Administracinė byla Nr. eI2-1415-789/2021
Proceso Nr. 3-61-3-03999-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litico“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litico“ pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13891, priimtą juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo byloje (toliau – ir Nutarimas). Teisme 2021 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame prašoma pakeisti Nutarimą ir skirti Įstatymo numatytą minimalią baudą už kiekvieną teismo nustatytą ar patvirtintą nelegaliai dirbusį asmenį. Patikslintame skunde pažymi, jog sutinka su pažeidimo faktu, bet nesutinka su Inspekcijos paskirta 9400 Eur bauda.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Nutarimu jai buvo paskirta 9400 Eur bauda už tai, kad ji pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 ir 13 punktų nuostatas, t. y. pareiškėja, esant darbo sutarčių požymiams, nesant rašytinių darbo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, ekonomiškai išnaudojo ir leido UAB „Litico“ dirbti penkioms nepilnametėms. Nutarime taip pat nurodyta, jog Inspekcija atlikto tyrimo metu nustatė, jog UAB „Litico“ vardu veikusi T. M. susitarė su G. M., I. I., L. T., M. K. ir E. B. dėl jų darbinių funkcijų atlikimo, buvo nustatytas jų darbo grafikas, aptartas atlygis už atliktą darbą. Nustatyta, jog UAB „Litico“ nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys su G. M., I. I., L. T. buvo pasirašytos tik po kelių dienų nuo jų darbo pradžios, be to, VSDFV informacinės sistemos (toliau – ir VSDFV IS) duomenimis, I. I. ir G. M. oficialiai įmonėje dirbo tik po 3 dienas (I. I. – 2020 m. birželio 19-21 dienomis, G. M. – 2020 m. liepos 10-12 dienomis), L. T. oficialiai įdarbinta buvo 19 dienų (2020 m. birželio 12-30 dienomis). Su M. K. ir E. B. darbo sutartys pasirašytos nebuvo, apie šių darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios.
Pareiškėja skunde nurodė argumentus, kodėl nesutinka su atsakovės nustatytais pažeidimais.
Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad sutinka su atsakovės nustatytais pažeidimais, tačiau nesutinka su Nutarimu paskirta 9400 Eur bauda. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad nelegalaus darbo faktą nustačiusi institucija, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, Inspekcija, skirdama UAB „Litico“ 9400 Eur baudą, realiai skyrė penkias Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos sankcijos vidurkio dydžio baudas už 5 skundžiamame Nutarime nurodytus UAB „Litico“ nelegaliai dirbusius asmenis.
Pažymi, kad Įstatymo pagrindu skiriama bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Bylos dėl nelegalaus darbo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK). Mano kad, skiriant Įstatyme numatytas baudas už nelegalų darbą, būtina vadovautis ir ANK nuostatomis, reglamentuojančiomis skiriamos baudos dydžio parinkimą. ANK 25 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Nutarimu buvo paskirta 9400 Eur bauda, t. y. daugiau nei pusantro karto didesnė nei pagal ANK leistina skirti maksimalaus dydžio bauda. Teigia, kad Nutarimu UAB „LITICO“ paskirta bauda yra neteisinga ir neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui.
Paaiškina, kad, skiriant baudą, pareiškėja neturėjo administracinių, mokestinių nuobaudų, taip pat nebuvo įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Pažymi, kad dėl šalyje esančios epidemiologinės situacijos pareiškėja nevykdo ūkinės veiklos ir negauna jokių pajamų, todėl neturės realios galimybės sumokėti 9400 Eur baudą, kadangi metinės pajamos nesiekia 10 000 Eur.
Pabrėžia, kad, pareiškėjai paskyrus baudą už pažeidimą, pareiškėja bus įrašyta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir praras galimybę gauti iš valstybės paramą dėl pandemijos.
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimus į skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovė pažymi, kad bauda pareiškėjai skirta už sisteminius pažeidimus, susijusius su žmogaus socialinių teisių pažeidimais. Netinkamas įmonės darbo organizavimas lėmė pažeidimų padarymą. Inspekcijos nuomone, nustatyti nelegalaus darbo laikotarpiai negali būti vertinami kaip itin trumpi ir nereikšmingi, nes visa bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjos veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į finansinės naudos, gaunamos iš nepilnamečių nelegalaus darbo, gavimą ir vengimą mokėti privalomus mokesčius už darbuotojus. Atsakovės nuomone, pareiškėja, leidusi savo naudai nelegaliai dirbti nepilnamečiams, nesudariusi su jais darbo sutarčių ir (ar) leidusi dirbti po tų sutarčių nutraukimo, pasinaudojo asmenų iki aštuoniolikos metų gyvenimiškos patirties stoka, jų nesubrendimu, juos ekonomiškai išnaudojo. Atsakovė pažymi, kas pareiškėjai už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 9400 Eur bauda nėra administracinė nuobauda, tai taip pat nėra bausmė už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju bauda – tai finansinė sankcija (represinio pobūdžio priemonė), paskirta būtent už Įstatymo nuostatų pažeidimą ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Būtent šiame Įstatyme numatytos už nelegalų darbą darbdaviui skiriamos baudos (finansinės sankcijos) minimali ir maksimali ribos, taip pat numatyta, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pažymėjo, kad Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nenustatyta nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus viršutinė riba, tai reiškia, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už visus nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis.
Atsakovė sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjamos mutatis mutandis taikant ANK normas. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pareiškėjai buvo paskirta bauda (finansinė sankcija) už nelegalų darbą. Pažymi, kad atsakovė, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos atstovo poziciją, pažeidimų padarymo laikotarpį ir kiekį, jų sistemiškumą, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai padarė išvadą dėl pareiškėjos kaltės ir skyrė jai sankcijos vidurkį atitinkančią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, t. y. 9400 Eur (5 x 1880 Eur).
Nurodė, kad pareiškėja pripažino pažeidimo padarymo faktą tik todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pažeidimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 2020 m. gruodžio 11 d. E. B. ir I. I., o 2021 m. kovo 4 d. G. M. ir T. M. buvo apklaustos kaip liudytojos, jos patvirtino nelegalaus darbo faktus. Atsakovės nuomone, šis pareiškėjos prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas tik kaip siekis minimizuoti neigiamas pasekmes.
Pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsakovė nurodo, kad, priimdama Nutarimą, ji įvertino visas aplinkybes ir, vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo kriterijais, skyrė pareiškėjai finansinę sankciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai Nutarimu buvo paskirta 9400 Eur bauda už tai, kad ji pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo 7 ir 13 punktų nuostatas.
Atsakovė Nutarime nustatė: 1) esant darbo sutarčių požymiams, pareiškėja nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; 2) pasinaudodama asmenų iki aštuoniolikos metų ir vaikų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, pareiškėja nelegaliai įdarbino ir leido UAB „Litico“ naudai dirbti penkioms nepilnametėms; 3) UAB „Litico“ vardu veikusi T. M. susitarė su G. M., I. I., L. T., M. K. ir E. B. dėl jų darbinių funkcijų atlikimo, nustatė jų darbo grafikus, aptarė atlygį už atliktą darbą; 4) UAB „Litico“ nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys su G. M., I. I., L. T. buvo pasirašytos tik po kelių dienų nuo jų darbo pradžios.
Pareiškėja nesutinka su Nutarimu skirta 9400 Eur bauda, prašo pakeisti Nutarimą ir skirti Įstatymo numatytą minimalią baudą už kiekvieną teismo nustatytą ar patvirtintą nelegaliai dirbusį asmenį.
Ginčo klausimą reglamentuoja Įstatymo, DK, Aprašo nuostatos.
Įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Aprašo 7 punkte nustatyta, kad darbdavys turi užtikrinti asmens iki aštuoniolikos metų amžių atitinkančias darbo arba neatlygintinos veiklos sąlygas. Asmuo iki aštuoniolikos metų neturi patirti ekonominio išnaudojimo, tai yra bet kokios veiklos, kuria siekiama tam tikros naudos, pelno iš asmens iki aštuoniolikos metų, jo gebėjimų, jo veiklos, neteisingai atlyginant, taikant prievartą, apgaulę ar kitaip pažeidžiant asmens iki aštuoniolikos metų teises. Asmeniui iki aštuoniolikos metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi. Pagal Aprašo 13 punktą, vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Darbdavys įdarbina vaiką nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, jeigu yra gavęs vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą dėl vaiko darbo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.
Nutarimu buvo nustatyti pareiškėjos padaryti DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo 7 ir 13 punktų pažeidimai. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad sutinka su nustatytais pažeidimais, tačiau nesutinka su paskirta bauda, prašo ją sumažinti, skiriant Įstatyme numatytą minimalią baudą už kiekvieną teismo nustatytą ar patvirtintą nelegaliai dirbusį asmenį.
Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija jai skyrė penkias Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos sankcijos vidurkio dydžio baudas už penkis skundžiamame Nutarime nurodytus UAB „Litico“ nelegaliai dirbusius asmenis.
Inspekcija, skirdama Įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Įstatymo 60 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad Inspekcija, skirdama sankcijos vidurkį atitinkančią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, t. y. 9400 Eur (5 x 1880 Eur), nenustatė, kad būtų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Inspekcija įvertino tai, kad pareiškėja neigia nelegalaus darbo buvimo faktą, kad nusižengimas padarytas pažeidus darbo įstatymų reikalavimus net penkių nepilnamečių darbuotojų atžvilgiu, padarytas nusižengimas vertintinas kaip tyčinis ir sąmoningas, padarytas pasinaudojus asmenų iki aštuoniolikos metų gyvenimiškos patirties stoka, jų nesubrendimu.
Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, skiriant minimalią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją. Pareiškėja nurodo, kad dėl šalyje esančios epidemiologinės situacijos pareiškėja nevykdo ūkinės veiklos ir negauna jokių pajamų, todėl neturės realios galimybės sumokėti 9400 Eur baudą, kadangi metinės pajamos nesiekia 10 000 Eur. Tai pat pažymi, kad, paskyrus baudą už pažeidimą, pareiškėja bus įrašyta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir praras galimybę gauti iš valstybės paramą dėl pandemijos. Pareiškėja teismui pateikė bendrovės direktoriaus 2021 m. kovo 9 d. pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjos pajamos už 2020 m. sudarė 30 000 Eur; pareiškėjos 2021 m. kovo 8 d. finansinę dokumentą Nr. 21/03/08-1 pavadinimu „2020 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita“, 2021 m. kovo 8 d. dokumentą Nr. 21/03/08-1 pavadinimu „2020 m. gruodžio 31 d. Balansas“, kuriose nurodyti duomenys apie pareiškėjos finansinę padėtį.
Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo skirti pareiškėjai mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pakeisti Nutarimu paskirtos baudos dydį ir skirti pareiškėjai mažesnę baudą.
Tačiau, atsižvelgdamas į pareiškėjos išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti baudos sumokėjimą per 1 metų laikotarpį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).
Atsižvelgiant į pareiškėjos į bylą pateiktus dokumentus, teismų praktiką bei įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos situacija sudaro pagrindą išdėstyti Inspekcijos paskirtos baudos mokėjimą vieneriems metams, t. y. įpareigojant pareiškėją laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 783,33 Eur (9 400/12 = 783,33) baudos dalį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 85 straipsniu, 88 straipsnio 1, 2 punktais ir 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litico“ skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13891, priimtą juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, palikti nepakeistą.
Sprendimo vykdymą išdėstyti, nustatant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Litico“ įpareigojimą per vienerių metų laikotarpį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos paskirtą 9 400 Eur baudą, įpareigojant pareiškėją laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 783,33 Eur (9 400/12 = 783,33) baudos dalį.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė