Administracinė byla Nr. eA-3256-968/2019

  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01130-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas T. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 47TE-422 (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Tarnybos vado 2018 m. kovo 13 d. rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, kurį atlikus konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam ginčijamu įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu įsakymu ir paskirta nuobauda. 

2.2.                      Pareiškėjas yra statutinis tarnautojas, vidaus tarnybos leitenantas, dirba pamaininį darbą, pamainos trukmė 24 val., pamainos pradžia nuo 09.00 val. iki kitos dienos 10.00 val. Darbas per pamainą organizuojamas pagal postų žiniaraštį. Pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d.: 09.00 val. pradėjo darbą; apsiginklavimas vyko apie 10–15 min.; po to pagal postų žiniaraštį tarnybą vykdė prie stebėjimo pulto sargybinėje iki 10.00 val.; nuo 10.00 val. iki 11.20 val. tarnybą vykdė sargybos reagavimo grupėje; nuo 11.20 val. iki 12.00 val. – pertrauka (neįskaitoma į darbo laiką); nuo 13.00 val. iki 14.20 val. tarnybą vykdė sargybos reagavimo grupėje; nuo 14.20 val. iki 15.00 val. – pertrauka (neįskaitoma į darbo laiką); nuo 15.00 val. vyko laivu „VYGA“ į pirmą postą (tai užtruko maždaug nuo 20 min. iki 30 min); pagal postų žiniaraštį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. vyko posto keitimas ir vaizdo stebėjimas; nuo 16.00 val. iki 17.00 val. turėjo patruliuoti kateriu, tačiau kateris dėl susidariusių ledų buvo iškeltas, pagal žodinį susitarimą toliau vykdė patruliavimą krantine (vietoj patruliavimo kateriu); nuo 17.00 val. iki 18.00 val. budėjo poste; nuo 18.00 val. iki 19.00 val. budėjo 1-me poste prie vaizdo stebėjimo pulto; nuo 19.00 val. iki 20.00 val. patruliavo; nuo 21.00 val. iki 22.00 val. vyko pamainos perdavimas ir plaukimas į sargybinę; nuo 22.00 val. iki 24.00 val. – pertrauka pavalgyti ir pailsėti; nuo 00.00 val. iki 01.00 val. budėjo prie stebėjimo pulto sargybinėje; nuo 01.00 val. iki 03.00 val. budėjo sargybos reagavimo grupėje; nuo 03.00 val. iki 04.00 val. vyko laivu „VYGA“ į pirmą postą; nuo 04.00 val. iki 05.00 val. turėjo patruliuoti kateriu, tačiau kateris buvo iškeltas dėl oro sąlygų, todėl nuo 04.00 val. iki 05.00 val. vykdė vaizdo stebėjimą; nuo 05.00 val. iki 06.00 val. budėjo; nuo 06.00 val. iki 07.00 val. budėjo 1-me poste prie vaizdo stebėjimo kartu su vyriausiuoju puskarininkiu R. R.; nuo 07.00 val. iki 08.00 val. patruliavo; nuo 08.00 val. iki 09.00 val. budėjo; nuo 09.00 val. iki 10.00 val. atliko vaizdo stebėjimą ir vyko naujos pamainos perdavimas.

2.3.                      Pareiškėjas nesutinka, kad nuo 06.00 val. iki 07.00 val. buvo užmerkęs akis ir miegojo. Darbas su videoterminalu (vaizdo stebėjimo aparatūra) daro poveikį pareigūnų sveikatai, ypač regėjimui, su minėta aparatūra dirbti pakankamai sudėtinga, posto zonoje šviesos srautas turėjo neigiamos įtakos pareigūnų regėjimui, darbdavys rizikos vertinimo neatliko. Tam, kad sumažintų akių įtampą, pareiškėjas darė specialius pratimus ir dėl šios priežasties atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo užmerkęs akis ir miegojo.

2.4.                      Padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, galiojančių tarnybinių nuobaudų pareiškėjas neturi, tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių. Ginčijamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui, kuri galėtų būti pakeista į švelnesnę Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1.                      Pareiškėjas, vadovaujantis Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 47/3TO-22 „Dėl tarnybos organizavimo“, 2018 m. vasario 5–6 d. buvo paskirtas į sargybą ir vykdė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) apsaugą. Tačiau pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. ir nuo 06.00 val. iki 07.00 val. netinkamai vykdė savo pareigas.

3.2.                      Tarnyboje 2018 m. vasario 6 d. iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“ Apsaugos skyriaus vadovo gauta informacija, kad vykdant AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugą Tarnybos pareigūnai 2018 m. vasario 6 d. darė pažeidimus. Dėl nurodytos informacijos Tarnybos vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 47V-177 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ atliktas tarnybinis patikrinimas, kuriame nuo 2018 m. kovo 13 d., vadovaujantis tarnybos vado rezoliucija (tarnybinis pranešimas Nr. 47TP-734), atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. T. V. tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybinio patikrinimo metu 2018 m. kovo 27 d. pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl vaizdo įrašo peržiūros“. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d. pranešimu pasirašytinai informuotas, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d. peržiūrėjo 2018 m. vasario 6 d. laikotarpio nuo 04.00 val. iki 05.00 val. ir nuo 06.00 val. iki 07.00 val. vaizdo įrašą. Peržiūros ir supažindinimo faktą pareiškėjas patvirtino pasirašytinai. Pareiškėjo paaiškinimas gautas 2018 m. gegužės 4 d.

3.3.                      Tarnybinio patikrinimo metu surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų nustatyti, jog vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotoje medžiagoje matyti, kaip pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje. Pareiškėjas nesilaikė Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano patvirtinimo“ patvirtinto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano (toliau – ir SGDT apsaugos planas) 3 priede numatyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko. Nuo 06.00 val. iki 07.00 val. budėjimo I poste prie vaizdo stebėjimo pulto (Tl) metu pareiškėjas netinkamai ir aplaidžiai stebėjo saugomą teritoriją, t. y. nestebėjo saugomo objekto vaizdo monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užmerkęs akis, miegojo, tokiais veiksmais pažeisdamas SGDT apsaugos plano 17.5 ir 18.1 punktų nuostatas. Pareiškėjas, netinkamai ir aplaidžiai vykdydamas Tl posto sargybinio pareigas, nestebėdamas saugomo objekto, sudarė prielaidas, tikėtina, įvykti objekto neužkardintiems apsaugos pažeidimams, nes nuo tiesioginių T1 posto sargybinio veiksmų priklauso kitų saugomo objekto apsaugos sargybos narių rezultatyvūs prevenciniai apsaugos pažeidimų veiksmai.

3.4.                      AB „Klaipėdos nafta“ SGDT (pareiškėjo saugomas objektas) yra svarbus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, todėl jo apsauga negali būti vykdoma aplaidžiai. Toks pirmiau nagrinėtas pareigūno netinkamas pareigų vykdymas turi būti vertinamas kaip šiurkštus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms. Netinkamas apsaugos vykdymas formavo neigiamą visuomenės (ir AB „Klaipėdos nafta“) požiūrį į Tarnybą. Pareiškėjas savo veiksmais sugriovė pasitikėjimą Tarnyba, nes vaizdą AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos sargybos iš 1 poste esančių vaizdo stebėjimo kamerų taip pat matė ne tik Tarnybos darbuotojai, bet ir AB „Klaipėdos nafta“ atsakingi darbuotojai, kurie galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie Tarnybos organizuojamas ir vykdomas objekto apsaugos priemones bei apsaugos funkcijos patikimumą.

3.5.                      Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, einantis Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininko pareigas. Pareiškėjas privalėjo žinoti, žinojo ir suvokė savo vykdomų veiksmų neteisėtą pobūdį ir priešingumą teisei, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingi padariniai, tačiau savo laisva valia neteisėtų veiksmų nenutraukė. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas turi tęstinumo požymių, nes tarnybinio nusižengimo įvykis buvo kartojamas keliuose epizoduose. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neneigė tarnybinio nusižengimo fakto, o skunde nurodė, jog tarnybinio nusižengimo įvykio epizode neva užsimerkęs darė specialius akių pratimus. Atsakovas minėtus skundo teiginius vertino kritiškai, pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios, tikėtina, būtų pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą. Tarnyba 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 47SD-995 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą dėl profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudą pareiškėjui, tačiau jokio atsakymo ir pastabų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nesulaukė.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Tarnybos vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 47TE-422 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. B.“, panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nesutinka su paskirtos nuobaudos rūšimi bei kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nagrinėjamoje byloje vertino, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė Tarnybos tarnybinio patikrinimo „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininko vidaus tarnybos leitenanto T. B. veiksmų“ 2018 m. gegužės 11 d. išvadoje (toliau – ir Išvada, tarnybinio patikrinimo išvada) nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustatęs, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertino, ar tokio pobūdžio pažeidimai proporcingi paskirtai tarnybinei nuobaudai.

6.       Teismas nustatė, kad pagal tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda, iš esmės sudaro du epizodai: 1) pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. nesilaikė nustatyto sargybų grafiko bei vykdė saugomos teritorijos stebėjimą; 2) pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užsimerkęs, miegojo). Pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 47/3TO-22 „Dėl tarnybos organizavimo“ 2018 m. vasario 5–6 d. buvo paskirtas į sargybą ir vykdė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsaugą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje, pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. nuo 04.00 val. iki 05.00 val. turėjo vykdyti patruliavimą kateriu. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. nuo 04.00 val. val. iki 05.00 val. realiai vykdė budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (Tl). Minėtą aplinkybę patvirtina Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas „Dėl vaizdo įrašo peržiūros“, kuriame nurodyta, kad nuo 04.00 val. iki 05.00 val. budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) vykdė pareiškėjas, nors pagal postų žiniaraštį budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) turėjo vykdyti V. D..

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl KLPD 1K posto žiniaraščio išaiškinimo“ išaiškinta, jog už pareigūnų paskirstymą į tam tikrus postus atsakingas kuopos vadas; jis atsiunčia SV (sargybos viršininko pareigų vykdymas) pavardes, kur, koks pareigūnas ir kokiam poste dirbs. Savavališkas pareigūnų pasikeitimas nėra numatytas, dėl nenumatytų pasikeitimų atsakingas sargybos viršininkas, jis gali pakeisti pareigūnus vietomis, apie tai pažymėdamas posto žiniaraštyje. Nagrinėjamos bylos atveju iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog dėl oro sąlygų (susidariusio ledo) kateriu 2018 m. balandžio 6 d. patruliuoti nebuvo įmanoma, kateris buvo iškeltas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas minėtą aplinkybę pripažino ir jos neginčijo. Be to, atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad dėl nenumatytų pasikeitimų (neparuošto katerio) sargybos viršininkas pakeitė pareigūnus vietomis, t. y. nuo 04.00 val. iki 05.00 val. paskyrė pareiškėją budėti 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1). 

8.       Teismas vertino, kad aplinkybė, jog sargybos viršininkas postų žiniaraštyje minėtos aplinkybės nepažymėjo, neįrodo pareiškėjo kaltės (tyčinio nustatyto sargybų grafiko nesilaikymo, savavališko pasikeitimo vietomis ir pan.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas tyčia tinkamai neatliko jam, kaip pareigūnui, pavestų pareigų. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog pareiškėjas turėjo galimybę laikytis postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir atsakovas, todėl išvada, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė nustatytą tvarką, nėra pagrįsta. Teismas sprendė, kad šiame epizode pareiškėjui suformuluotas kaltinimas, nenustačius pareiškėjo kaltės, iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas.

9.       Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. budėdamas 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1) pareiškėjas netinkamai stebėjo saugomą teritoriją – aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užsimerkęs, miegojo ir šiais tyčiniais veiksmais nebudriai saugodamas objektą pažeidė SGDT apsaugos plano 17.5, 18.1 punktus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Tarnybos vado 2017 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 47V-36 patvirtinto Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininko pareigybės aprašymu, SGDT apsaugos planu, Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210, Higienos norma 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. 

10.       Teismas pažymėjo, kad Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste esančiose darbo vietose ergonominiai, fiziniai ir fizikiniai veiksniai iš esmės atitiko nustatytus reikalavimus, buvo nustatytas tik labai mažas profesinės rizikos dydis. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar kiti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste esančiose darbo vietose dirbę asmenys būtų skundęsi atsakovui dėl darbo sąlygų (vaizdo stebėjimo aparatūros neigiamo poveikio regėjimui ir pan.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, jog turi regėjimo sutrikimų ir kad kreipėsi į atsakovą dėl galimybės atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra atlikęs privalomą darbuotojų, dirbančių su videoterminalais, sveikatos tikrinimą, jokių apribojimų darbui dėl regos nebuvo nustatyta.

11.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų darbo sąlygų Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste esančiose darbo vietose. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga iš esmės patvirtino, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė jam nustatytų pareigų, t. y. tam tikrą laiką aplaidžiai vaizdo stebėjimo posto pulto įrangos pagalba stebėjo saugomą teritoriją, nes buvo užsimerkęs. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad pareiškėjas argumentais dėl akių mankštos iš esmės bando pateisinti savo veiksmus, tačiau neneigia, kad nustatytas funkcijas atliko aplaidžiai (buvo užsimerkęs ir dėl to tam tikrą laiką nestebėjo saugomos teritorijos). Tai patvirtina ir pareiškėjo 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimai, kuriuose jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, vertina savo veiksmus neigiamai.

12.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, vadovavosi Statuto 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika. Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto trauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vadas pareiškėjo charakteristikoje nurodė, jog pareiškėjas pavyzdingai vykdo tarnybą, tinkamai atlieka jam pavestas užduotis, siekia užsibrėžto tikslo, yra korektiškas, taktiškas, gerbiamas kolegų, mandagus, komunikabilus, praktinius įgūdžius sėkmingai taiko tarnyboje. Nors atsakovas teigė, kad pareiškėjo veiksmai sumenkino viešojo administravimo subjekto autoritetą (atsirado neigiamas požiūris), tačiau iš esmės nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nenurodė, kaip ir kokiu būdu buvo diskredituotas institucijos autoritetas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė realių neigiamų pasekmių atsakovui, todėl atsakovo teiginius apie neigiamą poveikį institucijai (didelę žalą) vertino kritiškai.

13.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, bei tai, kad iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas vienas iš epizodų, sprendė, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas keistina švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba, kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

III.

14.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas šališkai, netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo kriterijus, procesines teisės normas, kartu ir teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti. Teismas, darydamas nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją, o teisėja A. M. nusižengė nešališko, objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principams, kuriais privalu remtis nagrinėjant administracinę bylą.

14.2.                      Pareiškėjas skundo reikalavime aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad prašo teismo išsprendus ginčą panaikinti Įsakymu jam skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, nes jis nepadarė tarnybinio nusižengimo. Teismo posėdyje teisėja kelis kartus klausė pareiškėjo, koks jo skundo reikalavimas. Pareiškėjas kategoriškai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis reikalauja panaikinti tarnybinę nuobaudą, nes jis nepadarė tarnybinio nusižengimo. Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo pareiškėjo laisva valia priimtą sprendimą ir pateiktą kategorišką reikalavimą, kad būtų visiškai panaikinta paskirta tarnybinė nuobauda.

14.3.                      Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą dėl tarnybinio nusižengimo reikšmingumo, t. y. Tarnyboje 2018 m. vasario 6 d. iš AB „Klaipėdos nafta“ Apsaugos skyriaus vadovo L. Š. gauta informacija, jog vykdant AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugą tarnybos pareigūnai 2018 m. vasario 6 d. daro pažeidimus. Teismas sprendime neįvertino šio įrodymo, o sprendime pažymėjo, jog nors atsakovas teigia, kad pareiškėjo veiksmai sumenkino viešojo administravimo subjekto autoritetą (atsirado neigiamas požiūris), tačiau iš esmės nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nenurodo, kaip ir kokiu būdu buvo diskredituotas institucijos autoritetas. Atsakovas teismui taip pat pateikė AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos planą, tačiau teismas ir šio įrodymo neįvertino.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime yra vartojamos frazės „teigtina“, „spręstina“, „darytina išvada“ ir kt., t. y. plačiai taikoma tariamoji nuosaka ir prielaidos, kas neleistina sprendime kaip teisminio proceso baigiamajame dokumente. Naudojama tariamoji nuosaka ir prielaidos formuoja sąlyginio teisės akto pobūdį. Dokumentas, kuris įvardijamas kaip sprendimas (kaip teisinio ginčo galutinis išsprendimas) privalo būti grindžiamas baigtiniais kategoriškais, imperatyviais, privalomais šiam teisminio nagrinėjimo etapui teiginiais. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis įstatymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo Tarnybos vadas pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeisdamas Įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – į švelnesnę nuobaudą – pastabą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo kriterijus, klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją, o teisėja A. M. nusižengė nešališko, objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principams, kuriais privalu remtis nagrinėjant administracinę bylą.

17.       ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

18.       Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

20.       Iš byloje pateiktos 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai pasireiškė tuo, kad: 1) 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. pareiškėjas vykdė tarnybą ne pagal grafiką nustatytą postų žiniaraštyje, t. y. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. vykdė budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), tokiais veiksmai nesilaikydamas SGDT apsaugos plano 3 priede numatyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko; 2) 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. pareiškėjas netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užsimerkęs, miegojo), tokiais savo veiksmai pažeisdamas SGDT apsaugos plano 17.5 ir 18.1 punktų nuostatas.

21.       Pirmosios instancijos teismas tarnybinį nusižengimą, kurio padarymų apkaltintas pareiškėjas, pasireiškusį tuo, kad jis 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. nesilaikė postų žiniaraštyje nustatyto grafiko, pašalino iš tarnybinio nusižengimo sudėties, nenustatęs pareiškėjo kaltės. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltės dėl tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio tuo, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. nesilaikė postų žiniaraštyje nustatyto grafiko, t. y. vietoj patruliavimo kateriu vykdė budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1). Šią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė Tarnybos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir paties pareiškėjo paaiškinimais teiktais teismo posėdyje. Perklausius 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad daugelio aplinkybių nei pareiškėjas (jo atstovas), nei Tarnybos atstovas negalėjo paaiškinti. Pareiškėjo teikti paaiškinimai nesutapo su byloje esančiais Tarnybos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose teiktais paaiškinimais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš byloje esančio Tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 47/-3V-2 (2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 47/3V-4 redakcija) patvirtinto Tarnybos AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano 3 priedo matyti, kad 2018 m. vasario 5–6 d. turėjo galioti nustatyta tvarka patvirtintas ir paskelbtas Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 kuopos valstybinės įmonės AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybos postų žiniaraštis, kuriame, be kita ko, turėjo būti nurodyta, kokias konkrečias funkcijas turėjo atlikti pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. 

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti atsiradusius prieštaravimus (žr. nutarties 21 p.), nustatyti ir įsitikinti, ar pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. nesilaikė postų žiniaraštyje nustatyto grafiko ir ar vietoj patruliavimo kateriu vykdė budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), privalėjo iš Tarnybos išreikalauti tiesioginius įrodymus (t. y. 2018 m. vasario 5–6 d. galiojusį nustatyta tvarka patvirtintą Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 kuopos valstybinės įmonės AB „Klaipėdos nafta“ SGDT sargybos postų žiniaraštį, taip pat 2018 m. vasario 6 d. (nuo 04.00 val. iki 05.00 val.) AB „Klaipėdos nafta“ SGDT terminalo sargybos 1-ojo posto vaizdo medžiagą) bei visapusiškai, objektyviai juos ištirti kitų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant patikrinti pareiškėjo versiją, kad, nesant galimybės patruliuoti kateriu dėl oro sąlygų (dėl susidariusio ledo esant iškeltam kateriui), jam buvo pavesta vykdyti budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), nustatyti, ar pareiškėjui buvo duotas toks nurodymas, teismo posėdyje liudytoju turėtų būti apklaustas sargybos viršininkas E. J..

23.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio tuo, kad 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. pareiškėjas netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (sėdėjo užsimerkęs, miegojo), pagrįstumą, skundžiamu sprendimu pripažino, jog pareiškėjas netinkamai vykdė nustatytas pareigas, t. y. tam tikrą laiką aplaidžiai vaizdo stebėjimo posto pulto įrangos pagalba stebėjo saugomą teritoriją, nes buvo užsimerkęs. Teismas vertino, kad šis pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė realių neigiamų pasekmių atsakovui. Perklausius 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pareiškėjas net kelis kartus keitė poziciją dėl aplinkybių, susijusių su 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. vykdytu stebėjimu, o Tarnybos atstovas negalėjo paaiškinti, kiek laiko paminėtu laikotarpiu pareiškėjas sėdėjo užsimerkęs (miegojo).

24.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti atsiradusius prieštaravimus (žr. nutarties 23 p.), nustatyti ir įsitikinti, ar pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. pareiškėjas netinkamai stebėjo saugomą teritoriją (sėdėjo užsimerkęs, miegojo), taip pat įvertinti paskirtos nuobaudos proporcingumą, privalėjo iš Tarnybos išreikalauti 2018 m. vasario 6 d. (nuo 06.00 val. iki 07.00 val.) AB „Klaipėdos nafta“ SGDT terminalo sargybos 1-ojo posto vaizdo medžiagą bei visapusiškai, objektyviai ją ištirti kitų įrodymų kontekste.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

26.       Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Atsakovas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją, t. y. atsakovas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

27.       Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas