Nr. DOK-847

                     Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00008-2019-9  

                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinės bylos dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, atmestas ieškinio reikalavimas taikyti vindikaciją ir išreikalauti iš atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini); patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovei UAB ,,Ingka Investments Lithuanian“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteista po 9790,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodant, kad šiai atsakovei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistina 7392,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteista nurodytai atsakovei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1034,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas taikyti vindikaciją, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: išreikalauti iš atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą; atmesti atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, byloje netinkamai taikė daikto išreikalavimą pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.97 straipsniuose. Daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016). Nagrinėjamoje byloje žemės savininkas (valstybė) nėra perleidęs nuosavybės teisių į ginčo turtą(15,5917 ha žemės sklypo dalį), valstybės ir sklypo įgijėjos nesieja prievoliniai santykiai, žemės sklypo dalis įgijėjai atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas (valstybė) nebuvo paskutinio sandorio šalis. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo valstybei grąžinti prarastą 15,5917 ha žemės sklypo dalį vindikacijos būdu.

2. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti, kad jis turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-44/2009; Nr. 3K-3-282-686/2015). Vadinasi, vindikaciniu ieškiniu pažeistos asmens teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

3. Nagrinėjamu atveju valstybė nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį prarado dėl atsakovų atliktos nusikalstamos veikos. Ieškovės teigimu, CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis – padaryto nusikaltimo faktas, kurį nustačius galima išreikalauti nekilnojamąjį turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, gali būti konstatuotas ir nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Tokia išvada pateikta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-312-790/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl šios civilinės bylos sustabdymo kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje, pagrįstumo. Toje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas baudžiamojoje byloje pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kokiu būdu – dėl padarytos nusikalstamos veikos ar dėl kitų veiksmų – buvo prarastas valstybei nuosavybės teise priklausęs ginčo žemės sklypas.

4. Byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybinės žemės patikėtinis atsisakė ginti valstybės interesus. Šiuo atveju Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, nustatęs valstybės turto (žemės sklypo dalies) praradimą ir gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį dėl žemės sklypo dalies teisinės registracijos, pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo, žemės sklypo dalies išreikalavimo valstybei. Tai, kad į byla buvo įtraukta žemės sklypo pirkėja (atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania“), nesudarė pagrindo šiai atsakovei, atsižvelgiant į bylos rezultatą, priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes atsakovė į bylą buvo įtraukta žemės sklypą šiai bendrovei perleidusių asmenų iniciatyva. Byloje nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ieškinys paduotas pagrįstai, ginant viešąjį interesą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neturėjo būti priteistas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas