiniai santykiai. B. P. turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, nors kaltinamasis šiuo metu ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kadangi yra Baltarusijos pilietis, tačiau B. P. turi giminaičių, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Kaltinamojo sūnėnas J. P. , kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis bei turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, sutinka, kad kaltinamasis B. P. gyventų pas jį, kol bus priimtas galutinis nuosprendis byloje. Šios aplinkybės, anot gynėjų, sumažina tikimybę, kad kaltinamasis B. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Kaltinamojo gynėjų nuomone, skundžiamose nutartyse nurodyta aplinkybė, kad B. P. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjai pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad B. P. pragyvena iš legalios veiklos, tačiau Baltarusijos Respublikoje, t. y. dirbdamas individualioje įmonėje, kadangi kaltinamasis yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir neturi galimybės nuolat įsidarbinti Lietuvos Respublikoje. B. P. dirba individualioje įmonėje duomenys neskelbtini) vairuotoju, ši įmonė yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Respublika verslo srityje, o B. P. nuolat važinėja iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad B. P. turi legalų pragyvenimo šaltinį Baltarusijoje, tačiau jo darbo pobūdis lėmė, kad kaltinamasis nuolat važinėja į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu čia praleisdamas daug laiko. Gynėjai pažymi, kad B. P. niekada nebuvo ieškomas pareigūnų, nuo jų nesislapstė, jam nebuvo nustatyta jokių apribojimų kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Kaltinamojo G. P. gynėjų nuomone, apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje pasiūlyta užstato suma - 100000 Lt yra ženkliai per didelė. Advokatas M. T. skunde nurodo, kad teismo nurodyta užstato suma neatitinka teismų praktikoje suformuotos užstato dydžio analogiškose bylose sumos. Nagrinėjamu atveju 15000 Lt užstatas, taikomas su kitomis, švelnesnėmis nei suėmimas, kardomosiomis priemonėmis galėtų pilnai užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. įtvirtintų tikslų įgyvendinimą. Advokatas M. T. skunde pažymi, kad kaltinamasis B. P. sutinka sumokėti 30000 Lt dydžio užstatą. Ši suma yra du kartus didesnė nei suformuotoje teismų praktikoje nurodyta suma analogiškose bylose, o tai, anot gynėjo, tik patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis B. P. yra pasirengęs bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokuroru ir teismu, neketina bėgti (slėptis).
Gynėjai skunduose pažymi, kad ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, ikiteisminis tyrimas byloje buvo baigtas 2011 m. gegužės 24 d. Šios aplinkybės, anot gynėjų, neginčijamai patvirtina, kad kardomųjų priemonių tikslai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šioje proceso stadijoje galėjo būti ir vis dar gali būti pasiekti paskyrus B. P. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo gynėjų teigimu, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė bei neįvertino tos aplinkybės, kad per pastaruosius du mėnesius, kai kaltinamasis yra suimtas, su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, tokiu būdu, teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad baudžiamoji byla nėra sudėtinga bei didelės apimties. Bylos sudėtingumas ir didelė apimtis, anot gynėjų, yra vienas iš kriterijų, kurį įvertinę teismas turi spręsti, ar yra tikslinga pratęsti kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminą.
Įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos teismas, tiek 2011 m. liepos 4 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam B. P. kardomosios priemonė – suėmimo terminą trims mėnesiams, tiek 2011 m. liepos 15 d. nutartimi atmesdamas kaltinamojo B. P. gynėjo prašymas pakeisti kardomąją priemonę - suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, šias išvadas grindė iš esmės analogiškais motyvais, bei tai, jog tiek kaltinamojo gynėjo L.Judicko skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, tiek kaltinamojo gynėjo M. T. skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties taip pat nurodyti iš esmės analogiški argumentai, apeliacinės instancijos teisme kaltinamojo B. P. gynėjų skundai nagrinėjami kartu, viename teismo posėdyje.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjų skundus atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundus tenkinti.
Kaltinamojo B. P. gynėjų skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismas, 2011 m. liepos 4 d. nutartimis pratęsdamas kaltinamajam B. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys faktiniai duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolai, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai, pokalbių suvestinės, pažymos, tarnybiniai pranešimai, kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai kaltinti B. P. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė B. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasi bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. B. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato, nors ir alternatyvią, bet gana griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, kad B. P. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, iki sulaikymo kaltinamasis gyveno ir dirbo užsienyje, Baltarusijoje jis turi šeimą, Lietuvos Respublikoje B. P. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio, su Lietuva jo nesieja nei šeiminiai, nei darbiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad B. P. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas, kaltinamojo ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimas bei stiprūs socialiniai ryšiai su Baltarusijos Respublika, leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės B. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas, 2011 m. liepos 15 d. nutartimi atmesdamas kaltinamojo gynėjo prašymą pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, teisingai nurodė, kad kaltinamojo B. P. giminaičio sutikimas priimti kaltinamąjį gyventi pas save nesudaro pagrindo B. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą keisti švelnesne, kadangi kaltinamojo sūnėno namai nėra B. P. nuolatinė gyvenamoji vieta, kaltinamasis susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais užsienio valstybėje, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi. Teisinga yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo dokumentų paėmimas B. P. legalų išvykimą iš Lietuvos Respublikos teoriškai daro negalimu, tačiau faktiškai nesudaro kliūčių kaltinamajam pasislėpti nuo teismo.
Kaltinamojo B. P. gynėjų prašymas suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – 30000 Lt užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštą apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas, kadangi aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, ar nepratęsimo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti ar nepratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Pirmosios instancijos teismas turi diskrecinę teisę nustatyti užstato dydį.
Pirmosios instancijos teismas, tiek pratęsdamas kaltinamajam B. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, tiek atmesdamas kaltinamojo gynėjo prašymą dėl suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartys iš esmės teisėtos ir pagrįstos.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a:
kaltinamojo B. P. gynėjų skundus atmesti.
Teisėjas Viktoras Kažys