Civilinė byla Nr. e2A-1054-796/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07340-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.9.2.1; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.1.7.6; 3.1.10.7; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 2 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. G. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ir atsakovės D. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. G. buvo priteista 3 600 Eur metinė premija ir 3 600 Eur netesybos, ir D. G. reikalavimus atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad D. G. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467, o nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. – pagal darbo sutartį Nr. 504. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 467 1.3 punkte aiškiai susitarė, jog „generalinio direktoriaus įsakymu papildomai gali būti skiriamas priedas / premija, kurie, vadovaujantis Generalinio direktoriaus įsakymu, išmokami kartu su darbo užmokesčiu“, „darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą“. Darbo sutartyje susitarimas dėl premijos nedetalizuotas. 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartis Nr. 467 buvo nutraukta šalių susitarimu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei sutikus su atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. pateiktu pasiūlymu darbo sutartį nutraukti. Ieškovė nurodė, kad pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu atsakovė pateikė po to, kai 2020 metų pirmas pusmetis parodė, jog D. G. vadovaujamo padalinio tikslai nėra vykdomi / pasiekiami, kaip ir jos asmeniniai pardavimo rezultatai. Be to, dėl ieškovės asmeninių charakterio savybių, nuolatinių ginčų ir keliamų konfliktų kolektyve prasidėjo įtampa ir nepasitenkinimas, vengimas bendrauti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad svarstomas darbo sutarties nutraukimo klausimas, atsakovė buvo informuota 2020 m. liepos mėnesį. Sužinojusi šią darbdavio poziciją darbuotoja prašė suteikti jai dar vieną galimybę, argumentuodama tuo, kad ji neva turi daug klientų kontaktų, padarė didelį įdirbį, todėl būtų nesąžininga ją atleisti būtent šiuo metu, nes yra visos sąlygos jai 100 proc. pasiekti metinius tikslus. Atsakovė pati pasiūlė darbo sutartį Nr. 467 nutraukti šalių susitarimu ir sudaryti su ja naują darbo sutartį, joje detaliai aptarti darbo santykių nutraukimo klausimus tuo atveju, jei atsakovė nepasiektų užsibrėžtų tikslų. Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nustatė aiškų kriterijų metinei premijai skirti – turi būti pasiekti 2020 metų pardavimo tikslai. Ieškovė pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. šalių susitarimas pakeitė darbo sutarties Nr. 467 1.3 punkte nustatytus metinės premijos skyrimo kriterijus. Šių tikslų atsakovė nepasiekė ir neįgijo teisės reikalauti metinės premijos. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 504 buvo nutraukta šalių iš anksto suderintomis sąlygomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsniu šalių susitarimu. Šalys pasirašė 2020 m. gruodžio 21 d. susitarimą dėl atleidimo iš darbo. 2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu atsakovė buvo informuota apie auditorių pateiktą įmonės 2020 metų metinę finansinę ataskaitą ir apie tai, kad valdybos sprendimu nutarta už 2020 metus nė vienam įmonės darbuotojui premijos neišmokėti. Ieškovė nurodė, kad, nepaisant to, atsakovė 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir prašė įpareigoti darbdavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti sertifikuotą finansinę ataskaitą už 2020 metus ir išmokėti kintamą darbo užmokesčio dalį – metinę premiją už sutartus pasiektus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų pelningumo rodiklius: 3 071 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal darbo sutartį Nr. 467, 2 250 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal darbo sutartį Nr. 504 ir netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d. po 135,27 Eur pagal darbo sutartį Nr. 467 ir po 107,14 Eur pagal darbo sutartį Nr. 504. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nusprendė D. G. prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti jos naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias darbo išmokas: 3 600 Eur kintamą darbo užmokesčio dalį (metinę premiją), atskaičius mokesčius, pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.; 3 600 Eur netesybas, atskaičius mokesčius, už 2021 m. balandžio 26 d.–2021 m. spalio 20 d. laikotarpį; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, t. y. atmetė reikalavimus išmokėti metinę premiją už 2020 metus proporcingai dirbtam laikui pagal darbo sutartį Nr. 504. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinti atsakovės reikalavimai dėl premijos išmokėjimo už 2020 metus pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467. Ieškovės vertinimu, ši Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes padarytos išvados prieštarauja viena kitai ir faktinėms aplinkybėms, surinktiems įrodymams, įstatymo nustatytam premijos mokėjimo pagrindų reglamentavimui. Ieškovės vertinimu, atsakovė, vykdydama darbo funkcijas pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467, 2020 m. nepasiekė veiklos rodiklių / darbo tikslų, už kuriuos jai būtų skiriama metinė premija, todėl atsakovė neįgijo teisės reikalauti išmokėti metinę premiją už 2020 m. proporcingai dirbtam laikui, o darbdavė neturi pareigos ją mokėti. Ieškovė prašė ginčą išnagrinėti iš esmės ir atsakovės reikalavimus atmesti.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė kilusi? ginčą nagrinėti iš esmės – pripažinti atsakovės D. G. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus susitarimą oferta ir akceptu bei darbo sutarties dalimi ir priteisti 50 procentų maksimalios premijos pagal išdirbtą laiką pagal darbo sutartį Nr. 467 – 3 701 Eur (neatskaičius mokesčių) ir pagal darbo sutartį Nr. 504 – 2 250 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d. po 135,27 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal darbo sutartį Nr. 467 už 183 dienas (6 mėnesius) ir po 107,14 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal darbo sutartį Nr. 504, taip pat 5 procentus delspinigių už vėluojamą atsiskaityti laiką. Atsakovė nurodė, kad priešieškinio suma: 5 901 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, premija už atliktą darbą, 24 754 Eur netesybos ir 1 500 Eur delspinigiai.

4.       Atsakovė nurodė, kad derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi R. A. dėl darbo sutarties sudarymo buvo pradėtos 2019 metu? birželio mėnesį, įmonės pristatymas ir derybos vyko tiek susitikimu? metu, tiek elektroniniu paštu. Atrankos procesas buvo smulkmeniškas, įvyko ne vienas pokalbis, buvo išlaikyti anglų kalbos ir psichologinio įvertinimo testai, kuriuos atliko ne tiesioginiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o samdyti specialistai, buvo sudalyvauta įmonės pardavimų padalinio susirinkime, bendrauta su kitų padalinių vadovais, pateiktas 7 puslapių žvalgybinis tyrimas, pateikti elektroniniai laiškai, juose pateiktas ne atsitiktinis pasiūlymas, o pasiektas nuoseklių derybų rezultatas, todėl ieškovės 2019 m. liepos 27 d. 9.30 val. siųstas elektroninis laiškas įmonės vardu gali būti vertinamas kaip oferta (pasiūlymas sudaryti sutartį) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.167 straipsnis), o atsakovės atsakymas į šį pasiūlymą 2019 m. liepos 29 d. 12.04 val. – kaip akceptas (pasiūlymo priėmimas). Atsakovė nurodė, kad šalių pasirašytoje darbo sutartyje Nr. 467 nurodytas bazinis (pagrindinis) mėnesinis darbo užmokestis 2 976 Eur (neatskaičius mokesčių) po išbandymo laikotarpio, o ginčijamu susitarimu buvo susitarta ir dėl bazinio mėnesinio darbo užmokesčio, ir dėl metinės premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu pagal DK 139 straipsnį. Šie susitarimai nepaneigia susitarimo, kaip šalių valios, išdavos. Atsakovė nurodė, kad aptariamieji dokumentai (elektroniniai laiškai) yra pakankami identifikuoti šalių susitarimo turinį, t. y. susitarimą dėl pagrindinių darbo sąlygų, vykdant konkrečias pareigas, ir premijos už atliktą darbą (pasiektus rezultatus). Darbo sutartį atsakovė pasirašė asmeniškai, aptarti susitarimai į darbo sutartį, kaip sudėtinė dalis, nebuvo įtraukti darbdavės – ieškovės iniciatyva, primesta valia ir panaudojant moralinį spaudimą. Darbdavė (ieškovė) sutiko įrašyti tik papildomą 1.3 punktą, kuriuo patvirtino, kad „darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno, atskaičius mokesčius, pagal susitarimą“. Atsakovė sutiko, nes ankstesnėse darbovietėse jau buvo sudariusi darbo sutartis, kuriose buvo įrašytas tik pagrindinis atlyginimas už vadovo pareigas, t. y. darbo užmokesčio pastovioji mėnesinė dalis, o papildoma darbo užmokesčio dalis – priedas / premija už pasiektus tikslus – atliktą darbą, nustatytą šalių susitarimu (įvykdytą planą), būdavo mokama pagal susitarimus, kurie buvo raštu pateikiami ir akceptuojami elektroniniais laiškais. Atsakovė gaudavo savo papildomą darbo užmokesčio dalį pagal susitarimą tiksliai kiekvieną mėnesį su ataskaitine procentine susitarimų įvykdymo lentele, kuri nepalikdavo neaiškumų dėl darbo užmokesčio priedo / premijos dydžio, kaip premijos už atliktą darbą, šalių susitarimu ir visada egzistuodavo procentiniai susitarimų įvykdymo laiptai – vertinimo matrica, kokio dydžio priedas / premija bus skiriama, įvykdžius atitinkamą pardavimų / pelno procentą. Visose buvusiose atsakovės darbovietėse pardavimų padaliniams už dalinį, t. y. 70–85 proc., planų vykdymą buvo mokami priedai / premijos. Kitu atveju tai neatitiktų teisingo mokėjimo už darbą garantijos ir nemotyvuotų darbuotojų, nes premija būtų teorinė ir nepasiekiama arba pasiekiama labai retai dėl visumos priežasčių, o ne tik dėl darbuotojo pastangų ar neveikimo. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti, darbo ginčą išspręsti iš esmės ir D. G. reikalavimą priteisti 3 600 Eur kintamosios darbo užmokesčio dalies (metinės premijos), atskaičius mokesčius, pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., 3 600 Eur netesybų, atskaičius mokesčius, už 2021 m. balandžio 26 d.–2021 m. spalio 20 d. laikotarpį atmesti; atsakovės D. G. priešieškinį atmesti; priteisti iš D. G. 6 554,83 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

5.1.                      Teismas nustatė, kad atsakovė D. G. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467, o nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. – pagal darbo sutartį Nr. 504. Šalių susitarimu darbo sutartis Nr. 504 (antroji) nutraukta nuo 2021 m. sausio 5 d. Taip pat nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 467 1.3 punkte susitarė, kad „generalinio direktoriaus įsakymu papildomai gali būti skiriamas priedas/premija, kurie, vadovaujantis Generalinio direktoriaus įsakymu, išmokami kartu su darbo užmokesčiu“, taip pat minėtos darbo sutarties 1.3 punktas kartojasi ir jame nurodoma: „Darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą“, t. y. toje pačioje darbo sutartyje yra du 1.3 punktai, tačiau darbo sutartyje nurodytas susitarimas dėl premijos nedetalizuotas.

5.2.                      Teismas konstatavo, kad ieškovės įsipareigojimas mokėti darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą yra darbdavio papildoma motyvacinė (skatinamoji) priemonė darbuotojai (konkrečiai atsakovei) gerai dirbti ir pasiekti gerų darbo rezultatų, tačiau nenustačius (nesusitarus) objektyvių jos mokėjimo rodiklių, kuriems esant premija būtų tiksliai apskaičiuojama, t. y. nesudarius minėto susitarimo, negalima laikyti, jog darbo sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl privalomos pastoviosios darbo užmokesčio dalies – mėnesinės algos ir skatinimo priemonės – metinės premijos, skiriamos pasiekus darbo rezultatą.

5.3.                      Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su darbo sutarties turiniu ir byloje nėra duomenų, jog ji visą darbo sutarties Nr. 467 galiojimo laikotarpį būtų prašiusi įtraukti į sutartį papildomas sąlygas ar būtų prieštaravusi dėl jau įtvirtintų. Teismo vertinimu, tai, kad šalys darbo sutartyje Nr. 467 konkrečiai nesusitarė dėl objektyvių premijos mokėjimo rodiklių, patvirtina ir šalių 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta antroji darbo sutartis Nr. 504, kurios 1.4 punkte jau nurodoma, kad darbdavys įsipareigoja sumokėti darbuotojai metinę premiją už 2020 m. pelno / pardavimų planų įvykdymą proporcingai išdirbtam darbo laikui nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Metinė premija mokama po įmonės audito. Šalys taip pat konkrečiai sutarė, jog, nepasiekus suderintų 2020 m. pelno / pardavimų planų, metinė premija nemokama. Daugiau jokių neaptartų susitarimų / sąlygų, kurie detalizuotų premijos dydį procentais / darbo užmokesčiais ir (ar) premijos mokėjimą tvarką, tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Pripažinta, kad taip darbo sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies – mėnesinės algos ir skatinimo priemonės – metinės premijos, skiriamos pasiekus darbo rezultatą.

5.4.                      Nustatyta, kad atsakovė šalių suderintų 2020 metų darbo tikslų / planų neįvykdė. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 504 buvo nutraukta šalių iš anksto suderintomis sąlygomis vadovaujantis DK 54 straipsniu šalių susitarimu. Teismo vertinimu, tai įrodo faktą, kad darbuotoja nepasiekė rezultatų ir neįgijo teisės į premiją už 2020 metus.

5.5.                      Teismas konstatavo, kad atsakovei nesudarius konkretaus susitarimo dėl premijos skyrimo pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467 ir neįvykdžius šalių suderintų 2020 metų darbo tikslų / planų, t. y. neįvykdžius premijos mokėjimo sąlygos pagal šalių 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 504, atsakovės Darbo ginčų komisijoje ir teisme (pateikus priešieškinį) pareikštas reikalavimas priteisti premijas atmestinas. Netenkinus atsakovės pagrindinio reikalavimo priteisti premijas pagal abi minėtas darbo sutartis, netenkintini ir atsakovės šalutiniai reikalavimai – priteisti netesybas ir palūkanas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą? ir priimti nauja? sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti; įvertinti ir sumažinti ieškovės prašomas padengti bylinėjimosi išlaidas, jei teismas priimtų sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Atsakovė nurodo, kad priešieškinio reikalavimuose nurodomais elektroniniais laiškais buvo išreikšta tikroji abiejų šalių valia ir suderintos būtinosios darbo sutarties Nr. 467 sudarymo sąlygos. Vienintelė nauja ir netikėta sąlyga, kuri niekada nebuvo aptarta derybų metu (per 2 mėnesius), yra tai, kad darbdavys nesutiko įrašyti kintamosios darbo užmokesčio dalies – metinės premijos rodiklių ir jų įvykdymo sąlygų darbo sutartyje ir (ar) jos priede; būtent šis susitarimas ir jame susitartos premijos mokėjimo sąlygos ir tapo pagrindiniu šalių ginčo objektu po darbo sutarties nutraukimo. Atsakovė nurodo, kad nepaisant sudėtingų derybų ir abejonių dėl darbo sutarties sudarymo R. A. įkalbėjo atsakovę pasitikėti ir sudaryti sutartį. Sutartis buvo sudaryta ir visą darbo sutarties Nr. 467 laikotarpį darbdavys, o tiksliau generalinis direktorius R. A., visų susitarimo sąlygų pagal savo pateiktą ofertą laikėsi. Atsakovės teigimu, darbdavė net 7 nurodytais nuosekliais ir tęstiniais veiksmais vienerių metų laikotarpiu vykdė susitarimą ir savo veiksmais patvirtintino savo tikrosios valios išraišką, kurią buvo išdėsčiusi savo ofertoje. Kadangi darbdavė laikėsi susitarimo ir vykdė savo įsipareigojimus, o darbuotoja jau kitose įmonėse buvo susidūrusi, jog elektroniniais laiškais pateikti ir patvirtinti susitarimai vertinami kaip turintys tokią pačią juridinę galią, nebekėlė klausimo dėl premijos išmokėjimo detalizavimo įtraukimo į sutartį, be to, darbdavė ne tik vykdė įsipareigojimus, bet ir įrašė apie premijos išmokėjimą už sutartus ir įvykdytus 2019 metų tikslus į darbo sutartį. Pagal Darbo kodeksą darbdavys yra atsakingas už tinkamą sutarties įforminimą ir, pats pasiūlydamas tokią sutarties ir susitarimų formą, turėjo įvertinti riziką ginčo atveju.

6.2.                      Atsakovės teigimu, teismas šių darbdavės darbuotojos naudai atliekamų veiksmų, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, nevertino kaip sutarties sąlygų, taip pat nevertino šias sąlygas patvirtinančių atsakovės pateiktų įrodymų, kaip ir vieno iš ofertos pasiūlymų – premijos išmokėjimo procentinių rodiklių, už kurių maksimalų ar dalinį įvykdymą darbdavė buvo įsipareigojusi pagal darbo sutarties Nr. 467 papildomai įtrauktą 1.3 punktą (kuris turėjo būti žymimas kaip 1.4 punktas) mokėti premiją pagal susitarimą. Teismas netinkamai vertino, kad būtent darbuotojos elgesys buvo netinkamas, nes darbuotoja (atsakovė), turėdama gausią darbo sutarčių sudarymo praktiką, turėjo pastebėti, jog pasiektas susitarimas dėl premijavimo neįrašytas darbo sutartyje. Teismas netinkamai aiškino šalių elgesį prieš, per ir po sutarties sudarymo, nesiaiškino visų aplinkybių ir neišnagrinėjo išsamiai pateiktų įrodymų, dėl to padarė neteisingą išvadą.

6.3.                      Atsakovė nurodo, kad reikalavimas dėl susitarimo (ofertos ir akcepto) pripažinimo sutarties dalimi, nors pateiktas vėliau, su priešieškiniu, bet pateiktas laiku, po to, kai darbdavė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame teikė melagingus parodymus, gindama save žemino atsakovę, nors jokių įrodymų dėl nurodytų atsakovės asmeninių ir profesionalių savybių teismui nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė ir jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodomas faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovė savo veiksmais patvirtino valią vykdyti susitarimą pagal jos pasiūlytą ofertą. Nors atsakovė 2019 metais dirbo ne visus mėnesius ir, ieškovės teigimu, dirbo blogai, neatsakingai, teismas nesiaiškino, kodėl ji gavo didžiausią premiją. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino i? atsakovės teiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl darbo sutarties Nr. 467 sudarymo aplinkybių ir dėl vėlesnių darbdavio darbuotojos naudai atliekamų veiksmų, netinkamai vertino jų reikšme? ir tarpusavio ryši?. 

6.4.                      Nors ieškovė teigė, kad atsakovė buvo konfliktiška, neatsakinga, blogai vykdanti savo pareigas, ją ieškovė jau 2020 metų liepos mėnesį informavo apie ketinimą atleisti, tačiau būtent 2020 metų liepos mėnesį generalinis direktorius pasiūlė atsakovės kandidatūrą valdybai į dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. R. A. atėjo pasikalbėti, pasak jo, dėl atsakovės tolesnių perspektyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir teigė, kad nenori atsakovės atleisti, tačiau situacija darosi išties sunki ir ieškovė nori „apsidrausti“, todėl pasiūlė arba parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru su atvira data, kurį panaudotų tik situacijai dėl COVID tapus labai sudėtingai, arba kaip alternatyvą pateikė pasiūlymą nutraukti sutartį ir pasirašyti naują. Atsakovė nurodo, kad nutraukti darbo santykius su atsakove nebuvo ieškovės tikroji valia, tikroji darbdavės valia buvo sumažinti biudžetą ir toliau dirbti su atsakove kitomis sąlygomis. Tik generalinio direktoriaus nepagarba asmeniniam gyvenimui ir šeimos įsipareigojimams privertė atsakovę priimti sprendimą atsisakyti bet kokių darbo santykių su šia įmone.

6.5.                      Teismas nesigilino ir nesiaiškino ir darbo sutarties Nr. 504 sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, todėl sprendime klaidingai nustatė, kad darbo sutartis Nr. 504 buvo nutraukta dėl tikslų, planų neįvykdymo, ir tai laikė įrodymu, jog darbuotoja nepasiekė rezultatų ir neįgijo teisės į premiją už 2020 metus. Tačiau sutarties nutraukimo sąlygos buvo nurodytos būtent sutarties Nr. 504 2 priede, kuriame buvo išskirti tiksliniai plėtros planai, kurie sudaro tik dalį pardavimų / pelno planų, ir priimtas susitarimas, kad jų neįvykdžius susitariama nutraukti darbo santykius, o ne nemokėti premijos. Būtent dėl to ir buvo sudaryti 2 priedai. Sąlygos dėl premijos apibrėžiamos 1 priede, kuriame nėra nurodyta, kad premija mokama tik pasiekus maksimalius rezultatus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslių faktinių aplinkybių, nepagrindė, kurie įrodymai jas patvirtina, kuriais įrodymais remiantis buvo priimtas sprendimas.

6.6.                      Teismas darbo sutarties turinį aiškino netinkamai, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, netaikė lingvistinio sutarties aiškinimo metodo, neatsižvelgė į šalių elgesį darbo sutarties galiojimo metu, po sutarties nutraukimo. Teismas, aiškindamas darbo sutartyje Nr. 467 du pasikartojančius 1.3 punktus, abi vartojamas formuluotes, apibrėžiančias darbuotojui mokėtiną premiją, sujungė į vieną, nesiaiškindamas lingvistinės dichotomijos ir teksto skirtumų, faktinių aplinkybių, kodėl buvo įrašytas šis papildomas punktas, ką jis reiškia, ar toks punktas yra tik šioje sutartyje. Teismas nesigilino į sutarties žodžių gramatinę reikšmę. Teismas, neįvertinęs svarbių faktinių aplinkybių, šalių elgesio derybų metu, sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo, neįsigilinęs į sutarties žodžių gramatinę reikšmę, klaidingai nustatė, kad premija buvo skatinamoji.

6.7.                      Teismas neteisingai vertino, kad darbo sutartis Nr. 504, kurioje jau įtraukti premijos mokėjimo punktai, įrodo, jog darbo sutartyje Nr. 467 šalys nesusitarė dėl objektyvių premijos mokėjimų, be to, teismas selektyviai vertino sutarčių tekstą ir susitarimus. Teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino aplinkybių, nevertino pateiktų įrodymų.

6.8.                      Teismas priėmė atsakovės prašymą ieškinio tenkinimo atveju įvertinti visumą aplinkybių dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio, bet dėl ieškovės prašomų priteisti sumų advokatų pagalbai dydžio nepasisakė ir jų nesumažino.

7.       Atsiliepimu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

7.1.                      Apeliaciniame skunde nėra jokių aplinkybių, kurios paneigtų teismo sprendimo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu priimtą sprendimą. Pateikto apeliacinio skundo argumentais atsakovė teismo sprendimo išvadų nepaneigė.

7.2.                      Ieškovė nurodo, kad, vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dalis dėl reikalavimo pagal darbo sutartį Nr. 504 įsiteisėjo 2021 m. spalio 21 d., o reikalavimą pripažinti atsakovės ir ieškovės generalinio direktoriaus susitarimą oferta ir akceptu bei darbo sutarties dalimi atsakovė pateikė tik priešieškinio pareiškime, todėl jis nenagrinėtinas teisme, nes nebuvo nagrinėtas išankstinėje darbo ginčų ne teisme institucijoje (Darbo ginčų komisijoje). Šioje byloje atsakovė nereiškė reikalavimo dėl termino atnaujinimo ir teismas turėjo teisėtą pagrindą jį atmesti, kaip pateiktą praleidus vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti, tačiau to nepadarė ir, būdamas aktyvus, išnagrinėjo ginčą iš esmės.

7.3.                      Ieškovės vertinimu, ji pateikė išsamius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, įrodančius aplinkybę, kad iki darbo sutarties sudarymo ieškovė suteikė atsakovei visapusišką informaciją apie būsimas darbo sutarties sąlygas. Atsakovei jos buvo visiškai suprantamos ir tinkamos, su ja suderintos ir išsamiai aptartos iki darbo sutarties sudarymo, todėl šalys sudarė darbo sutartį Nr. 467, kuri atitiko jų valią.

7.4.                      Ieškovė pažymi, kad darbo sutartyje Nr. 467 susitarimas dėl premijos nedetalizuotas. Teismas sprendime detaliai išanalizavimo šalių sudarytų darbo sutarčių turinį ir padarė pagrįstą išvadą atmesti reikalavimą priteisti premijas. Apeliacinio skundo argumentais ir šioje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtintos teismo sprendimo išvados nepaneigtos.

7.5.                      Ieškovė nurodo, kad aplinkybę, jog iki darbo sutarties sudarymo ieškovė su atsakove aptarė visas (tiek esmines, tiek papildomas) darbo sutarties sąlygas, ieškovė įrodė kartu su patikslintu atsiliepimu į priešieškinį pateikdama rašytinius įrodymus (ieškovės į atsakovės elektroninį paštą 2019 m. rugpjūčio 19 d. išsiųsta darbo sutartis ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės pateiktos pastabos). Ieškovės teigimu, šis šalių susirašinėjimas akivaizdžiai paneigė atsakovės priešieškinio argumentus, jog neva ji prašė, tačiau ieškovė atsisakė į darbo sutartį įtraukti susitarimą dėl premijos mokėjimo. Apeliaciniame skunde šias darbo sutarties Nr. 467 sudarymo aplinkybes atsakovė tendencingai nutyli. Atsakovės iniciatyva į darbo sutartį įtrauktos sąlygos turinys būtent ir įrodo faktą, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus premijos dydžio / apskaičiavimo tarifo, nenustatė rodiklių, kuriuos pasiekus atsakovė įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio premijos, o darbdavė turėtų pareigą ją sumokėti.

7.6.                      Darbo sutarties šalių susitarimo mokėti apeliantei premiją už 2020 metų darbo rezultatus šalys nesudarė, nes 2020 metais nei apeliantė, nei įmonė nepasiekė veiklos rezultatų, kurie būtų pagrindas premiją mokėti. Tad darbdavei (ieškovei) neatsirado pareiga tokį susitarimą vykdyti. Ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ji įgijo teisę reikalauti premijos už 2020 metus, nes pasiekė atitinkamus darbo rodiklius / veiklos rezultatus. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad darbo santykius reglamentavo ne tik darbo sutartys, bet ir darbdavio vidaus tvarkos dokumentai, t. y. Darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis ieškovė buvo supažindinta, jas pasirašant. Ieškovės teigimu, iš Darbo tvarkos taisyklių 4.4 punkto sąlygos akivaizdu, kad mokėti / nemokėti metines premijas yra darbdavio diskrecijos teisė, tai įrodo premijos skatinamąjį, darbuotojus motyvuojantį pobūdį ir aplinkybę, jog premija nemokama nepasiekus rezultatų, būtinų premijai išmokėti.

7.7.                      Pažymi, kad ginčo dėl darbo sutarties vykdymo ar nutraukimo tarp šalių nėra, taigi teismas nagrinėjo bylą neperžengdamas pateikto ieškinio bei priešieškinio ribų. Savo reikalavimą gauti premiją atsakovė grindė argumentu, kad darbdavys išmokėjo jai premiją už 2019 metus, todėl privalo mokėti ir už 2020 metus. Atsikirsdama į tai ieškovė byloje pateikė įrodymus, kurių jokiais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais atsakovė nepaneigė, kurie akivaizdžiai įrodė, kad premijos skyrimo aplinkybės 2019 metais buvo visiškai skirtingos, palyginti su aplinkybėmis, buvusiomis 2020 metais, kai nė vienam įmonės darbuotojui premija nebuvo skirta. 

7.8.                      Ieškovė papildomai pažymi, kad bendrą 2020 m. tikslą, nuo kurio įgyvendinimo priklausė premijos skyrimas, D. G. pasiekė tik 20,49 proc. Taip pat nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 4 punkte šalys aiškiai susitarė, jog premija už 2020 metus bus išmokėta proporcingai išdirbtam laikui tuo atveju, jei įmonė pasiektų pardavimo tikslus. Jokių kitokių prielaidų premiją išmokėti šalys nenumatė, t. y. nesusiejo darbdavio pareigos mokėti premiją su aplinkybe – įmonės pelnu, kaip ir nesusitarė dėl premijos dalies išmokėjimo tikslą pasiekus iš dalies. Ieškovė pažymi, kad, D. G. suderintų darbo tikslų / planų nepasiekus, jos darbo sutartis buvo nutraukta šalių iš anksto suderintomis sąlygomis, vadovaujantis DK 54 straipsniu; atsakovė darbo sutarties nutraukimo neginčijo, tai reiškia, kad darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu dėl to, kad atsakovė nepasiekė suderintų darbo rezultatų, yra atsakovės pripažinta aplinkybė, ir šis faktas laikytinas įrodytu.

7.9.                      UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek visuotinio akcininkų susirinkimo, tiek ir valdybos sprendimais buvo nutarta, kad už 2020 metus nė vienam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui premija nebus išmokėta, nes nebuvo pasiekti pardavimų ir pelningumo rodikliai, todėl premija nemokama. Pats faktas, kad įmonė 2020 metus baigė pelningai, niekaip neįpareigoja darbdavio mokėti darbuotojams premijas. Be to, kadangi numatomos mokėti premijos mokėjimas buvo aiškiai susietas tiek su visos įmonės veiklos rezultatais, tiek asmeniškai su apeliantės darbo rezultato pasiekimu, todėl įmonei / darbuotojui (apeliantei) rezultato nepasiekus, nutraukus darbo sutartį, darbdavys neturi pareigos išmokėti premiją.

7.10.                      Ieškovė dėl apeliantės argumentų, jog teismas nebuvo aktyvus, nurodo, kad pareiga įrodyti savo argumentus tenka šalims, o ne teismui, be to, apeliantės argumentai laikytini abstrakčias, nekonkrečiais ir neįrodančiais fakto, jog teismas padarė neteisingas išvadas arba kad teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktų faktinių duomenų visumai.

7.11.                      Ieškovė nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės neteisėtų reikalavimų pateikimo. Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma ne tik neviršija maksimalaus rekomenduojamo nustatyto užmokesčio dydžio, bet yra gerokai mažesnė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

10.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės D. G. viena po kitos buvo sudarytos iš viso dvi darbo sutartys. Nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove D. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. 467, šia sutartimi atsakovė priimta eiti pardavimų vadovo pareigas, nurodant, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu dėl premijų skyrimo Nr. 20/068 P2 nurodyta konkretiems darbuotojams išmokėti premijas, tarp jų ir D. G., – 2 975,21 Eur. 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartyje Nr. 467 kaip priedas prie šios sutarties yra įrašas, kad darbo sutartis pakeista (papildyta) pagal darbo sutarties 1.3 punktą, už 2019 m. sutartus ir įvykdytus tikslus išmokama 2 975,21 Eur premija pagal 2020 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 20/068 P2. 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartyje Nr. 467 yra įrašas, kad ši darbo sutartis pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 14 d. DK 54 straipsnio pagrindu darbo sutartį nutraukus šalių susitarimu.

11.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove D. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. 504, šia sutartimi atsakovė priimta eiti komercijos direktoriaus pareigas, nurodant, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarytas 1 priedas prie darbo sutarties Nr. 504, taip pat 2 priedas prie darbo sutarties Nr. 504. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių sutarimu buvo sutarta 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 504 nutraukti nuo 2021 m. sausio 5 d., tačiau dėl atsakovės laikinojo nedarbingumo darbo santykių pasibaigimo diena nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, darbo sutartyje įrašant, kad ši darbo sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 5 d. pagal DK 54 straipsnį.

12.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su darbuotojos pareikštais reikalavimais dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies (metinės premijos) už pasiektus bendrus 2020 m. pelningumo rodiklius ir nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinti atsakovės reikalavimai dėl premijos išmokėjimo už 2020 metus pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467, ieškiniu prašė darbo ginčą išnagrinėti iš esmės ir visiškai atmesti atsakovės D. G. prašymą „Dėl kintamos darbo užmokesčio dalies (metinės premijos) už pasiektus bendrus 2020 m. pelningumo rodiklius išmokėjimo“. Atsakovė D. G. priešieškiniu prašė kilusį darbo ginčą nagrinėti iš esmės ir pripažinti atsakovės D. G. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus susitarimą oferta ir akceptu ir darbo sutarties dalimi, priteisti 50 procentų maksimalios premijos pagal išdirbtą laiką pagal darbo sutartį Nr. 467 – 3 701 Eur (neatskaičius mokesčių) ir pagal darbo sutartį Nr. 504 – 2 250 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat priteisti netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d. po 135,27 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal darbo sutartį Nr. 467 už 183 dienas (6 mėnesius) ir po 107,14 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal darbo sutartį Nr. 504, taip pat 5 procentų delspinigius už vėluojamą atsiskaityti laiką.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes iš dalies nesutiko su 2021 m. rugsėjo 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta D. G. prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti jos naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę premiją pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 ir netesybas. Ieškovė pabrėžia, kad, vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl darbuotojos reikalavimo pagal darbo sutartį Nr. 504 įsiteisėjo 2021 m. spalio 21 d., o atsakovė tik priešieškinio pareiškime pateikė reikalavimą pripažinti atsakovės D. G. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus susitarimą oferta ir akceptu ir darbo sutarties dalimi, todėl ieškovė vertina, kad jis nenagrinėtinas teisme, nes nebuvo nagrinėtas išankstinėje darbo ginčų ne teisme institucijoje (CPK 412 straipsnis).

14.       Dėl nurodytų ieškovės argumentų pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, tokiu atveju pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 1 ir 3 dalys). DK 231 straipsnio 2 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-28-701/2020). Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimų duomenų matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

15.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, išdėstytus ir atsiliepime į priešieškinį, iš esmės įvertino. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) taikyti procesinius terminus ir DK 231 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, kad praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Taip pat turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 51–53 punktai).

16.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį iš esmės išnagrinėjo ir dėl jo reikalavimų pagrįstumo pasisakė skundžiamu sprendimu priešieškinį atmesdamas. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nors tiesiogiai ir neįvardijo, tačiau atnaujino procesinį terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodyti atsakovės priešieškinio reikalavimai iš esmės yra šiek tiek patikslinti, tačiau nekeičia atsakovės (darbuotojos) reikalavimų esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės priešieškinio reikalavimus priėmė nagrinėti kaip patenkančius į tarp šalių kilusio nagrinėto Darbo ginčų komisijoje darbo ginčo dėl teisės apimtį.

17.       Byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas, dėl kokių darbo sutarties sąlygų šalys susitarė ieškovės su atsakove sudarytose darbo sutartyse.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467

18.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime vertindamas šalių byloje pareikštus materialinius reikalavimus ir pasisakydamas dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 467, konstatavo, kad nenustačius, nesusitarus dėl objektyvių mokėjimo rodiklių, kuriems esant premija būtų tiksliai apskaičiuojama, t. y. nesudarius susitarimo, negalima laikyti, jog darbo sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl privalomos pastoviosios darbo užmokesčio dalies – mėnesinės algos ir skatinimo priemonės – metinės premijos, skiriamos pasiekus darbo rezultatą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl darbo sutarties Nr. 467 sudarymo aplinkybių ir dėl vėlesnių darbuotojos naudai darbdavės atliktų veiksmų, netinkamai vertino jų reikšme? ir tarpusavio ryši?, taip pat netinkamai, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškino darbo sutarties Nr. 467 turinį, netaikė lingvistinio sutarties aiškinimo metodo, neatsižvelgė į šalių elgesį nei darbo sutarties galiojimo metu, nei po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, įrodymų ir argumentų dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 sudarymo aplinkybių ir šia darbo sutartimi sulygtų sąlygų, pripažįsta pagrįstais.

19.       Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

20.       Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį; darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį, darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas), taip pat premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas). DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. DK 142 straipsnio numato, kad jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.

21.       DK 6 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis). Vadovaujantis DK 6 straipsnio 2 dalimi, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Aiškinant darbo sutartį, nustatant jos šalių valią ir sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis, atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-313/2022, 21 punktas).

23.       Byloje nustatyta, kad šalių 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 467 yra įtraukti du 1.3 punktai. Pirmajame 1.3 punkte, be kitų sąlygų, mažesniu šriftu numatyta sąlyga: „Generalinio direktoriaus įsakymu papildomai gali būti skiriamas priedas / premija, kurie, vadovaujantis Generalinio direktoriaus įsakymu, išmokami kartu su darbo užmokesčiu.“ Minėtoje darbo sutartyje nurodytame antrajame 1.3 punkte nurodoma sąlyga: „Darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą.“ Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 467 antrajame 1.3 punkte nurodytas susitarimas dėl premijos konkrečiau nedetalizuotas. Atsakovė byloje nurodė, kad derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi R. A. prasidėjo 2019 m. birželio mėnesį, galutiniai susitarimai buvo suderinti elektroniniu paštu 2019 m. liepos mėnesio 27 ir 29 dienomis. Atsakovė priešieškinio pareiškime kaip ofertą (pasiūlymą sudaryti sutartį) įvardija ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. A. įmonės vardu 2019 m. liepos 27 d. 9.30 val. atsakovei siųstą elektroninį laišką, o kaip akceptą (pasiūlymo priėmimą) – atsakovės D. G. 2019 m. liepos 29 d. 12.04 val. išsiųstą atsakymą elektroniniu laišku. 

24.       Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto atsakovės ir ieškovės generalinio direktoriaus susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2019 m. liepos 15 d.–2019 m. liepos 29 d. duomenų matyti, iki atsakovės įdarbinimo pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 su atsakove vyko derybos dėl darbo sutarties sąlygų, be kita ko, dėl darbo užmokesčio bandomuoju laikotarpiu ir vėliau bei motyvacinės priemonės – premijos. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovės generalinio direktoriaus R. A. 2019 m. liepos 15 d. elektroniniame laiške atsakovei D. G. buvo nurodytas siūlymas: „Dėl atlyginimo. Mūsų siūlymas bandomajam laikotarpiui 1 500 Eur, vėliau 1 700 Eur + motyvacija. Motyvacija, tuo atveju jeigu įmonė pasieks max. užsibrėžtų tikslų (ko gero mums jau reikės galvoti apie 2020 m.), max. metinė 3 atlyginimų premiją.“ Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. liepos 26 d. ieškovės generaliniam direktoriui siuntė pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų. Nustatyta, kad 2019 m. liepos 27 d. 9.30 val. ieškovės generalinio direktoriaus R. A. elektroniniame laiške buvo nurodytas galutinis pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų, tarp jų šios: bandomasis laikotarpis – 2 mėn., atlyginiams „1 500 Eur NET“ (t. y. atskaičius mokesčius); po bandomojo laikotarpio atlyginimas „1 800 Eur NET“ (t. y. atskaičius mokesčius); po bandomojo laikotarpio įmonė išnuomos automobilį ir suteiks 100 Eur kurui; maksimali motyvacija 2020 m. pasiekus maksimalius užsibrėžtus įmonės tikslus, „4 Netto“ atlyginimai (t. y. atskaičius mokesčius): pasiekus 100 proc. plano, pasiekus 90 proc. plano – 70 proc., pasiekus 75 proc. plano – 50 proc. maksimalios premijos; pažymėta, kad jokių tarpinių motyvacijų nesvarstys, nes 2 motyvacijų sistemų nebūna, tuo atveju, jeigu atsisakys komandinės motyvacijos, svarstys dėl individualios motyvacijos; 2019 m. tapus komandos nare bus išmokėta maksimali 1 800 Eur premija, pasiekus 90 proc. plano – 70 proc. nurodytos sumos, pasiekus 75 proc. plano – 50 proc. nurodytos sumos. Šiame ieškovės generalinio direktoriaus elektroniniame laiške taip pat pažymėtas prierašas („P.S.“), kad darbo sutartyje jie neaprašinėja premijų dydžių ir procentų nuo plano, visi komandos nariai žino, premijavimo tvarka kabo ant sienos, jie niekada neapgaudinėja žmonių ir nedalija tuščių pažadų. Nurodyto elektroninio laiško turinys, išskiriant du variantus, jei pasiūlymas tinka ir jei netinka, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad pateiktas pasiūlymas atsakovei sudaryti darbo sutartį nurodytomis sąlygomis yra galutinis, pakankamai apibūdintas ir išreiškia ieškovės generalinio direktoriaus ketinimą sudaryti darbo sutartį tokiomis sąlygomis, jei atsakovė jas priims ir nurodys, kada planuoja pradėti dirbti (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės D. G. 2019 m. liepos 29 d. 12.04 val. išsiųsto atsakymo elektroniniu laišku ieškovės generaliniam direktoriui nustatyta, kad atsakovė nurodytas sąlygas priėmė, pripažino jas kaip pasiektą galutinį sprendimą ir sutiko sudaryti darbo sutartį (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). 

25.       Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad, šalims susitarus dėl darbo sutarties sąlygų, ieškovės darbuotoja į atsakovės elektroninį paštą 2019 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė darbo sutartį, 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė ieškovei elektroniniu paštu pateikė savo pastabas dėl sutarties pakeitimų, tarp jų, be kitų, nurodė: „Pakartoju ką sutarėme telefonu: 1.3 punkte įrašyti atlyginimą po bandomojo 1800 į rankas ir atskiru punktu ar papunkčiu įrašyti: Darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą.“ Vertinant tai, kad į 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 įtrauktas antrasis 1.3 punktas ir jame nurodytoje sąlygoje minimas šalių susitarimas, tačiau tokio susitarimo turinys nurodytoje sąlygoje nekonkretizuotas, reikšminga aplinkybe pripažintinas 2019 m. liepos 27 d. 9.30 val. ieškovės generalinio direktoriaus R. A. elektroninio laiško atsakovei turinys – jame ne tik nurodytos sąlygos dėl premijų dydžių apskaičiavimo, bet ir nurodytas prierašas, jog darbo sutartyje neaprašinėjama premijų dydžių apskaičiavimo tvarka. Svarbu ir tai, kad ieškovė, įtraukusi antrąjį 1.3 punktą į 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467, nepateikė įrodymų, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo koks nors kitas (kito turinio) susitarimas, nei nurodo atsakovė. Taip pat svarbu tai, kad, vadovaujantis DK 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto reglamentavimu, darbdaviui tenka pareiga iki darbo pradžios darbuotojui pateikti informaciją apie darbo užmokestį ir jo sudedamąsias dalis, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir tvarką.

26.       Šalių susitarimas yra jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu (CK 6.167 straipsnio 1 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad esant byloje nustatytų aplinkybių visumai nurodytas darbo sutarties šalių ikisutartinis susirašinėjimas elektroniniu paštu 2019 m. liepos mėnesio 27 ir 29 dienomis iki darbo sutarties sudarymo (ieškovės pasiūlymas sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis ir atsakovės pasiūlymo priėmimas) yra pakankamas identifikuoti šalių susitarimo dėl premijos mokėjimo turinį ir šalių ketinimus sudaryti darbo sutartį esant būtent tokiam susitarimui dėl premijos mokėjimo, todėl laikytinas šalių susitarimu dėl darbo sutarties sąlygos (DK 33 straipsnio 1–3 dalys, 34 straipsnio 3 dalis, CK 6.167 straipsnio 1 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis). Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad metinė premija pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 antrąjį 1.3 punktą, kuris numato sąlygą „Darbdavys įsipareigoja mokėti Darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų gryno pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą“, ir galutinį darbo sutarties šalių elektroniniais laiškais 2019 m. liepos mėnesio 27 ir 29 dienomis pasiektą susitarimą, yra premija už atliktą darbą DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

27.       Įvertintina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. 20/068 P2 dėl premijų skyrimo, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus ir gerai atliktą darbą, be kitų darbuotojų, nurodyta D. G. išmokėti 2 975,21 Eur premiją, kuri, atskaičius mokesčius, atitinka darbo sutarties šalių ikisutartinių santykių metu aptartą maksimalų premijos dydį (1 800 Eur). Apie šią aplinkybę įrašyta atsakovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartyje Nr. 467. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 28 d. pažymos apie D. G. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (be datos), kurioje apskaičiuotas D. G. vidutinis darbo užmokestis (101,00 Eur), matyti, kad nurodyta premija 2020 m. kovo mėnesį buvo įskaičiuota į atsakovės vidutinį darbo užmokestį. Svarbu įvertinti tai, kad dėl metinės premijos už 2020 m. galimo mokėjimo buvo sprendžiama 2021 m., kai darbo santykiai tarp darbo sutarties šalių buvo pasibaigę. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės paaiškinimus apie turimą gausią darbo santykių (darbo sutarčių sudarymo, derybų ir pan.) patirtį, tačiau esant nurodytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tarp šalių egzistavusius ikisutartinius santykius, kurių metu buvo aptartas metinių premijų dydis, aplinkybę, kad po bandomojo laikotarpio atsakovei buvo išnuomotas automobilis, buvo išmokėta premija už 2019 m., yra pakankamas pagrindas vertinti, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad bus vykdomas šalių elektroniniuose laiškuose prieš sudarant darbo sutartį suderintas ir priimtas susitarimas (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, DK 34 straipsnio 3 dalis).

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl Darbo tvarkos taisyklių 4.4 punkte numatytos sąlygos nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 turinio aiškinimo. Darbo tvarkos taisyklių 4.4 punkte nurodyta, kad „darbdavys savo iniciatyva bei nuožiūra, atsižvelgdamas į Bendrovės veiklos ekonominius bei finansinius rodiklius, planuojamas investicijas, darbuotojų indėlį į Bendrovės sėkmę, darbuotojų individualius rezultatus ir pasiekimus, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, lojalumą, iniciatyvumą ir pan., gali skirti darbuotojams priedus / premijas ar kitaip juos skatinti, tačiau bet kokių priedų ir / ar premijų mokėjimas Darbdaviui nėra privalomas bei gali būti bet kada nutrauktas Darbdavio vienašališku sprendimu“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su atsakove sudarytoje 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartyje Nr. 467 išskirta ne tik priedas / premija, kurie gali būti skiriami papildomai darbdavio iniciatyva, kaip tai numatyta darbo sutarties pirmajame 1.3 punkte, bet darbo sutarties antrajame 1.3 punkte numatytas ir darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui metinę premiją nuo pardavimų grynojo pelno atskaičius mokesčius pagal susitarimą. Pastarojo darbdavio įsipareigojimo (2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 antrajame 1.3 punkte) Darbo tvarkos taisyklių 4.4 punkto sąlyga nepaneigia.

29.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien pažodiniu 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 teksto aiškinimu, nenagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir iš esmės netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas konkretus susitarimas dėl premijos skyrimo pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467.

30.       Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą, kildinamą iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467, priteisti 50 procentų maksimalios premijos, atitinkamai pagal išdirbtą laiką – 3 701 Eur neatskaičius mokesčių, taip pat netesybas už kiekvieną pradelstą dieną – po 135,27 Eur (neatskaičius mokesčių), skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Byloje nustatyta, kad 2020 m. įmonės pelningumo rodiklis buvo 79 proc. numatyto metinio plano, apie tai atsakovei buvo pranešta po metinio audito 2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku. Aplinkybė, kad ieškovė nutarė neskirti kitiems savo darbuotojams skatinamųjų premijų už 2020 metų rezultatus, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti atsakovei jos darbo užmokestį (kintamąją dalį) pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 sąlygas (DK 142 straipsnio 3 dalis). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 antrąjį 1.3 punktą ir galutinio darbo sutarties šalių elektroniniais laiškais pasiekto susitarimo sąlygas, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 50 procentų maksimalios premijos už išdirbtą laiką pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 pripažintinas pagrįstu. 

31.       Iš šalių 2019 m. liepos mėnesio 27 ir 29 dienomis elektroniniuose laiškuose pasiekto susitarimo matyti, kad 2019 m. liepos 27 d. ieškovės generalinio direktoriaus R. A. elektroniniame laiške, su kuriame numatytomis sąlygomis atsakovė sutiko, buvo sutarta, kad maksimali metinė premija už 2020 m. pasiektus maksimalius užsibrėžtus įmonės tikslus – „4 Netto“ atlyginimai (t. y. atskaičius mokesčius), pasiekus 75 proc. plano – 50 proc. maksimalios premijos; taip pat nurodyta, kad atlyginimas po bandomojo laikotarpio yra „1 800 Eur NET“ (t. y. atskaičius mokesčius). Atsižvelgiant į šį šalių susitarimą 50 proc. maksimalios premijos sudarytų 3 600 Eur (1 800 Eur x 2) atskaičius mokesčius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 28 d. pažymos apie D. G. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenų matyti, kad 2020 m. kovo mėn., kai atsakovei buvo išmokėta 1 800 Eur premija, numatyta ir 2019 m. liepos 27 d. ieškovės generalinio direktoriaus R. A. elektroniniame laiške, ši suma neatskaičius mokesčių sudarė 2 975,21 Eur. Taigi 50 proc. maksimalios premijos sudarytų 5 950,42 Eur neatskaičius mokesčių (2 975,21 Eur x 2).

32.       Pažymėtina, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467 atsakovė D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metais dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., tai sudaro 227 dienas. Iš atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 50 procentų maksimalios premijos atitinkamai pagal išdirbtą laiką – 3 701 Eur (neatskaičius mokesčių) matyti, kad atsakovė atsižvelgia į 2020 metais pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 dirbto laikotarpio trukmę. Įvertinus šalių susitarimą dėl premijos apskaičiavimo, proporcingai atsakovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties Nr. 467 trukmei 2020 metais, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 700,67 Eur (neatskaičius mokesčių) (5 950,42 Eur x 227 d. / 365 d.) kintamosios darbo užmokesčio dalies (metinės premijos) suma.

33.       Atsakovė priešieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą priteisti netesybas pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 26 d., po 135,27 Eur (neatskaičius mokesčių) už 183 dienas (6 mėnesius). Taigi atsakovė pagal minėtą darbo sutartį prašo priteisti 24 754,41 Eur netesybų.

34.       DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

35.       Nustatyta, kad ieškovės generalinis direktorius 2021 m. balandžio 26 d. elektroniniame laiške, atsakydamas į atsakovės 2021 m. balandžio 23 d. elektroninį laišką dėl premijos už 2020 m. išmokėjimo, atsakovei patvirtino, kad atleidimo dieną su atsakove buvo iki galo atsiskaityta. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pagrįstai nuo 2021 m. balandžio 26 d. gali prašyti netesybų išieškojimo, kadangi ginčijama su darbu susijusi išmoka jai nesumokėta. Nors atsakovė netesybų prašo nuo 2020 m. balandžio 26 d., tai laikytina rašymo apsirikimu, nes apie audito išvadas dėl 2020 metų ir darbdavės poziciją dėl premijos atsakovė sužinojo 2021 m. balandžio 26 d.

36.       Ieškovė į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 28 d. vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Joje nurodyta, kad darbuotojos D. G. pagal darbo sutartį Nr. 467 vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro 141,02 Eur neatskaičius mokesčių (apskaičiuotas pagal 2020 m. gegužės–liepos mėn. darbo užmokestį neatskaičius mokesčių). Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ 1.1.1 punktu, esant 5 dienų darbo savaitei vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2020 m. sudarė 21,1 darbo dienos, vidutinis atsakovės vieno mėnesio darbo užmokestis darbo santykių pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 pasibaigimo dieną sudarė 2 975,52 Eur (141,02 Eur x 21,1 darbo dienos). Kaip nustatyta, ieškovė su atsakove iki galo neatsiskaitė, todėl atsirado pagrindas ieškovei skaičiuoti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką šiuo atveju sudaro 17 853,12 Eur suma (neatskaičius mokesčių) (2 975,52 Eur x 6 mėn.).

37.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apskaičiuota netesybų suma yra akivaizdžiai neproporcingai didelė, palyginus ją su uždelsta išmokėti suma. Įvertintina tai, kad atsakovės darbo laikas ieškovės įmonėje pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467 buvo neilgas (nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovei uždelsta išmokėti kintamąją dalį – šalių susitarimu nustatytą premiją, ši premija apskaičiuota už neilgą laikotarpį – beveik 8 mėnesius (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.), t. y. ne už visą laikotarpį, atsakovės dirbtą pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį mokėtina uždelsta išmokėti 3 700,67 Eur premija, yra pagrindas priteistiną netesybų sumą sumažinti iki 2 775,48 Eur ((3 700,67 Eur / 8 mėn.) x 6 mėn.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia netesybų suma yra tinkama, pakankama ir adekvati sankcija darbdavės padarytam pažeidimui, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat atitinka bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

38.       Priešieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 proc. delspinigius už vėluojamą atsiskaityti laiką. Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ginčo šalių santykius reguliuoja DK normos ir netesybas už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas reglamentuoja specialioji norma – DK 147 straipsnis, o ne CK nuostatos.

39.       DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. DK 147 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kai darbo santykiai pasibaigę, o darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), tokiu atveju įstatymas numato, kad darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Taigi minėta įstatymo nuostata numato netesybas, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo.

40.       Nagrinėjamu atveju šalių darbo santykiai yra pasibaigę. Iš dalies tenkintus atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimus dėl netesybų pagal įstatymą priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467, nurodytas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš esmės reikštų dvigubos atsakomybės ieškovei taikymą. Nurodytas reikalavimas neatitinka specialaus darbo teisiniams santykiams reguliuoti nustatyto teisinio reglamentavimo ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 504

41.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutarties Nr. 504 sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, todėl sprendime klaidingai nustatė, jog darbo sutartis Nr. 504 buvo nutraukta dėl tikslų, planų neįvykdymo, ir tai laikė įrodymu, kad darbuotoja nepasiekė rezultatų ir neįgijo teisės į premiją už 2020 metus. Vertinant šiuos apeliantės argumentus pažymėtina, kad byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės D. G. pasirašytas raštas, jame nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė (darbuotoja) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 2 priedą prie darbo sutarties, kuriuo buvo nustatyti nurodyti plėtros tiksliniai planai; taip pat nurodyta, kad darbuotojai nepasiekus suderintų planų darbo sutartis 2021 m. sausio 5 d. su darbuotoja nutraukiama šalių susitarimu, vadovaujantis DK 54 straipsniu, pagal iš anksto suderintas sąlygas, nebeteikiant pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo; darbdavys įsipareigoja atleidimo dieną išmokėti darbuotojai 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę kompensaciją. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė D. G. sudarė susitarimą dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu, vadovaujantis DK 54 straipsniu, pagal iš anksto suderintas sąlygas darbo sutartis 2021 m. sausio 5 d. su D. G. nutraukiama. Atsakovė darbo sutarties nutraukimo neginčijo, 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutarties Nr. 504 nutraukimas nėra ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį darbo ginčą dėl teisės, sprendė ieškinyje ir priešieškinio pareiškime šalių pareikštus materialinius reikalavimus, susijusius su tuo, ar atsakovė turi teisę reikalauti išmokėti premiją už 2020 metus, o ieškovė pareigą tokią premiją mokėti.

42.       Atsakovė D. G. ieškovės įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirbo pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 504. Šioje darbo sutartyje Nr. 504 tai pat 1.3 punkte mažesniu šriftu yra įrašyta sąlyga, kad „generalinio direktoriaus įsakymu papildomai gali būti skiriamas priedas / premija, kurie, vadovaujantis Generalinio direktoriaus įsakymu, išmokami kartu su darbo užmokesčiu“. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartyje Nr. 504 šalys detalizavo konkrečias premijos išmokėjimo sąlygas. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutarties Nr. 504 1.4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad „darbdavys įsipareigoja sumokėti Darbuotojai metinę premiją už Šalių prieš darbo sutarties sudarymą suderintų 2020 m. pelno/pardavimų planų įvykdymą (Priedas Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 504), proporcingai išdirbtam darbo laikui nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Metinė premija išmokama po metinio kompanijos audito. Sudarydama darbo sutartį Darbuotoja patvirtina, kad 2020 m. pelno/pardavimų planai buvo iš anksto su ja suderinti bei patvirtina, kad prisiima pareigą įvykdyti suderintą darbo rezultatą. Šalys susitaria, kad Darbuotojai nepasiekus suderintų 2020 m. pelno/pardavimų planų, metinė premija nemokama“. 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutarties Nr. 504 1.5 punkte numatyta, kad 2 priedas prie darbo sutarties Nr. 504 neatsiejama sutarties dalis.

43.       Atsakovė priešieškinio argumentuose nurodė, kad ieškovė pateikė ne tą šalių 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą 1 priedą prie darbo sutarties Nr. 504 ir teikė kitą 1 priedą prie darbo sutarties Nr. 504. Ieškovė dėl šių atsakovės argumentų nurodė, kad šie priedai buvo kelis kartus koreguojami atsakovės reikalavimu, galiausiai atsakovė nurodė, jog jei priede nebus nurodytas premijos dydis, tai ji jo nepasirašys, todėl į 1 priedo pirmą punktą būtent atsakovės reikalavimu ir buvo įtrauktas maksimalus premijos dydis ir nurodyta „4 DU“. Įvertinus šalių pateiktų dokumentų turinį ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad aplinkybė, jog ieškovės pateikto 2020 m. rugpjūčio 20 d. 1 priedo prie darbo sutarties Nr. 504 1 punkte yra nurodyta „4 DU metinė premija“, o atsakovės pateikto šio dokumento 1 punkte yra nurodyta „Metinė premija“, kitiems duomenims esant tapatiems, neturi esminės teisinės reikšmės šalių ginčo išsprendimui.

44.       1 priede prie darbo sutarties Nr. 504 numatyta, kad premija išmokama už 2020 m. pelno / pardavimų planų įvykdymą proporcingai išdirbtam laikui nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (1 punktas); detalizuota 2020 m. apyvarta (7 950 000 Eur) (2 punktas); nurodytas 2020 m. grynasis pelnas – 650 000 Eur. 2 priede prie darbo sutarties Nr. 504 numatytos sąlygos, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatomi aprašyti plėtros tiksliniai planai, iš viso – 650 000 Eur (1 punktas); atliekamas tarpinis plėtros planų įgyvendinimo įvertinimas 2020 m. spalio 30 d.; šalys susitaria, kad šalių suderintas planas yra darbuotojos vykdomas tinkamai, jei šalių suderinti plėtros planai 2020 m. spalio 30 d. yra pasiekti ne mažiau kaip 40 procentų (2 punktas); taip pat numatytas šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygų, jei darbo sutartis su darbuotoja nutraukiama darbuotojai nepasiekus suderintų planų (įskaitant ir vertinimą 2020 m. spalio 30 d.) arba neišdirbus įmonėje vienerių metų pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 504 (3 punktas).

45.       Įvertintina tai, kad tiek 1 priedas, tiek 2 priedas prie darbo sutarties Nr. 504, kuriuose su atsakove suderinti 2020 m. pelno / pardavimų planai ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyti plėtros planai, šalių buvo sudaryti 2020 m. rugpjūčio 20 d. Taigi ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl D. G. 2020 m. liepos 31 d. ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. duomenų neturi esminės reikšmės, kadangi tuo metu atsakovė dar dirbo pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467 ir joje suderintas sąlygas. Tuo tarpu tiek iš D. G. 2020 m. gruodžio 18 d. ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tiek iš anksčiau nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės D. G. 2020 m. gruodžio 21 d. pasirašyto rašto ir 2020 m. gruodžio 21 d. šalių sudaryto susitarimo dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu, vadovaujantis DK 54 straipsniu, pagal iš anksto suderintas sąlygas matyti, kad atsakovė šalių suderintų tikslų / planų neįvykdė.

46.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo sutarties nutraukimo sąlygos buvo nurodytos darbo sutarties Nr. 504 2 priede, kuriame buvo išskirti tiksliniai plėtros planai (kurie sudaro tik dalį pardavimų / pelno planų), ir priimtas susitarimas, jog jų neįvykdžius susitariama nutraukti darbo santykius, o ne nemokėti premijos, atsakovė taip pat akcentuoja, jog sąlygos dėl premijos apibrėžiamos darbo sutarties Nr. 504 1 priede, kuriame nėra nurodyta, jog premija mokama tik pasiekus maksimalius rezultatus. Vertinant šiuos apeliantės argumentus reikšminga pažymėti, kad pačiame 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutarties Nr. 504 1.4 punkte, be kitų detalizuotų sąlygų, numatyta, kad su atsakove iš anksto buvo suderinti 2020 m. pelno / pardavimų panai, taip pat numatytas šalių susitarimas, jog, darbuotojai nepasiekus suderintų 2020 m. pelno / pardavimų planų, metinė premija nemokama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalims sudarius 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 504 tarp šalių nebuvo sudaryta neaptartų susitarimų / sąlygų, kurie detalizuotų ar diferencijuotų premijos dydį procentais / darbo užmokesčiais ir (ar) premijos mokėjimo tvarką. Iš byloje esančios 2022 m. sausio 6 d. sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPI ataskaitos ketvirčiais duomenų apie 2020 m. tikslus ir faktinius duomenis matyti, kad su darbuotoja (atsakove) suderinti darbo veiklos tikslai (tarp jų – pelno / pardavimų planai) 2020 metais nebuvo pasiekti (papildomai pastebėtina, kad pelnas pasiektas pirmus du metų ketvirčius, kai atsakovė ieškovės įmonėje dirbo pagal pirmąją 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 467).

47.       Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad darbuotojai (atsakovei) dirbant pagal šalių 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 504 nepasiekus rezultatų ir neįvykdžius šalių suderintų 2020 metų darbo tikslų / planų, t. y. neįvykdžius premijos mokėjimo sąlygos, ji neįgijo teisės į premiją už 2020 m. proporcingai išdirbtam darbo laikui nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. gruodžio mėn. 31 d. pagal šalių 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 504. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad atsakovės Darbo ginčų komisijoje ir pateikus priešieškinį teisme pareikštas reikalavimas priteisti premiją pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 504 yra nepagrįstas ir atitinkamai nepagrįsti iš šio atsakovės reikalavimo kildinami šalutiniai reikalavimai priteisti netesybas ir palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai šią atsakovės priešieškinio dalį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį tenkino ir nepagrįstai atmetė dalį atsakovės priešieškinio reikalavimų, pareikštų pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies ir dėl nurodytos bylos dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovei iš ieškovės 3 700,67 Eur (neatskaičius mokesčių) kintamosios darbo užmokesčio dalies (metinės premijos) ir 2 775,48 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 504 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė likusius atsakovės priešieškinio reikalavimus, tarp jų ir pareikštus pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. 504, ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

50.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

52.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – ieškovės ieškinys atmestas, atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies. Atsakovė priešieškiniu buvo pareiškusi reikalavimus, kildinamus iš dviejų darbo sutarčių. Atsakovės priešieškinio reikalavimas, pareikštas pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467, dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies (metinės premijos) iš esmės patenkintas, taip pat, nors priteistina netesybų suma ir sumažinta, tačiau iš esmės pripažinta atsakovės teisė į netesybas dėl uždelsimo atsiskaityti pagal nurodytą darbo sutartį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš esmės patenkinta 50 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų.

53.       Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimus atmetus, jos pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti neatlygintinos. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė pirmosios instancijos teisme patirtas 6 392,83 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinį atmetus, 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio reikalavimais, neatlygintinos. Likusią 4 335,83 Eur ieškovės išlaidų teisinei pagalbai dalį sudaro išlaidos, susijusios su atsiliepimo ir patikslinto atsiliepimo į priešieškinį parengimu (363 Eur + 1 936 Eur), ir išlaidos teisinėms paslaugoms (pasirengimas bylos nagrinėjimui, dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje, procesinių dokumentų parengimas) (1 240,25 Eur + 796,58 Eur). Atsakovė byloje priimtą nagrinėti priešieškinį pateikė 2022 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai ir į ieškovės pateiktų 2022 m. sausio 31 d. bei 2022 m. vasario 28 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų duomenis apie paslaugų suteikimo laiką, ieškovės patirtos 1 240,25 Eur ir 796,58 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms pripažintinos susijusiomis su ieškiniu, dėl to ieškovei neatlygintinos. Ieškovės patirtų su priešieškiniu susijusių 2 299 Eur (363 Eur + 1 936 Eur) išlaidų teisinei pagalbai dydžiai neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžio. Proporcingai atmestai atsakovės priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 1 149,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

54.       Atsakovė bylą vedė pati, duomenų apie pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

55.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinus įrodymus apie patirtas 2 420 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą pagal Rekomendacijų 8.11 punktą taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės išlaidos patirtos 2022 m. III ketvirtį (2022 m. rugsėjo 28 d.), dėl to, apskaičiuojant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistiną sumą, taikytinas 2022 metų I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 729,90 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3). Kadangi ieškovės išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą ir pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį galimą priteisti maksimalų dydį, apskaičiuojant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį remiamasi maksimaliu rekomenduotinu dydžiu – 2 248,87 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – ieškovės ieškinys atmestas ir iš dalies patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovės priteisintas 562,22 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

56.       Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį ir apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į patenkintą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį (6 476,15 Eur), iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 146 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo apskųstas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. dėl ieškinio ir dėl priešieškinio, ir į patenkintą atsakovės apeliacinio skundo dalį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 308 Eur (162 Eur + 146 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Visa iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 454 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u s p r e n d ž i a :

        panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir kuria atmesta dalis atsakovės priešieškinio reikalavimų, pareikštų pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 467, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, taip pat palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria atmesta likusi atsakovės priešieškinio dalis, ir visą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        „Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

        Atsakovės D. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės D. G. naudai 3 700,67 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų 67 ct) (neatskaičius mokesčių) kintamosios darbo užmokesčio dalies (metinės premijos), 2 775,48 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 48 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

        Priteisti iš atsakovės D. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 149,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

        Priteisti iš atsakovės D. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 562,22 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 454 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“

        Šiam teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Teisėjai          Marius Dobrovolskis

         Kristina Domarkienė

         Jolanta Gailevičienė