Civilinė byla Nr. 3K-3-663-684/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01204-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Belgijos bendrovės ,,Wolf Oil Corporation N. V.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SCT Lubricants“ dėl reikalavimo nutraukti teisių į intelektinės nuosavybės objektus pažeidimus bei nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl prekių žymens pripažinimo klaidinamai panašiu į registruotą prekių ženklą ir visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo.

Ieškovė Belgijos bendrovė ,,Wolf Oil Corporation N. V.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,SCT Lubricants“ ir prašė: 1) pripažinti atsakovės komercinėje veikloje naudojamą žymenį ,,CHEMPIOIL“ klaidinamai panašiu į ieškovės registruotus prekių ženklus ,,CHAMPION“ (reg. Nr. 000171843, Nr. 1059799, Nr. 744686), dėl ko yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ieškovės įregistruotais prekių ženklais; 2) uždrausti atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,CHEMPIOIL“, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; 3) įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei 4 428 627,81 Lt turtinę žalą; 4) pripažinti, kad atsakovės naudojamų kartoninių dėžių bei 1 ir 4 litrų tepalų talpyklų dizainas pažeidžia ieškovės išimtines autoriaus turtines teises į ieškovės kartoninių dėžių ir 1 bei 4 litrų tepalų talpyklų dizainą; uždrausti atsakovei atgaminti ar kitaip perdirbti tokį ieškovės dizainą; 5) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei 1000 MGL (130 000 Lt) kompensaciją už autoriaus teisių pažeidimus; 6) pripažinti, kad atsakovė, savavališkai naudodama žymenis, panašius į ieškovės registruotus prekių ženklus, ir kopijuodama ieškovės prekių pakuotes bei jų skiriamuosius požymius, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ir uždrausti atsakovei naudoti žymenis, panašius į ieškovės registruotus prekių ženklus bei kopijuoti ieškovės prekių pakuotes ir jų skiriamuosius požymius; 7) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą turtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) uždraudė atsakovei UAB „SCT Lubricants“ be ieškovės ,,Wolf Oil Corporation N.V.“ sutikimo naudoti žodinį ir vaizdinius žymenis „CHEMPIOIL“ komercinėje veikloje 1 (pirmos) tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms (antifrizų produktai ir mišiniai; stabdžių skysčiai), 3 (trečios) klasės prekėms (valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas; skalavimo aliejai; dėmių išėmikliai, balinimo preparatai ir kitos medžiagos skalbimo reikmėms) ir 4 (ketvirtos) klasės prekėms (pramoniniai tepalai ir pramoninės alyvos; naftos produktai, įskaitant aliejai, alyvos ir tepalai, skirti motorams ir varikliams, pramonei ir laivybai, taip pat degalai, įskaitant variklių benziną ir apšvietimo degalus; dulkių sugeriamieji, drėkinamieji ir rišamieji mišiniai, dulkių aglomeravimo mišiniai), t. y. žymėti šiais žymenimis prekes ar jų pakuotę, šiais žymenimis pažymėtas prekes siūlyti, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti, naudoti šiuos žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 833 328,27 Lt (241 348,55 Eur) žalai atlyginti bei 6 proc. metines palūkanas. Kitas ieškinio dalis teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė ,,Wolf Oil Corporation N. V.“ yra trijų prekių ženklų savininkė: 1) Europos Bendrijos žodinio prekių ženklo ,,CHAMPION“ (reg. Nr. 000171843); 2) tarptautinio vaizdinio prekių ženklo ,,CHAMPION“ (reg. Nr. 1059799); 3) tarptautinio vaizdinio prekių ženklo ,,CHAMPION“ (reg. Nr. 744686). Atsakovei UAB „SCT Lubricants“ priklauso prekių ženklas „CHEMPIOIL“, kurį atsakovė yra įregistravusi nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos prekių ženklų registre (reg. Nr. 64105). Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacijos skyrius 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2Ap-1484 šio prekių ženklo registraciją dėl klaidinančio panašumo į ieškovės prekių ženklus pripažino negaliojančia 1, 3 ir 4 klasių prekėms. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat atsakovė prekių ženklą „CHEMPIOIL“ yra įregistravusi ir tarptautiniu lygmeniu, t. y. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro tarptautiniame registre (reg. Nr. 1076327). Tačiau Vidaus rinkos derinimo tarnyba (toliau – VRDT) 2013 m. liepos 18 d. sprendimu pripažino, kad atsakovės prekių ženklas ,,CHEMPIOIL“ (reg. Nr. 1076327) yra klaidinamai panašus į ankstesnį ieškovės prekių ženklą ,,CHAMPION“ (reg. Nr. 1059799), ir atsisakė išplėsti teritorinę atsakovės tarptautinio ženklo registraciją Europos Bendrijoje, t. y. nusprendė netaikyti Europos Sąjungoje galiojančios apsaugos 1, 3 ir 4 klasių prekėms. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė pateikė apeliaciją.

Teismas konstatavo, kad atsakovės naudojami žodiniai ir vaizdiniai žymenys ,,CHEMPIOIL“ yra klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus prekės ženklus ,,CHAMPION“, žymimos prekės yra tapačios ir panašios, todėl sprendė, jog dėl atsakovės žymenų naudojimo egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, ir, vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo naudoti žymenis „CHEMPIOIL“ komercinėje veikloje 1, 3 ir 4 klasių prekėms. Spręsdamas dėl visuomenės suklaidinimo galimybės egzistavimo, teismas pabrėžė, kad prekių ženklai turi būti palyginti atliekant bendrą ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą. Teismo teigimu, semantinis ginčo ženklų palyginimas nėra galimas, nes ieškovės ženklus sudarantis žodis ,,CHAMPION“ anglų kalboje turi aiškią reikšmę (,,čempionas“, ,,nugalėtojas“), o atsakovės ženklo dominuojantis elementas ,,CHEMPIOIL“ yra dirbtinis žodis. Teismo vertinimu, pagrindiniai ir dominuojantys ieškovės ženklų elementai yra žodis ,,CHAMPION“, o atsakovės – ,,CHEMPIOIL“; papildomų elementų ženklai neturi. Lyginamieji žodiniai elementai yra panašūs vizualiai ir fonetiškai, o atsakovės žodiniame-vaizdiniame ženkle naudojami elementai, spalvos nėra pakankami, kad paneigtų bendrą įspūdį dėl klaidinančio ženklų panašumo, kurį sukuria žodžių ,,CHAMPION“ ir ,,CHEMPIOIL“ fonetinis panašumas.

Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 833 328,27 Lt turtinei žalai atlyginti. Grįsdamas šį sprendimą, teismas nurodė, kad atsakovė nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. birželio 17 d. pardavė ginčo ženklu pažymėtų prekių už 14 472 683,52 Lt, pelnas iš jų buvo 980 386,20 Lt. Iš pelno atėmęs pelno mokestį, teismas nustatė, kad atsakovės gauta grynoji nauda buvo 833 328,27 Lt, ją ir pripažino ieškovės nuostoliais (PŽĮ 50 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas ieškovei priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį, teismas rėmėsi 2014 m. sausio 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotais duomenimis, atsakovės pateikta 2014 m. kovo 13 d. pažyma, atsakovės 2009–2013 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, specialisto P. M. išvada, atsakovės grynosios naudos (ieškovės nuostolių) apskaičiavimais.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti, kad atsakovės naudojamų kartoninių dėžių ir tepalų talpyklų dizainas pažeidžia ieškovės išimtines autoriaus turtines teises, uždrausti atsakovei perdirbti tokius ieškovei priklausančius autorinius kūrinius bei įpareigoti atsakovę sumokėti 130 000 Lt kompensaciją už autorių teisių pažeidimus. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ieškovės dėžės ir talpyklos pasižymi įprastais tokių prekių rinkoje požymiais, neturi originalumo, todėl negali būti pripažinti kūriniais.

Teismas sprendė, kad atsakovė, savavališkai naudodama ginčo žymenis, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, draustinus ne tik pagal PŽĮ 38 straipsnį, bet ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl to teismas tenkino ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti žodinį ir vaizdinius žymenis ,,CHEMPIOIL“. Tačiau teismas atmetė ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei imituoti ieškovės prekių pakuotes ir kopijuoti jų skiriamuosius požymius, nurodydamas, kad ginčo šalių naudojamų pakuočių požymiai yra skirtingi, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. kad atsakovė imituoja ieškovės pakuotes ar kopijuoja jų požymius.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB ,,SCT Lubricants“ apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir uždraudė atsakovei naudoti ginčo žymenis 1, 3 ir 4 klasių prekėms žymėti, nes byloje nustatytas atsakovės naudojamų žymenų klaidinamas panašumas į ieškovės prekių ženklus ir įrodyta visuomenės suklaidinimo galimybė. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad lyginamuosiuose ženkluose grafiniai elementai bei spalvos tėra dekoratyviniai ir pagrindiniais elementais laikytini žodiniai elementai. Žodžiai ,,CHAMPION“ ir ,,CHEMPIOIL“ yra panašūs vizualiai ir fonetiškai; semantiškai jų palyginti negalima, nes ieškovės prekių ženklas turi aiškią prasmę, o atsakovės prekių ženklas jos neturi. Kolegijos teigimu, vertindamas bendrą lyginamųjų prekių ženklų suvokimo įspūdį, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės naudojami žymenys yra klaidinamai panašūs į ieškovės prekių ženklus. Šią išvadą patvirtina ir Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 2Ap-1484, kuriuo, iš dalies patenkinus ieškovės protestą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovės prekių ženklo ,,CHEMPIOIL“ registracija Nr. 64105 buvo pripažinta negaliojančia 1, 3 ir 4 klasių prekėms.

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl jos prekių ženklo registracijos fakto kitose valstybėse nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė Lietuvos Respublikoje teisėtai naudoja žymenį, kurio registracija 1, 3 ir 4 klasių prekėms buvo panaikinta įsiteisėjusiu Valstybinio patentų biuro sprendimu. Atsakovės nurodytas VRDT Apeliacinės tarnybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo anuliuota VRDT Protestų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimo dalis atmesti atsakovės prašymą dėl ginčo prekės ženklo tarptautinės registracijos išplėtimo į Europos Sąjungą 1, 3, 4 klasių prekėms, nėra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovės naudos apskaičiavimo ir detaliau dėl jų nepasisakė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB ,,SCT Lubricants“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo aktualių teisės normų taikymo. Teismai neteisėtai nesirėmė tarptautinės registracijos ženklo galiojimą ir teisinę apsaugą nustatančiomis Madrido protokolo 4 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. vasario 26 d. EB Reglamento 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 151 straipsnio 1 dalimi, PŽĮ 30 straipsnio 1 dalimi. VRDT Apeliacinei tarnybai išnagrinėjus atsakovės pateiktą apeliaciją, 2014 m. spalio 31 d. buvo priimtas atsakovei palankus sprendimas, ieškovės protestas atmestas ir anuliuota VRDT Protestų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl ginčo prekės ženklo tarptautinės registracijos išplėtimo į Europos Sąjungą 1, 3, 4 klasės prekių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, tarptautinės registracijos ženklas ,,CHEMPIOIL“ (reg. Nr. 1076327), kurio apsauga yra išplėsta į Europos Sąjungą, Lietuvoje turi tokią pačią teisinę apsaugą, kaip ir PŽĮ nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas. Šios registracijos pagrindu atsakovė turi teisę naudoti ginčo ženklą visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

2. Dėl visapusiško visuomenės suklaidinimo galimybės neįvertinimo. Teismai netinkamai aiškino klaidinančiai panašaus ženklo ir visuomenės suklaidinimo galimybės teisines kategorijas, netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą. Teismai neatsižvelgė į du esminius kriterijus, kurie reikšmingi nustatant visuomenės suklaidinimo galimybę: 1) į tai, kad ieškovės prekių ženklai ,,CHAMPION“ yra silpni ir pasižymi mažu originalumo laipsniu; 2) į prekių, kurios žymimos ginčo žymenimis, specifiką ir atidesnį jų vartotoją. Šios aplinkybės įrodo visuomenės klaidinimo galimybės nebuvimą. Be to, teismai nepagrįstai neanalizavo žymenų ,,CHEMPIOIL“ ir ,,CHAMPION“ konceptualaus skirtumo. Vartotojas su ženklu ,,CHAMPION“ susies aiškią sąvoką (lyderis, čempionas, laimėtojas ar pan.), o su ginčo žymeniu ,,CHEMPIOIL“ sies visai kitą arba nesies jokios sąvokos, nes tai nėra tikras anglų ar lietuvių kalbos žodis ir vartotojui jis galėtų kelti semantines asociacijas su žodžiu ,,chemija“ ir su anglų kalbos žodžiu ,,oil“ (liet. alyva). Todėl žymenys bus atskiriami dėl žymenų konceptualių skirtumų. Taip pat yra vizualus bei fonetinis žymenų skirtumas. Teismai šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai sprendė, kad žymenys yra panašūs.

3. Dėl netinkamo turtinės žalos dydžio nustatymo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė turtinės žalos atlyginimo sąlygas nustatančius PŽĮ 51 straipsnį, CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalis; pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 12, 178, 185 straipsniai), padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinančias išvadas; nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iš ginčo prekės ženklu pažymėtų prekių eksporto patyrė nuostolių ir realiai jokios finansinės naudos negavo. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė faktiškai patirtų kokių nors turtinių praradimų ar iki tol gautų pajamų sumažėjimo, todėl atsakovės gautos naudos (nors iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog tokios atsakovė negavo) pripažinti ieškovės nuostoliais negalima.

4. Dėl kolizijos. Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl kolizijos tarp galiojančio ir nenuginčyto tarptautinės registracijos ženklo suteikiamos teisinės apsaugos ir nacionalinio teismo sprendimo, draudžiančio naudoti prekių ženklą. Atsakovei priklauso tarptautinis prekių ženklas ,,CHEMPIOIL“ (reg. Nr. 1076327), kurio apsauga yra išplėsta į Europos Sąjungą, o Lietuvos teismai skundžiamais procesiniais sprendimais uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti žodinį ir vaizdinius žymenis ,,CHEMPIOIL“. Be to, Vokietijos patentų ir prekių ženklų biuras 2012 m. gruodžio 3 d. nagrinėjo klausimą dėl atsakovės prekių ženklo galimo panašumo į ieškovės ženklą ir priėmė atsakovei palankų sprendimą. Ieškovės protestas atmestas ir Vokietijos patentų ir prekių ženklų biuro 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad ginčo prekės ženklas pakankamai skiriasi nuo priešpriešinamų prekių ženklų ir jie nėra tiek panašūs, kad juos būtų galima supainioti. Taigi Lietuvos teismų sprendimai yra visiškai nesuderinami su VRDT ir Vokietijos biuro sprendimais; tai lemia teisinį netikrumą ir realią nacionalinių rinkų padalijimo riziką, dirbtinių sienų Europos Sąjungoje sukūrimą. Ši kolizija turėtų būti pašalinta konstatuojant, kad atsakovė komercinėje veikloje naudodama ginčo žymenį ,,CHEMPIOIL“ nepažeidžia ieškovės, kaip ženklo ,,CHAMPION“ savininkės, teisių. Yra galimas šių skirtingų ženklų koegzistavimas.

Ieškovė ,,Wolf Oil Corporation N. V.“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Teismai nepažeidė Madrido protokolo 4 straipsnio 1 dalies, Reglamento 151 straipsnio 1 dalies, PŽĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes atsakovei priklausančio tarptautinio prekių ženklo ,,CHEMPIOIL“ (reg. Nr. 1076327) apsauga nėra išplėsta į Europos Sąjungą ir Lietuvoje negalioja, t. y. VRDT Apeliacinės tarnybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs – apskųstas Europos Bendrajam Teismui.

2. Teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, o skundžiami teismų sprendimai priimti įvertinus ne vien žodinį, bet ir vaizdinius žymenis. Kasatorė pasisako dėl vieno žodinio žymens skiriamojo pobūdžio, tačiau neatsižvelgia į vaizdinius ieškovės prekių ženklus, kurie pasižymi vidutiniu skiriamuoju požymiu. Teismai teisingai sprendė dėl lyginamų žymenų panašumo, nes jie panašūs vizualiai, fonetiškai ir semantiškai.

3. Teismai tinkamai sprendė dėl turtinės žalos atlyginimo, nes tiek pažeidėjo gauta nauda, tiek ieškovės negautos pajamos gali būti pripažinti ieškovės nuostoliais (PŽĮ 51 straipsnio 2 dalis, CK 6.249 straipsnis). Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas būtų gavęs tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas. Net jei būtų pripažinta, kad atsakovės pateikti duomenys apie jos tariamai patirtus nuostolius yra teisingi, juos turėtų prisiimti pati atsakovė, nes dėl to ieškovei padaryta žala nesumažėjo, o kitų būdų objektyviai apskaičiuoti ieškovės patirtą žalą šiuo atveju nėra.

4. Kasatorė nepagrįstai skundą grindžia VRDT 2014 m. spalio 31 d. bei Vokietijos patentų ir prekių ženklų biuro 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimuose nurodytais argumentais, nes egzistuoja konceptualus ginčų dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir ginčų dėl prekių ženklo pažeidimo skirtumas. Nagrinėjama byla yra dėl ieškovės teisių į prekių ženklus pažeidimo ir Lietuvos teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovė ieškovės teises į ankstesnius registruotus prekių ženklus pažeidžia savo neteisėtais veiksmais (klaidinamai panašių žymenų naudojimu komercinėje veikloje, vartotojų klaidinimu), o ne konkrečia prekių ženklo registracija. Dėl to tiesioginis VRDT ir Vokietijos patentų biuro sprendimuose nurodomo argumentavimo taikymas nagrinėjamos bylos kontekste nėra tinkamas. Be to, Lietuvos teismai neatsižvelgia į vėlesnio prekių ženklo savininko turimą apsaugą kitose valstybėse, nes jie sprendžia dėl ženklo apsaugos ir teisių pažeidimo būtent Lietuvoje. Atsakovės prekių ženklo ,,CHEMPIOIL“ registracija Vokietijoje (reg. Nr. 302010060748) yra nacionalinė ir neturi jokios įtakos Lietuvos teismų sprendimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo (Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktas, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad Bendrijos prekių ženklas (Reglamente tebevartojamas žodis „Bendrijos“) suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo Bendrijos prekių ženklui ar panašumo į jį ir dėl Bendrijos prekių ženklu ir tuo žymeniu ženklinamų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė bus suklaidinta; tikimybė suklaidinti apima galimybę susieti žymenį su prekių ženklu. Ieškovei, be kitų prekių ženklų, priklauso Europos Bendrijos prekių ženklo „CHAMPION“ (w.) (reg. Nr. 000171843) ir tarptautinio prekių ženklo „CHAMPION“ (fig.) (reg. Nr. 1059799) registracijos, kurios pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolą yra išplėstos į Europos Sąjungą, taigi taikytinos materialiosios teisės normos, susijusios su teisių į šiuos prekių ženklus įgyvendinimu, yra įtvirtintos Reglamente. Nacionaliniame teisiniame reguliavime (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte) įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu prekių ženklu.

Bylą nagrinėję teismai, uždrausdami atsakovei komercinėje veikloje naudoti žodinį ir vaizdinius žymenis „CHEMPIOIL“, konstatavo, kad yra visuomenės suklaidinimo galimybė dėl jų panašumo į ieškovei priklausančius prekių ženklus.

Kasaciniame skunde atsakovė su tokiomis teismų padarytomis išvadomis nesutinka, nurodydama, kad dėl lyginamųjų žymenų naudojimo nėra visuomenės suklaidinimo galimybės.

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio (konceptualaus) konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus ir turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (žr., pvz., ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimą, priimtą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (Rink. 1997, p. I-6191), 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, priimtą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (Rink. 1998, p. I-5507), 1999 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink. 1999, p. I-3819), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO ,,Torgovyj Dom Potomkov Postavščika Dvora Ego Imperatorskogo Veličestva P. A. Smirnova“ (Rusijos Federacija) v. UDV North America, Inc. (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra Guiness UDV North America, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2005 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Julius Meinl International AG v. Gustav Paulig Ltd., bylos Nr. 3K-3-135/2005; kt.). Kartu būtina pažymėti, kad, kaip matyti tiek iš Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkte, tiek iš PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų nuostatų expressis verbis, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; kt.). Vertinant, ar konkrečiu atveju yra visuomenės suklaidinimo galimybė, reikia atsižvelgti, kokia yra vizualinio, fonetinio ir prasminio (konceptualaus) ženklų palyginimo svarba vienas kito atžvilgiu. Kitaip tariant, kokią reikšmę šiems skirtingiems prekių ženklų panašumo vertinimo elementams reikia suteikti, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių kategoriją ir į sąlygas, kurioms esant jomis prekiaujama (žr. ESTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimą byloje Claude Ruiz-Picasso ir kiti v. DaimlerChrysler AG, byla C-361/04 P (Rink. 2006, p.  I-00643).

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“ (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, byla C-251/95 (Rink. 1997, p. I-6191); 1999 m. birželio 22 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer and Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, byla C-342/97 (Rink. 1999, p. I-3819); 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., byla C-39/97 (Rink. 1998, p. I-5507); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO ,,Torgovyj Dom Potomkov Postavščika Dvora Ego Imperatorskogo Veličestva P. A. Smirnova“ (Rusijos Federacija) v. UDV North America, Inc. (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra Guiness UDV North America, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2003; Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintus metodinius nurodymus ,,Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“; kt.). Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Infomedia“ v. AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-446/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti tiek iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, administruojamo Valstybinio patentų biuro (prieiga per internetą: http://www.vpb.gov.lt/index.php?&l=lt&n=180&kas=rez), tiek iš Europos Bendrijos prekių ženklų registro, administruojamo Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) (prieiga per internetą: https://oami.europa.eu/eSearch/#basic/1+1+1+1/CHAMPION), skirtingus ženklus, kuriuose atkartojamas žodinis elementas „CHAMPION“, pateikė registruoti ir registravo skirtingi subjektai skirtingoms prekėms ir (arba) paslaugoms. Ši aplinkybė, inter alia, yra svarbi, nustatant ieškovei priklausančių prekių ženklų apsaugos ribas, taigi ir vertinant atsakovės naudojamų žymenų (žodinio bei vaizdinių) panašumą į nurodytus ieškovei priklausančius prekių ženklus. Tačiau iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Be to, teismai, spręsdami šį visuomenės suklaidinimo galimybės klausimą, neatsižvelgė ir nevertino, kas yra vidutinis atitinkamų prekių, kurioms žymėti skirti ar naudojami lyginamieji prekių ženklai ir žymenys, pirkėjas, koks yra jo pastabumo ir atidumo lygis, renkantis atitinkamas prekes. Nurodytos aplinkybės yra aktualios, be to, savarankiškas vertinimas turi būti pateikiamas atskirai tiek dėl žodinio atsakovės ženklo „CHEMPIOIL“, tiek ir dėl ginčijamųjų vaizdinių naudojamų žymenų su nurodytu žodiniu elementu. Kitaip tariant, turi būti pateiktas atskiras vertinimas dėl panašumo ir galimybės suklaidinti visuomenę, dėl atsakovės žodinio žymens bei dėl vaizdinių naudojamų žymenų, nes savaime vienos kategorijos žymens (pvz., žodinio) panašumas į ieškovei priklausančius prekių ženklus ir visuomenės suklaidinimo galimybė nebūtinai lemia kitos kategorijos (pvz., vaizdinio) panašumą ir visuomenės suklaidinimo galimybę, lyginant su ieškovės ženklais, ir atvirkščiai (vice versus). Apeliacinės instancijos teismas tokio savarankiško atskirų kategorijų žymenų vertinimo taip pat neatliko, nors atsakovės apeliaciniame skunde atitinkami su tuo susiję argumentai buvo nurodyti (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl „imuniteto dėl registracijos“ taisyklės atsisakymo Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinėje teisėje

Kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su „imuniteto dėl registracijos“ taisykle ir jos taikymu. Atsakovė nurodo, kad turėtų būti atsižvelgta į koliziją tarp galiojančio ir nenuginčyto tarptautinės registracijos prekių ženklo suteikiamos teisinės apsaugos ir nacionalinio teismo sprendimo, draudžiančio naudoti prekių ženklą, kadangi atsakovei priklauso tarptautinis prekių ženklas „CHEMPIOIL“ (w.) (tarpt. reg. Nr. 1076327), kurio apsauga Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos pagrindu yra išplėsta į Europos Sąjungą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl „imuniteto dėl registracijos“ taisyklės ir šios taisyklės atsisakymo yra pasisakyta 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. 3K-3-188/2013. Kasacinis teismas, remdamasis ESTT jurisprudencija (ESTT 2012 m. vasario 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Celaya Emparanza y Galdos International SA v. Proyectos Integrales de Balizimientos SL, byla Nr. C-488/10 (Rink. 2012, p. 0000),  2013 m. vasario 21 d. prejudicinis sprendimas byloje Fédération Cynologique International v. Federación Canina International de Perros de Pura Raza, byla Nr. C-561/11 (Rink. 2013, p. 00000), pažymėjo, kad dabartinės tendencijos ES yra tokios, kad atsisakoma vadinamosios imuniteto dėl registracijos taisyklės taikymo. Kitaip tariant, pramoninės nuosavybės objekto registracijos faktas savaime nėra kliūtis kito (ankstesnio) objekto savininkui įgyvendinti savo teises vėlesnio (nors ir registruoto) objekto atžvilgiu. Vadinamoji imuniteto dėl registracijos taisyklė yra ne teisinio reguliavimo, bet teisės aiškinimo ir doktrinos klausimas. ESTT 2013 m. vasario 21 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fédération Cynologique International v. Federación Canina International de Perros de Pura Raza, byla Nr. C-561/11 (Rink. 2013, p. 00000), nurodė, kad Reglamento 9 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, jog Bendrijos prekių ženklo savininko išimtinė teisė uždrausti visoms trečiosioms šalims komercinėje veikloje naudoti jo ženklui tapačius arba į jį panašius žymenis apima trečiąją šalį, kuri yra vėlesnio Bendrijos prekių ženklo savininkė, nereikalaujant išankstinio šio vėlesnio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Praktine prasme tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, jog tebevyksta ginčas dėl atsakovei priklausančio žodinio prekių ženklo „CHEMPIOIL“ (w.) (tarpt. reg. Nr. 1076327 (skirto žymėti 1 (pirmos), 3 (trečios), 4 (ketvirtos) klasių prekėms) išplėtimo į Europos Sąjungą (taigi apsaugos pagal Reglamentą visoje ES teritorijoje), ginčas dėl šio žodinio prekių ženklo „CHEMPIOIL“ (tarpt. reg. Nr. 1076327) dar nepasibaigęs (atitinkamas Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) Apeliacinės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimas (byla R 1596/2013-5) yra apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (prieiga per internetą: http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=162951&pageIndex=0&doclang=fr&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=128180), vis dėlto tai nėra teisinė kliūtis nagrinėti Lietuvoje ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei dėl uždraudimo naudoti atitinkamus žymenis. Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomos Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo 4 straipsnio 1 dalies, Reglamento 151 straipsnio 1 dalies, PŽĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra ir neturi būti suprantamos kaip paneigiančios „imuniteto dėl registracijos“ taisyklės atsisakymą, dėl kurio, kaip minėta, ESTT pasisakė nurodytuose 2012 m. ir 2013 m. prejudiciniuose sprendimuose.

Tokia kliūtimi (nagrinėti ginčą dėl uždraudimo naudoti atsakovei atitinkamus žymenis) nėra ir tai, kad atsakovei taip pat priklauso ir nacionalinio žodinio prekių ženklo „CHEMPIOIL“ (w.) prekių ženklo registracija Nr. 64105, kuri iš dalies buvo pripažinta negaliojančia Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2Ap-1484 (atsakovė UAB „STC Lubricants“ įstatymų nustatyta tvarka šio ikiteismine tvarka priimto sprendimo neskundė).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat atmestinas atsakovės kasaciniam teismui pateiktas prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes nenustatytos CPK 163 ar 164 straipsniuose reglamentuotos bylos sustabdymo būtinybę lemiančios priežastys.

Dėl prekių ženklų savininko teisių įgyvendinimo (Reglamento 9 straipsnio 2 dalis, PŽĮ 38 straipsnio 2 dalis) ir dėl turtinės žalos atlyginimo (PŽĮ 51 straipsnis)

Bylą nagrinėję teismai, iš dalies tenkindami ieškinį, uždraudė atsakovei žymėti atitinkamais žymenimis prekes ar jų pakuotę, šiais žymenimis pažymėtas prekes siūlyti, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti, naudoti šiuos žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus. Iš tiesų tokie teismo nurodyti draudimai yra nustatyti tiek Reglamento 9 straipsnio 2 dalyje, tiek ir PŽĮ 38 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių draudimų taikymo, negali jų taikyti mechaniškai, neatsižvelgdamas į konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes. Atitinkami draudimai turi būti proporcingi ir adekvatūs atsakovės padarytiems pažeidimams (jeigu tokie pažeidimai yra padaryti). Kaip jau buvo minėta anksčiau, „imuniteto dėl registracijos“ taisyklės atsisakymas ES bei nacionalinėje teisėje iš principo leistų taikyti Lietuvoje atitinkamus draudimus atsakovei, jeigu konstatuojamas panašumas į ieškovei priklausančius prekių ženklus ir galimybė suklaidinti visuomenę. Tačiau vertindamas draudimo eksportuoti taikymo galimybę ir tokio draudimo apimtį, teismas turi atsižvelgti, kad kai kuriose ES ir ne ES valstybėse narėse atsakovės žodinis prekių ženklas „CHEMPIOIL“ (w.) (tarpt. reg. Nr. 1076327) yra saugomas įstatymų nustatyta tvarka, pasinaudojus Madrido sutartyje dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos arba Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokole nurodyta tvarka. Pagrindinė ženklo registracija šiuo atveju yra Vokietijoje, kur nurodytas žodinis prekių ženklas „CHEMPIOIL“ (w.) yra saugomas (reg. Nr. 302010060748). Kaip buvo pažymėta, atsakovė nurodytos tarptautinės registracijos pagrindu siekia įgyti apsaugą į minėtą prekių ženklą Europos Sąjungoje. Byloje nėra duomenų dėl kitose valstybėse taikytų draudimų naudoti atsakovei atitinkamus žodinį ar vaizdinius prekių ženklus „CHEMPIOIL“. Taigi, teismai, taikydami nurodytą teisių gynimo būdą (atitinkamą draudimą eksportuoti), turėjo pasisakyti dėl tokio ieškovės prašomo taikyti draudimo pagrįstumo ir taikymo apimties. Atitinkamai įvertinus civilinių teisių gynimo būdo (draudimo eksportuoti) taikymą konkrečiu atveju ir tokio draudimo apimtį, turi būti persvarstytas ir priteistinos žalos dydis (PŽĮ 51 straipsnis) (suprantama, tik jeigu visų pirma būtų konstatuotas ieškovės teisių į prekių ženklus pažeidimas).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                      Gediminas Sagatys