Civilinė byla Nr. 2-3410-231/2015 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02698-2015-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija Nr. 3.2.6.1.

(S)

             TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. gruodžio 23 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. S.,

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

n u s t a t ė :

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo teismo: 1) nutraukti A. S. ir V. S. santuoką, sudarytą 2008-04-18 dėl atsakovo V. S. kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – S.; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gim. 2008-08-12 gyvenamąją vietą su motina A. S., 3) priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S. po 300,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2008-04-18 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Po santuokos sudarymo sutarė gerai. Gyvendami santuokoje susilaukė bendro vaiko – 2008-08-12 šalims gimė sūnus A. S.. Ieškovės teigimu, dėl pastovaus atsakovo girtavimo prieš daugiau nei šešis metus šalys nustojo kartu gyventi, atsakovas pradėjo visiškai nesirūpinti šeima ir nepilnamečiu vaiku. Ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo būtent dėl to, kad atsakovas nesirūpino šeima, pažeidė pagrindines santuokines pareigas, t.y. sutuoktinių lojalumo, pagarbos, materialinės paramos teikimo ir rūpinimosi šeima. Sutuoktinis palikęs šeimą, absoliučiai nesirūpino savo sūnumi, kuris yra neįgalus, su juo visiškai nebendrauja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė taip pat nurodė, kad eilę metų viena rūpinasi šalių nepilnamečiu sūnumi, jo auklėjimu ir išlaikymu, tik padeda jos motina ir sesuo, priešingu atveju jai būtų sunku išlaikyti sūnų, todėl prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad ji sugebės sūnumi tinkamai pasirūpinti ir išauklėti, kadangi juos sieja stiprus dvasinis ryšys. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad įsipareigoja atsakovui nekliudyti bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abipusiai suderintu laiku, jei jis pats to pageidaus ir tai neprieštaraus vaiko interesams.

A. S., nutraukiant santuoką iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S. po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė pažymėjo, kad santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto neturi, o pretenzijų į vyro įgytą turtą nereiškia. Taip pat ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie vyro kreditorius žinių nėra gavusi.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir nurodė, kad vaiko išlaikymas per mėnesį sudaro apie 650 EUR, nes vaikas auga, jo poreikiai didėja, be to jis yra neįgalus, skaito specialias jam skirtas knygas, jį reikia nuolat prižiūrėti, nes dėl savo ligos, jo negalima palikti vieno, nes jo elgesys yra neadekvatus, pasireiškia agresija, emociškai yra sutrikęs. Šiuo metu ieškovė nurodė, kad dėl vaiko negali dirbti gauna apie 320 EUR pašalpą, kurios neužtenka jai su vaiku pragyventi, todėl prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda jos tėvai, o atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, neduoda jokių lėšų, neperka nei drabužių, nei maisto, nei kitų reikalingų vaikui reikmenų. Atsakovė pastoviai perka vaistus vaikui, vitaminus, lankosi pas gydytojus, visa tai susiję su išlaidomis.

Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti teismo posėdį nebuvo gauta, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pilnai patvirtino savo duotą išvadą dėl ginčo, prašo ieškinį tenkinti.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-22 pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovė su sūnumi ir motina gyvena nuomojamame name be patogumų, kuriame užima vieną kambarį. Nurodytame kambaryje yra vieta vaiko poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams, kambarys yra šildomas krosnimi. Išvadoje teigiama, jog ieškovė paaiškino, kad atsakovas jau šešerius metus nesirūpina šeima, vaikui išlaikymo neskiria. Ieškovės teigimu, ji šiuo metu nedirba, kadangi jos sūnus yra specialių poreikių ir jam būtina nuolatinė priežiūra. Berniukas yra ugdomas Trakų pradinės mokyklos neįgaliųjų vaikų socialinės globos skyriuje. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, institucijos pateiktoje išvadoje teigiama, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina A. S. jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiktų vaiko poreikius, taip pat teigiama, jog siūloma priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą jo vaikui A. S. iki jo pilnametystės proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir atsižvelgiant į vaiko poreikius.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Šalys susituokė 2008-04-18 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 40 (b.l. 5). Santuokoje šalims 2008-08-12 gimė sūnus A. S. (b.l. 5).

CK 3.60 ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovė paaiškino, jog šalims sudarius santuoką, jų santykiai klostėsi gerai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo girtuokliauti ir nesirūpinti šeima. Ieškovės teigimu, atsakovas jau apie 6 metus negyvena su ieškove, visiškai nesirūpina šeima ir neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.

Teismas pažymi, kad LR CK 3.60 str. 3 d. numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas jau šešerius metus negyvena su šeima ir ja nesirūpina, taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad būtent atsakovas netinkami vykdė savo santuokines pareigas, paliko šeimą ir ilgiau negu metų laikotarpį visiškai ja nesirūpina, tuo pažeisdamas sutuoktinų lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas A. S. gyvena su jo motina A. S., kuri rūpinasi jo auklėjimu ir išlaikymu. Nurodytus duomenis patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2015-04-15 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 6) Taip pat pažymėtina, kad institucijos teikiančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-22 išvadoje Nr. VT2-1114 nurodoma, kad vaiko interesus atitiktų šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove A. S..

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 300,00 EUR per mėnesį išlaikymo sumą. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negauna (b.l. 7-10), nuo 2015-09-09 yra registruota darbo biržoje (b.l. 10) 2015-06-10 dienos duomenimis, jos sąskaitos likutis sudarė 76,87 EUR (b.l. 11), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra (b.l. 14-15), taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad A. S. materialinė padėtis yra labai sunki, be to, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ji negalinti dirbti, kadangi nuolatos turi prižiūrėti specialių poreikių turintį sūnų.

Bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nepasinaudojo jam suteikta procesine teise teikti įrodymus ir atsikirtimus į ieškovės reiškiamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus, nedarbingas ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko negalėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių aspektų į kuriuos teismas atsižvelgia, spręsdamas materialinio išlaikymo vaikui priteisimo klausimą, yra vaiko poreikiai (LR CK 3.192) Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečiam sūnui nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b.l. 17), taip pat byloje esanti specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad A. S. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 19)

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigos prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, nors nepilnamečiui neabejotinai reikia maisto, drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, vaistų, vitaminų, kitų prekių. Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, vaiko išlaikymui per mėnesį skiria apie 600 Eur, nes vaikas yra neįgalus, daug lėšų išleidžia maistui , drabužiams, vitaminams, todėl  materialiai jai padeda motina, sesuo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis A. S. turi ir specialiųjų poreikių, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 325 Eur). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nepilnametis vaikas turi specialių poreikių laikytina, kad A. S. poreikių patenkinimui skirti minimalios mėnesinės algos sumos nepakanka, be to, pažymėtina, kad nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra septyni metai, taigi vaikas auga, o jo išlaikymui skirtinos išlaidos atitinkamai didėja. Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas aplinkybes, į specialius vaiko poreikius, pritartina ieškovės pozicijai, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti didesnę nei 325 EUR sumą, tačiau šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti 300,00 EUR išlaikymo suma yra per didelė ir neproporcinga atsižvelgiant į tėvų materialinę padėtį, todėl yra mažinama iki 250,00 EUR sumos, nurodytą sumą priteisiant iš atsakovo periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.

              Dėl bendro turto ir kreditorinių įsipareigojimų  padalijimo

              Bylos duomenimis, šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neįgijo bei bendrų kreditorinių prievolių neturi.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – S., atsakovui – jo pavardė S. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti visas bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtina žyminio mokesčio suma ieškinio pareiškimo dieną sudarė 41,00 EUR. 2015-09-29 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 36,00 EUR nurodytos sumos bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina jos sumokėta žyminio mokesčio dalis, t.y. 5,00 EUR. (b.l. 4)

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, t.y. 36,00 EUR (vadovaujantis Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. A. S. teikiamo reikalavimo dalyje nuo mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, sudaro 90,00 EUR. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 126,00 EUR.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš atsakovo nagrinėjamoje byloje priteistinos 3,48 EUR bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 282, 375-386 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl sutuoktinio V. S. kaltės santuoką, sudarytą 2008-04-18 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 40 tarp A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukus santuoką, A. S. palikti santuokinę pavardę – S., V. S. jo pavardę – S.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. S. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Šalys dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Šalys materialinio išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės A. S. naudai 5,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. valstybės naudai 126 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Priteisti iš atsakovo V. S. valstybės naudai 3,48 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja              Česlava Malinovska