Civilinė byla Nr. e2-2230-803/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01129-2018-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1; 3.2.3.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ atstovams advokatei Beatai Vilienei, direktoriui S. V., atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ekra“ atstovui administratoriui L. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje HUBER SE atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „IREMAS“ atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje bankrutuojanti akcinė bendrovė „Ekra“, Vokietijos bendrovė HUBER SE, uždaroji akcinė bendrovė „IREMAS“, Šveicarijos bendrovė WATROPUR AG.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį vykdymo.  

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti šiuo metu bankrutuojančio draudėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Ekra“ įsipareigojimų pagal 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ neįvykdymą (defektų neištaisymą per pranešimo apie defektus laiką) draudžiamuoju įvykiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 331 696,44 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 

3. Ieškovė paaiškino, jog UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ir AB „Ekra“, veikianti 2010 m. balandžio 19 jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Projektų centras“ ir WATROPUR AG, (toliau – Rangovas), 2011 m. birželio 8 d sudarė rangos sutartį Nr. 201 l/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – Rangos sutartis arba Sutartis). Projektas „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ buvo įgyvendinamas pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP-3-3.1-AM-V-01 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veikla „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ ir dalinai finansuojamas 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ieškovės lėšomis.

4. Rangos sutartis sudaryta vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) parengtomis Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygomis („Geltonoji knyga“), pirmasis lietuviškas leidimas 2003 (toliau – Bendrosios sutarties sąlygos, su išimtimis, numatytomis konkrečiosiose sutarties sąlygose (toliau – Konkrečiosios sutarties sąlygos). Vadovybės pasitarimo 2011 m. birželio 21 d. protokolu Nr. PR134-2806/11 paskelbta statybos darbų pradžia nuo 2011 m. birželio 30 d. 2015 m. kovo 12 d. Pakeitimo nurodymu Nr. 3 priimtas Rangovo pasiūlymas džiovyklos modifikavimui, kuriuo pavesta Rangovui pradedant nuo šio pakeitimo nurodymo Nr. 3 pasirašymo iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atlikti džiovyklos modifikavimo darbus. Pastaruoju pakeitimu pavesta atlikti papildomus darbus papildomai apmokant 332 269,94 Eur be PVM Užsakovo rezervo lėšomis, nepratęsiant darbų Baigimo termino. 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo nurodymu Nr. 4 džiovyklos modifikavimo darbų atlikimo laikas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 29 d. 2015 m. gruodžio 30 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Kartu surašytas defektų ir smulkių darbų sąrašas.

5. Ieškovė nurodė, jog Rangovas, norėdamas, kad ieškovė jam išmokėtų pagal Rangos sutartį sulaikytų pinigų sumą, vadovaudamasis Konkrečių sutarties sąlygų 14.9 punktu, 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė su ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą (toliau – Draudikas arba atsakovas), sutartį Nr. GA 69972, kuria Draudikas įsipareigojo sumokėti ieškovei kaip naudos gavėjai jo reikalaujamas sumas iki 348 883,44 Eur pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 69972. Šios sutarties pagrindu Draudikas išdavė 2015 m. gruodžio 29 d. sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštą Nr. GA-69972, išduotą prie 2015 m. gruodžio 29 d. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo liudijimo Nr. 710-451-69972. Minėtu draudimo liudijimu įforminta draudimo sutartis sudaryta, vadovaujantis Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 029 (redakcija, galiojanti nuo 2014-08-01) (toliau – Taisyklės).

6.Anot ieškovės, Rangovui nepašalinus defektų, šių defektų pašalinimo terminas, kartu ir draudimo galiojimas, keletą kartų buvo pratęsti. Po 17 mėnesių nuo pranešimo apie defektus laiko pradžios liko Rangovo nepašalinti šie pagal Rangos sutartį atliktų darbų defektai: a) dėl Dumblo džiovyklos veikimo defektų (nevyksta dumblo džiovinimo procesas nei pagal projektą, nei pagal 2015 m. kovo12 d. pakeitimo nurodymą Nr. 3 dėl džiovyklos modifikavimo) neištaisymo darbai negali būti naudojami pagal Rangos sutartyje nurodytą paskirtį; b) nepasiektas Rangos sutartyje nurodytas džiovinto dumblo granulių dydis; c)        neišspręstas klausimas dėl dulkių susidarymo juostinėje džiovykloje ir kondensavimo įrenginyje; d) nepilnai pateikta naujų modifikavimo įrengimų dokumentacija ir naudojimo instrukcija; e)        neveikia atsarginis Huber sistemos valdymo kompiuteris. Rangovui neįvykdžius Rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų pašalinti darbų defektus per pranešimų apie defektus laiką, ieškovė 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 1.2-620 pareikalavo, kad Draudikas išmokėtų 348 883, 44 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudikas pranešė, kad negali pripažinti įvykio draudžiamuoju. Anot ieškovės, atsakovas, atsisakydamas sumokėti draudimo išmoką, nepagrindė savo sprendimo: įvykio aplinkybes ir priežastis aiškino formaliai ir paviršutiniškai, pasikliaudamas Rangovo nuomone, todėl draudimo išmoka turi būti priteista teismo.

7.       Dublike ieškovė nurodė, kad ieškovei adresuotame sulaikomų pinigų laidavimo draudimo rašte ir jo pratęsimuose nenumatyta, jog šiam raštui taikomos Taisyklės, todėl atsakovo teiginys dėl Taisyklių 4.3 ir 6.3 punktų taikymo nėra pagrįstas. Rangos sutarties, kuri yra neatsiejama nuo užsakovo reikalavimų, 8.2.2 punkte numatyta, kad „Proceso įvykdymo garantijos nustatymas“ numato, jog „Rangovas turi įrodyti, kad jo suprojektuoti, pastatyti ir paleisti dumblo apdorojimo įrenginiai tinkamai funkcionuos ir apdoros dumblą iki reikalaujamų rodiklių“. Tai, kad už defektus atsakingas yra Rangovas, yra pripažinta FIDIC inžinieriaus. Ieškovės įsitikinimu, ji išnaudojo visas prieinamas priemones defektų šalinimo darbų kainai nustatyti ir su ieškiniu pateikė visus tai patvirtinančius įrodymus. Pirkimo dokumentuose, kaip pastebėjo ieškovė, nebuvo nurodyta detali Panevėžio nuotekų valyklos dumblo sudėtis, įskaitant proteino kiekį jame. Rangovas, teikdamas pasiūlymą ir sudarydamas Rangos sutartį, neturėdamas, kaip vėliau paaiškėjo, jam reikalingų duomenų apie dumblo sudėtį, veikė savo rizika. Rangovas dumblo kokybinius tyrimus atliko ne prieš projektavimą, bet tik po 2014 m. kovą vykdytų paleidimo-derinimo darbų, kurie buvo nesėkmingi. Rangovas deklaravo, kad yra susipažinęs su džiovinamo dumblo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis.

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą nurodydama, kad nesutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad AB „Ekra“ (draudėjas) ir ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą (draudikas), 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 710-451-69972), kuria buvo apdrausti naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ pranešimo apie defektus neįvykdymu“. Kaip nurodyta draudimo liudijime Nr. 710-451-69972, draudimo sutarčiai taikomos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės Nr. 029. Sulaikomų pinigų laidavimo 2015 m. gruodžio 29 d. draudimo rašte Nr. GA 69972 (prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-69972) yra numatyta, kad ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, suteikia naudos gavėjui statybos darbų sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštą ir įsipareigoja, UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ tinkamai vykdant 2011-06-08 rangos sutartyje Nr. 2011/AV-D(d)-4 numatytus įsipareigojimus, gavus raštišką pagrįstą reikalavimą, sumokėti ne daugiau kaip 348.883,44 Eur sumą, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų pranešimo apie defektus laikotarpiu sutartyje numatytomis sąlygomis. Draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos aplinkybių. Taisyklių 4.2. punkte apibrėžiama, kad draudimo objektas sudarant atlikimo, išankstinio apmokėjimo ar garantinio laikotarpio draudimo sutartį yra draudėjo prievolė pagal pasirašytą sutartį su užsakovu. Draudimo taisyklių 4.3. punkte nurodoma, jog draudimo objektu nelaikomos draudėjo prievolės, už kurių įvykdymą draudikas neprisiima jokių įsipareigojimų pagal pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio atsakomybės dokumentus. Pagal Draudimo taisyklių 6.3. punktą, nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Anot atsakovės, minėti Taisyklių punktai yra atleidžiantys nuo pareigos mokėti draudimo išmoką.

9.       Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė į šią civilinę bylą nepateikė įrodymų, jog būtų sprendusi teisinį ginčą dėl AB „Ekra“ pozicijos, išdėstytos 2017 m. birželio 16 rašte, kuriame AB „Ekra“ nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakinga už dumblo džiovyklos netinkamą veikimą, kurį sąlygojo netinkamos kokybės dumblo buvimas, nes tai išimtinai užsakovės UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ atsakomybė. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad laidavimo draudimo sutartis yra ne sumų, o nuostolių draudimo sutartis, nes draudikas įsipareigojo atlyginti tiesioginius nuostolius iki 348 883,44 Eur sumos. Tuo tarpu ieškovės deklaruojamo nuostolio dydis nėra pagrįstas jokiomis turėtomis išlaidomis, o remiasi išimtinai technologinio proceso garantijoje aptartu nuobaudos apskaičiavimu. Laidavimo draudimo sutartimi atsakovas neįsipareigojo atlyginti baudų, priskaičiuotų pagal 2011 m. birželio 8 d. ieškovės su AB „Ekra“ sudarytą rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.

10.       Atsakovas triplike atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog Taikylės nėra sudedamoji draudimo sutarties dalis. Ieškovė nėra vartotojas, ji yra juridinis asmuo. Be to, kaip numatyta draudimo liudijime, ieškovė yra ne draudėjas, o naudos gavėjas. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus. Ginčui aktuali laidavimo draudimo sutartis yra susijusi su statybos objekto defektais, t. y. tiesioginių nuostolių dėl defektų ištaisymo atlyginimu pagal Draudimo taisyklių 4.3., 6.3. punktus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra įrodžiusi savo tiesioginių nuostolių dėl defektų ištaisymo, t. y. nėra pagrindusi savo jau realiai patirtų išlaidų dėl faktiškai atliktų defektų šalinimo darbų.

11.       Triplike atsakovas pabrėžė ekspertizės skyrimo svarbą, nes, anot jo, šiuo atveju nepakanka vien specialių žinių statybos srityje, bet kartu reikalingos specialios mokslinės žinios apie nuotekų dumblo džiovinimo technologinį procesą, t. y. teisinis ginčo sprendimas tiesiogiai priklauso nuo techninių faktų bei aplinkybių byloje nustatymo.

12.       Trečiasis asmuo HUBER SE atsiliepime į ieškovės reikalavimus nurodė, kad ieškovė kelia ginčą nepateikusi draudikui jokių dokumentų, kuriuos draudikui teikdavo ankstesniais draudiminių įvykių atvejais. HUBER SE manymu, siekdama gauti draudimo išmoką ieškovė draudikui privalėjo pateikti realias savo išlaidas konkretaus defekto šalinimui pagrindžiančius dokumentus. Būsimos (dar nepatirtos) ir tik numanomos ieškovės išlaidos dumblo džiovyklos modifikavimui, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotų realumo, būtinumo ir protingumo kriterijų. Ne vieną kartą po Panevėžio nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti, HUBER SE, užsakovas ir generalinis rangovas diskutavo dėl dumblo džiovyklos veikimo ir jos veiklos tobulinimo. Visos prieitos išvados buvo apie tai, jog dėl specifinės Panevėžio nuotekų valyklos dumblo sudėties, yra reikalingas dar vienas nuotekų valymo įrenginių modifikavimas, tačiau ne įrenginių remontas. HUBER SE yra įsitikinusi, jog ieškovės pageidautų nuotekų valymo technologinių parametrų nepasiekimas nėra ir negali būti laikomi jos nuostoliais. Be to, beveik visą dumblo apdorojimo technologiją ieškovė buvo imperatyviai detalizavusi viešojo pirkimo dokumentuose, kurių į bylą šių dokumentų net nepateikė. Tiek užsakovo, tiek generalinio rangovo, tiek HUBER SE darbuotojai turėjo savo viziją dėl įrengimų parinkimo.

13.       Trečiojo asmens HUBER SE manymu, pasiūlydamas konkretų sprendinį rangovas manė sprendimą būsiant labiausiai tinkamą problemai spręsti ir labiausiai atitinkantį viešojo pirkimo sąlygas. Rangovas negali būti atsakingas už tai, jog rangovo pasiūlytų pakeitimų, viešųjų pirkimų techninių sąlygų rėmuose, nepakako problemai išspręsti dėl tinkamai rangovams neatskleistos valomo dumblo sudėties. Tai pat trečiasis asmuo HUBER SE mano, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, nes visi statybos darbų defektai (dėl kurių nepašalinimo keliamas ginčas byloje) buvo konstatuoti dar 2015 m. gruodžio 30 dieną. Garantiniai defektai pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas turėjo būti šalinami per 12 mėn. Akivaizdu, jog dar 2016 m. gruodžio 30 dieną ieškovei turėjo būti visiškai aišku, kokie defektai liko nepašalinti. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018 m. birželio 20 dieną, praleidusi sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 125 straipsnio 7 dalis).

14.       Trečiasis asmuo bankrutuojanti AB „Ekra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dumblo džiovyklos nefunkcionavimas yra paveiktas ieškovės UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ 2011 m. birželio 8 d. rangos sutarties Nr. 2011/AV-D(d)-4 netinkamu vykdymu ir viešųjų pirkimų dokumentų sąlygose suformuluotų reikalavimų nesilaikymu. Panevėžio nuotekų valyklos dumblo sudėtis (per didelis proteino kieki) neatitinka pirkimo dokumentuose nurodyto dumblo sudėties, kuri turi tiesioginę įtaką dumblo džiovyklos tinkamam veikimui, t. y. dėl per didelio kiekio proteino Panevėžio nuotekų valyklos dumble, netgi įrengus sutartą šalių modifikuotą dumblo džiovyklą, dumblo džiovyklos įrenginiai tinkamai nefunkcionuoja, nes buvo paskaičiuoti ir įrengti pagal ieškovės UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ pateiktus parametrus ir tuo pačiu vėliau, po BAB „Ekra“ pateiktos pretenzijos ir susitarimo įrengti modifikuotą dumblo džiovyklą, nuolat nuotekų valyklos dumble esančio (augančio) proteino kiekio. BAB „Ekra“ 2017 m. gegužės 30 d. raštu informavo ieškovę UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ir UAB „APVG“ apie reikšmingai kintančias dumblo organines dalis, pagrįstas laboratoriniais tyrimais, ir nurodė, kad įvertinant esamas aplinkybes papildomai yra reikalinga keisti kai kuriuos dumblo džiovyklos įrenginius ir tokiems įrenginių pakeitimams atlikti yra reikalingos papildomos išlaidos. 

15.        Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“, kuris po reorganizavimo perėmė UAB „Projektų centras“ teises ir pareigas, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog HUBER SE gali būti laikomas atsakingu už dumblo džiovyklos netinkamą veikimą. Toks atsakomybės pasiskirstymas aiškiai apibrėžtas su HUBER SE sudarytoje Subrangos sutartyje. Dumblo džiovyklos netinkamas veikimas yra paveiktas tik pasikeitusios dumblo sudėties, kurioje yra didesnis kiekis proteinų, nei turėtų būti. Rangovai nei Rangos sutartimi, nei kitais susitarimais ar teisės aktais nėra įpareigoti ir neatsako už dumblo sudėtį bei jos pokyčius. Dumblo sudėties pokyčiai yra išimtinė ieškovės atsakomybė. Ieškovė, šiuo metu bankrutuojanti AB „Ekra“ ir FIDIC inžinierius UAB „APVG“ 2015 m. gruodį pasirašė Rangos sutarties statybos darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Šiame akte įtvirtinta, kad esminių darbų trūkumų nenustatyta, tačiau likę defektų ir smulkių nebaigtų darbų, kurie neturės esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti. AB „Ekra“ 2017 m. gegužės 30 d. raštu dėl sutarties vykdymo informavo ieškovę, kad atlikus džiovinamo dumblo tyrimus nepriklausomoje Vokietijos laboratorijoje nustatyta, jog dumble esantis proteinų kiekis yra 12 % didesnis lyginant su 2014 metais. Dėl šių priežasčių pagal viešojo pirkimo sąlygas tinkamai įrengti įrengimai negali visu pajėgumu vykdyti jiems numatytų funkcijų. UAB „IREMAS“ kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis subjektas negali būti atsakingas už netinkamą dumblo džiovyklos veikimą.

16.       Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ atsiliepime pabrėžė, jog ieškovė viešojo pirkimo dokumentuose konkrečiai nurodė parametrus ir būtiną dumblo apdorojimo technologiją. Jei dėl pasikeitusios dumblo sudėties tokia įranga negali veikti visu pajėgumu, rangovai negali atsakyti, nes jie savarankiškai nesprendė, kokią konkrečią įrangą reikia sumontuoti. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad pirkimą laimėjęs dalyvis vykdydamas darbus ir po jų įvykdymo turės kontroliuoti į dumblo džiovyklą patenkančio dumblo sudėtį ir jos pokyčius, todėl pati ieškovė yra atsakinga už dumblo sudėties pasikeitimą ir dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes. Ieškovė taip pat nurodo, kad skelbė naują pirkimą dėl atliktų darbų defektų ištaisymo, tačiau šiame pirkime nebuvo gauta jokių pasiūlymų. Vėliau ieškovė gavo pasiūlymą iš Vokietijos įmonės Sülzle Klein GmbH dėl įrodinėjamų defektų pašalinimo, tačiau iš tiesų tai yra pasiūlymas dėl papildomos įrangos pateikimo. Atsakovo ir AB „Ekra“ sudarytame laidavimo draudimo rašte Nr. GA 69972 nurodyta, kad: atsakovas užtikrina tiesioginių nuostolių atlyginimą; ieškovės reikalavimai turi atitikti AB „Ekra“ darbų pažeidimų ir trūkumų vertę; pretenziniame rašte turi būti išvardintos ir pagrįstos reikalavimo priežastys bei nurodytos pagrįstos reikalaujamos sumos. Taigi ieškovė siekdama gauti draudimo išmoką atsakovui privalėjo pateikti realias savo išlaidas konkretaus defekto šalinimui pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nėra padariusi.

17.       Teismo posėdžio metu:

17.1.                       ieškovės atstovai reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog pirkimo dokumentai buvo parengti atsižvelgiant į gautus siūlymus. Konkurso sąlygose (3 skirsnis) techniniai rodikliai, technologiniai reikalavimai buvo minimalūs, nurodant, kad rangovas privalės parengti detalius sprendinius. Pateikė baigiamąsias kalbas, kuriose nurodė, jog Rangovas buvo atsakingas tiek už techninio darbo projekto parengimą, tiek už dumblo apdorojimo įrenginių statybą pagal savo parengtą projektą. Be to, pagal Rangos sutartį Rangovas privalėjo suprojektuoti ir pastatyti dumblo apdorojimo įrenginius taip, kad jie pasiektų technologinius rodiklius, nurodytus Specialiuose Užsakovo reikalavimuose ir technologinio proceso garantijoje. Per defektų šalinimo laikotarpį Rangovas privalėjo pasiekti ir pademonstruoti, kad jo suprojektuoti ir pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai pasiekia Rangos sutartyje nurodytus technologinius rodiklius, tačiau to nepadarė. Paskirtas teismo ekspertas patvirtino ieškovo poziciją, jog rangovo atlikti darbai turi defektus, kurie buvo nustatyti Inžinieriaus sprendimais. Nešalina Rangovo atsakomybės už defektus tas faktas, kad techninis projektas buvo derinamas su užsakovu statybos teisės aktų nustatyta tvarka. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Žalos dydžio nustatymas buvo apsunkintas, nes ieškovė skelbė du viešuosius pirkimus, tačiau konkursai neįvyko. Tokiu atveju reikia vadovautis eksperto apskaičiuotu 635 000 Eur žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad likusi neišmokėta draudimo suma siekia tik 331 696,44 Eur, atitinkamai ši draudimo išmoka priteistina ieškovui. Pasisakant dėl išreikštos abejonės eksperto R. D. nešališkumo, atstovė pabrėžė, kad ekspertizės atlikimo momentu ekspertas neturėjo jokių sąsajų su ieškove nei įstatyminiu, nei sutartiniu pagrindu. Atstovas S. V. pabrėžė, kad dumblas neturi recepto ir ieškovė neįsipareigojo jo pūdyti. Rangovas pasižadėjo įrengti sistemą, kuri galėtų Panevėžiui būdingą dumblą perdirbti, o pagal Rangovo atsikirtimus tampa nebeaiškios rangovo atsakomybės ribos; 

17.2.                      Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas buvo išdavęs garantinio laikotarpio draudimą. Šis įsipareigojimas negali būti tapatinamas su visais rangos santykiais, o tik su atsiradusias defektais garantiniu laikotarpiu. Anot atsakovo, teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad įdiegus naujai tuos pačius įrenginius, įranga nepasieks ieškovės reikalaujamų rodiklių. Taigi byloje galima teigti, jog įranga yra ne tokia, kokia reikalinga rezultatui pasiekti. Ieškovės reikalavimas yra susijęs su visos sistemos modifikavimu, keičiant į naujus agregatus. Vadinasi, reikalavimas nėra susijęs su draudimo laidavimu dėl defektų pašalinimu. Pasisakydamas dėl ekspertizės akto atsakovo atstovas pažymėjo, jog ekspertas R. D. neturi teismo eksperto statuso. Kita vertus, įmonė, kuri išrašė sąskaitą už ekspertizės atlikimą, turėjo sutartinius santykius su ieškove. Tokiu atveju, atsakovui kyla dvejonių dėl eksperto nešališkumo. Be to, ekspertas atlikdamas vertinimą apsiribojo fotofiksacija, o bandomieji sistemos paleidimo darbai nebuvo atliekami (testavimas). Taigi trūkumai nustatyti netinkamai, nes pagrįsti ne technologiniais procesais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nėra atlikusi modifikavimo darbų ir dėl to patyrusi išlaidų. Nurodė, kad būtų galima vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėta civiline byla Nr. e2-156-798/2019;

17.3.                      HUBER SE atstovo nuomone, ieškovė neįrodė žalos dydžio, o eksperto išvados yra abejotinos. Ieškovė galėjo ištaisyti trūkumus ir pateikti trūkumų šalinimui patirtas išlaidas. Projekto sprendiniai nebuvo pasiekti dėl dumblo sudėties. Pūdyto dumblo problema yra siejama su technologiniais procesais. Projektiniai sprendiniai buvo parengti ieškovės, todėl ji neturi teisės į žalos atlyginimą. Atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtus, naujų argumentų nenurodė. Pasvarstė, kad byloje reikėtų skirti naują ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Problemas nulemia neužtikrintas technologinis procesas. Įranga yra standartinė, veikianti, o jei nepatenkina užsakovo lūkesčių, tai nėra Rangovo atsakomybė;

17.4.                      UAB „IREMAS“ atstovo nuomone, ieškovė nepatyrė žalos, jis nežino tikslios sumos. Neįvykę viešieji pirkimai parodo, kad neatsiranda nei vienas tiekėjas. Dėl dumblo sudėties, dėl kurio kalta pati ieškovė, įrenginys ir neveikia. Vokietijos įmonės Sulzle Klein GmbFi pasiūlymai neįrodo žalos dydžio;

17.5.                      BAB „Ekra“ atstovas bankroto administratorius nurodė, jog pinigų sulaikymo draudimo raštas reiškia, kad buvo sulaikyti bankrutuojančios įmonės pinigai. Ieškovė yra trečiosios eilės kreditorius, jei teismas priteistų draudimo išmoką, tai būtų atsiskaitymas su trečios eilės kreditoriumi, todėl būtų grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

18.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ir AB „Ekra“, veikianti 2010 m. balandžio 19 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Projektų centras“ (teises ir pareigas perėmęs UAB „IREMAS“) ir WATROPUR AG, 2011 m. birželio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. 201 l/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (tomas I, b.l.14,15). Rangos sutartis sudaryta vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos parengtomis Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygomis („Geltonoji knyga“), su išimtimis, numatytomis konkrečiosiose sutarties sąlygose.

19.       Sutarties suma be PVM buvo 24 092 494,65 Lt (6 977668,75 Eur). Rangos sutarties 10 punktas nustatė, kad Sutarties galiojimo terminas 30 mėnesių (17 mėnesių darbų baigimo laikas + 12 mėnesių pranešimų apie defektus laikas + 28 dienos atlikimo pažymos išdavimui). Darbai nebuvo įvykdyti sutartu terminu, todėl darbų atlikimo terminas ne kartą pratęstas. 2015 m. gruodžio 30 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas (tomas I, b.l.316). Šalys sudarė statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą (tomas I, b.l. 324). Taip pat buvo kartu surašytas defektų ir smulkių darbų sąrašas (tomas I, b.l. 325, 326). Ieškovė įrodinėja, kad rangos darbai buvo atlikti netinkamai, o defektai, nurodyti sąraše, nepašalinti; ginčo dėl sutarties įvykdymo termino nėra (CPK 12, 13 straipsniai). Atsakovas atsikerta, kad nėra draudžiamojo įvykio buvimo fakto.

Dėl draudimo apimties

20.       Pagal CK 6.990 straipsnį draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudimo rūšies taisyklėse nustatytais atvejais draudėjo prašymas turi būti rašytinis. Rašytinio prašymo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas. Draudėjas atsako už pasiūlyme (prašyme) pateiktų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartį, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Kasacinis teismas išaiškino, jog draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

21.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 97 straipsnyje nustatyta, jog teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo.

22.       Byloje nustatyta, kad Rangovas, norėdamas, jog ieškovė jam išmokėtų pagal Rangos sutartį sulaikytų pinigų sumą, vadovaudamasis Konkrečių sutarties sąlygų 14.9 punktu, 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė su ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, sutartį Nr. GA 69972 (tomas I, b.l.230), kuria Draudikas įsipareigojo sumokėti ieškovei kaip naudos gavėjui jos reikalaujamas sumas iki 348 883,44 Eur pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 69972.

23.       Minėtos sutarties pagrindu Draudikas išdavė 2015 m. gruodžio 29 d. sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštą Nr. GA-69972 (tomas I, b.l.231). Rašte nurodyta, kad 348 883,44 Eur suma išmokama, „jeigu Draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų pranešimo apie defektus laikotarpiu Sutartyje numatytomis sąlygomis. Draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Sutarti bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių“.

24.       Draudimo įstatymo (taikoma įstatymo redakcija nuo 2016-01-01) 98 straipsnio 7 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, nagrinėjamoje byloje atsakovas privalo įrodyti, kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis.

25.       Atsakovas į ieškovės reikalavimus dėl draudimo išmokos sumokėjimo atsikirtinėjo argumentu, kad laidavimo draudimas yra taikomas išimtinai dėl defektų, kurie nurodyti po darbų perdavimo (tomas I, b.l.325), t. y. nesiejant defektų su pačios Rangos sutarties įvykdymui.

26.       Teismas nesutinka su tokiu faktiniu aplinkybių vertinimu, nes taip nepagristai ribojama draudimo apsaugos apimtis, pažeidžiant CK 6.189 straipsnio 1 dalį. Sutarties Nr. GA-69972 1.1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „Draudikas suteikia laidavimo draudimą UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“, įmonės kodas 147104754, VELŽIO KELIAS 13, 38111 PANEVĖŽYS, LIETUVA (toliau – Naudos gavėjas), kad Draudėjas išpildys visus reikalavimus, nurodytus garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte Nr. GA 89972 dėl 2011 m birželio mėn. 8 d. Sutarties Nr. 2011/AV-D(d)-4 (toliau – „Rangos sutartis“) objekto „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ garantinio laikotarpio.“ Vadinasi, draudimo apsauga taikoma visiems reikalavimas pagal Rangos sutartį dėl darbų trūkumų per garantinį laikotarpį.

27.       Minėta išvadą patvirtina ir Sulaikomų pinigų laidavimo draudimo raštas Nr. GA 69972, kuriame nurodyta, kad „apie bet kokius dėl Draudėjo darbo trūkumų ar pažeidimų pagal Sutartį atsiradusius defektus, jei dėl jų gali atsirasti tiesioginiai nuostoliai, kurių atlyginimą užtikrina Draudikas, Naudos gavėjas privalo pranešti Draudikui raštu“. Taigi sutarta dėl tiesioginių nuostolių draudimo, nustatant, jog draudikas neatsako už delspinigius ir baudas.

28.       Draudimo sutartis sudaryta, vadovaujantis Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 029 (redakcija, galiojanti nuo 2014-08-01), kurios tapo sudėtine sutarties dalimi.

29.       Atsakovas įrodinėja, kad pagal Taisyklių 4.3. punktą draudimo objektu nelaikomos draudėjo prievolės, už kurių įvykdymą draudikas neprisiima jokių įsipareigojimų pagal pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio atsakomybės dokumentus.

30.       Teismas atkreipia dėmesį, kad ERGO Insurance SE ir AB „Ekra“ susitarė, jog draudikas suteiks laidavimo draudimą dėl 2011 m birželio mėn. 8 d. Sutarties Nr. 2011/AV-D(d)-4. Minėta, Sutartyje draudimo objektas apibrėžiamas kaip „Naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo prievolių 2011 m. birželio 8 d. sutarties Nr. 201 l/AV-D9d)-4 objekto „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ pranešimo apie defektus neįvykdymu“. Tokiu atveju prieinama prie išvados, kad visi Rangovo įsipareigojimai, kurie yra susiję su Rangos sutarties darbais, yra laidavimo draudimo objektu, nes draudėjo ir draudiko susitarta, kad draudėjas išpildys visus reikalavimus, nurodytus garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte. Sutarties Nr. GA 69972 3.2.1 punkte numatyta, kad draudėjas įsipareigoja „pagal Rangos sutartį vykdyti garantinio laikotarpio Įsipareigojimus bei atliktų darbų pažeidimų ir trūkumų, nustatytų Rangos sutarties garantiniu laikotarpiu, Šalinimo darbus, atitinkančius Rangos sutarties reikalavimus“ (tomas I, b.l.234);

31.       Kasacinis teismas išaiškino, kad kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-378/2019 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

32.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, 36 punktas).

33.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Taisyklės neapibrėžia, kas yra laikoma atliktų darbų pažeidimai ir trūkumai. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai taikė Taisyklių 4.3. punktą, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, kai buvo susitarta, kad draudikas laidavimo draudimo apsaugą taiko, kai draudėjas neištaiso atliktų darbų pažeidimų ir trūkumų, nustatytų Rangos sutarties garantiniu laikotarpiu (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).

34.       Ieškovė taip pat buvo nurodžiusi, kad nuostatos dėl nedraudiminių įvykių su ieškove nebuvo individualiai aptartos, ieškovei adresuotame sulaikomų pinigų laidavimo draudimo rašte ir jo pratęsimuose (tomas I, b.l. 231, 235-237) nenumatyta, jog šiam raštui taikomos Taisyklės, be to, ieškovė su jomis nebuvo supažindinta ir šios Taisyklės jai nebuvo įteiktos. Kadangi tęsiant bylos nagrinėjimą ieškovė nepalaikė šio teiginio, teismas jo papildomai nevertina ir pasisako tiek, kiek tai susiję su ginčo esme.

Dėl draudžiamojo įvykio fakto

35.       Atsakovas nurodė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „IREMAS“, HUBER SE įrodinėja, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nes Rangos sutartimi numatytas objektas – dumblo apdorojimo įrenginys, buvo pastatytas, jis kaip toks veikia, o tai, kad, prasidėjus perdirbimo procesui perkaista ir gali užsidegti, nėra Rangovo kaltės, nes ieškovė imperatyviai pirkimo sąlygose numatė reikalavimus sutarties objektui. Taigi byloje kyla ginčas dėl viešo konkurso sąlygų ir jose apibrėžto pirkimo. 

36.       Pirkimo dokumentų III skyriaus 1 skirsnio „Bendrosios techninės sąlygos“ 1.2 punkte nurodoma, kad „Pateikti techniniai reikalavimai, taip pat kiti su šia technologija susiję atitinkamuose skyriuose apibrėžti reikalavimai bus laikomi minimaliais būtinaisiais reikalavimais, užtikrinančiais, minimalią technologinio proceso projekto kokybę ir sąžiningą konkurenciją“. To paties skyriaus 2 skirsnio „Specialieji užsakovo reikalavimai“ 2.1 punkte nurodoma, kad „Visi konkurso dalyviai turi paruošti pasiūlymus pagal projektinius principus, aprašytus šiose specialiose techninėse sąlygose. Konkursą laimėjęs Rangovas, vadovaudamasis šiais reikalavimais turės parengti detalius techninius sprendinius ir pagal juos įgyvendinti projektą“. Taigi, konkrečios dumblo apdorojimo technologijos pasirinkimas buvo Rangovo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka su atsakovo ir rangovo argumentais, kad ieškovės suformuluotos pirkimo sąlygos paveikė tai, kad rangovas negalėjo modifikuoti rangos procese.

37.       Rangos

38.       HUBER SE nurodė, kad rangos darbų tinkamą atlikimą patvirtina Statybos užbaigimo 2015 m. gruodžio 30 d. aktas Nr. SUA-50-151230-00244 (tomas b.l.316). Teismas su tokiu teiginiu nesutinka.

39.       Kaip galima spręsti iš pirkimo dokumentų I skyriaus 5.15 punkte esančio reikalavimo, ieškovė laikė rangos darbus užbaigtais po to, kai bus atliktas sėkmingai ne mažiau kaip vienas nuotekų valymo įrenginiu dumblo apdorojimas su pūdymo / džiovinimo grandimis, kurių našumas ne mažesnis kaip 4800 kg/d dumblo pagal sausą medžiaga. Taigi pirkime svarbiausia rezultatas buvo ne pasistatyti įrenginį kaip tokį, bet turėtų aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią veikiančią nuotekų dumblo perdirbimo sistemą.

40.       Teismas sutinka su liudytoju D. M. paaiškinimu, kad Statybos užbaigimo 2015 m. gruodžio 30 d. aktas Nr. SUA-50-151230-00244 įrodo tik statinio pastatymo pagal projektinius sprendinius faktą, bet ne jo tinkamą funkcionavimą pagal ieškovo poreikius ir konkurso sąlygas, kai rangovas įsipareigojo atsakyti ir už projektinės dokumentacijos parengimą. Kaip paaiškino liudytojas D. M. (inžinierius), Rangovas gavęs sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus, per pastaboms skirtą 28 dienų laikotarpį pastabų nepateikė. Darbus atlikęs, Rangovas siekė atlikti bandomąjį paleidimą, tačiau momentinis testavimas parodė, kad įrenginys visą parą negalėjo veikti. Pirmo testavimo metu dumblo išgarinto vandens kiekio rodiklis buvo pasiektas, tačiau kiti rodikliai neatitiko pirkimo sąlygų.

41.       Liudytojas

42.       V. B

43.       Byloje buvo atlikta ekspertizė. Ekspertas R. D. nurodė, kad „pasirinkus vieną ar kitą polimerą įmanoma padidinti sausų medžiagų kiekį nusausintame dumble, tačiau šiam tikslui pasiekti įtakos turi reikiamas pasiekti sausų medžiagų kiekis sausintame dumble, parinkta sausinimo įranga, dumble esančių bepelenių sausų medžiagų (BSM) kiekis sausų medžiagų kiekio atžvilgiu. Dumblo lipnumui įtakos turi dumble esančių BSM kiekis sausų medžiagų kiekio atžvilgiu, todėl, padidinus sausų medžiagų kiekį dumble, bet nesumažinus BSM kiekio, jo lipnumas gali pakisti nereikšmingai. Taigi, pasirinkus vieną ar kitą polimerą, lipnumo klausimas nebus išspręstas“ (tomas V, b.l.35). Vadinasi, ekspertas patvirtino, kad Rangovo ieškoti sprendiniai nebuvo ir negalėjo būti veiksmingi. 

44.       Pasisakant dėl atsakovo, bankrutuojančios AB „Ekra“, HUBER SE, UAB „IREMAS“ argumento, kad dumblo sudėtis yra aplinkybė, šalinanti jų atsakomybę, atkreipiamas dėmesys, kad Rangovas yra deklaravęs apie susipažinimą su situacija objekte, džiovinamo dumblo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, ir garantavo, kad tokios sudėties nuotekų dumblą tiekiant į dumblo džiovinimo įrenginius pasieks Rangos sutartyje Nr. 2011/AV-D(d)-4 Rangovo įsipareigotus įrenginiu našumo ir garantuotus eksploatacinius rodiklius (tomas I, b. 1. 229). Tai, kad nepasiteisino projektiniai sprendiniai ir Rangovas nenumatė tokio rezultato dėl dumblo specifikos, neeliminuoja jo atsakomybės. FIDIC inžinieriaus, ieškovės ir AB „Ekra“ 2015 m. kovo 12 d. pasirašytame pakeitimo nurodyme Nr. 3 buvo aiškiai nurodyta, kad dumblo džiovykla tinkamai nefunkcionuoja dėl miestų nuotekoms nebūdingos į Panevėžio nuotekų valyklą patenkančio dumblo (nuotekų) sudėties. Tačiau miestų nuotekų sudėtis turėjo būti ištirta dar iki AB „Ekra“ parengiant projektinius sprendinius. Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 11-098 (tomas VI, b.l.56), kuris atliktas tikslu patikrinti, ar sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, įrodo, kad AB „Ekra“ galėjo gauti duomenis apie dumblo sudėtį iki darbų pradžios.

45.       Ekspertas dr. R. D. akte nurodė, kad Viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta dumblo apdorojimo technologija (tomas I, b.l. 345-353) yra analogiška technologijai, kuri buvo parinkta ir kitų Lietuvos miestų nuotekų valyklose, pavyzdžiui, Šiaulių. Ekspertas, atsižvelgęs į tai, kad pagal tokias pirkimo sąlygas įdiegta dumblo apdorojimo technologija yra pasiteisinusi ir sėkmingai eksploatuojama, sprendė, jog viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta dumblo apdorojimo technologija parinkta tinkamai (tomas V, b.l. 24-37).

46.       Atsakovas atkreipė dėmesį į eksperto dr. R. D. galimą šališkumą. Anot atsakovo, sąskaitą už ekspertizę atsiuntė UAB „Arginta“, kuri turi buvusią darbo patirtį su ieškove. Taip pat atsakovas mano, kad eksperto parinkta tyrimo metodologija yra nepatikima. Teismas sprendžia, kad byloje nenustačius išvadas paneigiančių ar neteisingai interpretuojamų aplinkybių fakto, negalima konstatuoti eksperto pateiktos ekspertizės išvadų nepagrįstumo, o aplinkybė dėl 2004 metais komercinių santykių pati savaime nesuponuoja eksperto išvadų neteisingumo. Kita vertus, byloje ištirti viešojo pirkimo dokumentai, šalių susitarimai dėl defektų šalinimo, Sulzle Klein GmbFi pasiūlymas dėl darbų trūkumų ir defektų šalinimo yra atitinkantys ekspertizės išvadas, todėl teismas sprendžia jomis vadovautis (CPK 218 straipsnis).

47.       Byloje nustatyta, kad Konkrečius techninius sprendinius parinko Rangovas, tiek ruošdamas techninį darbo projektą, tiek techninius sprendinius pakeitimo nurodyme Nr.3 pagal rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Ši aplinkybė ir eksperto dr. R. D. išvada dėl viešojo pirkimo dokumentuose nurodytos dumblo apdorojimo technologijos tinkamo parinkimo sudaro pagrindą atmesti Rangovo ir atsakovo argumentus dėl ieškovės kaltės ruošiant pirkimo sąlygas. Be kita ko, Sulzle Klein GmbFi pasiūlyme (tomas V, b.l.54) nurodyta, kad nuotekų dumblas šiuose nuotekų valymo įrenginiuose dėl savo konsistencijos yra sudėtingas ir turėtų būti džiovinamas taikant džiovinto dumblo atgalinį primaišymą. Firmos Huber panaudotas dumblo apdorojimo būdas tam tikslui yra netinkamas. Sulzle Klein GmbFi, kaip tos srities profesionalas mano, kad esamame juostiniame džiovintuve įrengtos saugaus darbo užtikrinimo ir įrenginio plovimo sistemos yra nepakankamos, t y. „trūksta plovimo vonių, dar prastesnė yra nepakankama avarinė gaisro gesinimo sistema“. Sulzle Klein GmbFi nurodė, kad jei ateityje džiovintuve dar kartą, tai susiformuotų rusenantis židinys, purkštukai apytakinėje kanalų sistemoje nebus veiksmingi“. Šios aplinkybės įrodo, kad pasiūlymų variantai dėl defektų šalinimo yra atitinkantys faktinę situaciją (tomas V, b.l.54).

48.       Byloje nustatyta, kad Subrangos sutarties 4.1.2. p. nurodyta, jog HUBER SE atsako už pateikiamų medžiagų, įrengimų kokybę ir jų apsaugą. Subrangos sutarties 4.3. p. įtvirtinta, kad HUBER SE atsako už garantiniu laikotarpiu pastebėtų ar atsiradusių defektų pašalinimą. Vadinasi, Subrangos sutartimi HUBER SE vykdomų darbų ribos ir apimtis aiškiai buvo apibrėžtos. Rangos sutartimi, kaip jau minėta, Rangovas įsipareigojo atsakyti už projektavimo darbų kokybę, tame tarpe, dėl to atsiradusius defektus. Defektų ir smulkių nebaigtų darbų, kurie neturės esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti sąraše, yra fiksuotas trūkumas dėl dumblo sausinimo pastato įrengimo defekto, kaip ir dumblo džiovykloje. Be kita ko, šalys neginčija aplinkybės, kad nevyksta dumblo džiovinimo procesas nei pagal projektų, nei pagal 2015 m. kovo 12 d. pakeitimų nurodymą Nr. 3 dėl džiovyklos modifikavimo (CPK 12, 178 straipsniai).

49.       Atsakovas, HUBER SE taip pat įrodinėjo, kad ieškovė nepateikia tinkamai pūdyto dumblo, todėl sistema neveikia. Pasisakant dėl šios aplinkybės, teismas atkreipia dėmesį, kad siūlymas dėl dumblo pūdymo buvo kilęs iš Rangovo pusės (tomas I, b.l. 414, 417), o ieškovė jokio poveikio tokiam sprendiniui neturėjo, sutartimi nebuvo įsipareigojusi užtikrinti pūdyto dumblo tiekimą perdirbimui, todėl šie argumentai atmetami, kaip nepagrįsti ir nešalinantys Rangovo atsakomybės už darbus, o draudiko neatleidžiantys nuo pareigos mokėti laidavimo draudimo sutarties numatytą draudimo išmoką. Būtina pažymėti, kad Rangovas pagal Rangovo techninį pasiūlymą buvo numatęs pūdyti visą Panevėžio nuotekų valykloje susidarantį pirminį dumblą, tankintą dumblą iš kitų nuotekų valyklų ir dalį (50 %) Panevėžio nuotekų valykloje susidarančio perteklinio veikliojo dumblo, tačiau šio sprendinio netaikė (tomas I, b.l.28).

50.       Trečiasis asmuo HUBER SE savo 2019 m. balandžio 17 d. paaiškinime dėl bylos esmės nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kodėl nevyksta džiovinimo procesas. Teismas tokį argumentą laiko deklaratyviu pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį. Taip pat trečiojo asmens argumentas, kad bendrovės HUBER SE patiektas dumblo džiovinimo įrenginys (juostinio tipo dumblo džiovykla) sėkmingai veikia kituose 29 objektuose Europoje, nereiškia, kad taip gali būti paneigta aplinkybė dėl užsidegančio įrenginio, pastatyto Panevėžio dumblo apdorojimui. Trečiasis asmuo HUBER SE pripažino, kad 2011 m. balandžio 15 dienos HUBER SE techniniame ir finansiniame pasiūlyme AB „Ekra“ vadovui V. B., HUBER pasiūlė konkrečių charakteristikų dumblo džiovyklos įrangą. HUBER SE pateikto pasiūlymo detalė buvo ta, jog generaliniam rangovui AB „EKRA“ pasiūlyta dumblo džiovykla buvo numatyta išpūdytam dumblui džiovinti, pagal įprastinę nuotekų valymo technologiją. Tačiau būtent jungtinės veiklos pagrindu veikiantis Rangovas ir neįgyvendinimo šio sprendinio, kaip nurodė ekspertas dr. R. D..

51.       Be to, pripažindama įrenginio techninius trūkumus HUBER SE sutiko parengti skirtingus nuotekų dumblo tiekimo sistemų variantus, jų patikimumą ir galimą našumą iki 2017 m. kovo 31 d. Vienas variantas tik panaudojant išspaudimą / granuliavimą ir smulkintuvą, sumontuotą už pirmosios juostos. Antras variantas – panaudojant mažesnį kiekį išdžiovintos atvirkštiniu būdu sumaišytos medžiagos ir išspaudimą / granuliavimą bei iš anksto išdžiovinto nuotekų dumblo smulkinimą pirmosios juostos pabaigoje. Trečias variantas – panaudojant jau išbandytą atvirkštinio maišymo sistemą, kuri galėtų būti optimizuota tik po to, kai baltymų kiekis nuotekų dumble bus sumažintas (tomas III, b.l.84).

52.       Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje pastebėtina, kad dėl didelės rangos veiklos rizikos buvo sudarytas laidavimo draudimas. Bet kuriuo atveju, civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui ateityje galimos žalos atlyginimo prievolę.

53.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad baltymo kiekis dumble, dėl ko dumblo sudėtis skyrėsi nuo Šiaulių ir kitų vietovių perdirbamo dumblo, ir yra aplinkybė, kuri siejama su veiklos rizikos padidėjimu, bet Sulzle Klein GmbFi pasiūlymas (tomas V, b.l.55) įrodo, kad įveikiama. Ieškovė pateikė į bylą Panevėžio nuotekų valyklos dumblo mišinio prieš sausinimą 2018 m. duomenis apie BSM kiekį sausų medžiagų atžvilgiu, kurie pagrindžia aplinkybę dėl besikeičiančios dumblo mišinio sudėties (tomas V, b.l.80). Ši aplinkybė yra nuspėjama ir turėjo būti įvertinta prieš pradedant darbus. Be to, teismas sutinka su ieškove, jog Rangovas jokiais tyrimų duomenimis nepagrindė 2017 m. birželio 16 d. rašte nurodyto teiginio, kad „šiai dienai proteino kiekis dumble yra ženkliai išaugęs, negu buvo 2014 m.“. Ieškovė, bendradarbiaudamas su draudiku, 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 1.2/3.7-1001 (tomas I, b.l. 254-256) pateikė tyrimų protokolus kartu su suvestine lentele bei paaiškinimu, kaip yra skaičiuojami baltymai (tomas I, b.l. 257-271). Iš paminėtų dokumentų matyti, kad 2017 metais atliktų tyrimų duomenimis vidutinis proteino (baltymų) kiekis sausos medžiagos organinėje dalyje yra 50,5 (t.y. nuo 40,6 iki 62,2). Tuo tarpu, 2015 m. kovo 12 d. Pakeitimo nurodymo Nr. 3 2 punkte nurodytas jo kiekis – 57,69 proc. Vadinasi, skirtingai nei nurodoma Rangovo 2017 m. birželio 16 d. rašte, proteino kiekis dumble yra ne išaugęs, o nežymiai sumažėjęs, todėl negalima sutikti su trečiuoju asmeniu HUBER SE, kad Panevėžiui būdingas dumblas yra pasižymintis išskirtinai per dideliu baltymų kiekiu, dėl ko ieškovės įrodinėjami defektų šalinimo būdai nėra galimi.

54.       Teismas atmeta trečiojo asmens UAB „IREMAS“ argumentą, kad ieškovė, reikalaudama defektų pašalinimo, keičia pirkimo sąlygas. Kaip byloje nustatyta, Pakeitimo nurodymo Nr. 3 (tomas I, b.l.225)  8 punkte užfiksuota, kad „Užsakovas, išnagrinėjęs Rangovo 2014-12-23 raštu Nr. VD-214 pateiktą pretenziją Nr. 3, 2015-01-28 pateiktą pasiūlymą, pakeitimui, vadovaudamasis rangos sutarties Bendrui, sąlygų 20.1,8.4 (a), 8.5 ir 4.12 punktais bei rangos sutarties 11 p. sutiko, kad Rangovo pretenzija dėl apdorojamo dumblo sudėties ir įrenginio modifikavimo būtinybes yra pagrįsta bei nurodė Inžinieriui parengti Rangos Sutarties Nr.201l/AV-D(d)-4 pakeitimą“. Taigi trečiasis asmuo šiuo susitarimu pripažino, kad visi ieškovės reikalavimai yra Rangos sutarties pagrindu.

55.       Be to, ekspertas R. D. nurodė, kad po 2015 m. kovo 12 d. dienos pakeitimo nurodymo Nr. 3 pagal rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (tomas I , b.l. 225), kurį iniciavo Rangovas, atsirado nuokrypis nuo pirkimo dokumentuose nurodytų dumblo apdorojimo sprendinių dėl atsiradusio džiovinto dumblo įterpimo į sausintą dumblą ir džiovinto dumblo sumaišymo su sausintu dumblu prieš dumblo tiekimą į džiovyklą, taip pat dėl sumaišyto dumblo tiekimo ir paskleidimo ant džiovyklos juostos sprendinių pakeitimo. Pakeitimo nurodymu Nr. 3 FIDIC Inžinierius suderino Rangovo pateiktą pasiūlymą dumblo džiovyklai modifikuoti.

56.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. V. (technologas) nurodė, kad Rangovas privalėjo išsibandyti dumblą ir pagal tais spręsti dėl technologijos. Dėl baltymingumo nustatymo HUBER SE atliko Vokietijoje tyrimus, t. y. ieškojo priežasčių, dėl ko nepasiekiamas granulių dydis, siektas pirkimo sąlygomis. Galutiniame rezultate po visų defektų šalinimo darbų, perdirbant dumblą, gaunasi arba dulkės (pelenai), arba gabalai, kurie nebedžiūsta. Po Rangovo atliktų darbų, atlikus 2017 m. bandymo darbus, buvo nustatyta, jog dumblas suformuoja į stambius darinius (gabalus), kurie neišdžiūsta. Saugojimo metu dumblas dėl liekančios jame per didelės drėgmės ima džiūti ir pradeda kaisti, todėl gali užsidegti. Kaip paaiškino liudytojas, iki atliktų darbų korekcijos įrenginys galėjo dirbti, bet užsinešdavo šilumokaičio akutės. Reikėjo nuolat jį plauti, todėl įrenginys daugiau stojo, nei dirbo. Po rekonstrukcijos renginys visai nebegalėjo veikti. Įvertinęs šiuos liudytojo parodymus, teismas sprendžia, kad dumblo problema nebuvo įvertinta prieš pradedant darbus, nors apie ją žinota. Atsižvelgiant į tai, atmetamas atsakovo ir Rangovo teiginys, kad aplinkybės dėl dumblo sudėties atleidžia nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.

57.       Liudytojas E. K. (projektavimo darbų vadovas) parodė, kad projektinius sprendinius siūlė AB „Ekra“, tame tarpe, juos koreguojant pamaišymo sistemos įrengimu. Dumblo maišymas nebuvo numatytas pagal pirkimo dokumentus. Šio liudytojo ir liudytojo R. V. parodymai patvirtina, kad trečiojo asmens HUBER SE teiginys, jog ieškovė, reikalaudama defektų pašalinimo, keičia imperatyvias viešojo pirkimo sąlygas, todėl nėra Rangovo atsakomybės, yra nepagrįstas. Minėta, jog ieškovė pirkimo dokumentuose nurodė, kad pateikti techniniai reikalavimai, taip pat kiti su šia technologija susiję atitinkamuose skyriuose apibrėžti reikalavimai bus laikomi minimaliais būtinaisiais reikalavimais, užtikrinančiais, minimalią technologinio proceso projekto kokybę. Rangovas pats, kai nepavykdo atlikti vieno bandymo, pasiūlė džiovyklos modifikavimą – „Pakeitimo nurodymas Nr. 3“ (tomas I, b.l.225). Rangovas jungtinės veiklos grupė AB „Ekra“, UAB Projektų centras“, Watropur, inžinierius „APVG“  ir Užsakovas UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ pasirašė 2015 m. kovo 17 d. Pakeitimo nurodymą Nr. 3. Juo ieškovės buvo priimtas pasiūlymas ir pavesta Rangovui, pradedant nuo šio pakeitimo nurodymo Nr. 3 pasirašymo iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atlikti džiovyklos modifikavimo darbus.

58.       Pasisakant dėl draudiko ir Rangovo nagrinėjamoje byloje atliekamo sutarties objekto siaurinamojo aiškinimo ir dėl to neigiamo draudžiamojo įvykio fakto, teismas remiasi kasacinio teismo atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu byloje, kuri savo ginčo pobūdžiu gali būti laikoma kaip panaši. Teismo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo draudimo sutarties objektą, aiškinimo ir taikymo, gali būti kaip orientacinis vertinimo kriterijus šioje byloje pasisakant dėl draudiko atsakomybės. Minėtos kasacinio nutarties 38, 39 punktuose nurodyta, kad draudžiamojo įvykio konstatavimą nulemia atsiradusių nuostolių vertinimas Rangos sutarties objekto tikslo požiūriu. Taigi, sprendžiant dėl laidavimo draudimo, turi būti vertinama, ar buvo pasiektas Rangos sutarties tikslas.

59.       Pagal Rangos sutartį Rangovas per defektų šalinimo laikotarpį privalėjo įrodyti, kad jo suprojektuoti, pastatyti ir paleisti dumblo apdorojimo įrenginiai tinkamai funkcionuoja ir apdoroja dumblą iki reikalaujamų rodiklių. Ši Rangovo pareiga numatyta Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio „Specialieji Užsakovo reikalavimai“ 8.2.2 dalyje „Proceso įvykdymo garantijos nustatymas (Bandymai po baigimo), kurioje, be kita ko, numatyta, kad „Rangovas turi įrodyti, kad jo suprojektuoti, pastatyti ir paleisti dumblo apdorojimo įrenginiai tinkamai funkcionuos ir apdoros dumblą iki reikalaujamų rodiklių. Tuo tikslu sausinimo, džiovinimo ir paruošimo prieš pūdymą procesas turi būti stebimas atliekant įrangos darbo efektyvumo tyrimus. Rangovas turi atlikti du proceso įvykdymo garantijos tyrimus. Vieno tyrimo trukmė 3 paros. Laikotarpis tarp dviejų garantijų kontrolės testų turi būti ne mažiau kaip vienas mėnuo (30 dienų). Pirmasis testas gali būti vykdomas tik po Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto pasirašymo dienos arba Užsakovui pateikus Perėmimo pažymą (pagal FIDIC sutarties sąlygas). Rangovas turi atlikti įrenginių darbo efektyvumą patvirtinančius testus per dvylika mėnesių nuo Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto pasirašymo dienos. Bandymų metu turi būti pasiekti toliau išvardinti ir Užsakovo reikalavimuose nurodyti parametrai prie Užsakovo reikalavimuose nurodyto našumo“ (tomas I, b.l. 380), taip pat to paties skirsnio 8.7 dalyje „Atsakomybė“, kurioje nurodoma: „Jei Rangovas nesugeba pademonstruoti, kad jo pastatyti įrenginiai nepasiekia Užsakovo reikalavimuose nurodytų parametrų per 12 mėnesių nuo Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto pasirašymo dienos, Užsakovas gali pareikalauti finansinės atsakomybės už technologinių garantijų nevykdymą“ (tomas I, b.l. 382).

60.       Taigi per defektų šalinimo laikotarpį Rangovas privalėjo pademonstruoti, kad jo suprojektuoti ir pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai pasiekia Rangos sutartyje nurodytus technologinius rodiklius, tačiau to nepadarė. Rangovas neatsisakė vykdyti sutarties, paaiškėjus defektams, juos taisė, raštu neinformavo užsakovo apie būtinybę keisti sąlygas (CK 6.685 straipsnis). Ši aplinkybė leidžia konstatuoti laidavimo draudimo sutarties pagrindu įvykusį draudžiamąjį įvykį. Be kita ko, jis nėra siejamas su draudėjo kalte (CK 6.683 straipsnis). 

Dėl žalos dydžio

61.       Atsakovas nurodė, kad pagal Taisyklių 6.3. punktą, nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „IREMAS“, HUBER SE įrodinėja, jog tinkamas žalos pagrindimas būtų tik tuo atveju, jei ieškovė būtų atlikusi savo lėšomis dumblo apdorojimo įrenginio defektų šalinimo darbus ir / arba jie būtų jau padaryti kitos įmonės, taip pagrindžiant patirtų nuostolių realumą.

62.       Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, remsis kasacinio teismo teisės aiškinimo koncepcija, kurioje nurodyta ieškovui priklauso teisė nuspręsti, kokį reikalavimą reikšti. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-378/2016, 49 punktas). Taigi ieškovė gali reikšti ir reikalavimą dėl būsimos žalos, ir dėl realiai patirtų nuostolių atlyginimo. 

63.       Taip pat kasacinė instancijos teismas yra nurodęs, kad galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

64.       Byloje nustatyta, kad dėl dalies defektų šalinimo kaštų ginčo nėra. Atsakovas (draudikas) 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 06DP-161 ieškovę informavo, kad sutinka su nurodytais defektais ir pripažįsta juos atsiradusiais dėl draudėjo kaltės. Taip pat draudikas sutiko, kad, draudėjui iki 2017 m. sausio mėn. 17 d. nepašalinus nurodytų defektų, naudos gavėjas be atskiro kreipimosi į draudiką atliktų defektų šalinimo darbus pagal ieškovės 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 4.11006 pateiktas defektų šalinimo išlaidas. Atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. raštu taip pat nurodė, kad sumokės 2 987,00 Eur, nes UAB „ABB“ atliko defekto šalinimo darbus, sumontuojant įrangą ir pakoreguojant programą (SCADA) biodujų apskaitos duomenų perdavimui į SCADA sistemą) (tomas I, b.l. 312, 314).

65.       UAB „APVG“ 2017 m. balandžio 25 d. raštu „D. R. sutarties „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ Nr. 2011/AV-D(d)-4 pranešimų apie defektus laiko pratęsimo“ paprašė pratęsti terminą iki 2017 m birželio mėn. 2 d. defektų ištaisymui (tomas I, b.l.332). Rašte nurodyta, kad nepašalinti defektai (a) dėl dumblo džiovyklės veikimo trūkumų: 1. nevyksta dumblo džiovinimo procesas nei pagal projektų, nei pagal 2015 m. kovo 12 d. pakeitimų nurodymą Nr. 3 dėl džiovyklos modifikavimo (darbai negali būti naudojami pagal numatytą paskirti, tai yra nebus galima pakartoti Baigiamųjų bandymu ir Bandymų po baigimo); 2. nepasiektas Sutartyje nurodytas džiovinto dumblo granulių dydis, 3. neišspręstas klausimas dėl dulktų susidarymo juostinėje džiovykloje ir kondensavimo įrenginyje; 4.  nepilnai pateikta naujų modifikavimo įrengimų dokumentacija ir naudojimo instrukcija; (b) katilas nėra išbandytas dirbti su biodujomis ir jų mišiniu; (c) dumblo džiovyklos apatinės austinės juostos sausinto dumblo išskleidimui fizinės deformacijos, atsiradusios džiovyklės paleidimo derinimo metu. Vadinasi, už defektus atsakingas yra Rangovas. Šie FIDIC inžinieriaus sprendimai nėra nuginčyti, kaip tai nustato Bendrųjų sutarties sąlygų 3.5 ir 20 straipsniai.

66.       Atsakovas mano, kad jo atsakomybės ribos yra apibrėžtos išskirtinai Defektų ir smulkių nebaigtų darbų, kurie neturės esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti sąrašu, sudarytu tą pačią dieną po statybos darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka.

67.       Byloje nustatyta, kad Rangovui pagal sąrašą reikėjo atlikti korekcijas dėl komunikacijų kanalo, ištaisyti trūkumus dumblo sausinimo pastate, dumblo džiovykloje, dujų generatoriaus pastate, dumblo sausinimo pastate, dumblo džiovykloje, katilinėje, taip pat nurodyta, kad neveikia komunikacija su centrinės dispečerinės nuotoline darbo vieta, spausdintuvas. Atskirai nurodyta, jog katilas nėra išbandytas dirbti su biodujomis ir jų mišiniu; neveikia pastato patalpų šildymo kontūro elektrinės pavaros automatiniame rėžime (tomas I, b.l. 235,236). Šie defektai neatsiejami nuo UAB „APVG“ 2017 m. balandžio 25 d. rašte „D. R. sutarties „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ Nr. 2011/AV-D(d)-4 pranešimų apie defektus laiko pratęsimo“ nurodytų defektų.

68.       E. R. Dauknys nurodė, kad defektą dėl nepasiekto rangos sutartyje nurodyto džiovinto dumblo granulių dydžio lėmė netinkami techniniai džiovinto dumblo smulkinimo ir įterpimo į sausintą dumblą, sumaišyto dumblo tiekimo ir paskleidimo ant džiovyklos juostos sprendiniai, įskaitant atitinkamą įrangą (tomas V, b.l. 29). HUBER SE, anot eksperto, negali pasiūlyti įrangos, užtikrinančios trūkumų pašalinimą.

69.       2017 m. gegužės 31 d. pasitarimo protokole nurodyta (tomas I, b.l.241), kad „AB „EKRA“ direktorius V. B. informavo pasitarimo dalyvius, kad: 1) įvyko derybos su subrangovu HUBER SE, kurių metu išaiškėjo, kad HURER SE neketina toliau vykdyti darbų, kol Rangovas, AB „EKRA“, neatsiskaitys už, jų manymu, atliktus darbus. AB „EKRA“ neketina mokėti šios skolos, nes „jos manymu, HUBER SE iki šios dienos netinkamai atliko dumblo džiovyklos darbus; 2) atsiradus HUBER SE nenorui toliau vykdyti darbus dumblo džiovykloje. Rangovas vykdė derybas su kitu potencialiu subrangovu, bet pasiūlymo detalizavimui reikėtų daugiau laiko ir eksperimentinių bandymų su nuotekų dumblu. Konkretaus pasiūlymo dėl tolesnio defektų likvidavimo Rangovas nepateikė“. Taip pat minėtame protokole nurodyta, kad  dalis defektų „per 17 mėnesių nuo informavimo apie defektus laikotarpio pradžios Rangovo taip ir nebuvo pašalinti, tame tarpe: dumblo džiovyklos veikimo trūkumai (dėl džiovyklos esminių defektų nevyksta dumblo džiovinimo procesas pagal projektą; nepasiekti džiovyklos projektiniai parametrai, nepasiektas Sutartyje nurodytas džiovinto dumblo granulių dydis; neišspręstas klausimas dėl dulkių susidarymo juostinėje džiovykloje ir kondensavimo įrenginyje punktas; dumblo džiovyklos apatinės austinės juostos sausinto dumblo išskleidimui fizines deformacijos, atsiradusios džiovyklos paleidimo derinimo metu); nepilnai pateikta naujų modifikavimo ir įrenginių dokumentacija naudojimo instrukcija ir kt“. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, jog ieškovė nereikalauja daugiau draudimo išmokos už defektų pašalinimą nei sutarta laidavimo draudimu.

70.       Ieškovė, siekdama nustatyti defektų šalinimo darbų kainą, paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Panevėžio dumblo džiovyklos defektų pašalinimo darbai“ (šią aplinkybę įrodo UAB „Aukštaitijos vandenys“ pirkimo komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolas, skelbimas apie pirkimą, UAB „Aukštaitijos vandenys“ pirkimo komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 balandžio 12 d. posėdžio protokolai, 2018 balandžio 11 d. pirkimo procedūrų atskaita (tomas I, b.l. 286-300). Konkursas neįvyko.

71.       Tai pat ieškovė pateikė į bylą Vokietijos įmonės Sulzle Klein GmbFi 2018 m. birželio 15 d. pasiūlymą, pateiktą ieškovei kreipusis tiesiogiai į pastarąją įmonę dėl pasiūlymo defektų pašalinimui pateikimo po to, kai pasibaigė supaprastintas atviras konkursas, kuriame nebuvo gauta nei vieno pasiūlymo. Sulzle Klein GmbH siūlo ištaisyti Defektus už šiuos darbus mokant viso 498 400,00 Eur, neįskaičiuojant PVM ir visų pakavimo bei transportavimo kaštų, draudimo, muito ar pan. mokesčių, kurie nėra įtraukti į patiekimo sąlygas (iš jų džiovinimo įrenginio paskirstymo sistemos optimizavimas - 299 800,00 Eur; saugos sistema, programavimas ir dokumentacija – 198 600,00 Eur).

72.       Ekspertas dr. R. D. akte padarė išvadą, kad, norit pasiekti pirkimo dokumentuose nurodytą granulių dydį, reikia įrangą pakeisti džiovinto dumblo primaišymo įrangą, t. y. <...> „įrengti slėginį ekstruderį vietoje esamo dumblo transportavimo–paskleidimo ant juostos sraigto, kuriuo dumblas pagal jo frakciją ant juostos paskirstomas netolygiai. Pagal patirtį turinčio tiekėjo nurodymą bendrosios sąnaudos džiovinto dumblo primaišymo įrangai pakeisti, slėginiam ekstruderiui įrengti, paleidimo derinimo darbams atlikti ir bendrai įrenginio saugumo koncepcijai, kuri apimtų avarinio gaisro gesinimo įrangą bei reikalingus matavimo prietaisus, suformuoti bei įgyvendinti vertinamos 550 000,00 EUR be PVM (6 priedas). Atsižvelgiant į tai, kad bendra įrenginio saugumo koncepcija ir jos įgyvendinimas nėra tiesiogiai susijęs su analizuojamo defekto ištaisymu, bendrosios sąnaudos džiovinto dumblo primaišymo įrangai pakeisti, slėginiam ekstruderiui įrengti, paleidimo derinimo darbams atlikti vertinamos 490 000,00 EUR be PVM)“.

73.       Rangos

74.       Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ji pateikė jai prieinamomis priemonėmis surinktus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį. Nustačius šias aplinkybes, įvertinus aukščiau nurodytos laidavimo draudimo sutarties objekto išraiškos turinį, pripažįstama, jog atsakovas be pagrindo taikė Taisyklių 6.3 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Technologinio proceso garantiją ir Vokietijos įmonės Sulzle Klein GmbH 2018 m. birželio 15 d. pasiūlymą nuostolių, ieškovės patirtų Rangovui neištaisius defektų, dydis viršija laidavimo draudimo sumą, iš atsakovo priteisiama 331 696,44 Eur draudimo išmoka, t. y. iš draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos (348 883,44 EUR) atėmus išmokėtas draudimo išmokas (17 187,00 Eur) (CK 6.249 straipsnis).

75.       Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad naujo įrenginio pagal Sulzle Klein GmbH pasiūlymą sumontavimas į sistemą reiškia ne defektų šalinimą, o naują statybą. Minėta, pagal Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio „Specialieji Užsakovo reikalavimai“ 8.2.2 dalyje „Proceso įvykdymo garantijos nustatymas (Bandymai po baigimo), numatyta, kad „Rangovas turi įrodyti, kad jo suprojektuoti, pastatyti ir paleisti dumblo apdorojimo įrenginiai tinkamai funkcionuos ir apdoros dumblą iki reikalaujamų rodiklių. Ši sąlyga reiškia Rangos sutarties įvykdymą. Pirkimo dokumentų III skyriaus 1 skirsnio „Bendrosios techninės sąlygos“ 1.2 punkte nurodyta išlyga, jog „Pateikti techniniai reikalavimai, taip pat kiti su šia technologija susiję atitinkamuose skyriuose apibrėžti reikalavimai bus laikomi minimaliais būtinaisiais reikalavimais“. Taigi pirkimo dokumentai Rangovui suteikia teisę įterpti bet kokias reikalingas papildomas grandis, todėl Vokietijos įmonės Sülzle Klein GmbH siūlymas atgalinio primaišymo sistemoje įterpti distributorių, tarp džiovinimo juostų įrengti optimizuotą dumblo laužymo veleną (tomas V, b.l. 52–55, ar kt.) tam, kad įrenginiai pasiektų technologinius reikalavimus, yra galimas, kaip užtikrinantis sistemos veikimą, ir nepažeidžia, kaip įrodinėja Rangovas, atsakovas, pirkimo sąlygų (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

76.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 185 straipsnis).

77.       Minėta, kad draudimo sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui ateityje galimos žalos atlyginimo prievolę. Tokiu atveju, BAB „Ekra“ atstovo bankroto administratoriaus teiginys, jog pinigų sulaikymo draudimo raštas reiškia, kad buvo sulaikyti bankrutuojančios įmonės pinigai ir jei teismas priteistų draudimo išmoką, tai būtų atsiskaitymas su trečios eilės kreditoriumi, todėl būtų grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, atmetamas. Kiekvienas kreditorius gali reikalauti laidavimo draudimo ir tai jau draudiko veiklos sritis. Taip pat teismas atmeta prašymą vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-156-798/2019, nes minėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl laidavimo draudimo santykiams reikšmingų faktų, o nutarties 35 punkte nurodyta, kad paaiškėjus aplinkybei, jog džiovyklės negalėjimą paleisti sąlygoja ne kitos aplinkybės (pvz., dumblo specifinė sudėtis) o būtent HUBER SE subrangos sutartimi sutarti nepasiekti rodikliai, iki teismo sprendimo dėl BAB „Ekra“ pabaigos įsiteisėjimo išlieka galimybė teismui tikslinti kreditorės HUBER SE finansinius reikalavimus.

78.       Taip pat teismas atmeta trečiojo asmens HUBER SE argumentą, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, nes visi statybos darbų defektai (dėl kurių nepašalinimo keliamas ginčas byloje) buvo konstatuoti dar 2015 m. gruodžio 30 dieną. Teismas nurodo, kad ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, susietas su defektų ištaisymo rezultatu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Dėl palūkanų išieškojimo

79.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 553/2008).

80.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės prašymas dėl priteisimo 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

81.       Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

82.       Ieškovė UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas: 147104754) sumokėjo 3 463,00 Eur žyminio mokesčio, 2 420,00 Eur už ieškinio parengimą, 1 270,50 Eur už dubliko parengimą, 242,00 Eur už prašymą dėl ekspertizės ir klausimų ekspertui parengimą, 845,31 Eur vertimo išlaidų, t. y. 4 777,81 Eur už teisinę pagalbą ir 845,31 Eur už vertimą (tomas IV, b.l. 1-17), taip pat ieškovė papildomai patyrė 650,00 Eur ir 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai atnaujinus bylos procesą po ekspertizės akto pateikimo (tomas VI, b.l. 25-27). Ieškovė prašo priteisti UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 3 463 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 4 982,50 Eur  išlaidų advokato pagalbai ir 845,31 Eur vertimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra tenkintas, byloje surinkta daug įrodymų, byla buvo sudėtinga, todėl teismas sprendžia priteisti visas ieškovės prašomas išlaidas už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

83.       Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ (juridinio asmens kodas: 256906220) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, prašo teismo priteisti 4 705,93 Eur (iš kurių 3 889,20 Eur – advokato pagalbai apmokėti,  iš jų 816,73 Eur PVM mokestis) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ieškinį, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

84.       Trečiasis asmuo HUBER SE (juridinio asmens kodas: HBR 25558) patyrė 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes sumokėjo už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Taip pat toje pačioje byloje teikė užsienio kalba surašytus dokumentus ir atlikdamas jų vertimus į lietuvių kalbą, todėl trečiasis asmuo patyrė 337,44 Eur vertimo išlaidas, o nuo 2018-11-15 iki 2019-04-25 patyrė papildomas 2 333 Eur bylinėjimosi išlaidas byloje, teikdamas kitus procesinius dokumentus, dalyvaudamas teismo posėdžiuose. Trečiojo asmens 4 020,44 Eur patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, todėl, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

85.       Surašant atsiliepimą BAB „Ekra“ (juridinio asmens kodas: 134124027) naudojosi avokado padėjėjo pagalba, todėl patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo surašymu, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86.       Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas: 302912288), prašė priteisti jo patirtas 2 904 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (atstovavimo dokumentų parengimą, susipažinimas su bylos medžiaga (3 val.), teisines konsultacijas (2 val.), atsiliepimo į ieškinį parengimą; tripliko parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, 2018-08-16, 2018-08-27, 2018-09-24, 2018-11-27, 2018-12-12, 2019-02-27, 2019-03-06, 2019-04-08 pranešimų bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui parengimą, susipažinimą su byloje gautais naujais dokumentais (2 val.), pasiruošimą teismo posėdžiams (2 val.) ir atstovavimą teisme). Taip pat atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atliko 5 000 Eur mokėjimą už ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-4133-803/2018, taip pat sumokėjo 1 210,00 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį. Ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylos nagrinėjimo išlaidos nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 6,19 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovo, kaip pralaimėjusios ginčą šalies valstybės naudai (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas, 

n u s p r e n d ž i a:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ ieškinį.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas: 134124027), 331 696,44 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 463 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 4 982,50 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 845,31 Eur vertimo išlaidų ieškovės UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas: 147104754) naudai.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas: 134124027), 4 705,93 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „IREMAS“ (juridinio asmens kodas: 256906220) naudai.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas: 134124027), 4 020,44 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens HUBER SE (juridinio asmens kodas: HBR 25558) naudai.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas: 134124027), 50 Eur bylinėjimosi išlaidas BAB „Ekra“ (juridinio asmens kodas: 134124027) naudai.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas: 134124027), 6,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

 Teisėja                                                                                                    Rūta Petkuvienė