
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R T I S
2018 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pateikė skundus dėl antstolio veiksmų ir prašo grąžinti 2018-03-28 pervestas lėšas teigdamas, kad pervestos lėšos yra parama, kuri skiriama mokslui. Skolininkas taip pat prašo grąžintino 18-02-06 Lukiškių TI-K pervestą 1,59 Eur sumą. M. S. 2018-04-11 skunde nurodo, kad jam, į Lukiškių TI-K sąskaitą iš LR Teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas, 2018-04-06 buvo pervesta 400 Eur suma. Skolininkas nurodo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 739 str., ši suma yra kompensacija iš valstybės ir išjos išieškojimas yra negalimas. Taip pat prašo nustatyti 116 Eur sumą, iš kurios antstolis nevykdytų išskaitymų, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu vadovaujantis turėtų būti nustatyta aukščiau minima suma.
Antstolis 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymu tenkinto pareiškėjo skundą iš dalies ir nurodė, kad kontoroje vykdomas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-12-15 išduotas nutarimas Nr. A2.11-6256-506/2011, dėl 115,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybės (atstovaujamos VMI prie LR FM) naudai. Pažymėjo, kad antstolio kontoroje 2018-02-19 gautas skolininko 2018-02-13 prašymas, kuriame buvo prašoma grąžinti išieškotas lėšas - 16,76 Eur sumą. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi Nr. 2S-782-603/2018, 2018-02-14 antstolis grąžino skolininkui M. S. 16,76 Eur sumą į Lukiškių TI-K sąskaitą ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kuriuo Lukiškių TI-K nurodyta iš skolininkui priklausančių lėšų, t. y. trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko gaunamų pajamų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų, neviršijančių vieno MMA o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 736 str. pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininko gaunamų pajamų, neviršijančių vieno MMA, galima atskaityti ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Atlikus mėnesio iškaitąs pagal visus gautus patvarkymus, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai. Taip pat nurodė, kad M. S. 2018-04-11 skunde nurodo, kad jam, į Lukiškių TI-K sąskaitą iš LR Teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas, 2018-04-06 buvo pervesta 400 Eur suma. Skolininkas nurodo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 739 str., ši suma yra kompensacija iš valstybės ir išjos išieškojimas yra negalimas. Antstolis nesutinka su šiuo argumentu ir teigia, kad Civilinio proceso kodekso 739 str. įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Šio straipsnio 6 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas reglamentuoja slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarką. Skolininkui iš LR Teisingumo ministerijos pervestos lėšos nepatenka į Civilinio proceso kodekso 739 str. nurodytą sąrašą lėšų, iš kurių išieškoti negalima. Pažymėtina, kad skolininko nurodytos 85,85 Eur sumos antstolis šiai dienai nėra gavęs. Patvarkyme nurodyta, kad M. S. prašo nustatyti 116 Eur sumą, iš kurios antstolis nevykdytų išskaitymų, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu vadovaujantis turėtų būti nustatyta aukščiau minima suma. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus mėnesio iškaitąs pagal visus gautus patvarkymus, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai. Atsižvelgiant į tai, antstolis nurodė, kad į Lukiškių TI-K 2018-02-14 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, o Lukiškių TI-K 2018-02-06 pervedė 1,59 Eur sumą, antstolis iš dalies tenkina skolininko skundą ir grąžina 1,59 Eur sumą skolininkui į Lukiškių TI-K sąskaitą. Teigia, kad šiai dienai iš skolininko yra išieškota 15,59 Eur suma ir ji bus saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje iki kol teismas išnagrinės skolininko skundus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nesutinka su antstolio vykdomu išieškojimu iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, jog šioje sąskaitoje esančias lėšas pareiškėjas naudoja mokslams. Į pareiškėjo sąskaitą lėšas perveda ir jo motina. Taip pat nurodė, kad į Lukiškių TI-K sąskaitą iš LR Teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas, 2018-04-06 buvo pervesta 400 Eur suma ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 739 str., ši suma yra kompensacija iš valstybės ir iš jos išieškojimas yra negalimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.
Išplėstinė teisėjų kolegija, minėtoje 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, įskaitant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso 733 – 743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalis). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis).
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, t.y. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausiančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ar pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.
Taigi, nustatyta, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek Civilinio proceso kodekso, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad antstolis skundą tenkino iš dalies ir nurodė, kad skolininkui M. S. 16,76 Eur ir 1,59 Eur sumas į Lukiškių TI-K sąskaitą. M. S. prašo nustatyti 116 Eur sumą, iš kurios antstolis nevykdytų išskaitymų, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu vadovaujantis turėtų būti nustatyta aukščiau minima suma. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus mėnesio iškaitąs pagal visus gautus patvarkymus, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai.
Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdama patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. S. skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Regina Eltermanienė