Administracinė
byla Nr. A556-819/2008
Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U
T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano
Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
vertėjaujant Gretai Maselskienei,
dalyvaujant pareiškėjui G. K. ,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio
teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovams
Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas G. K. (G. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5-10),
kurį patikslino (b. l. 88-89; 114-117), kreipėsi į teismą, prašydamas
panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 30
d. sprendimą Nr. 2006/28-25-58, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2006 m.
rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 06-N-580-663 dėl antrinės teisinės pagalbos
skyrimo ir įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą Nr.
1-641/06/1-142/06 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo spręsti Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; pripažinti, kad Kauno
apskrities viršininko administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno
apskrities administracinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą pateiktą
2006 m. spalio 26 d. Lietuvos paštu faksogramą. Pareiškėjas taip pat prašė
priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimti administraciniai
aktai: 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 41 (b. l. 67) ir 2006
m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 366/06 (b. l. 68) dėl pareiškėjo prašymo
persiuntimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, gali būti
neteisėti, pažeidžiantys įstatymus, todėl neteisėti turi būti ir kiti
skundžiami administraciniai aktai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnyba nepagrįstai pareigūnų ir specialistų nušalinimą grindė Viešojo
administravimo įstatymo įstatymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymu, Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai
tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos, patvirtintos Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29
d. protokolu Nr. 2 (toliau – ir Tvarka). Valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ) įpareigoją Tarnybą dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo jos aptarnaujamoje apskrityje priimti vieną
iš dviejų sprendimų: suteikti arba atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą,
ir nenumato, kad asmens prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtų
perduodamas kitai Tarnybai. Pareiškėjo prašymas perduotas nekompetentingam
subjektui. Pažymėjo, kad Tvarkos nėra Lietuvos teisės aktų duomenų bazėje.
Teigė, kad Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė pareiškėjo teisę
į tinkamą skundo nagrinėjimą Kauno apskrities administracinių ginčų komisijoje,
nes neperdavė šiai komisijai pareiškėjo skundo papildymą, pateiktą 2006 m.
spalio 26 d. Lietuvos pašto faksogramą. Nurodė, kad Kauno apskrities
administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimas ir Tarnybos
2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas neteisėti, savo turiniu prieštarauja
aukštesnės galios teisės aktams, pažeidžia pareiškėjo teises į tinkamą
pažeistų, ginčijamų ir įstatymų saugomų interesų gynybą, visų asmenų teisių bei
įstatymų saugomų interesų apsaugos principą, pareiškėjo teisę į teisingą ir
nešališką skundo ir prašymo nagrinėjimą.
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą
(b. l. 33-37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities
administracinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą
kaip nepagrįstą ir paliko Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą galioti,
kadangi jis priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų,
pagrindinių procedūrų, visos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, sprendimas yra
motyvuotas.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 99-100) prašė atmesti skundą kaip
nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo
pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Kauno apskrities viršininko
administracijai buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytas skundo papildymas.
II.
Kauno apygardos
administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (b. l. 163-165)
pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė,
kad pareiškėjas 2006 m. balandžio 27 d. pateikė Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą dėl advokato Artūro Cibulsko
pakeitimo. Pareiškėjas prašė pakeisti advokatą civilinėje byloje Nr.
2/20-4111/2000 antrinei teisinei pagalbai teikti kasacinėje instancijoje.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. gegužės 2 d.
sprendimu Nr. 33/06 nutarė pareiškėjo prašymo nepatenkinti ir advokato
nepakeisti (byla Nr. 25-58, b. l. 50). 2006 m. gegužės 25 d. Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavo pareiškėjo pakartotinį prašymą
pakeisti advokatą civilinėje byloje antrinei teisinei pagalbai teikti. Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutarė pareiškėjo prašymo nepatenkinti,
kadangi jo reikalavimai analogiški 2006 m. balandžio 27 d. pateiktame prašyme.
Pareiškėjas 2006 m. liepos 31 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybą su prašymu parengti dokumentus, atstovauti ir
pareiškėją Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m.
gegužės 31 d. sprendimui Nr. 40/06 apskųsti Vilniaus apskrities administracinių
ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos direktorius 2006 m. rugpjūčio 1 d. priėmė
įsakymą Nr. 41, kuriuo nušalino nuo sprendimo projekto rengimo visus Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojus
ir specialistus, taip pat nusišalino ir pats nuo sprendimo priėmimo bei perdavė
pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą nagrinėti Kauno valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tarnyba 2006
m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 06-N-580-663 atsisakė teikti valstybės
garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas šį Tarnybos sprendimą
apskundė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2006 m. spalio
30 d. sprendimu Nr. 2006/28-25-58 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas,
vadovaudamasis VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalimi, VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies
1, 2 punktais, konstatavo, kad Tarnyba 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr.
06-N-580-663 visiškai pagrįstai pareiškėjui atsisakė teikti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą, atsižvelgiant į antrinės teisinės pagalbos
neteikimo pagrindus, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama,
kadangi ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų (Civilinio
proceso kodekso 341 str. 1 d. 2 p.). Ginčijama suma sudaro 688 litus, o
pareiškėjo priešieškinį teismas atsisakė priimti (b. l. 61-64). Todėl teismo manymu,
pirmasis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas teisės normomis. Dėl
įpareigojimo Tarnybą grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą spręsti
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teismas
nurodė, kad pareiškėjas vadovaudamasis Administracinių
bylų teisenos įstatymo 25 straipsniu Tarnybos sprendimą apskundė Kauno
apskrities administracinių ginčų komisijai. Teismas pažymėjo, kad iš byloje
esančių pareiškėjo skundų matyti, jog pareiškėjas reikalavimo, dėl įpareigojimo
Tarnybą grąžinti jo 2006 m. liepos 31 d. prašymą spręsti Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nekėlė.
Todėl teismas išeiti už ginčų komisijos nagrinėjimo prašymo ribų negali. Pareiškėjas
teisme kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas Kauno apskrities
administracinių ginčų komisijoje. Tais pačiais motyvais ir argumentais teismas
atmetė ir pareiškėjo reikalavimą –pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko
administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių
ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą, pateiktą 2006 m. spalio 26 d.
Lietuvos paštu faksogramą. Teismas taip pat nepatenkino pareiškėjo prašymo
priteisti teismo išlaidas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu
skundu (b. l. 170-172) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo
2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti
pareiškėjo skundą bei priteisti 103,42 Lt išlaidų, patirtų šioje byloje, arba
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo patikslinto
skundo pagrindo ir dalyko ribose, įpareigojant teismą - pareikalauti iš
atsakovų atsiliepimus į patikslintą skundą, pranešti atsakovams apie bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra
neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neteisėtos sudėties teismo, ne tos
teisėjų sudėties, kuri išnagrinėjo bylą iš esmės 2007 m. liepos 12 d. teismo
posėdyje ir nusprendė skelbti sprendimą 2007 m. liepos 23 d. 2007 m. rugpjūčio
16 d. buvo paskirtas teismo posėdis dalyvaujant teisėjams - Rimantui
Giedraičiui, Algiui Markevičiui ir Ramučiui Vaitukaičiui, motyvuojant
reikalingumu išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos
iš esmės 2007 m. liepos 12 d. teismo posėdyje. Pagrindo atnaujinti bylos
nagrinėjimą iš esmės nebuvo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 82 str. 8 d.).
2. Teismas neužtikrino
pareiškėjo teisės į teisingą teismo procesą (Visuotinės teisėjų chartijos - l
str., 5 str.).
3. Teismas pažeidė
išimtinio teritorinio priklausomumo atitinkamiems teismams taisykles (ABTĮ 142
str. 2 d. l p.), išsprendęs klausimą dėl atsisakymo skirti pareiškėjui antrinę
teisinę pagalbą civilinėje byloje, nes šis klausimas yra priskirtas spręsti
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje ar Vilniaus apygardos
administraciniame teisme.
4. Bylos nagrinėjimas
teisme vyko pažeidžiant pagrindinį bylų nagrinėjimo teisme principą - be
teisinės pagalbos pareiškėjui, kurią jis prašė skirti (Teismų įstatymo 34 str.
l d.).
5. Skundo nagrinėjimas
Kauno apskrities administracinių ginčų komisijoje vyko pažeidžiant pareiškėjo
teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytą VGTPĮ l straipsnyje, 2 straipsnio 3
punkte, 11 straipsnyje, 12 straipsnio 3 punkte.
6. Atsakovams nebuvo
pranešta apie posėdžio vietą ir laiką dėl pareiškėjo patikslinto skundo
nagrinėjimo, nebuvo pareikalauta iš atsakovų pateikti per nustatytą terminą
atsiliepimus patikslintą skundą. Pažeisti ABTĮ 72 straipsnis, 73 straipsnio l,
4 dalys, 78 straipsnio l dalis.
7. Teismo sprendimas
atmesti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėjo 2006 m.
liepos 31 d. prašymą, dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, motyvuojant, jog pareiškėjas šio reikalavimo nekėlė,
nepagrįstas, nes tai pažeidžia teismo 2007 m. liepos 12 d. nutarties
(protokolinė) privalomumą (ABTĮ 14 str. l d.), kuria teismas priėmė nagrinėti
pareiškėjo patikslintą skundą su minėtu reikalavimu.
8. Teismo sprendimas
atmesti pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko
administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių
ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą, pateiktą 2006 m. spalio 26 d.
Lietuvos paštu faksogramą, yra neteisėtas, nepagrįstas, nes tai pažeidžia
teismo 2007 m. kovo 22 d. nutarties (protokolinė) privalomumą (ABTĮ 14 str. l
d.), kuria teismas priėmė tiesiogiai teismui paduotą papildomą skundą su minėtu
reikalavimu.
9. Teismo sprendime nėra
priimto (2007-03-22) nagrinėti pareiškėjo papildomo skundo ir priimto (2007-07-12)
nagrinėti patikslinto skundo reikalavimų argumentų ir atsakovų atsikirtimų į
reikalavimus (pažeista ABTĮ 87 str. 3 d.).
Atsakovas Tarnyba
atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 178) prašo pirmosios instancijos teismo
sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad
palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į
pareiškėjo skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Kauno valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnyba (toliau - ir Kauno tarnyba) 2006 m. rugpjūčio
3 d. iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau
- ir Vilniaus tarnyba) gavo (persiųsta) pareiškėjo G. K. 2006
m. liepos 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje
byloje dėl Vilniaus tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 40/06 „Dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal G. K. prašymą“,
kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę
pagalbą, apskundimo. Pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymas adresuotas
Vilniaus tarnybai persiųstas spręsti Kauno tarnybai siekiant išvengti interesų
konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A556-684/2008
S. S. v Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl
įpareigojimo priimti sprendimą yra pažymėjęs, kad „Antrinės teisinės
pagalbos teikimo tvarka įtvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
įstatymo 18 straipsnyje.<...>. Pagal 18 straipsnio 3 dalies prasmę, 2
dalyje nurodyti tarnybos sprendimai gali būti dviejų rūšių: sprendimas suteikti
antrinę teisinę pagalbą arba sprendimas atsisakyti suteikti tokią pagalbą.
Pažymėtina, kad kitokios rūšies sprendimai pagal prašymą dėl antrinės teisinės
pagalbos suteikimo nėra numatyti, tačiau tai nereiškia, kad bet koks kitas
sprendimas (bendrine prasme) pagal prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos
suteikimo, visada turi būti pripažintas neteisėtu.
Tarnybos yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklos teritorijos atitinka apygardos administracinių teismų teritorijas. Tarnybos yra valstybės institucijos. Jų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 ir 2 d.). Tarnybos spręsdamos joms pavestą uždavinį privalo vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą – 1 str.), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą - 1 str.) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Taigi bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais“.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje prieš Vilniaus tarnybą. Tokia faktinė situacija byloja, jog buvo prašoma spręsti prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo asmens, kuris byloje būtų atsakovu. Akivaizdu, kad Vilniaus tarnyba nagrinėdama prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje prieš Vilniaus tarnybą ir priimdama sprendimą negalėtų išlikti visiškai nešališka. Tai kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, turi būti sprendžiamas kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo - užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Tokia teisinė elgsena nėra neteisėta. Ją nulemia jau minėti teisės aktai, o taip pat ir Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarka (patvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2). Pagal Tvarkos 1 punktą Vilniaus tarnyba, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus tarnybos sprendimo apskundimo, perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos: Vilniaus mieste ir rajone, Širvintų, Elektrėnų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų rajonuose gyvenančių asmenų skundai - Kauno tarnybai (T 1, b.l.127-128). Vadinasi, Kauno tarnyba būtent ir buvo ta kompetentinga institucija, kuri turėjo nagrinėti 2006 m. liepos 31 d. G. K. prašymą. Jį išnagrinėjusi nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei priėmė visiškai pagrįstą ir teisingą sprendimą, kadangi antrinės teisinės pagalbos suteikimas būtų neperspektyvus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d. 2 p.).
Vilniaus tarnyba 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išnagrinėtoje civilinėje byloje kasaciniam procesui, nes turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip 5 tūkstančiai litų, kasacija negalima (Civilinio proceso kodekso 341 str. 1 d. 2 p.). Nesant abejonių dėl ginčo sumos bei atsižvelgiant į teisinį reguliavimą dėl kasacinio proceso akivaizdu, jog teisinės pagalbos suteikimas, atstovaujant pareiškėjo interesus, siekiant paneigti Vilniaus tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. tarnybos sprendimą, būtų be perspektyvos, todėl Kauno tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui G. K. dėl Vilniaus tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo apskundimo. Tų pačių dar kartą nebekartotinų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ir Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimas teisėtas bei pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo naikinimui.
Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Kauno tarnybos grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą Nr. 1-641/06/1-142/06 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra išvestinis iš reikalavimų dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 2006/28-25-58, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 06-N-580-663 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo panaikinimo, todėl nepatenkinus pagrindinių reikalavimų netenkintinas ir išvestinis.
V.
G. K. reikalavimas pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą pateiktą 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos paštu faksogramą irgi nėra pagrįstas. Administracinėje byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie neabejotinai leistų teigti apie tai, jog pareiškėjas papildytą skundą dėl Kauno tarnybos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo tinkamai išsiuntė Kauno apskrities viršininko administracijai ir ši institucija jį gavo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
VI.
Apeliaciniame skunde pažymima apie bylos išnagrinėjimą neteisėtos teismo sudėties, tačiau byloje esantys procesiniai dokumentai neleidžia sutikti su tokia pozicija.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartimi (T 1, b.l. 4) bylai nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, kuri, išnagrinėjusi bylą, 2007 m. liepos 23 d. nutarė ją atnaujinti ir paskyrė nagrinėti 2007 m. rugpjūčio 16 d. (T 1, b.l. 146-149). Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi 2007 m. vasario 1 d. nutartimi sudaryta teisėjų kolegija iš dalies buvo pakeista ir pakeistos sudėties išnagrinėjusi administracinę bylą 2007 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė (T 1, b.l. 151, 157-160, 163-165).
VII.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje nurodyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai yra skundžiami, buveinė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno tarnybos sprendimą, Kauno administracinių ginčų komisijos sprendimą, pripažinti Kauno apskrities viršininko administracijos tam tikrus veiksmus neteisėtais, o tai reiškia, kad visos šios institucijos expressis verbis patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, todėl ir administracinė byla turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme. Apeliacija dėl bylos išnagrinėjimo ne pagal teritorinį priskirtinumą niekuo neparemta.
VIII.
Vienas iš sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindų, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 7 p.). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateiktas tik G. K. , kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, apeliacinis skundas, todėl įvardijamu pagrindu skundžiamas teismo sprendimas taip pat negali būti pripažintas negaliojančiu.
IX.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnyje yra apibrėžtas teismo sprendimo turinys. Jo trečioje dalyje pažymėta, kad aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma pareiškėjo reikalavimai, atsakovo atsikirtimai, kitų proceso dalyvių paaiškinimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto apie pastarojo straipsnio minimos dalies pažeidimą, nes teismas neaptarė G. K. papildomo skundo ir patikslinto skundo reikalavimų argumentų, tačiau įstatymų leidėjas nekelia teismui pareigos teismo sprendime išdėstyti teismui pateiktų reikalavimų argumentus. Pažymėtina, kad teismo sprendimo aprašomoji dalis turėtų būti tokia, kuri leistų suprasti, ko siekia pareiškėjas kreipdamasis į teismą, kokiais pagrindais remiantis atsakovas nesutinka su pateiktais reikalavimais, bet nebūtinai turi būti atkartota pažodžiui ir viskas, kas buvo pateikta teismui raštu. Priešingu atveju teismo sprendimas atitinkamais atvejais galėtų pasidaryti nepakankamai aiškus, nebūtų kristalizuota ginčo esmė, procesinis dokumentas taptų sunkiai skaitomu ir suvokiamu, todėl teismas, priimdamas sprendimą ir jį išdėstydamas raštu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti konkretus, tikslus, aiškus, neprivalantis sprendime atkartoti pažodžiui tai, kas buvo pateikta administracinės bylos proceso dalyvių.
Apeliacine tvarka patikrinus tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą bei pagrįstumą, pagrindų jo naikinimui ar keitimui nenustatyta.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Romanas Klišauskas
Arūnas Sutkevičius