Civilinė byla Nr. e2A-1353-1012/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01268-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.3.2.9.3; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir
Dalios Trumpulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl darbo ginčo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu, grąžinti jį į darbą pas atsakovę ir priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką arba pripažinti, kad jo darbo sutartis su atsakove nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną ir negrąžinti jo į darbą pas atsakovę bei priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma:
1.1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gavo darbo pasiūlymą, darbo sutartį elektroniniu būdu pasirašė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti pas atsakovę. Darbdavės iniciatyva darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.
1.2. 2022 m. spalio 17 d. vidinėje bendrovės sistemoje gavo 2022 m. spalio 17 d. įspėjimą dėl atleidimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį, o 2022 m. spalio 19 d. gavo atsakovės 2022 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P-202 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, su atleidimu iš darbo nesutinka.
1.3. Ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su išbandymo tikslais, kokie atvejai būtų laikomi tais, kurie sudaro pagrindą vertinti išbandymą kaip neišlaikytą; su juo nebuvo derintas planas, ugdymo poreikio nustatymas, nebuvo aptarti išbandymo rezultatai.
1.4. Iki ieškovui pradėjus dirbti pas atsakovę, iždo pozicija (finansų analitikas) buvo žemesnė ir turėti (duomenys neskelbtini) poziciją buvo finansų direktorės, kuri išėjo iš darbo po dviejų dienų, kai jis buvo priimtas. Žmogiškųjų išteklių komanda bendrais kanalais kartojo, kad bendrovė peržiūri pozicijas; išėjus finansų vadovei buvo nuspręsta grąžinti finansų analitiko poziciją, o ne (duomenys neskelbtini), kaip kad ieškovo.
1.5. 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. mažiau nei po mėnesio po jo atleidimo, pasirodė darbo skelbimas, kad bendrovė ieško finansų analitiko iždo pozicijai.
1.6. Ieškovui išbandymo terminas suėjo 2022 m. spalio 18 d., apie tai, kad bus priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį, jis buvo įspėtas raštu 2022 m. spalio 17 d., nors turėjo būti raštu įspėtas 2022 m. spalio 12 d., nes 2022 m. spalio 13 d. (po 2022 m. spalio 12 d.) pradedamas skaičiuoti 3 darbo dienų terminas, kuris sueina 2022 m. spalio 18 d.; bendrovės vidinėje sistemoje įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą pateiktas jam 2022 m. spalio 18 d. (2022 m. spalio 17 d. įspėjimas buvo atšauktas dėl klaidos); atsakovės priimtą įsakymą dėl jo atleidimo gavo 2022 m. spalio 19 d., tačiau 2022 m. spalio 20 d. dar vykdė darbines funkcijas, kai išbandymo terminas baigėsi 2022 m. spalio 18 d. Darbo santykių nutraukimas (pabaiga) įformintas 2022 m. spalio 20 d. data pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Jeigu laikyti 2022 m. spalio 17 d. įspėjimą galiojančiu, jis turėjo būti atleistas 2022 m. spalio 21 d., todėl padarytas termino pažeidimas ir atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nes darbdavė turėjo atleisti jį bendraisiais darbo sutarties nutraukimo pagrindais (DK 53 straipsnis).
1.7. Ieškovas turėjo būti informuotas raštu ir tas turėjo įvykti 2022 m. spalio 12 d., todėl nesutiktina su abstrakčiu Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) įvertinimu, jog darbdavė jį informavo žodžiu 2022 m. spalio 13 d., nes tą dieną sprendimas atleisti jį dar nebuvo priimtas, kadangi per 13 min. trukusį pokalbį per „MS Teams“ programą jam buvo pasiūlyta žemesnė pozicija su mažesniu atlyginimu ir priminta, kad jis vis dar bandomajame laikotarpyje. Pažymėtina, kad ieškovas dar dirbo po bandomojo laikotarpio, kas teisminėje praktikoje pripažįstama pakankamu pagrindu pripažinti atleidimą neteisėtu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį.
1.8. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir neteisėto atleidimo ieškovas patyrė įvairius dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nes buvo pažemintas, patyrė didelį nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą.
2. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė:
2.1. Ieškovas prie bendrovės prisijungė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) vadovė, kuriai turėjo būti pavaldus ieškovas, paliko bendrovę, todėl nuo 2022 m. liepos 21 d. už darbuotojo bandomąjį laikotarpį buvo atsakingas laikinai einantis (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas M. B., taip pat ieškovui buvo priskirta kuratorė – (duomenys neskelbtini) Ž. R., kuri 2022 m. liepos 21 d. pristatė ieškovui bandomojo laikotarpio tikslus, suderintus su M. B. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovui buvo atsiųsti jam numatomi atlikti darbai. Viso bandomojo laikotarpio metu ieškovui buvo skiriama pakankamai laiko ir pagalbos iš Ž. R. ir M. B. Ž. R. nuolatos informuodavo apie netinkamai ir nesavalaikiai ieškovo atliktus darbus.
2.2. 2022 m. spalio 13 d. 13 val. (duomenys neskelbtini) vadovė G. J. ir (duomenys neskelbtini) D. V. susitiko su ieškovu bendrovės „Duetto“ biuro patalpose. Susitikimo metu su ieškovu buvo aptarti bandomojo laikotarpio rezultatai ir ieškovui buvo nurodyta, kad bandomojo laikotarpio rezultatai vertinami nepatenkinamai bei ieškovo turimos kompetencijos bei žinios neatitinka (duomenys neskelbtini) keliamų reikalavimų. 2022 m. spalio 17 d. buvo paruoštas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neišlaikius bandomojo laikotarpio, su kuriuo ieškovas susipažino, tačiau jo nepasirašė. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) V. J. M. pastebėjo gramatinę klaidą įspėjimo dokumente, todėl jį anuliavo ir paruošė kitą įspėjimą. Ieškovui buvo paaiškinta, kad dokumentas buvo anuliuotas dėl gramatinės klaidos jo pavardėje, 2022 m. spalio 17 d. jis buvo pakoreguotas, o 2022 m. spalio 18 d. 10:23 val. užregistruotas, ieškovui šis dokumentas buvo pateiktas 2022 m. spalio 18 d. 10:26 val., su kuriuo jis susipažino 2022 m. spalio 20 d.
2.3. Nėra ginčo, jog ieškovui sudarant darbo sutartį su atsakove buvo sulygtas išbandymo terminas. Ieškovas neišlaikė išbandymo, nes ieškovo darbo pareigų atlikimo trūkumai, nekokybiškas ir atmestinas darbų atlikimas, įgūdžių, kruopštumo, atsakomybės jausmo, orientacijos į rezultatą nebuvimas, metodiškumo, nuoseklumo ir prioritetų pasirinkimo stygius leido daryti išvadą dėl jo netinkamumo sulygtam darbui. Ieškovas nebuvo iniciatyvus ir tik papildomai skatinamas kitų darbuotojų padarydavo jam priklausančius darbus. Ieškovas, rengdamas skaičiavimus, nesiekė kokybiškai atlikti savo darbo, o paprašytas pataisyti netikslius ataskaitos duomenis nebandė rasti klaidingų duomenų, o tik į ataskaitos tam tikras eilutes įrašė bet kokius duomenis, kad sutaptų galutinė reikšmė. Ieškovas nepildė kasdien pinigų srautų (CF) ataskaitų už praėjusią dieną, todėl buvo pateikiami raginimai ir priminimai tai padaryti. Ieškovas per visą bandomąjį laikotarpį darė klaidas, kurios kartojosi, jam akivaizdžiai trūko žinių jo einamoms pareigoms vykdyti.
2.4. 2022 m. spalio 13 d. ieškovas susitikimo metu buvo informuotas, jog bandomojo laikotarpio jam iškelti uždaviniai yra vertinami nepatenkinamai ir ieškovas užimamoje pozicijoje toliau dirbti negali. Vien aplinkybė, kad rašytinis įspėjimas ieškovui parengtas 2022 m. spalio 17 d. (pakoreguotas 2022 m. spalio 18 d.) nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo atleidimą neteisėtu. Darbdavė, baigiantis išbandymo laikotarpiui, neturėjo ketinimų ieškovą atleisti iš darbo, jam buvo pasiūlyta kita veiklos pozicija, atitinkanti jo gebėjimus, tačiau ieškovas pasiūlymo atsisakė.
2.5. Ieškovas buvo įspėtas laiku, t. y. 2022 m. spalio 13 d., tai reiškia, kad žinojo apie priimtą sprendimą nutraukti darbo santykius neišlaikius išbandymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui formaliai įspėjimas įteiktas 2022 m. spalio 17 d., atsakovė atleidimo datą perkėlė į 2022 m. spalio 20 d., siekdama išvengti teisinių pasekmių ir pati priėmė sprendimą perkelti atleidimo datą išlaikydama 3 darbo dienų terminą ir sumokėdama darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už šį laiką.
2.6. Nesutiktina, kad ieškovas būtų grąžintas į darbą, taip pat nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą. Ieškovas atleistas išbandymo laikotarpiu, jo nesiejo ilgalaikiai ir glaudūs santykiai su atsakove, darbuotojas dar negalėjo tikėtis ilgalaikių perspektyvų darbovietėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, kad darbdavė įrodė, jog darbuotojo gebėjimai neatitiko jos poreikių, darbuotojas nesusitvarkė su pavestomis užduotimis tokio lygio pozicijoje, reikalaujančioje didelio savarankiškumo, tiek savo gebėjimų stoka, tiek netinkamu požiūriu į darbą, organizacinės sistemos, subordinacijos suvokimo stoka, dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių ieškovas nesugebėjo dirbti sulygto darbo, jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, taigi, darbdavė įrodė, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, todėl darbdavė turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Vien tai, jog darbdavė darbuotojo išbandymo metu padarė kitokias jo išbandymo rezultatų vertinimo išvadas, nei tikėjosi darbuotojas, nesuponuoja išvados, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovui apie atleidimą iš darbo, neišlaikius išbandymo, buvo pranešta tiek žodžiu 2022 m. spalio 13 d., pateikiant to motyvus, tiek vėliau rašytiniu įspėjimu, atleidimo data nukelta darbdavės geranoriškumu siekiant sudaryti galimybę ieškovui likti dirbti bendrovėje tik žemesnėse pareigose, suteikiant jo prašytą terminą apsvarstyti pasiūlymą, todėl tokioje situacijoje formalus pažeidimas dėl vėlesnės atleidimo datos, kai darbdavės buvo veikiama išimtinai darbuotojo labui, nesudaro pagrindo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju ieškovui ne tik 2022 m. spalio 13 d. žodžiu buvo paaiškinti neišlaikyto bandomojo laikotarpio motyvai, bet buvo suteikta galimybė teisme pasisakyti visais klausimais nagrinėjamo darbo ginčo ribose, tuo labiau jis dalyvavo atstovaujamas ir kvalifikuoto teisininko (advokato), todėl vien tai, kad rašytiniame įspėjime nebuvo išplėtoti neišlaikyto bandomojo laikotarpio motyvai, nesudaro pagrindo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu.
6. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nekyla ginčas, kad 2023 m. spalio 19 – 20 dienomis ieškovas buvo darbingas ir dirbo, o 2023 m. spalio 18 d. nebuvo atleistas. Taigi, ieškovas buvo atleistas po išbandymo laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl šio fakto, nors šis klausimas buvo keliamas ieškinyje.
7.2. Vadovaujantis teismų praktika, praleidus terminą atleidimui pagal DK 36 straipsnį (t. y. atleidimas po išbandymo laikotarpio) yra savarankiška priežastis pripažinti atleidimą neteisėtu, darbuotojui dirbant net ir vieną papildomą dieną po išbandymo laikotarpio ir net tinkamai jį įspėjus.
7.3. Teismas pažeidė imperatyvių DK normų privalomumą dėl išbandymo termino ne ilgesnio kaip 3 mėnesiai.
7.4. Ieškovo buvo pasisakyta, o pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, kad vėliausia diena, kada buvo galima įspėti darbuotoją buvo 2022 m. spalio 12 d. (tuomet atleidimo diena – ketvirta darbo diena būtų 2022 m. spalio 18 d.). Tuo tarpu atsakovė žinodama, kad jau praleido įspėjimo terminą, 2022 m. spalio 13 d. pokalbio metu kartojo tik faktą, kad ieškovas yra išbandymo laikotarpyje, nieko neminėdamas apie atleidimą ir pasiūlydamas kitą poziciją, nes verslo partnerio pozicija buvo naikinama.
7.5. 2022 m. spalio 13 d. nebuvo jokios rašytinės formos, nekyla ginčas, kad nebuvo nurodyta santykių pasibaigimo diena, taipogi, kad buvo pasakyta, kad darbuotojas atleidžiamas (buvo siūloma kita pozicija). Taipogi kyla ginčas, kad ieškovui nebuvo žinomos atleidimo priežastis. Šios aplinkybės prieštarauja teismo išvadai, kad žodiniame įspėjime buvo visa būtina informacija, jau nekalbant apie rašytinio įspėjimo reikalavimu nesilaikymą.
7.6. Darbdavys privalėjo nurodyti atleidimo iš darbo aplinkybes ir priežastis bei pateikti įspėjimą raštu. Tokius veiksmus atsakovė atliko 2022 m. spalio 18 d., todėl tik nuo šios datos turi būti skaičiuojamas įspėjimo terminas.
7.7. Ieškovui nebuvo žinomos atleidimo priežastys, o jam tebuvo išsakytos pozicijos naikinimo aplinkybės.
7.8. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas kasacinio teismo praktikos, kad vertinti išbandymo rezultatus yra tik darbdavio prerogatyva, ėmėsi pats vertinti išbandymo rezultatą vietoje darbdavio: pats įvertino darbuotoją bei nurodė priežastis, kuriomis pripažįstamas neigiamas išbandymo rezultatas, kurios net nebuvo pateiktos atsakovo atsiliepime į ieškinį. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (DK 36 straipsnio 3 dalis), nukrypo nuo teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistavo teisėta priežastis vertinti ieškovo išbandymo rezultatą nepatenkinamai ir atleisti jį iš darbo.
7.9. 2022 m. spalio 18 d. įsakyme dėl atleidimo nurodyta priežastis – darbuotojas bandomuoju laikotarpiu ne iki galo pateisino lūkesčius verslo partnerio pozicijai. Ši priežastis nebuvo detalizuota. Atsakovė tik vėliau, kai pateikė savo atsiliepimą DGK, t. y. maždaug po mėnesio, todėl turėjo pakankamai laiko, kad rastų ir selektyviai atrinktų įvairius susirašinėjimus, kad jais pavaizduotų ieškovo darbą netinkamu, išdėstė priežastis, kad ieškovas blogai dirbo, darė grubias klaidas.
7.10. Nebuvo suderintas adaptacijos tikslų ir ugdymo planas, nebuvo kas mėnesį aptariami bandomojo laikotarpio rezultatai. Ieškovui nebuvo sudarytos galimybės bandomojo laikotarpio metu pateisinti darbdavio lūkesčius (t. y. priežastį, kurią nurodė kaip atleidimo pagrindą).
7.11. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų netinkamai dirbęs, daręs klaidas.
7.12. Teismas neištyrė ir neįvertino visų įrodymų byloje. Taip pat liudytojai ne tik keitė savo parodymus, tačiau ir bandė užslėpti savo aplaidumą viso atleidimo proceso metu.
7.13. Ieškovas buvo atleistas ne dėl neigiamų išbandymo rezultatų, o dėl to, jog nesutiko dirbti kitose pareigose už mažesnį darbo užmokestį. Jo darbo poziciją perėmė Ž. R.
7.14. Ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto atleidimo) patyrė įvairius dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nes buvo dėl šių įvykių pažemintas, patyrė didelį nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, sielvartą, nepatogumus (laiko, išlaidų sąnaudos). Taip pat šį situacija lėmė pakenkimą jo sveikatai, kas pagrįsta medicininiais dokumentais.
7.15. Skundžiamame sprendime nėra pateikta visai jokių motyvų dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atitikimo Rekomendacijoms. Taip pat neatsižvelgta į tai, ką nurodė ieškovas, jog nebuvo pateiktas mokėjimas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir kad atsakovės pateiktoje ataskaitoje nurodytos sumos dubliuojasi. Pažymėtina, kad DGK pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra identiškas atsiliepimui į ieškinį, kuris pateiktas teismui. Tai reiškia, kad atsakovė DGK patirtas bylinėjimosi išlaidas perkėlė į teismą.
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovui apie atleidimą iš darbo neišlaikius išbandymo buvo pranešta tiek žodžiu 2022 m. spalio 13 d., pateikiant to motyvus, tiek 2022 m. spalio 17 d. (18 d.) rašytiniu įspėjimu bandomojo laikotarpio metu, tačiau atleidimo data nukelta darbdavės geranoriškumu siekiant sudaryti galimybę ieškovui likti dirbti bendrovėje tik žemesnėse pareigose, suteikiant jo prašytą terminą apsvarstyti pasiūlymą, todėl tokioje situacijoje atsakovė nepažeidė DK 36 straipsnio reikalavimo ir sprendimą apie ieškovo atleidimą priėmė bandomojo laikotarpio metu, o ne jam pasibaigus.
8.2. Darbdavys gera valia pasiūlė kitas pareigas darbuotojui, davė laiko apsvarstyti tokį pasiūlymą ir tik tada atleido darbuotoją, tačiau laiku įspėjęs darbuotoją, t. y. bandomojo laikotarpio metu, ir už dvi dienas darbuotojui išmokėjo jo vidutinį darbo užmokestį.
8.3. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. Tai reiškia, kad įspėti darbuotoją darbdavys gali ir paskutinę bandomojo laikotarpio dieną, o darbo sutartis gali būti nutraukta ir jam pasibaigus.
8.4. Ieškovui 2022 m. spalio 13 d. buvo paaiškinti jo darbo trūkumai, darbuotojas buvo informuotas apie tai, kad jam nesutikus būti perkeltam į kitas pareigas, jo darbo sutartis bus nutraukta neišlaikius išbandymo laikotarpio ir tik darbuotojui nesutikus, darbdavys įteikė rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą išlaikydamas trijų darbo dienų terminą.
8.5. Jei darbuotojui nebuvo paaiškinta, kodėl jo darbo rezultatai buvo pripažinti nepatenkinamais, tai nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėto, kai įrodymus, patvirtinančius netinkamą pareigų atlikimą, darbdavė pateikia teismui, o darbuotojas turi galimybę dėl jų pareikšti savo nuomonę teisme.
8.6. Atsakovė pateikė eilę įrodymų leidžiančių spręsti, kad atsakovės ieškovo darbas netenkino ir jais atsakovė turėjo teisę grįsti ieškovo darbo sutarties nutraukimą.
8.7. Su ieškovu nuolat komunikavo jo kuratorė, nuolat siūlė pagalbą, teiravosi, ar nereikia patarimų, ir tą patvirtina bylos medžiagoje esantys susirašinėjimai tarp šalių. Ieškovui taip pat buvo pateiktas darbo planas, todėl teigti, kad kas mėnesį nebuvo aptariami bandomojo laikotarpio tikslai yra neteisinga.
8.8. Ieškovas atleistas išbandymo laikotarpiu, jo nesiejo ilgalaikiai ir glaudūs santykiai su atsakove, darbuotojas dar negalėjo tikėtis ilgalaikių perspektyvų darbovietėje. Taigi, neigiami išgyvenimai, kurie būtų verti neturtinės žalos atlyginimo ieškovui paprasčiausiai negalėjo atsirasti.
8.9. Atsakovės pateiktų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai yra realiai patirti ir atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:
12.1. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti pas atsakovę (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.
12.2. Ieškovui apie atleidimą iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio buvo pranešta 2022 m. spalio 13 d. susitikime.
12.3. 2022 m. spalio 17 d. buvo paruoštas rašytinis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neišlaikius bandomojo laikotarpio, su kuriuo ieškovas susipažino, tačiau jo nepasirašė.
12.4. 2022 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) V. J. M. pastebėjo gramatinę klaidą įspėjimo dokumente, todėl anuliavo įspėjimą, paruošė kitą įspėjimą ir paaiškino apie tai ieškovui. Dokumentas buvo užregistruotas 2022 m. spalio 18 d. 10:23 val., ieškovui pateiktas 2022 m. spalio 18 d. 10:26 val., su kuriuo jis susipažino 2022 m. spalio 20 d.
12.5. Bendrovės (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2022 m. spalio 20 d. nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami.
12.6. Nesutikdamas su atleidimu iš darbo darbuotojas 2022 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į DGK, kuri sprendimu darbuotojo prašymą atmetė.
13. Pateiktu ieškiniu teismui ieškovas iš esmės prašė atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, taikyti su tuo susijusius padarinius bei priteisti ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad darbdavys (atsakovė) įrodė, jog darbuotojas (ieškovas) neišlaikė išbandymo, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas 2022 m. spalio 13 d. pokalbio metu žodžiu buvo informuotas, kad jo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, nurodytos priežastys, o vėliau pateiktas ir rašytinis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Tokios aplinkybės, pasak teismo, nesudaro pagrindo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, jog ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas tiek dėl materialinės teisės pažeidimų (neigiamo išbandymo rezultato vertinimo), tiek dėl procedūrinių pažeidimų (DK 36 straipsnio 3 dalis).
Dėl atleidimo iš darbo, kai bandomojo laikotarpio rezultatai nepatenkinami
14. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pats ėmėsi vertinti jo išbandymo rezultatą, nors tai darbdavio prerogatyva. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog egzistavo teisėtos priežastys ieškovo išbandymo rezultatą vertinti nepatenkinamai ir dėl to atleisti jį iš darbo. Apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto, neatsižvelgė į atsakovės nurodytas abstrakčias atleidimo priežastis ir pažeistą apelianto teisę jas žinoti.
15. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. DK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 36 straipsnio 3 dalis).
16. Vadovaujantis DK 36 straipsnio 1 dalimi, išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016).
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas apelianto atleidimo iš pareigų, kai darbdavys yra pripažinęs, jog darbuotojo išbandymo rezultatai nepatenkinami, pagrįstumas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su apeliantu, kad teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio teisių šioje srityje įgyvendinimo forma, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti. Tačiau šiuo atveju, kai darbuotojas ginčija teisme atleidimo teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, o teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius kaip nepagrįstus, jog pirmosios instancijos teismas pats ėmėsi darbuotojo vertinimo. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas iš esmės siekė ne darbuotojo (ne)tinkamumo įvertinimo, bet patikrino, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas perėmė darbdavio prerogatyvą spręsti dėl darbuotojo (ne)tinkamumo darbui.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
19. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, kad kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys darbo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą, teismo nebuvo įvertinti.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė apelianto išbandymo netinkamumą grindė tuo, kad ieškovo darbo pareigų atlikimo trūkumai, nekokybiškas ir atsainus darbų atlikimas, įgūdžių, kruopštumo, atsakomybės jausmo, orientacijos į rezultatą nebuvimas, metodiškumo, nuoseklumo ir prioritetų pasirinkimo stygius leido daryti išvadą dėl ieškovo netinkamumo sulygtam darbui. Nurodė ir tai, kad ieškovas nebuvo iniciatyvus ir tik papildomai skatinamas kitų darbuotojų padarydavo jam priklausančius darbus; ieškovas, rengdamas skaičiavimus, nesiekė kokybiškai atlikti savo darbo, o paprašytas pataisyti netikslius ataskaitos duomenis nebandė rasti klaidingų duomenų, o tik į ataskaitos tam tikras eilutes įrašė bet kokius duomenis, kad sutaptų galutinė reikšmė; ieškovas nepildė kasdien pinigų srautų (CF) ataskaitų už praėjusią dieną, todėl buvo pateikiami raginimai ir priminimai tai padaryti. Pabrėžė, kad ieškovas per visą bandomąjį laikotarpį darė klaidas, kurios kartojosi, jam akivaizdžiai trūko žinių jo einamoms pareigoms vykdyti.
21. Savo ruožtu apeliantas ginasi tuo, kad esminės reikšmės turi 2022 m. spalio 18 d. įspėjime dėl atleidimo nurodyta priežastis, jog darbuotojas bandomuoju laikotarpiu ne iki galo pateisino lūkesčius (duomenys neskelbtini) pozicijai. Apelianto teigimu, tokia priežastis nėra detalizuota ir pažeidžia apelianto teisę žinoti jo atleidimo motyvus. Be to, būtent šios priežasties kontekste turi būti vertinamas jo atleidimo teisėtumas, o atsakovės nurodomos kitos priežastys yra selektyvios ir atsiradusios vėliau, jau bylos nagrinėjimo teisme metu.
22. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, teisėtumo. Pirmiausia, nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad 2022 m. spalio 18 d. įspėjime nurodytas darbo sutarties nutraukimo priežastis galima laikyti nedetalizuotomis, tačiau pažymėtina, kad atleidimo iš darbo teisėtumą atsakovė gali įrodinėti teisme, konkrečiai nurodydama faktines aplinkybes, kuriomis grindžia negalėjimą tęsti darbo santykių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apklausė atsakovės darbuotojus, į bylą yra pateikti elektroniniai laiškai, apelianto ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimai, kurie patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad apeliantas nepateisino jos lūkesčių, apelianto bandomojo laikotarpio rezultatai vertinami nepatenkinamai ir kad apelianto turimos kompetencijos bei žinios neatitinka (duomenys neskelbtini) keliamų reikalavimų.
23. Antra, atmestini ir apelianto argumentai, jog atsakovė pateikė selektyviai atrinktus susirašinėjimus, kurie suponuoja apelianto atlikto darbo kritišką vertinimą. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija nurodo, kad būtent darbdavys turi pagrįsti atleidimo iš darbo teisėtumą ir tam jis gali pasinaudoti visais leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais spręsti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka. Iš pateiktų elektroninių laiškų ir tarpusavio susirašinėjimų tarp apelianto ir atsakovės darbuotojų nustatyta, kad pats apeliantas pripažįsta savo klaidas, kurios kartojosi per visą bandomąjį laikotarpį. Apeliantas dažnai buvo raginamas atlikti jam pavestus darbus (pvz., CF ataskaitos), jam buvo siūloma pagalba vykdant darbo pareigas, ką pripažino ir pats apeliantas, tačiau tai nedavė teigiamo rezultato. Be kita ko, šiuos rašytinius įrodymus patvirtina ir atsakovės darbuotojų (Ž. R., D. V., G. J., M. B.) parodymai teismo posėdžių metu. Tuo tarpu apeliantas nepaneigė darbdavio nurodytų aplinkybių dėl jo netinkamų asmeninių savybių bei to, kad jis netinkamai vykdė darbines funkcijas. Apelianto apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie klaidų menkumą ar atsakovės darbuotojų pavedamų užduočių nepagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia apelianto atsainų ir netinkamą požiūrį į darbą, kas taip pat patvirtina atsakovės dėstomas aplinkybes.
24. Trečia, šiame kontekste pažymėtina, jog apeliantas buvo samdomas ne į eilinio darbuotojo pareigybę, bet aukštoms pareigoms atsakovės bendrovėje užimti. Apeliantui mokėtas atlyginimas ((duomenys neskelbtini) Eur) buvo 2 kartus didesnis už šalies vidutinį mėnesinį atlyginimą, kas reiškia, jog darbdavys ieškojo itin aukštos kvalifikacijos ir kompetentingo profesionalo. Sulygtas atlyginimas ir atitinkamos pareigos pateisino itin aukštus kvalifikacijos, iniciatyvos, savarankiškumo, specialiųjų žinių reikalavimus ir kitas asmenines darbuotojo savybes, kuriuos darbdavys, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai kėlė apeliantui, ir kurių apeliantas negalėjo nesuvokti. Šių aplinkybių visuma paneigia apelianto išsakytus teiginius dėl nesudarytų galimybių bandomojo laikotarpio metu pateisinti darbdavio lūkesčius bei atleidimo ne dėl neigiamų išbandymo rezultatų, bet to, jog atsisakė dirbti už mažesnį atlyginimą. Pažymėtina, jog atsakovė turėjo pakankamą laiką įsitikinti apelianto kvalifikacijos nepakankamumu keltiniems reikalavimams, apelianto dalykinių ir asmeninių savybių neatitikimu užimamai pozicijai, dėl ko darbdavys, baigiantis išbandymo laikotarpiui, pagrįstai kėlė klausimą dėl apelianto perkėlimo į kitą poziciją, labiau atitinkančią jo turimus gebėjimus, tačiau apeliantas su tuo nesutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog ieškovui nepateisinus pareigoms keltinos aukščiausios kvalifikacijos ir atsisakius perkėlimo į kitas pareigas, darbdavys turėjo pagrindą spręsti, jog tolimesnis bendradarbiavimas su darbuotoju nėra įmanomas.
25. Ketvirta, apeliaciniame skunde apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad darbdavys išaiškino, pristatė darbuotojui, dėl kokių priežasčių jo išbandymo rezultatai nepatenkinami, kodėl jis netinka darbui pas atsakovę. Kartu atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl apelianto pažeistos teisės žinoti atleidimo motyvus. Pažymėtina, kad bylos faktinių aplinkybių visuma ir liudytojų parodymai patvirtina, kad prieš įteikiant apeliantui 2022 m. spalio 17–18 rašytinius įspėjimus apie atleidimą iš darbo, 2022 m. spalio 13 d. 13:15 val. įvyko gyvas pokalbis tarp apelianto ir (duomenys neskelbtini) D. V. bei (duomenys neskelbtini) G. J. dėl apelianto tinkamumo darbui. Šios liudytojos parodė, kad susitikimo metu buvo įvardinta, kad apelianto kompetencija nėra tinkama jo užimamoms pareigoms eiti, jis nepateisino darbdavio lūkesčių, apeliantui buvo išvardinti aiškūs trūkumai, todėl jam buvo pasiūlytos žemesnės pareigos arba atleidimas, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. Nors apeliantas ginčijo šias aplinkybes, teigdamas, kad pokalbis vyko ne gyvai, o nuotoliniu būdu, ne 13:15 val., o 16:45 val., bei kad pokalbio metu apeliantui nebuvo paaiškintos atleidimo priežastys, apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius atmeta dėl keleto priežasčių. Visų pirma, 13 val. vykusio gyvo pokalbio aplinkybes patvirtino liudytojos, kurios dalyvavo susitikime, bei jame nedalyvavusi U. A. Apeliantas liudytojų nurodomas aplinkybės siekė nuginčyti pateikdamas savo buvimo vietos 2022 m. spalio 13 d. duomenis. Iš jų nustatyta, kad apeliantas 8:19 val. ir 15:29 val. buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jie negali nei patvirtinti, nei paneigti 13:15 val. vykusio susitikimo fakto. Tuo tarpu tai, kad apeliantui 2022 m. spalio 13 d. aiškiai buvo nurodytos atleidimo priežastys (įspėtas apie atleidimą), be liudytojų parodymų patvirtina byloje esantis paties apelianto 2022 m. spalio 14 d. el. paklausimas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (el. b. 1 t., b. l. 23). Šiuo paklausimu apeliantas siekė gauti patikslinimą apie tai, kokia tvarka nutraukiama darbo sutartis išbandomojo laikotarpio metu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad 2022 m. spalio 13 d. 13:15 val. įvyko gyvas susitikimas tarp apelianto ir darbdavio atstovų, kurių metu apeliantui aiškiai ir suprantamai buvo nurodyti jo nepatenkinami išbandymo rezultatai bei atleidimo iš darbo priežastys.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008). Kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais. Aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus ir laikydamasi teismų praktikoje suformuluotų DK 36 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklių, konstatuoja, jog darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas (apeliantas) neišlaikė išbandymo. Atsakovė, remdamasi visomis įrodinėjimo priemonėmis, įtvirtintomis CPK 177 straipsnyje, įrodė, kad apeliantas nepateisino darbdavio lūkesčių, nes jo darbo rezultatai ir asmeninės savybės netenkino darbdavio. Tai buvo padaryta remiantis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiais veiksmais, bet ir bendrais darbuotojo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatais bei atsižvelgta į apelianto asmenines savybes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su apeliantu sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, ar kad teismas nevertino apelianto pateiktų bylos duomenų bei teisinių argumentų. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatavus, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog apeliantas neišlaikė išbandymo, t. y. kad dėl dalykinių ir asmeninių savybių, atsainaus ir nepakankamai atsakingo požiūrio į darbą apeliantas negali eiti (duomenys neskelbtini) pareigų, apelianto argumentas, kad jis buvo atleistas dėl kitų aplinkybių (pareigybės naikinimas, atsisakymas užimti mažiau apmokamą poziciją), atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.
Dėl atleidimo iš darbo procedūrinių reikalavimų (ne)pažeidimo
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė pažeidė DK 36 straipsnio normas, nes atleidimas įvyko pasibaigus išbandymo laikotarpiui (po 2022 m. spalio 18 d.), bei nesilaikyta įspėjimo raštu tvarkos ir termino.
29. Kaip minėta, pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. buvo paruoštas rašytinis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neišlaikius bandomojo laikotarpio, su kuriuo ieškovas susipažino, tačiau jo nepasirašė. 2022 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) V. J. M. pastebėjo klaidą įspėjimo dokumente (klaidinga apelianto pavardė), todėl anuliavo įspėjimą, paruošė kitą įspėjimą ir paaiškino apie tai ieškovui. Dokumentas buvo užregistruotas 2022 m. spalio 18 d. 10:23 val., ieškovui pateiktas 2022 m. spalio 18 d. 10:26 val., su kuriuo jis susipažino 2022 m. spalio 20 d. Tą pačią dieną priimtas įsakymas, kuriuo nutraukta su apeliantu sudaryta darbo sutartis DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu.
31. Kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. spalio 13 d. 13:15 val. įvyko susitikimas tarp apelianto ir darbdavio atstovų, kurio metu apeliantas buvo informuotas apie neigiamą išbandymo rezultatą.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto apeliacinio skundo poziciją dėl darbdavio pažeistų atleidimo procedūrinių reikalavimų. Pažymėtina, kad 2022 m. spalio 17 d. įspėjime apie atleidimą iš darbo nurodyta, jog darbuotojas bandomuoju laikotarpiu ne iki galo pateisino lūkesčius (duomenys neskelbtini) pozicijai bei apeliantas buvo įspėtas apie darbo santykių pasibaigimo datą po 3 darbo dienų. Nors apeliantas kritiškai vertina šiame įspėjime nurodytas atleidimo priežastis ir pateikimo terminą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 13 d. vykusio susitikimo metu darbdavys aiškiai ir suprantamai žodžiu informavo darbuotoją apie nepateisintus lūkesčius. Taigi, darytina išvada, kad apeliantas apie atleidimo priežastis žinojo jau nuo 2022 m. spalio 13 d. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. spalio 17 d. įspėjimas laikytinas atitinkančiu DK 64 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog šis įspėjimas darbdavio buvo atšauktas, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl pažeistų procedūrinių reikalavimų, nes minėtų aplinkybių pagrindu darbdavys apeliantui buvo suformavęs suprantamą poziciją apie darbo santykių pabaigą bei pateikęs apeliantui paaiškinimą dėl įspėjimo anuliavimo (klaidinga pavardė).
33. Šiuo atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. atitinka DK 37 straipsnio 3 dalį) nustatytos atleidimo iš darbo per išbandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016). Nagrinėjamu atveju darbdaviui informavus darbuotoją apie neišlaikytą išbandymo laikotarpį tiek 2022 m. spalio 13 d. žodžiu, tiek 2022 m. spalio 17–18 d. raštu, spręstina, kad apeliantas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas tinkamai.
34. Tuo tarpu pasisakant dėl apelianto argumentų įspėjimo termino aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 36 straipsnio 3 dalies normos sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, jog įspėjimas darbuotojui turi būti pateiktas iki išbandymo termino pabaigos, o pati darbo sutartis gali būti nutraukta ir praėjus išbandymo laikotarpiui. Kitoks DK 36 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas nebūtų teisingas ir neužtikrintų darbo teisinių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, nes užkirstų kelią darbuotojui iki išbandymo termino pabaigos dėti pastangas ir išlaikyti išbandymo terminą. Nagrinėjamu atveju darbdavio rašytiniai įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo apeliantui įteikti 2022 m. spalio 17–18 d. – dar išbandomojo laikotarpio metu, o darbo sutartis nutraukta 2022 m. spalio 20 d., kurios metu apeliantas buvo darbingas ir dirbo. Taigi, atsakovė tinkamai realizavo savo teisę nutraukti darbo sutartį su lūkesčių nepateisinusiu darbuotoju, apie tai įspėjusi prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Nurodytos aplinkybės ir apelianto dėstomi teiginiai nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu dėl pažeistų procedūrinių reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
35. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Pasak apelianto, skundžiamame sprendime nėra pateikta visai jokių motyvų dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atitikimo Rekomendacijoms. Taip pat neatsižvelgta į tai, jog atsakovės nebuvo pateiktas mokėjimas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir kad atsakovės pateiktoje ataskaitoje nurodytos sumos už tam tikras paslaugas yra dubliuojamos bei perkeltos iš bylos nagrinėjimo DGK metu.
36. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 7 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jame nurodyta, kad atsakovė patyrė 4 114 Eur išlaidų dėl advokato teikiamos teisinės pagalbos. Prie prašymo buvo pridėta suteiktų paslaugų ataskaita ir PVM sąskaita-faktūra. 2023 m. kovo 20 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas. 2023 m. kovo 21 d. teisme gautas atsakovės atstovo sąskaitos išrašas apie tą dieną gautą 4 114 Eur mokėjimą iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei iš apelianto 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Nagrinėjamu atveju atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, jog atsakovė yra didelė organizacija, todėl sąskaitų apmokėjimo procedūros užtrunka ilgą laiką. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnis), kad atsakovės bendrovėje dirba beveik 600 žmonių, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nurodytais teiginiais, jog mokėjimai gali užtrukti. Be to, atsakovės atstovo išrašyta ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikta sąskaita-faktūra dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra pakankamas įrodymas, jog atsakovė patyrė teisines išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei, atsižvelgiant į atsakovės dydį, kad bus apmokėta ateityje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė išrašytą sąskaitą pavėlavo apmokėti tik viena diena, o tai negali paveikti bylą laimėjusios atsakovės procesinių teisių į jų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Iš atsakovės pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: atsiliepimo parengimas (1 600 Eur), susipažinimas su ieškiniu (300 Eur), pasirengimas ir atstovavimas (800 Eur), konsultacijos dėl bylos (550 Eur), susitikimas su klientu (50 Eur), konsultacijos dėl ginčo (100 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad suteiktų paslaugų kaina nurodyta be PVM.
42. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-948-798/2021). Taip pat susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pateiktą teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, yra pagrindas suteiktas konsultacijas, susipažinimą su ieškiniu priskirti prie atsiliepimo rengimo išlaidų, nes rengiant atsiliepimą į ieškinį yra savaime susipažįstama su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas priteisti 1 210 Eur ((300 Eur + 550 Eur + 50 Eur + 100 Eur) x 21 proc. PVM) išlaidas už nurodytas paslaugas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti tenkinamas.
44. Vertinant atsakovės nurodomas išlaidas 1 600 Eur (be PVM) už atsiliepimo į ieškinį rengimą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį savo turiniu iš esmės yra tapatus atsiliepimui, pateiktam DGK. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai teisinei situacijai, kai pateikti šalių procesiniai dokumentai yra tapataus turinio, o DK 217 straipsnio 3 dalies norma draudžia atlyginti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas DGK, teigtina, kad visiškas bylinėjimosi išlaidų priteisimas už atsiliepimo rengimą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) ir sudarytų sąlygas pradėti piktnaudžiauti bylinėjimosi išlaidų sąskaita. Šiuo atžvilgiu paminėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės atsiliepimas į ieškinį yra iš esmės identiškas atsiliepimui teiktam DGK, į tai, kad teisme nebuvo sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai bei nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės patirtas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumažinti iki 1 032 Eur (su PVM).
45. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso pagrįstai patyrė 2 000 Eur (968 Eur + 1 032 Eur) su PVM bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos protingo ir civilinės bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina, atsakovei iš ieškovo priteisiant 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
46. Apelianto atleidimą iš darbo pripažinus teisėtu ir pagrįstu, netenkinami apelianto išvestiniai reikalavimai dėl grąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
47. Nors apeliantas prašė neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenustačius atleidimo neteisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė atsakovę įrodžius, kad apeliantas neišlaikė išbandymo, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei visas jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistu(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
51. Nors apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tai laikytina procesinio prašymo tenkinimu iš dalies ir neturinčiu reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti, apeliantas laikomas pralaimėjusiu bylą, todėl apeliantui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
52. Kaip minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
53. Atsakovė pateikė prašymą dėl 2 057 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas išnagrinėtas 2023 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl spręstina, kad atsakovė nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto yra netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ir ją išdėstant taip:
„Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580 naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Dalia Trumpulienė